- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-14
- Bylos Nr.
- 2A-1528-657/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13976-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- A. R.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerijos Kauno aplinkos apsaugos departamento
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1259-717/2014 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerijos Kauno aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui A. R. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo A. R. 531,50 Lt už gamtai padarytą žalą (b.l. 4-7). Nurodė, kad 2013-06-20 buvo nustatyta, jog atsakovas, 2012-06-28 su negaliojančiu nurodytu medžioklės lapu Kauno medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotuose, organizavo medžioklę tykojant ir jai vadovavo. Šios medžioklės metu atsakovas sumedžiojo stirnos patiną, dėl to pažeidė Medžioklės LR teritorijoje taisyklių 24, 24.1, 58 ir 58.2 punktus. Už medžioklės taisyklių pažeidimus atsakovas buvo nubaustas 500 Lt bauda. Neteisėtai medžiodamas atsakovas padarė žalą gamtai, kuri įvertinta vadovaujantis nustatytais įkainiais ir sudaro 531,50 Lt. Atsakovui buvo pareikšta pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas su ja nesutiko.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 28-29). Nurodė, jog stirniną sumedžiojo dar galiojant medžioklės lapui, žalos gamtai jis nepadarė, nes šiuos gyvūnus yra leidžiama medžioti. Medžioklei turėjo reikimą licenziją, tinkamai užpildė visus su medžiokle susijusius dokumentus. Tik vėliau apžiūrėjęs medžioklės lapą įsitikino, kad medžioklė buvo vykdoma galiojant išduotam medžioklės lapui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo A. R. 531,50 Lt žalos gamtai atlyginimo ir 72,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 58-60). Teismas nustatė, kad 2013-08-21 nutarimu administracinės teisės pažeidimo byloje (b.l. 8) buvo konstatuota, kad atsakovas 2012-06-28, turėdamas negaliojantį medžioklės lapą Nr. 466613, išduotą Kauno medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) pirmininko I. B. vadovavo medžioklei ir sumedžiojo stirnos patiną. Atsakovas buvo nubaustas 500,00 Lt bauda, kurią sumokėjo. 2013-08-21 administracinės teisės pažeidimo protokole (b.l. 9-10) nurodyta, kad 2013-06-20 atlikus planinį Kauno medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) patikrinimą buvo nustatyta, kad medžiotojas A. R., turėdamas medžiotojų klubo pirmininko 2012-05-28 išduotą medžioklės lapą 466613, galiojusį iki 2012-06-27, tų pačių metų birželio 28 d. su negaliojančiu medžioklės lapu organizavo medžioklę tykojant, medžioklės metu sumedžiojo 6 metų amžiaus stirnos patiną, užpildė licenziją Nr. 001206, tuo pažeidė Medžioklės taisyklių 24, 24.1, 58, 58.2 punktus. Šiame protokole atsakovas savo ranka įrašė, kad su pažeidimu sutinka. Pažeidimas įvyko dėl neapsižiūrėjimo, kad jis suklydo žiūrėdamas į lapo išdavimo ir galiojimo datą, dėl įvykio nuoširdžiai gailisi, nurodė, kad ateityje tai turi nepasikartoti. Patikrinimo aktu Nr. 20 (b.l. 11-17) buvo konstatuotos analogiškos aplinkybės kaip ir administracinio teisės pažeidimo protokole bei nutarime. Iš medžioklės lapo (b.l. 19) teismas sprendė, kad jis galiojo iki 2012-06-27, o licencijoje Nr. 001206 nurodyta, kad stirnos patinas buvo sumedžiotas 2012-06-28 (b.l. 20), t.y. sekančią dieną, pasibaigus medžioklės lapo galiojimui. Teismo nuomone, medžiodamas be užpildytų medžioklės dokumentų, atsakovas pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių reikalavimus, o neteisėtai sumedžiodamas stirnos patiną, atsakovas padarė žalą gamtai. Žala gamtai buvo apskaičiuota pagal LR aplinkos ministro 2010-08-12 įsakymu Nr. D1-695 „Dėl laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos“ 6.2 punkto reikalavimus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-12-21 įsakymu Nr. D1-995 patvirtintų „Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo indeksuotus bazinius tarifus 2012 metams“ 1.2 punkto reikalavimus. Žalos dydis apskaičiuotas teisingai, atsakovas jos dydžio taip pat neginčijo, todėl sprendė, kad ieškinys visiškai įrodytas, jo reikalavimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl jį tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. R. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti liudytoją E. J. (b.l 67-69). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas bylą išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant, neatsižvelgdamas į neatvykimo priežastis. Be to teismas neišnagrinėjo visų įrodymų, neapklausė liudytojo, kuris galėjo tiksliai nurodyti ir paaiškinti medžioklės aplinkybes. Teismas neįvertino paties žalos gamtai padarymo fakto, nes Kauno medžiotojų klubas (duomenys neskelbtini) užpildė licenciją apie sumedžiotą stirniną ir daugiau neprašė išduoti licencijų stirninų medžioklei, t.y. nesumedžiojo šių gyvūnų daugiau nei buvo leista. Licencija buvo užpildyta sumedžiojus gyvūną, trofėjas nepaslėptas. Kadangi žalos faktas gali būti siejamas tik su realiais neigiamais padariniais, tačiau negali būti preziumuojamas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą (b.l. 75-77). Nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Neteisėti veiksmai konstatuojami, jeigu pažeidžiamos aplinkos apsaugos teisės normos ir reikalavimai. Už padarytus Medžioklės taisyklių pažeidimus atsakovas nubaustas 500,00 Lt administracine bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 2 dalį. Atsakovas, pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių reikalavimus ir medžiodamas su negaliojančiu medžioklės lapu, sumedžiojo stirnos patiną. Tokiu būdu, neteisėtai medžiodamas, padarė 531,50 Lt dydžio žalą aplinkai. Žalos dydis įvertintas pagal nustatytą metodiką. Apeliantas nepagrįstai skunde nurodo, kad teismas nevertino medžioklės lapo. Teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, atsižvelgdamas į visų proceso šalių pateiktus rašytinius įrodymus ir pagrįstai priėmė sprendimą dėl apelianto padarytos žalos gamtai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 3 d.) ir bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).
Dėl žodinio nagrinėjimo. Teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo.
Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punkte žala aplinkai apibūdinama kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei) pablogėjimas. Įstatyminis visuomeninių santykių aplinkosaugos srityje reguliavimas, įtvirtina asmenų pareigą tausoti, saugoti aplinką bei gamtos išteklius, o neteisėta veikla padarius žalos aplinkai, pareigą padarytąją žalą atlyginti. Pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. 1 ir 4 p. nuostatos). Dėl žalos aplinkai padarymo fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008).
Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalis nustato, kad gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusio iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Šios įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus. Neteisėti veiksmai konstatuojami, jeigu pažeidžiamos aplinkos apsaugos teisės normos ir reikalavimai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nurodyto įstatymo nustatyta griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už žalą, padarytą bet kokia ūkine veikla, aplinkai, atsižvelgiant į įstatyme nurodytas išimtis. Reiškia, civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008; 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008, kt.).
Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl šių sąlygų buvimo, atsižvelgdamas į įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo ypatumus. Šiame kontekste pažymėtina, kad civiliniame procese nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo, nes išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Tai ne kartą pabrėžta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-58/2007; 2008 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-395/2008; kt.).
Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė taikyti atsakovui deliktinę civilinę atsakomybę už žalą gamtai, priteisiant atlyginti nuostolius, padarytus sumedžiojus 6 metų amžiaus stirnos patiną.
Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką šios kategorijos bylose neteisėti veiksmai konstatuojami, jeigu pažeidžiamos aplinkos apsaugos teisės normos ir reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010).
Byloje nustatyta, kad atsakovas turėdamas medžioklės lapą, galiojantį nuo 2012 m. gegužės 28 d. iki 2012 m. birželio 27 d., 2012 m. birželio 28 d. su negaliojančiu medžioklės lapu organizavo medžioklę tykojant ir sumedžiojo stirnos patiną (b.l. 8-17; 19-20; 33), už tai atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 85 straipsnio 2 dalį, 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu jam buvo skirta administracinė nuobauda (b.l. 8). Taigi, medžiodamas neturint galiojančio medžioklės lapo, atsakovas vykdė neteisėtą veiklą. Neteisėtai medžiojant buvo sumedžiotas stirnos patinas, t.y. atsakovo neteisėti veiksmai yra tiesiogiai susiję su padaryta žala gamtai. Tokiais savo veiksmais, atsakovas pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 9, 19 straipsnių, Medžioklės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 24.1 ir 58.2 punktų nuostatas.
Dėl atsakovo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas jo veiksmų neteisėtumą, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo bei įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog teismas, spręsdamas dėl atsakovo veiksmų, pagrįstai rėmėsi visais byloje esančiais rašytiniais įrodymais – patikrinimo aktais, administracinio teisės pažeidimo protokolais ir nutarimais, kaip paprastais rašytiniais įrodymais, kuriuose yra duomenų, reikšmingų civilinėje byloje dėl gamtai padarytos žalos įrodinėtinoms aplinkybėms nustatyti. Teismas nelaikė nurodytų dokumentų prima facie įrodymais, o juose esančių duomenų – prejudiciniais faktais. Pažymėtina, kad atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti jo atliktų veiksmų teisėtumą ar aplinkybę, kad jo veiksmais nebuvo padaryta žala gamtai, nebuvo sunaikinta gyvūnija (CPK 178 str.).
Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatas žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad būtent atsakovas medžiojo neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo ir kad jis, sumedžiojo stirnos patiną. Remiantis CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu principu, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo, atsakovas turi pareigą atsakyti už gamtai padarytą žalą. Apeliacinės instancijos teismas, atmetęs atsakovo argumentus dėl netinkamo teisės aktų taikymo, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, nustatant nagrinėjamu atveju jo civilinės atsakomybės sąlygas, pažeidimo, remdamasis bylos duomenimis ir pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad yra visos būtinosios sąlygos taikyti atsakovui civilinę deliktinę atsakomybę už gamtai padarytą žalą, sumedžiojus stirnos patiną.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, siekdamas įrodyti žalą kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).
Nagrinėjamu atveju žalos faktas yra nustatytas. Žalos dydis yra apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. D1-695 patvirtintos Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos 2 ir 6 punktuose nustatyta tvarka ir sudaro 531,50 Lt. Pažymėtina, kad atsakovas neginčijo apskaičiuoto žalos dydžio, įrodymų, paneigiančių šį žalos apskaičiavimą, teismui nepateikė.
Aplinkos apsaugos įstatyme imperatyvia forma įtvirtinti visuotinas aplinkos apsaugos (4 str., 9 str., 32 str.) ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus (34 str. 1 d.) principai. Pagal šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalį ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovo neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala gamtai, pasireiškianti neigiamu gamtos elementų pokyčiu, todėl egzistuojant visoms civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė gamtai padarytą žalą, kurios dydis apskaičiuotas pagal LR Aplinkos ministro patvirtintus įkainius bei tvarką.
Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad tinkamai buvo užpildyta licencija Nr. 001206, kad medžiotojų klubas (duomenys neskelbtini) nėra sumedžiojęs stirnų patinų daugiau nei leista licencijoje, kad nebuvo paslėptas medžioklės trofėjus nėra reikšmingi, ginčijamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Nagrinėjamu atveju taip pat yra aktuali teismų praktikoje suformuluota nuostata, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams, pasisakydamas esminiais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-382/2010).
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes ir teisingai kvalifikavo bylos teisinius santykius, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.