- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-05
- Bylos Nr.
- e2S-569-544/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12685-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- A. T.
- Atsakovas
- R. T.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-09-04 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-19700-807/2024 pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovui R. T. dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-19700-807/2024 pagal ieškovės A. T. (toliau – ir ieškovė) pareikštą ieškinį atsakovui R. T. (toliau – ir atsakovas), kuriuo ieškovė prašo laikinai apriboti atsakovo (tėvo) valdžią, uždraudžiant jam bendrauti su nepilnamete dukra G. T. (gim. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečiu sūnumi A. T. (gim. (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Kartu su pateiktu ieškiniu ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždrausti atsakovui matytis su nepilnamečiais vaikais; 2) uždrausti atsakovui praleisti atostogas kartu su nepilnamečiais vaikais nuo 2024-08-01.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas 2024-07-31 nutartimi iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neleido atsakovui nuo 2024-08-01 praleisti dviejų savaičių atostogų su šalių nepilnamečiais vaikais, o kitą prašymo dalį atmetė. 2024-08-09 atskiruoju skundu atsakovas prašė panaikinti 2024-07-31 teismo nutartimi jo atžvilgiu pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę. Vilniaus apygardos teismas 2024-11-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2275-562/2024 atsakovo atskirąjį skundą atmetė.
4. 2024-08-30 ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui susitikti su nepilnamečiais vaikais iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-19700-807/2024 bei skirti atsakovui 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, 30 procentų šios sumos priteisiant ieškovei.
Šalies argumentai
5. Ieškovė savo prašymą atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąją apsaugos priemonę argumentavo tuo, kad atsakovui nerūpi vaikų gerovė, vaikai yra įbauginti, atsakovas vaikams per bendravimo programėlę ,,Viber“ skambino tik kelis kartus, skambučiai trukdavo nuo minutės iki dviejų, kurių metu iš esmės neįmanoma objektyviai domėtis vaikų gyvenimu bei kurti su jais ryšį. Prašymą skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesu ieškovė argumentavo tuo, kad atsakovas byloje teikia nepagrįstus prašymus pratęsti procesinių dokumentų pateikimo terminus, teikia kitus nepagrįstus prašymus kitose bylose, be pagrindo kreipiasi su prašymais ir skundais į įvairias institucijas, trukdo ieškovei užsiimti vaikų gerove.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-09-04 nutartimi atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir skirti atsakovui baudą už jo piktnaudžiavimą procesu.
Dėl laikinosios apsaugos priemonės (ne)taikymo
7. Teismas atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir uždrausti atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais, nes ieškovė byloje nepateikė įrodymų, jog būtų nustatytas šalių vaikų apsaugos poreikis, o kitų byloje pateiktų duomenų visuma preliminariai nesudaro pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad atsakovas esamoje situacijoje keltų realią grėsmę nepilnamečių vaikų fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jų raidai.
8. Teismas pažymėjo, kad nors nepilnametė G. T. Vaiko teisių apsaugos specialistams ir nurodė, kad kartais nenori važiuoti pas tėvą, o nepilnametis A. T. nurodė, jog nežino ar visuomet nori vykti pas tėvą, šios aplinkybės nepatvirtina ieškovės prašyme nurodytų argumentų, kad vaikai įbauginti ar kad su atsakovu jaučiasi nesaugiai.
9. Vertino, kad iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų šiame bylos nagrinėjimo etape nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog atsakovas ar jo tėvai, kaip teigia ieškovė, darytų tokią nepataisomą žalą vaikams, jų emocinei būsenai, kad iki teismo sprendimo priėmimo egzistuotų būtinybė uždrausti atsakovui bendrauti su vaikais.
Dėl baudos atsakovui už piknaudžiavimą procesu skyrimo
10. Teismas atmetė ieškovės prašymą skirti atsakovui baudą už jo piktnaudžiavimą procesu, nes nenustatė išimtinių aplinkybių ar itin akivaizdaus atsakovo elgesio nesąžiningumo ar piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, kurie sudarytų pagrindą pripažinti, kad atsakovas savo teisėmis naudojasi ne pagal paskirtį. Atsakovo atliekamus procesinius veiksmus teismas įvertino kaip jo siekį apginti savo pažeistas teises, o ne kaip veikimą prieš greitą ir operatyvų bylos nagrinėjimą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
11. Ieškovė A. T. (toliau – ir apeliantė) pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-09-04 nutartį, tenkinti jos prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir uždrausti atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais iki bus priimtas sprendimas šioje byloje; skirti atsakovui 5000 Eur baudą už jo piktnaudžiavimą procesu, 30 procentų šios sumos priteisiant ieškovei. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atsakovo atžvilgiu taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę, neatsižvelgė į jos argumentus, kad atsakovui nerūpi vaikų gerovė, kad vaikai yra įbauginti, kad nuo 2024-06-01 iki 2024-09-01 atsakovas vaikams per bendravimo programėlę ,,Viber“ skambino ar rašė tik kelis kartus, kad atsakovo tėvai viešoje vietoje prie jos ir vaikų gyvenamosios vietos sukėlė konfliktą (garsiai šaukė, vadino necenzūriniais žodžiais ieškovę), kurį matė ir kiti pašaliniai asmenys.
16.2. Apeliantė nurodo, kad, atsakovui bendraujant su jų vaikais, jiems daromas psichologinis spaudimas, grasinama iš jų atimti telefonus, kad jie negalėtų jai paskambinti mamai. Be to, atsakovas vaikų akivaizdoje girtauja, patys vaikai yra išreiškę norą nebendrauti su atsakovu, ką patvirtina byloje esančios vaikų apklausos anketų duomenys. Neadekvatų atsakovo elgesį įrodo banko pavedimuose mokant išlaikymą vaikams nurodomas turinys ,,Alimentai NE TAVO ASMENIMIAMS POREIKIAMS TENKINTI – PASITIKRINK SĄŽINĘ, o mano vaikų G. ir A. visų įmanomų poreikių išlaidoms padengti“, į kuriuos apeliantė buvo priversta atitinamai atsikirsti.
16.3. Tvirtina, kad atsakovas piktnaudžiauja procesu nuolat teikdamas įvarius skundus / prašymus teismui, teisėsaugos institucijoms, Vaikų teisių apsaugos skyriui, taip siekia vilkinti procesą, didinti bylinėjimosi išlaidas. Tai sukelia didelę įtampą tiek jai, tiek vaikams, nes vaikai būna nuolat apklausinėjami Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų.
Atsiliepimas
2. Atsakovas R. T. pateiktu atsiliepimu apeliantės A. T. atskirąjį skundą prašo atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-09-03 nutartį, priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
17.1. Atskirojo skundo argumentai, jog jam nerūpi vaikų gerovė, kad vaikai įbauginti, yra tik deklaratyvūs teiginiai, kuriais ieškovė nori jį pašalinti iš vaikų gyvenimo ir kuriems pagrįsti ji nepateikė jokių įrodymų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).
17.2. Nors Lietuvos teismų praktikoje yra išaiškinta, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu, nagrinėjamu atveju apeliantės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė iš esmės atitinka jos pareikšto ieškinio reikalavimą. Atsakovas pabrėžia ir tai, kad apeliantė, nepateikė įrodymų prašymui uždrausti jam bendrauti su vaikais pagrįsti, kaip to reikalauja CPK 144 straipsnis bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalis.
17.3. Atsakovas pažymi, jog jis niekada ir jokia forma ir (arba) būdu nedarė jokio psichologinio spaudimo vaikams, negrasino atimti iš jų telefonus, o tokie apeliantės teiginiai yra jos desperacija nebežinant kokių dar priemonių imtis, kad patenkinti savo asmeninę ambiciją pašalinti jį iš vaikų gyvenimo, kas akivaizdžiai prieštarauja nepilnamečių vaikų interesams, pažeidžia jų teises.
17.4. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad jis vaikų akivaizdoje vartoja alkoholinius gėrimus, kad nesidomi vaikais, nes to nepatvirtina įrodymai. Vaiko teisių apsaugos specialistai niekada nėra pareiškę jokių pastabų ar priekaištų dėl jo netinkamo bendravimo su vaikais. Jo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad reguliariai skambina vaikams, dalyvavo vaikų mokyklos rugsėjo pirmosios šventėje. Pokalbiai su vaikais būna trumpi tik dėl to ir tik tada, kai jo ir vaikų pokalbių metu šalia būna apeliantė, kuri juos kontroliuoja ir daro įrašus.
17.5. Siekdamas išvengti konfliktų su apeliante, Vilniaus miesto Socialinių paslaugų centre inicijavo mediacijos procesą, tačiau apeliantė mediacijos procese dalyvavo tik vienoje sesijoje tik tam, jog galėtų gauti pažymą apie privalomos mediacijos proceso užbaigimą ir kreiptis į teismą su ieškiniu dėl jo, vaikų tėvo, laikino valdžios apribojimo. Nurodo, kad jis deda visas nuo jo valios priklausančias pastangas išspręsti tarp šalių kylančias problemas, tačiau apeliantė su juo nebendradarbiauja, į jo teikiamus pasiūlymus / prašymus neatsako.
17.6. Atsakovas nurodo, kad jo teikiamo išlaikymo mokėjimų paskirtyse nieko įžeidžiančio ar žeminančio apeliantę nėra, priešingai, pati apeliantė jį įžeidinėja pervesdama po 0,01 Eur, o mokėjimų paskirtyse nurodydama, pavyzdžiui: ,,Dvasios ubagui Alimentai; Tu visada liksi tik biologiniu tėvu, nes tikru tėvu, tau nelemta būti“.
17.7. Atsakovas nurodo, kad, priešingai nei teigia apeliantė, jis inicijuoja teisminius procesus ir teikia prašymus / skundus teismui ir kitoms institucijoms siekdamas ne piktnaudžiauti procesu, bet apginti savo pažeistas teises, o tai apeliantei kelia didžiulį pyktį. Būtent apeliantės veiksmai kreipiantis į teismą su nepagrįstu ieškiniu, teikiant nepagrįstus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, baudos skyrimo turi būti vertinami kaip jos piktnaudžiavimas procesu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais neperžengdamas jų ribų.
4. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-09-04 nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę uždraudžiant atsakovui susitikti su šalių nepilnamečiais vaikais iki bus priimtas sprendimas šioje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujai pateiktų įrodymų (ne)priėmimo
5. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (LAT 2019-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
6. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus: išlaikymo pavedimų kopijas, atsakovo teiktus skundus Vaikų teisių apsaugos skyriui, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą, Vaikų situacijų vertinimo anketas, vaikų susirašinėjimo su ja žinutes, fotonuotraukas iš rugsėjo 1 d. šventės, video įrašą USB laikmenoje
7. Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus: bendravimo su dukra ir sūnumi ,,Viber“ programėle ekrano kopijas, fotonuotraukas iš rugsėjo 1 d. šventės (tokias pat kaip ir ieškovės), Vilniaus miesto Socialinių paslaugų centro atsakymą, elektroninio pašto susirašinėjimą su ieškove, anstolio raginimą ieškovei vykdyti sprendimą.
8. Kadangi CPK 314 straipsnyje numatytas draudimas priimti naujus įrodymus nėra absoliutus, o šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečių vaikų teisėmis ir interesais, priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, šalių pateiktus įrodymus priima ir vertins juos visų byloje esančių įrodymų visumoje.
Dėl laikinosios apsaugos priemones (ne)taikymo
9. Bylos duomenys rodo, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų G. T. (gim. (duomenys neskelbtini) ir A. T. (gim. (duomenys neskelbtini) tėvai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-10-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-762-869/2022 šalių santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, nustatyta atsakovo bendravimo su skyrium gyvenančiais nepilnamečiais vaikais tvarka. 2024-04-29 Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos (ne)vykdymo.
10. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
11. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė iš šeimos teisinių santykių kilusioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, skirtas sutuoktinių vaikų bei sutuoktinių interesams užtikrinti. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 7 punktą teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, iki kol bus priimtas teismo sprendimas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tarp kurių yra ir uždraudimas vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose.
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir panašiai, be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (LAT 2011-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
13. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, teismui patvirtinus tėvo su vaiku bendravimo tvarką, tėvai privalo tokią bendravimo tvarką vykdyti; tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (LAT 2016-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016).
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą iki įsiteisės sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje uždrausti atsakovui bendrauti su šalių nepilnamečiais vaikais ir laikosi pozicijos, jog ieškovo bendravimas su vaikais gali padaryti jiems žalos, šią poziciją iš esmės argumentuodama Vaiko teisių apsaugos skyriaus teikiamais duomenimis, pačių nepilnamečių vaikų išsakytomis nuomonėmis.
15. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog ieškovės prašomos griežtos laikinosios apsaugos priemonės taikymas turi būti pagrįstas išskirtinėmis aplinkybėmis, neabejotinai pagrindžiančiomis, jog vaikų bendravimas su tėvu daro jiems žalą, kelia pavojų jų psichologinei, fizinei ir emocinei gerovei, ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skundžiamosios nutarties priėmimo metu byloje nebuvo duomenų, leidžiančių neabejotinai teigti, kad atsakovo (ar jo tėvų) bendravimas su nepilnamečiais vaikais kelia jiems grėsmę, kenkia jų fizinei, psichologinei gerovei, emocinei būsenai, daro ar darys nepataisomą žalą vaikams.
16. Bylos duomenys rodo, kd tarp šalių dėl skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos yra susiklostę itin konfliktiški santykiai, kuriuos priverstinai sprendė Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, o teismas sprendimu nustatė atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Nežiūrint to, iš šioje byloje surinktų įrodymų visumos yra pagrindas preliminariai vertinti, kad konfliktiški santykiai tarp šalių dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos tęsiasi ir toliau, jie taip klostosi ne tik išimtinai dėl atsakovo (ne)veikimo, bet ir dėl ieškovės elgesio, kadangi abi šalys tarpusavyje nesugeba rasti kompromiso dėl jų bendravimo su vaikais tvarkos, girdint vaikams nepagarbiai atsiliepia vienas apie kitą, taip įtraukdami vaikus į lojalumo konfliktą, sukeldami abejones vaikams, kad jie abiem tėvams nėra vienodai svarbūs, kad tėvai nevienodai jais rūpinasi, domisi ir globoja.
17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad šalių nepilnamečių vaikų paaiškinimai, paremti jų pačių patirtimis, pateiktos Vaikų situacijų vertinimų anketų duomenys, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-10-28 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-762-869/2022 duomenys apie tai, kad šalių santuoka buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, nes jis nesaikingai vartojo alkoholį, patvirtina, jog šalių nepilnamečiai vaikai būtent dėl šios priežasties išreiškia abejones dėl noro bendrauti su tėvu ir bendravimo intensyvumo.
18. Tačiau, vaikų nuomonei esant nekategoriškai, vien tik šios nutarties 32 punkte nurodyta aplinkybė nėra pakankama nulemti sprendimą uždrausti skyrium gyvenančiam atsakovui bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais, nepaliekant net minimalaus bendravimo galimybės. Tuo labiau, kad tiesioginių patikimų ir neginčijamų duomenų, jog atsakovas vartojo alkoholinius gėrimus bendravimo su vaikais metu jų akivaizdoje ar kad jų akivaizdoje nuolat buvo neblaivus, nėra. Pažymėtina, kad iš Vaikų situacijų vertinimų anketų duomenų matyti, jog šalių vaikai nėra išsakę kategoriškos nuomonės, jog jie visiškai nebenori bendrauti su tėvu, jie tiesiog išsakė savo norus ,,kad tėtis negertų“ ir kad nebenori matyti ir klausyti nuolat tarp tėvų kylančių konfliktų. Vaiko teisių apsaugos skyrius 2024-09-18 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodė, jog ieškovės pareikštas reikalavimas laikinai apriboti atsakovo (tėvo) valdžią, uždraudžiant jam bendrauti su vaikais, yra prieštaraujantis vaikų interesams, nes vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem savo tėvais.
19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad bylos proceso stadijoje, kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės, paprastai pirmosios instancijos teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kas geriausiai atitinka tiek šalių, tiek nepilnamečių vaikų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės.
20. Taigi, remiantis tuo kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo patenkinti ieškovės prašymą ir uždrausti atsakovui bendrauti su skyriumi gyvenančiais vaikais, nes šio savo prašymo atsakovė pakankamais duomenimis nepagrindė.
21. Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymu, išsamiau nepasiskoma, nes jie neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties dalies teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl baudos atsakovui už piknaudžiavimą procesu (ne) skyrimo
22. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo gali būti apskųsta dviem atvejais – kai tokia galimybė yra tiesiogiai nurodyta konkrečiame CPK straipsnyje arba tuo atveju, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama teismo nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
23. CPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas baudas skiria šiame kodekse nustatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus (dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą), gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Šiame teisiniame reguliavime konkrečiai nenurodyta, ar teismo nutartis, kuria asmeniui (ne)skiriama bauda, yra skundžiama atskiruoju skundu. Teismo nutartis, kuria išsprendžiamas baudos paskyrimo, panaikinimo ar sumažinimo klausimas neužkerta kelio tolesniam bylos nagrinėjimui.
24. Taigi nurodytas teisinis reguliavimas pagrindžia, kad teismo nutartis, kuria asmeniui atsisakoma skirti baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nėra apeliacinio apskundimo objektas. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos dėl tokio pobūdžio nutarčių apskundimo yra laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-517/2014, Nr. e2-151-516/2020, Nr. e2-1132-790/2020, Nr. e2-1650-241/2020 ir kt.).
25. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamosios nutarties rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodė, kad nutartis skundžiama atskiruoju skundu ir nenurodė neskundžiamų nutarties dalių, tačiau ši teismo klaida nesuteikia kompetencijos apeliacinės instancijos teismui vertinti ir tą teismo nutarties dalį, kuri negali būti apeliacijos objektu. Jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tokiam trūkumui paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-09-04 nutarties dalies, kuria išspręstas baudos (ne)skyrimo už piktnaudžiavimą procesu klausimas, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal įropdinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino įrodymus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių klausimo išsprendimu, tinkamai aiškino ir taikė aktualias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
27. Dalyvaujančių byloje asmenų šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas, nes šia nutartimi byla neišsprendžiama iš esmės ir nenustatoma kieno naudai priimamas sprendimas (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-09-04 nutarties dalį, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, palikti nepakeistą.
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-09-04 nutarties dalies, kuria atmestas prašymas skirti baudą atsakovui R. T. už piktnaudžiavimą procesu, nutraukti.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.