- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-24
- Bylos Nr.
- 2S-589-273/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-16803-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Idea & Realty”
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Ūkio bankas“, akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“
- Trečiasis asmuo
- V. J.
- Kategorijos
- 101.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Idea & Realty” atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Idea & Realty” ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Ūkio bankas“, akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“, trečiajam asmeniui V. J. dėl kreditavimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama: 1) pripažinti AB Ūkio banko vienašališką kredito sutarties Nr.06/03-257 nutraukimą neteisėtu; 2) pripažinus AB Ūkio banko vienašališką kredito sutarties Nr.06/03-257 nutraukimą neteisėtu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog kredito sutartis Nr.06/03-257 yra galiojanti; 3) pripažinti V. J. laidavimą pagal 2006 08 25 vekselį pasibaigusiu; 4) priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas.
2013-11-25 teisme gautas atsakovės AB Šiaulių bankas prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2011-12-06 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsakovės AB Šiaulių bankas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkino. Panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-06 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-21817-454/2011 reikalavimų užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones – uždraudimą atsakovui AB Ūkio bankas vykdyti priverstinį išieškojimą iš įkeisto ieškovo UAB „Idea&Realty“ nuosavybės teise priklausančio pastato ir 179/600 dalies žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo. Teismas nurodė, kad šiuo metu kredito grąžinimo terminas yra suėjęs ir tai nepriklauso nuo to, koks bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje. Atsakovė AB Šiaulių bankas perėmė teisę reikalauti skolos grąžinimo pagal kredito sutartį, kuri yra pasibaigusi, todėl teismo nutartimi sustabdytas išieškojimas iš ieškovo įkeisto turto riboja atsakovo teisę į skolos grąžinimą. Be to, atsakovė AB Šiaulių bankas prisiėmė valstybei reikšmingą funkciją, prisidėdamas prie AB Ūkio banko, kuriam 2013-02-12 paskelbtas moratoriumas, turto ir įsipareigojimų tęstinumo užtikrinimo, perimdamas įsipareigojimus, todėl bylos dėl išieškojimo neturėtų būti stabdomos nepagrįstai. Dėl nurodyto, teismas sprendė, jog nėra pagrindo toliau tęsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šioje byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė UAB „Idea & Realty“ atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti. Atskirajame skunde nurodo, kad Kauno apylinkės teismas turėjo ieškovui suteikti teisę pateikti atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Iki šiol teismui nepateikti dokumentai įrodantys ir patvirtinantys iš ginčo objektu tapusios sutarties teisių ir pareigų perėjimo AB Šiaulių bankui. Ieškovės nuomone, AB Šiaulių bankas siekia turtą parduoti nesulaukus teismo sprendimo ir iš jo kylančių teisinių pasekmių. Perleidus ginčo objektu tapusį turtą, bus neįmanoma modifikuoti kredito sutarties, nes pastaroji buvo sudaryta dėl konkretaus turto, jo įsigijimo. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir esant palankiam teismo sprendimui, pastarasis gali būti nebeįvykdomas, dėl galimų atsakovo ar trečiųjų asmenų veiksmų. Teismo pateiktas aplinkybių vertinimas iš esmės nurodo teisminio proceso baigtį. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės jokių atsakovės AB Šiaulių bankas teisių nepažeidžia ir negali pažeisti, nes kredito sutartis buvo sudaryta su AB Ūkio bankas, ir jokie įrodymai apie skolos perleidimą į bylą iki šiol nepateikti.
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė BAB Ūkio bankas prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovė nurodo, kad nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurios teisingumą teismas įvertins, ieškovas išsakė savo atskirajame skunde, todėl aplinkybė, kad ieškovas negavo minėto AB Šiaulių banko prašymo neturėtų būti laikoma esminiu proceso pažeidimu, dėl kurio reikėtų naikinti iš esmės teisingą teismo nutartį. Paskolos sutarties, kurios nutraukimą ieškovas ginčija, terminas yra pasibaigęs. Ieškinio reikalavimais neprašoma šį terminą vienaip ar kitaip keisti, todėl tolesnis laikinųjų apsaugos priemonių - išieškojimo iš įkeisto turto sustabdymo taikymas būtų vertintinas kaip neatitinkantis ieškinio dalyko, išėjimas už ieškinio ribų. Buvusių pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tolesnis taikymas visiškai neužtikrins esamų ieškinio reikalavimų, o šių laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas neapsunkins teismo sprendimo įvykdymo ir nedarys jo negalimu. Priimdamas skundžiamą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teismas pagrįstai vadovavosi proporcingumo ir teisingumo principais, kadangi akivaizdu, jog buvusios laikinosios apsaugos priemonės yra žalingos atsakovui AB Šiaulių bankui: sustabdytas skolos išieškojimo procesas, dėl tos aplinkybės, kad paskolos sutartis nutraukta, neskaičiuojamos sutartinės palūkanos ir delspinigiai. Tokiu būdu paskutinius dvejus metus ieškovas naudojasi beprocentine paskola, kas akivaizdžiai žalinga kreditoriui.
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė AB Šiaulių bankas prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad aplinkybė, jog ieškovė nepateikė atsiliepimo pati savaime negali būti pagrindas panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, ypač kai ieškovė nenurodo jokių aplinkybių, kurias būtų nurodęs atsiliepime ir kurios būtų lėmusios nutarties neteisėtumą. Ieškovė AB Šiaulių banką į bylą įtraukė atsakovu savo iniciatyva, AB Šiaulių banką trečiuoju asmeniu byloje protokoline nutartimi buvo įtraukęs ir teismas, taigi aplinkybė dėl to ar AB Šiaulių bankas perėmė reikalavimo teises iš Kredito sutarties byloje buvo ne tik vertinta, tačiau ir nustatyta, bei paties ieškovo pripažįstama. Aplinkybė ar kredito grąžinimo terminas suėjo 2011-01-21 (kredito sutarties nutraukimo dieną) ar 2011-08-25 (kredito grąžinimo termino pabaigos dieną) nustatinėjimas, šiai dienai negali riboti hipotekos kreditoriaus teisės išieškoti skolą iš hipoteka įkeisto turto. Teismo išvada, kad „kredito grąžinimo terminas yra suėjęs ir tai nepriklauso nuo to, koks bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje" sietina ne su teismo išankstine nuomone dėl ieškinio reikalavimų vertinimo, o su ieškinio reikalavimų ryšio su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis vertinimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Kitaip tariant, ieškinyje išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai, pateikti įrodymai turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti tenkinamas. Tačiau esant šiai proceso stadijai, tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 2 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai). Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi.
Byloje nustatyta, kad ieškovė 2011-12-01 pateikė teismui ieškinį dėl AB Ūkio banko vienašališko sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Ieškovė, pareikštų reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui vykdyti priverstinį išieškojimą iš įkeisto ieškovei nuosavybės teise priklausančio pastato, 179/600 dalių žemės sklypo (b.l. 3-7). Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-21817-454/2011 ieškovės prašymą tenkino- uždraudė atsakovui AB Ūkio bankui vykdyti priverstinį išieškojimą iš įkeisto ieškovo UAB „Idea&Realty“ nuosavybės teise priklausančio pastato, (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo (b.l. 40). Ieškovė patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama: 1) pripažinti AB Ūkio banko vienašališką kredito sutarties Nr.06/03-257 nutraukimą neteisėtu; 2) pripažinus AB Ūkio banko vienašališką kredito sutarties Nr.06/03-257 nutraukimą neteisėtu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog kredito sutartis Nr.06/03-257 yra galiojanti; 3) pripažinti V. J. laidavimą pagal 2006 08 25 vekselį pasibaigusiu; 4) priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas (b.l. 41-47).
2013-11-25 teisme gautas atsakovės AB Šiaulių bankas prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2011-12-06 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi (b.l. 62). Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsakovės AB Šiaulių bankas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tenkino. Panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-06 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-21817-454/2011 reikalavimų užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones – uždraudimą atsakovui AB Ūkio bankas vykdyti priverstinį išieškojimą iš įkeisto ieškovo UAB „Idea&Realty“ nuosavybės teise priklausančio pastato ir 179/600 dalies žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo (b.l. 64-65).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčija 2006-08-25 Kredito sutarties vienašalį nutraukimą. Ieškiniu ieškovė prašo pripažinti atsakovo AB Ūkio bankas vienašališką Kredito sutarties nutraukimą, neteisėtu ir atkurti iki sutarties nutraukimo buvusią situaciją.
Sutarties nutraukimas yra vienas iš sutarties pasibaigimo atvejų. Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo (CK 6.221 str. 1 d.) ir suteikia teisę šaliai reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi (restitucija) (CK 6.222 str. 1 d.). Nutraukus kredito sutartį, pasibaigia kreditoriaus (banko) prievolės, susijusios su kredito suteikimu kredito gavėjui, ir kredito gavėjo prievolės, susijusios su gauto kredito grąžinimu ir palūkanų mokėjimu sutartyje numatytomis sąlygomis (CK 6.881 str. 1 d.). Kreditavimo sutarties nutraukimas sąlygoja kreditoriaus (banko) teisės reikalauti iš kredito gavėjo grąžinti visą jam suteiktą kreditą atsiradimą. Tuo atveju, kai kredito gavėjo prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymas yra užtikrintas hipoteka, kreditorius įgyja teisę nukreipti savo reikalavimo patenkinimą į įkeistą turtą, o nevisiškai patenkinęs savo reikalavimą iš įkeisto turto – reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.193 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti. Apeliantė nurodo, jog atsakovas siekia turtą parduoti nesulaukus teismo sprendimo ir iš jo kylančių teisinių pasekmių. Perleidus ginčo objektu tapusį turtą, bus neįmanoma modifikuoti kredito sutarties, nes pastaroji buvo sudaryta dėl konkretaus turto, jo įsigijimo. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir esant palankiam teismo sprendimui, pastarasis gali būti nebeįvykdomas, dėl galimų atsakovo ar trečiųjų asmenų veiksmų. teismo nutartimi sustabdytas išieškojimas iš ieškovo įkeisto turto riboja atsakovo teisę į skolos grąžinimą.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti apeliantės argumentai nepagrįsti. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, apeliantės nurodytas aplinkybes, t.y. apeliantė nepateikė jokių naujų aplinkybių bei įrodymų, jog atsakovas siekia parduoti turtą ar, kad atsakovas kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo. Kaip matyti iš skundžiamosios nutarties pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad AB Šiaulių bankas perėmė teisę reikalauti skolos grąžinimo pagal kredito sutartį, kuri yra pasibaigusi, todėl teismo nutartimi sustabdytas išieškojimas iš ieškovės įkeisto turto riboja atsakovo teisę į skolos grąžinimą. Pažymėtina, kad deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Be to, apeliantė kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų apie savo skolinių įsipareigojimų pagal Kredito sutartį vykdymą po Kredito sutarties nutraukimo. Svarbu paminėti ir tai, kad apeliantei neginčijant savo skolinio įsipareigojimo pagal Kredito sutartį vykdytinumo, tačiau tuo pačiu sustabdžius išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, yra nepagrįstai ignoruojama hipotekos instituto prasmė, bei pažeidžiami atsakovo, kaip sąžiningo hipotekos kreditoriaus, teisėti interesai ir lūkesčiai. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 20 d. priėmė sprendimą (civilinė byla Nr. 2-124-528), kuriuo ieškovės ieškinį dėl AB Ūkio banko vienašališko sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, atmetė. Teismo sprendimas neįsiteisėjęs.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartis, kuria teismas panaikino Kauno apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. -21817-454/2011 taikytas laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta ir atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo jos naikinti, todėl nutartis paliktina galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.