- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- e2S-1405-934/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09620-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Pareiškėjas
- L. J., D. J.
- Advokatai
- Jevgenijas Bogdanovu
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. J. ir D. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-08 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-14656-842/2021, kuria pareiškėjams nustatytas terminas prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu trūkumams pašalinti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (b. l. 1-3). Prašyme nurodė, kad santykiai pasidarė įtempti, o bendras gyvenimas neįmanomas. Akcentavo, jog nuo 2019-11-01 gyvena skirtingose vietose, bendro ūkio neveda, finansinius reikalus tvarkos atskirai. Pažymėjo, jog nėra prielaidų išsaugoti santuoką. Prašyme nurodė, kad susitarė dėl šeimos nekilnojamojo turto, registruoto kilnojamojo turto, piniginių lėšų, sukauptų pagal gyvybės draudimo sutartis, ir kito turto pasidalijimo, taip pat dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-04-08 nutartimi pareiškėjams nustatė 10 dienų terminą prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu trūkumams pašalinti (b. l. 45-47).
3. Teismas sprendimą grindė šiais motyvais:
Šalies argumentai
3.1. Pareiškėjai prašyme kaip išvadą teikiančią instituciją nurodo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau ši institucija išvadą teikia tik ginčo teisenos bylose. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjai įpareigojami pašalinti iš prašymo išvadą teikiančią instituciją;
3.2. Pareiškėjai Sutarties 1.5. punkte nurodo, kad kito (nenurodyto Sutartyje) dalintino turto neturi, tačiau teismui patikrinus Nekilnojamo turto registrą nustatyta, kad 2019-11-08 Turto varžytinių akto Nr. 2 pagrindu buvo įregistruota pareiškėjo nuosavybės teisė į 383/178696 dalį, o 2019-01-11 pirkimo pardavimo sutarties Nr. SN43-13 pagrindu pareiškėjų nuosavybės teisė į 6833/178696 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad minėtos sklypo dalys buvo įgytos pareiškėjų santuokos metu, jos laikytinos bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir dalintinos nutraukiant santuoką. Pareiškėjai įpareigojami patikslinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir joje išspręsti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), turimų dalių padalijimo klausimą;
3.3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, šalys privalo aptarti nepilnamečių vaikų išlaikymo, gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką. Pareiškėjai Sutarties 5 punkte susitaria, kad šalių nepilnametės dukters K. J. gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma su jos motina ir tėvu. CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojantį reglamentavimo po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta gali būti nustatoma tik su vienu iš tėvų, pareiškėjai įpareigojami tikslinti Sutarties 5 punktą, numatant, su kuriuo iš tėvu po santuokos nutraukimo gyvens šalių dukra;
3.4. Sutarties 5.1 punkte pareiškėjai susitarė, kad nepilnametės dukters K. J. išlaikymui skirs po 250,00 Eur per mėnesį. Pagal CK 3.193 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai tėvai susitarimu keičia tarpusavio civilinį teisinį statusą – nutraukia santuoką bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis), jie sudaro sutartį, kurioje nustato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai susitaria dėl išlaikymo dydžio, tačiau Sutarties 5.1 punkte nėra nurodyta, kuris pareiškėjas įsipareigoja mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis, nuo kurio momento išlaikymas bus mokamas. Atsižvelgiant į tai, kad nutraukiant santuoką Sutarties tekstas bus perkeliamas į teismo sprendimo rezoliucinę dalį be redakcinių pakeitimų, todėl turi būti aiškus, su galimybę jį vykdyti priverstinai, todėl pareiškėjai įpareigojami nurodyti, kuris iš pareiškėjų, kokius būdu (mokėjimo pavedimu ar grynais pinigais) ir nuo kurio momento (nuo Sutarties sudarymo / patvirtinimo/ įsiteisėjimo ar kt.) teiks išlaikymą nepilnametei dukrai 250,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atkreiptinas pareiškėjų dėmesys, kad vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko tas iš tėvų, su kuriuo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta;
3.5. Pareiškėjai Sutarties 13 punkte susitarė, kad po Sutarties pasirašymo momento sutuoktiniai įsipareigoja ir nutraukę santuoką tarpusavio santykiuose laikytis konfidencialumo, šios sutarties sąlygas ir tekstą laikyti paslaptimi, saugoti vienas kito paslaptis, kurios jiems tapo žinomos gyvenant bendrai kartu, tiek Sutarties sudarymo ir vykdymo metu. Pirma, Sutarties 13 punkte nėra pilnai atskleidžiamas konfidencialios informacijos turinys. Antra, CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutuoktiniai Sutartyje turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Tuo tarpu kiti šalių sandoriai ar susitarimai, tame tarpe ir susitarimas dėl informacijos neatskleidimo ateityje, nėra santuokos nutraukimo bylos dalykas, todėl Sutarties 13 punktas netvirtintinas ir šalintinas iš Sutarties;
3.6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 114 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas, patvirtintas teismo, notaro, byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Kreipiantis į teismą rašytinio proceso tvarka, teismui turi būti pateikiamos pareiškėjų asmens dokumentų kopijos. CPK 382 straipsnio 8 punkte numatyta, kad su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo turi būti pateiktas santuokos liudijimo originalas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjai įpareigojami pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas savo asmens dokumentų kopijas, santuokos liudijimo originalą;
3.7. CPK 175¹ straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teikdami procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis asmenys turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir kt.) arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. CPK 51 straipsnyje numatyta galimybė bylas teisme vesti per atstovus. Į bylą yra pateikta atstovavimo sutartis su advokatu Jevgenijumi Bogdanovu, kuria pareiškėjas suteikė advokatui įgaliojimus pateikti dokumentus jo vardu. Pareiškėja nėra suteikusi advokatui įgaliojimų dokumentus teikti teismui jos vardu, todėl teismui teikiant patikslintą procesinį dokumentą turėtų būti pateikti prašymo nutraukti santuoką bendru sutikimu bei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių originalai arba atstovavimo sutartis sudaryta su pareiškėja.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėjai prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-08 nutarties dalį, kuria nustatyta, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta gali būti nustatoma tik su vienu iš tėvų; 2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-08 nutarties dalį, kuria pareiškėjai įpareigoti nurodyti, kuris iš pareiškėjų, kokiu būdu ir nuo kurio momento teiks išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis; 3) patvirtinti pareiškėjų patikslintoje sutartyje 5-ame punkte vaiko gyvenamosios vietos 50:50 nustatymo modelį, t.y. šalys susitarė, kad šalių nepilnamečio vaiko po santuokos nutraukimo deklaruota ir pagrindinė gyvenamoji vieta nustatoma su motina, o papildoma gyvenamoji vieta – su tėvu; 4) patvirtinti pareiškėjų patikslintoje sutartyje 6-ame punkte nustatytus išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsipareigojimus; 5) patvirtinti pareiškėjų patikslintoje sutartyje tėvų bendravimo su vaiku tvarką, nurodytą 7-ame punkte (b. l. 60-64).
5. Atskirojo skundo argumentai, reikšmingi ginčo išsprendimui:
5.1. Pirmosios instancijos teismas ginčo nutartyje nepagrįstai nurodė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta gali būti nustatoma tik su vienu iš tėvų. Pareiškėjai pasirinko vaiko gyvenamosios vietos 50:50 modelio įgyvendinimo formą, pagal kurią vaikas pakaitomis gyventų su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų pagal suderintą bendravimo su vaiku tvarką. Tokia bendravimo su vaiku tvarka geriausiai atitinka vaiko interesus. Pareiškėjų teigimu, tokią gyvenamosios vietos modelio įgyvendinimo formą numato ir teismų praktika;
5.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjai turi nurodyti, kuris iš jų ir kokia forma teiks išlaikymą nepilnametei dukrai. Pareiškėjai 6-ame sutarties punkte aiškiai nurodė, kad vaikas pusę laiko praleidžia su motina ir pusę su tėvu, todėl jie nepilnametės dukters išlaikymui skirs po 250,00 Eur per mėnesį. Pareiškėjai tokio modelio laikėsi jau nuo 2019 metų lapkričio mėnesio, kai pradėjo gyventi skyrium.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
6. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-08 nutarties, kuria nustatyti procesinio dokumento trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl atskirojo skundo argumentų
7. Atskirajame skunde apeliantai nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma tik su vienu iš tėvų. Apeliantų vertinimu, jų pasirinkta vaiko gyvenamosios vietos 50:50 modelio įgyvendinimo forma, pagal kurią vaikas pakaitomis gyventų su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų pagal suderintą bendravimo su vaiku tvarką, geriausiai atitinka vaiko interesus.
8. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir CPK 539 straipsnio 2 dalį, kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti CK 3.53 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. CPK 539 straipsnio 2 dalies nuostata numato, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Taigi sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra privalomas prašymo dėl santuokos nutraukimo priedas, kuriam taip pat taikytinas procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas.
9. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pareiškėjai sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 punkte nurodė, kad šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma kartu su jos motina ir su jos tėvu („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 4, CBP-9611). Pirmosios instancijos teismas ginčo nutartyje nurodė, kad pagal galiojantį reglamentavimą po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta gali būti nustatoma tik su vienu iš tėvų, todėl įpareigojo pareiškėjus patikslinti sutarties 5 punktą, nurodant, su kuriuo iš tėvų po santuokos nutraukimo gyvens šalių nepilnametė dukra. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti dėl visų su santuokos nutraukimu susijusių padarinių, tarp jų – ir dėl sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.59 straipsnis). Šeimos teisinių santykių reglamentavimas užtikrina tėvams galimybę susitarti, su kuriuo iš jų po santuokos nutraukimo liks gyventi nepilnametis vaikas, taip pat nustatyti kito tėvo (su kuriuo vaikas negyvens) bendravimo su vaiku tvarką, sudarant ir teismui, sprendžiančiam santuokos nutraukimo klausimą, pateikiant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Teismas, nustatęs, kad tokia sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, ją patvirtina, įtraukdamas sutarties turinį į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Taigi, nutraukiant santuoką, tėvai turi galimybę susitarti su kuriuo iš jų po santuokos nutraukimo liks gyventi nepilnametis vaikas, tačiau teisinis reguliavimas nenumato galimybės nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su abiem tėvais. Tuo pačiu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai neužkerta kelio šalims susitarti dėl bendravimo tvarkos, kuri labiausiai atitiktų prioritetinius vaiko interesus.
12. Nesutikdami su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija ir prašydami nustatyti vaiko gyvenamosio vietos 50:50 modelį, apeliantai atskirajame skunde rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-09-19 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019 ir 2016-02-19 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų nurodyta kasacinio teismo praktika neįrodo fakto, jog šiuo metu galiojantis reguliavimas numato galimybę nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su abiem tėvais.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinė aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Teismas, spręsdamas dėl precedento taikymo konkrečioje byloje galimybės, visų pirma turi nustatyti, ar sutampa bylų faktinis pagrindas, ar nėra pasikeitęs teisininis reguliavimas, o esant precedentų konkurencijai – remdamasis prieš tai nurodytais kriterijai, parinkti taikytiną precedentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015).
14. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne apriori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis apeliantų skunde nurodytose civilinėse bylose padarytomis išvadomis ir pateiktais samprotavimais. Pirma, minėtose kasacinio teismo nutartyse buvo pasisakyta dėl bendravimo su vaiku tvarkos (50:50 procentų laiko) įgyvendinimo, tačiau ne dėl vaiko gyvenamosios vietos 50:50 modelio. Antra, nurodytose kasacinio teismo bylose nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu buvo nustatyta su vienu iš tėvų (2019-09-19 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969-2019, – su motina, o 2016-02-19 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 – su tėvu).
15. Apeliantai atskirajame skunde nesutiko su pirmosios instancijos teismo įpareigojimu nurodyti, kuris iš jų ir kokia forma teiks išlaikymą nepilnametei dukrai. Apeliantų vertinimu, 6-ame sutarties punkte jie aiškiai nurodė, kad vaikas pusę laiko praleidžia su motina ir pusę su tėvu, todėl nepilnametės dukters išlaikymui skirs po 250,00 Eur per mėnesį, t.y. taikys 50:50 išlaikymo modelį. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos įpareigojimas nurodyti, kuris iš pareiškėjų ir kokia forma teiks išlaikymą, yra nelogiškas, nenuoseklus, nemotyvuotas ir nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantų teiginiais nesutinka.
16. Kaip jau buvo minėta (žr., 9 punktą), sutuoktinių pateiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi būti aptartas nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas, o sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu (CK 3.51 straipsnis) arba pradėdami gyventi skyrium (CK 3.73 straipsnis), sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas. Šią sutartį tvirtina teismas (CK 3.193 straipsnis 1 dalis).
17. Dėl tėvų teisės vaiko išlaikymą nustatyti sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad skatinant taikiai spręsti šeimos klausimus abipusiu susitarimu, vaiko (vaikų) tėvams suteikiama teisė susitarti dėl vaiko išlaikymo sudarant sutartį; tokia sutartis privalo būti sudaryta bendru susitarimu, kai nutraukiama santuoka ar patvirtinamas gyvenimas skyrium; sutartyje tėvai privalo numatyti, kokiu būdu ir tvarka jie vykdys savo pareigas, susijusias su vaikų išlaikymu – išlaikymo dydį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), formą (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktai), mokėjimo terminus, pinigų pervedimo, atsiskaitymo už išlaikymo panaudojimą tvarką ir pan.; tokią sutartį turi patvirtinti teismas, patikrinęs, ar sutarties sąlygos nepažeidžia vaiko interesų, ar išlaikymo dydis yra pakankamas atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, ar išlaikymo mokėjimas nesiejamas su tam tikromis sąlygomis, ar nepažeidžia vieno iš sutuoktinio interesų ir pan (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 apžvalga „Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010)
18. Nagrinėjamu atveju sutarties 6.1. punkte pareiškėjai susitarė nepilnametės dukters išlaikymui skirti po 250,00 Eur per mėnesį („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 4, CBP-9611). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, jog pareiškėjai iš esmės susitarė tik dėl išlaikymo dydžio, tačiau sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra aptarta išlaikymo forma, mokėjimo terminai ir kt., todėl atsižvelgdamas į tai, jog sutarties turinys bus perkeliamas į teismo sprendimą, pirmosios instancijos teismas ginčo nutartyje pagrįstai nurodė, jog sutartis dalyje dėl išlaikymo nepilnametei dukrai turi būti tikslinama.
19. Apeliantų atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjai jau nuo 2019 m. lapkričio mėnesio, kai pradėjo gyventi skyrium, laikėsi 50:50 išlaikymo modelio ir kiekvienas iš tėvų skyrė vaiko išlaikymui po 250,00 Eur, neatleidžia pareiškėjų nuo pareigos patikslinti sutarties nuostatas dėl nepilnametei dukrai skirtino išlaikymo, nurodant, kokia forma (mokėjimo pavedimu ar grynaisiais pinigais) bus teikiamas išlaikymas, taip pat terminą, nuo kurio išlaikymas bus teikiamas.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Tėvų lygiateisiškumo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.26 straipsnis) reiškiantis, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios nepriklausomai nuo to, ar jie yra susituokę, ar nesusituokę, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, suponuoja tėvų lygias teises ir pareigas savo vaikams ir konstitucinės išlaikymo teisės ir pareigos atžvilgiu (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020; 2020-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
21. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo įpareigojimu nurodyti, kuris iš pareiškėjų ir kokia forma nepilnametei dukrai teiks išlaikymą, apeliantai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-09-19 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019, pateiktais išaiškinimais, jog tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas (pavyzdžiui, kai yra nustatytas bendravimo su vaiku modelis „50:50 procentų laiko“), abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdienių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjais, jog minėtoje nutartyje kasacinis teismas konstatavo, jog dėl bendravimo tvarkos nustatytas vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų, ypač jei vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas, yra svarbi aplinkybė, nuo kurios priklauso išlaikymo dydis, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nesprendė ir nepasisakė dėl 50:50 išlaikymo modelio, kurį sutarties 5.1 punktu prašo nustatyti pareiškėjai (žr., 13 punktą), todėl nėra pagrindo vadovautis minėtoje nutartyje pateiktais išaiškinimais, vertinant sutarties 5.1. punkte numatytą pareiškėjų susitarimą.
22. Kaip minėta (žr., 20 punktą), tėvų teises ir pareigas, susijusias su nepilnamečio vaiko išlaikymu, gali lemti nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog tam tėvui, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta, tenka didžiausia išlaidų dalis, nes vaikų priežiūra susijusi su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; 2010-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Dėl išdėstyto, nutraukus santuoką, išlaikymas paprastai priteisiamas iš skyrium gyvenančio tėvo. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo pareiškėjus nurodyti, su kuriuo iš jų bus nustatyta nepilnametės dukters gyvenamoji vieta, atitinkamai turi būti tikslinamas ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.1. punktas, nurodant, kuris skyrium gyvenantis tėvas teiks išlaikymą nepilnametei dukrai, kokia forma ir nuo kurio termino.
23. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo pareiškėjus nurodyti, su kuriuo iš jų bus nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, taip pat, kuris iš pareiškėjų ir kokia forma teiks išlaikymą nepilnametei dukrai, netenkintini pareiškėjų atskirojo skundo prašymai patvirtinti vaiko gyvenamosios vietos 50:50 nustatymo modelį, išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsipareigojimus ir bendravimo su vaiku tvarką. Apeliantams nurodytina, jog minėti prašymai yra teismingi santuokos nutraukimą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui, todėl negali būti sprendžiami apeliacine tvarka. Be to, nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-08 nutarties, kuria nustatyti procesinio dokumento trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
24. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
25. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai pripažino, jog procesinis dokumentas yra su trūkumais ir nustatė terminą nurodytiems trūkumams pašalinti. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti, dėl to ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
26. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismui netenkinus pareiškėjų atskirojo skundo, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-08 nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.