- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-20
- Bylos Nr.
- 2-124-528/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-16803-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Baškienė
- Atsakovas
- BAB Ūkio banko, AB Šiaulių banko
- Trečiasis asmuo
- V. J.
- Ieškovas
- UAB „Idea&Realty“
- Advokatai
- Diana Ingrida Vinklerytė, Regina Agrba, Daris Balčiūnas, Gintarė Olšauskaitė
Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Baškienė, sekretoriaujant Astai Žebrauskaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui Dariui Balčiūnui, atsakovo BAB Ūkio banko atstovei advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei, atsakovo AB Šiaulių banko atstovei advokatei Gintarei Olšauskaitei, trečiojo asmens V. J. atstovei advokatei Reginai Agrbai, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Idea&Realty“ patikslintą ieškinį atsakovui BAB Ūkio bankui, AB Šiaulių bankui, trečiajam asmeniui V. J. dėl vienašališko sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei laidavimo pagal vekselį pripažinimo pasibaigusiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo: 1) pripažinti AB Ūkio banko vienašališką kredito sutarties Nr.06/03-257 nutraukimą neteisėtu; 2) pripažinus AB Ūkio banko vienašališką kredito sutarties Nr.06/03-257 nutraukimą neteisėtu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog kredito sutartis Nr.06/03-257 yra galiojanti; 3) pripažinti V. J. laidavimą pagal 2006-08-25 vekselį pasibaigusiu; 4) priteisti ieškovui iš atsakovų solidariai visas bylinėjimosi išlaidas (3t. b.l.115-121).
Ieškovo atstovas palaiko patikslintą ieškinį ir prašo jį tenkinti. Patikslintas ieškinys grindžiamas tuo, kad: 2006-08-25 (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus V. J. su atsakovu AB Ūkio banku sudarė kredito sutartį Nr.06/03-257, pagal kurią gavo 300.000,-Lt kreditą, vėliau sudarė papildomus susitarimus Nr.l, Nr.2, Nr.3, tačiau kredito sutarties paskirtis – patalpų pirkimui ir apyvartinių lėšų papildymui, nebuvo keičiama; 2008 m. pabaigoje dėl pasaulinės finansinės krizės sutriko piniginiai atsiskaitymai tarp ūkio subjektų, todėl ieškovas kreipėsi į atsakovą, nurodė iškilusias problemas ir prašė laikinai palengvinti sutarties vykdymą; tačiau atsakovas 2008-09-16 raštu informavo, jog nuo 2008-10-01 kredito sutartyje nurodytos palūkanos bus padidintos 2 metiniais procentais, o toks atsakovo sprendimas dar labiau apsunkino kredito gavėjo padėtį; 2009-06-16 raštu (duomenys neskelbtini) paprašė leisti pardavinėti sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), ir gauta suma sumažinti įsiskolinimą, bet atsakovas į tokius pasiūlymus nereagavo; 2010-03-09 ir 2010-03-29 prašymais (duomenys neskelbtini) taip pat prašė laikinai palengvinti kredito sutarties vykdymo sąlygas, tačiau atsakovas nebendradarbiavo, o pasiūlius atsakovui suteikti galimybę (duomenys neskelbtini) gauti pajamų iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos atsakovas tokio leidimo nesuteikė ir galiausiai neteisėtai pareiškė vienašališkai nutraukiantis kreditavimo sutartį bei pradedantis viso kredito išieškojimo procedūras; 2013-03-03 AB Šiaulių bankas ir AB Ūkio bankas pasirašė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria AB Ūkio bankas perleido, o AB Šiaulių bankas įgijo visas ir bet kokias reikalavimo teises bei visas ir bet kokias kitas teises, kylančias iš reikalavimo teisių perleidimo sutartyje nurodytų finansavimo sutarčių, įskaitant ir visas reikalavimo teises pagal užtikrinimo priemones; apie vienašališką kredito sutarties nutraukimą ieškovas buvo informuotas laišku, kurį gavo 2011-01-17, ir tą pačią dieną informavo AB Ūkio banką, jog jis yra (duomenys neskelbtini) teisių ir pareigų perėmėjas bei paprašė patikslinti reikalavimą – ar reikalaujama įvykdyti visą kredito sutarties dalyką 811.900,89 Lt, ar pradelstus mokėjimus 94.121,70 Lt sumoje; apie (duomenys neskelbtini) reorganizavimą ir jo teisių bei pareigų perėmimą UAB „Idea&Realty“ atsakovui tapo žinoma gavus 2010-12-23 registruotą laišką; tačiau atsakovas raštu Nr.160-03-127 tik konstatavo, jog sutartis nuo 2011-01-21 yra vienašališkai nutraukta ir informavo, kad yra pradėta vykdyti priverstinio išieškojimo procedūra; pagal kreditavimo sutarties specialiosios dalies 14.3p. nuostatą atsakovas (bankas) turi teisę vienašališkai, prieš 15 dienų išsiųsdamas kredito gavėjui raštišką pranešimą, nutraukti sutartį, o sutarties nutraukimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo išsiuntimo kredito gavėjui dienos, prieštarauja imperatyviajai CK 6.218 str. 1d. normai, todėl atsakovas negali ja remtis įrodinėdamas, kad antrajai sutarties šaliai apie sutarties nutraukimą buvo tinkamai pranešta; 2008-09-16 raštu atsakovui neteisėtai nuo 2008-10-01 padidinus metines palūkanas 2 metiniais procentais ir pasunkinus sutarties vykdymo galimybes, žinant, jog kredito gavėjas neturėjo galimybių sumokėti įmokas, ir atsakovo prašymu laikinai nepakeitus sutarčių sąlygų, o vėliau, nesilaikant imperatyvių įstatymo normų, nutraukus sutartis, atsakovas paneigė bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigą bei principus; ieškovo prašymai pakeisti sutartį atitiko CK 6.204 str. nurodytas aplinkybes, todėl šalys turėjo kreiptis į teismą, o atsakovas neturėjo teisės vienašališkai nutraukti sutartį, nes jau buvo gavęs pasiūlymą keisti sutarties sąlygas; 2009-06-16 prašymu (duomenys neskelbtini) prašė leisti parduoti sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), taip sudarant galimybes padengti 120.000,-Lt skolą, bet atsakovas nepateikė jokio atsakymo ir nesvarstė 2011-01-17 ieškovo pasiūlymo įvykdyti prievolę, leidžiant parduoti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ar duoti sutikimą minėtą turtą išnuomoti, todėl gavęs minėtą raštą atsakovas prarado teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nes per protingą terminą nepranešė kitai šaliai apie sutarties nutraukimą po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie pasiūlymą įvykdyti sutartį; taip pat atsakovas, paneigdamas, jog kredito sutartis yra nutrūkusi, atsakė į 2011-01-14 prašymą „Dėl sutikimo patikslinti NT registro duomenis“ ir sutiko, kad būtų patikslinti NT registro duomenys, aukščiau paminėto įkeisto nekilnojamojo turto savininku nurodant ieškovą; atsakovas neteisėtai nutraukė sutartį ir jo teisė negali būti ginama, nes jis pats sukūrė prielaidas netinkamam sutarčių vykdymui;
Sutikdamas su (duomenys neskelbtini) reorganizacija prijungimo būdu prie ieškovo, atsakovas sutiko ir su skolos perkėlimu ieškovui, o nesant susitarimo išsaugoti papildomas teises (laidavimo), (duomenys neskelbtini) vadovo V. J. laidavimas pasibaigė, nes nėra duomenų dėl jo sutikimo laiduoti už ieškovą; 2013 03 03 susitarimu dėl Reikalavimo teisių perleidimo AB Šiaulių bankas iš AB Ūkio banko perėmė bet kokias reikalavimo teises, kylančias iš 2006 -08-25 sutarties Nr.06-03-257, o teismui nusprendus, jog sutartis buvo nutraukta neteisėtai ir pripažinus kredito sutartį galiojančia, AB Šiaulių bankas privalėtų tęsti kredito sutartį ar sudaryti naują sutartį, todėl jis traukiamas atsakovu, juolab, kad jo raštas dėl turto vertinimo įrodo, jog jis kredito sutartį laiko galiojančia.
Atsiliepimas
Atsakovas BAB Ūkio bankas su patikslintu ieškiniu nesutinka atsiliepimuose nurodytais motyvais ir prašo patikslintą ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimas su patikslintu ieškiniu grindžiamas tuo, kad: ieškovas grindžia ieškinį aplinkybėmis, dėl kurių teismas yra pasisakęs kitoje byloje, o reikalavimas dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu negali būti tenkinamas, nes neatitinka CK nustatytų civilinių teisių gynimo būdų ir nesukeltų ieškovo siekiamų teisinių pasekmių, o ieškinio reikalavimas dėl juridinio fakto nustatymo nenagrinėtinas ginčo teisena; 2008-09-16 raštu atsakovas informavo ieškovą, jog nuo 2008-10-01 2% padidės palūkanos pagal kredito sutartį Nr.06/03-257, nes ieškovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų – neįkeitė sulygto turto už naujai gautą papildomą kredito dalį; ieškovui įkeitus sutartyje sulygtą turtą, kredito palūkanos jam būtų sumažintos, tačiau ieškovas turto neįkeitė ir taip apsunkino savo turtinę padėtį; ieškovo teiginiai dėl sandėlio (duomenys neskelbtini) neatitinka realybės, nes atsakovas davė sutikimą šį sandėlį parduoti ir ieškovas jį pardavė, kas matyti iš 2009-08-07 Papildomo susitarimo Nr.3, punkto 1.10.1; AB Ūkio bankas nedavė sutikimo (duomenys neskelbtini) nuomoti nekilnojamąjį turtą, nes skolininkas nevykdė eilės sutartinių įsipareigojimų, todėl turto priverstinio pardavimo atveju tai būtų papildomas suvaržymas, turintis įtakos parduodamo objekto kainai; dėl ieškovo teiginių apie AB Ūkio banko nebendradarbiavimą su ieškovu, kredito sutarties Nr.06/03-257 nutraukimo pagrįstumo yra išsamiai pasisakyta Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr.2-6483-221/2011 sprendime ir šios bylos apeliacinės instancijos nutartyje, todėl teismui antrą kartą vertinti tas pačias aplinkybes nėra pagrindo, o šalių bendradarbiavimą patvirtina ir 2010-03-31 rašto Nr.301 kopija; AB Ūkio bankas 2011-01-06 išsiuntė ieškovui pranešimą apie ketinimą nutraukti kredito sutartį, o 2011-01-21 išsiuntė pranešimą, kuriuo nutraukė 2006-08-25 kredito sutartį Nr.06/03-257; minėta kredito sutartis buvo nutraukta, nepažeidžiant joje nustatytos sutarties nutraukimo tvarkos, o ieškovas, teigdamas, jog terminas tarp minėtų pranešimų buvo per trumpas, nebando įrodyti, kad per ilgesnį laiką būtų įvykdęs prievolę grąžinti kreditą; kredito sutartimi tuometinės sutarties šalys sulygo dėl banko teisės veikti savo nuožiūra, susitarė dėl esminio sutarties pažeidimo sąvokos, o ieškovas, būdamas (duomenys neskelbtini) teisių perėmėju, pažeidė eilę kredito sutarties punktų ir CK normų, reglamentuojančių įmonių reorganizaciją bei skolos perkėlimo teisinius santykius, taip pat sutartyje numatytą kredito grąžinimo grafiką – nuo 2009-09-30 nemokėjo sutartinių palūkanų ir delspinigių; kadangi 2006-08-25 kredito sutartimi Nr.06/03-257 kreditas buvo suteiktas (duomenys neskelbtini), tai, ketindama atlikti reorganizaciją, ši privalėjo gauti rašytinį AB Ūkio banko sutikimą, bet jo negavo ir tuo buvo pažeistos kredito sutarties sąlygos, taip pat CK normos; pranešimas dėl reorganizacijos bankui buvo pateiktos tą pačią dieną kaip ir akcininkų sprendimai dėl bendrovių reorganizacijos, todėl bankas negalėjo pasinaudoti savo kaip kreditoriaus teisėmis pareikalauti papildomo prievolių užtikrinimo, todėl vien šių aplinkybių pakako AB Ūkio banko teisei vienašališkai nutraukti kredito sutartį ir išieškoti visą negrąžintą kredito sumą, palūkanas, delspinigius ir kitus sutartyje numatytus mokėjimus; tačiau pagrindinė kredito nutraukimo priežastis buvo skolininko esminis sutarties pažeidimas – nesilaikymas kredito ir palūkanų mokėjimo grafiko, dėl ko kredito sutarties nutraukimo dienai buvo susidaręs 94.121,70 Lt įsiskolinimas; nepateikdamas įrodymų dėl galėjimo vykdyti skolinius įsipareigojimus pagal kredito sutartį ir reikalaudamas pripažinti šios sutarties nutraukimą neteisėtu, ieškovas elgiasi nesąžiningai; pažymėtina, kad tarp šalių derybos vyko dėl ieškovo reorganizacijos įteisinimo, bet ne dėl kredito sutarties Nr.06/03-257; be to, suteikto pagal kredito sutartį kredito grąžinimo terminai yra pasibaigę, todėl ieškinio patenkinimas nesukeltų ieškovui jokių teisinių pasekmių; dėl laidavimo, tai trečiasis asmuo V. J. laidavo ne pagal laidavimo sutartį, ir ne už kredito sutartimi ieškovo prisiimtas skolines prievoles, bet už ieškovo vekselį, o laiduotojo įsipareigojimai galioja ir tuomet, kai prievolė, už kurią jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, išskyrus vekselio formos trūkumus, todėl V. J. laidavimas ieškovo vekseliui nėra pasibaigęs; be to, ieškovas nepateikė įrodymų apie trečiojo asmens V. J. suteiktus įgalinimus reikšti reikalavimus V. J. vardu, todėl ieškinio reikalavimas pripažinti V. J. laidavimą pagal 2006-08-25 vekselį pasibaigusiu bet kuriuo atveju negali būti patenkintas (1t. b.l.48-50,120-123; 2t. b.l.85-88; 3t. b.l.172-175).
Atsakovas AB Šiaulių bankas su patikslintu ieškiniu nesutinka atsiliepime nurodytais motyvais ir prašo patikslintą ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimas su patikslintu ieškiniu grindžiamas tuo, kad: atsakovui nėra žinomos aplinkybės dėl kredito sutarties Nr.06/03-257 sudarymo, vykdymo bei nutraukimo, nes jis šiuose santykiuose nedalyvavo; iš ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovas neginčija sutarties nutraukimo fakto, tik prašo jį įvertinti – pripažinti jį neteisėtu, o tai nekeistų tos aplinkybės, jog kredito sutartis yra pasibaigusi; kadangi ieškovas pažeidė kredito grąžinimo grafiką – nuo 2009-09-30 nemokėjo sutartinių palūkanų ir delspinigių, tai kredito sutartis buvo vienašališkai nutraukta, o kredito sutarties 14.1 punktu šalys susitarė dėl vienašališko sutarties nutrauko atvejų, taip pat ir kredito gavėjui pradelsus pagal kredito sutartį bet kurį mokėjimą ar jo dalį; apie kredito gražinimo grafiko pažeidimą AB Ūkio bankas įspėjo (duomenys neskelbtini) 2008-09-16 raštu, paragino tinkamai vykdyti kredito sutartį, o vėlavimą grąžinti kreditą patvirtina 2010-03-09 ir 2010-03-29 (duomenys neskelbtini) raštai; 2011-01-06 raštu AB Ūkio bankas pakartotinai įspėjo ieškovą dėl kredito sutarties pažeidimo ir susidariusio įsiskolinimo, pareikalavo įvykdyti kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus bei įspėjo, kad, to nepadarius kredito sutartis per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos bus vienašališkai nutraukta ir ieškovas privalės grąžinti visą suteiktą kreditą anksčiau termino – nuo kredito sutarties nutraukimo dienos; 2010-12-30 AB Ūkio banko rašto byloje nėra, bet 2011-01-17 raštu į 2010-12-30 ir 2011-01-06 raštus ieškovas patvirtino gavęs atsakovo įspėjimą apie kredito sutarties nutraukimą iki 2010-12-30; nuo 2008-09-16 ieškovui vėluojant pagal kredito sutartį atlikti mokėjimus ir nepašalinus pažeidimo po įspėjimo apie sutarties pažeidimą, atsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį; 2011-01-24 raštu atsakovas informavo ieškovą, kad kredito sutartis nuo 2011-01-21 buvo nutraukta; kredito sutarties šalims nuostatos dėl vienašališko sutarties nutraukimo atvejų ir tvarkos buvo žinomos, galiojančios ir teisėtos, apie esminį kredito sutarties pažeidimą atsakovas buvo ne kartą įspėjęs ieškovą, kuris apie pažeidimą žinojo, todėl ieškovo reikalavimai pripažinti kredito sutarties nutraukimą neteisėtu yra atmestini kaip nepagrįsti; dėl ieškovo reorganizacijos AB Šiaulių bankui nėra žinoma, bet jei AB Ūkio bankas apie tai nebuvo informuotas, tai yra papildoma aplinkybė, patvirtinanti esminį kredito sutarties pažeidimą; ieškovo reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą , kad sutartis yra galiojanti, nesuprantamas, nes yra suėjęs kredito grąžinimo terminas – 2011-08-25; dėl reikalavimo pripažinti V. J. laidavimą pagal 2006-08-25 vekselį pasibaigusiu, tai šis reikalavimas turi būti paliktas nenagrinėtas, nes nėra įrodymų dėl ieškovo įgaliojimų reikšti šį reikalavimą už V. J., be to, kitame teisme nagrinėjamas ieškinys dėl vekselio laidavimo pripažinimo negaliojančiu, o kol laidavimas nepripažintas negaliojančiu, nėra pagrindo pripažinti jį pasibaigusiu (3t. b.l.86-90; 4t. b.l.7-9).
Trečiasis asmuo V. J. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuotas teismo pranešimu, prašymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos (CPK 51 str. 2d., 118 str. 1d., 133 str. 1d.; 3t. b.l.165; 4t. b.l.42). Atsiliepime į patikslintą ieškinį trečiasis asmuo nurodo, o jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad: laidavimas yra papildoma, šalutinė teisė, todėl, pasikeitus skolininkui ir nesant šalių susitarimo išsaugoti papildomas teises, laidavimas pasibaigė, o jis nedavė sutikimo laiduoti už skolininką; prašo atmesti ieškovo reikalavimą dalyje dėl trečiojo asmens V. J. laidavimo pagal vekselį pabaigos kaip nepagrįstą, o kitus reikalavimus spręsti teismo nuožiūra; ieškovas neturi teisės kelti ieškinio reikalavimo trečiojo asmens V. J. atžvilgiu, nes byloje nėra įrodymų, kad V. J. yra įgaliojęs ieškovą tai daryti; ieškovui nežinomos vekselio laidavimo aplinkybės, todėl jo reikalavimas pripažinti V. J. laidavimą pagal 2006-08-25 vekselį pasibaigusiu negali būti nagrinėjamas; kitame teisme nagrinėjamas V. J. ieškinys dėl laidavimo pagal 2006-08-25 paprastąjį neprotestuotiną vekselį pripažinimo negaliojančiu, todėl kol minėta byla neišspręsta nėra pagrindo pripažinti laidavimą pasibaigusiu; iš 2006-08-25 kredito sutarties ir iš 2006-08-25 paprastojo vekselio kylančios prievolės yra savarankiškos, todėl kredito linijos sutartyje nesant duomenų, kad trečiasis asmuo laidavo už jos įvykdymą, negalima laikyti, kad jis, sutikęs laiduoti už kredito gavėjo išrašytą 2006-08-25 paprastąjį vekselį, tuo pačiu laidavo ir už kredito sutarties įvykdymą (1t. b.l.130; 4t. b.l.13,14,51-53).
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys atmestinas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad: 2006-08-25 (duomenys neskelbtini) ir AB Ūkio bankas sudarė kredito sutartį Nr.06/03-257, pagal kurią (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas 300.000,-Lt kreditas su kintama palūkanų norma terminui iki 2011-08-25, o (duomenys neskelbtini) įsipareigojo grąžinti kreditą dalimis kredito grąžinimo grafike nurodytais terminais ir užtikrinti savo prievolių įvykdymą sutartyje nurodyto turto įkeitimu (1t. b.l.7-19,80-90); 2006-08-25 (duomenys neskelbtini) išrašė AB Ūkio bankui paprastąjį vekselį 314.640,-Lt sumai, kurį laidavo trečiasis asmuo V. J. (2t. b.l.69); 2007-04-26 (duomenys neskelbtini) ir AB Ūkio bankas sudarė Papildomą susitarimą Nr.1 prie 2006-08-25 kredito sutarties Nr.06/03-257, kuriuo padidinta kredito suma, o (duomenys neskelbtini) ir V. J. įsipareigojo pateikti paprastuosius vekselius (1t. b.l.20,91); 2007-07-09 Papildomu susitarimu Nr.2 prie 2006-08-25 kredito sutarties Nr.06/03-257 tarp (duomenys neskelbtini) ir AB Ūkio banko buvo padidinta (duomenys neskelbtini) suteikto kredito suma iki 950.000,-Lt ir (duomenys neskelbtini) išduoto vekselio, laiduoto V. J., suma (1t. b.l.21,22,92,93); 2008-09-16 raštu Nr.420 AB Ūkio bankas informavo (duomenys neskelbtini), jog neįvykdytos 2007-07-09 Papildomo susitarimo Nr.2 prie 2006-08-25 kredito sutarties Nr.06/03-257 antro punkto sąlygos /dėl papildomai įkeičiamo turto/, o tų įsipareigojimų neįvykdžius iki 2008-09-30, nuo 2008-10-01 2 metiniais procentais bus padidintos sutartyje nurodytos metinės palūkanos (1t. b.l.25,96); 2009-06-16 prašymu (duomenys neskelbtini) prašė AB Ūkio banko leisti parduoti sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), o gautą sumą nukreips paskolos dengimui ir sandėlis buvo parduotas 2009-08-12 (1t. b.l.26,53-57,97); 2009-08-07 (duomenys neskelbtini) ir AB Ūkio banko sudarytu Papildomu susitarimu Nr.3 prie 2006-08-25 kredito sutarties Nr.06/03-257 buvo pakeistos grąžinamo kredito sumos ir atsisakyta įkeitimo (duomenys neskelbtini) priklausančioms patalpoms – sandėliui Nr.7, esančiam (duomenys neskelbtini) (1t. b.l.23,24,94,95); 2010-03-09 ir 2010-03-29 prašymais (duomenys neskelbtini) dėl atsiradusių problemų prašė AB Ūkio banko apsvarstyti galimybę laikinai /12 mėnesių laikotarpiui/ atidėti paskolos grąžinimo įmokas, paliekant tik palūkanų mokėjimą, arba pasiūlyti kaip būtų galima pagerinti (palengvinti kredito sutarties vykdymo sąlygas (1t. b.l.27,28,98,99); 2010-03-31 rašte Nr.130 AB Ūkio bankas nurodė (duomenys neskelbtini), kad paskolos grąžinimo įmokų atidėjimą galėtų svarstyti, tačiau paskolos einamųjų įmokų grąžinimo nėra, nes jos sumokėtos iki 2010-10-31, todėl skaičiuojamos tik palūkanos, o dėl kredito vykdymo sąlygų laikino pagerinimo (palengvinimo) kviečia atvykti apsvarstyti patogiu laiku, taip pat priminė apie 34.115,92 Lt palūkanų pradelsimą (1t. b.l.51); 2010-07-19 raštu (duomenys neskelbtini) prašė AB „Ūkio banko“ išduoti sutikimą išnuomoti įkeistą bankui pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (1t. b.l.29,100); apie (duomenys neskelbtini) reorganizavimą prijungimo būdu prie UAB „Idea & Realty“ atsakovui AB Ūkio bankui buvo pranešta 2010-12-23 raštu, o 2010-12-30 (duomenys neskelbtini) išregistruota iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro (1t. b.l.30,31,101,102); 2011-01-06 raštu Nr.160-03-21 AB Ūkio bankas pranešė ieškovui, jog šis pradelsė mokėjimus 94.121,70 Lt sumoje (iš jos negrąžintas kreditas 6.000,-Lt, palūkanos 74.121,88 Lt, delspinigiai 13.99,82 Lt), pareikalavo per 15 dienų grąžinti suteiktą kreditą, nesumokėtas palūkanas bei delspinigius ir informavo, kad to nepadarius, vienašališkai nutrauks sutartį bei pradės skolos išieškojimo procedūra (1t. b.l.34,105); 2011-01-13 raštu ieškovas, kaip (duomenys neskelbtini) teisių ir pareigų perėmėjas, pakartotinai prašė duoti sutikimą nuomoti bankui įkeistą pastatą (duomenys neskelbtini), o 2011-01-14 raštu prašė AB Ūkio banko išduoti sutikimą patikslinti įkeisto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), duomenis nekilnojamojo turto registre (1t. b.l.32,33,103,104); 2011-01-17 raštu ieškovas, atsakydamas į 2010-12-30 ir 2011-01-06 raštus, prašė AB Ūkio banko patikslinti ar šis prašo grąžinti visą kredito sumą 811.900,89 Lt, o jei taip, suteikti leidimą parduoti įkeistą bankui nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) (1t. b.l.35,106); 2011-01-21 raštu Nr.160-03-124 AB Ūkio bankas pranešė ieškovui, jog šiam nevykdant kreditinių įsipareigojimų bankas 2011-01-21 vienašališkai nutraukė 2006-08-25 kredito sutartį Nr.06/03-257, priverstinis išieškojimas bus vykdomas įstatymų nustatyta tvarka (1t. b.l.52); 2011-01-24 raštu Nr.160-03-127 AB Ūkio bankas priminė ieškovui, jog nuo 2011-01-21 vienašališkai nutraukė 2006-08-25 kredito sutartį Nr.06/03-257, o kadangi pradėtas priverstinis išieškojimas, tai sutikimo nuomoti įkeistą bankui turtą negali (1t. b.l.36,107); 2011-02-08 Kauno miesto 23-asis notarų biuras išdavė vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr.871), kuriuo reikalaujama iš UAB „Idea & Realty“ ir trečiojo asmens J. J. išieškoti iš viso 315.641,22 Lt su 6% palūkanomis, skaičiuojamomis nuo 314.640,-Lt per laikotarpį nuo termino pasibaigimo iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo dienos (2t. b.l.89); 2011-02-10 ieškovas AB Ūkio bankui pateikė susipažinimui banko prašomus dokumentus (1t. b.l.37,108); 2011-06-21 raštu Nr.160-03-1240 AB Ūkio bankas nurodė ieškovui sutinkantis dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), duomenų apie turto savininką patikslinimo nekilnojamojo turto registre, nes ieškovas yra perėmęs (duomenys neskelbtini) turtą, teises, pareigas bei įsipareigojimus (1t. b.l.38,109); 2011-06-08 Kauno miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr.2-6483-221/2011 nusprendė UAB „Idea & realty“ ieškinį atsakovui AB Ūkio bankui dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo atmesti, o šis sprendimas 2011-11-03 Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-1960-273/2011 buvo paliktas nepakeistas (1t. b.l.58-68); 2012-11-05 Kauno apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1848-221/2012 atmetė V. J. ieškinį atsakovui AB Ūkio bankui, tretiesiems asmenims UAB „Idea & realty“, Kauno miesto 23-ojo notarų biuro notarei J. M. dėl laidavimo įrašo vekselyje ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais, o ši byla apeliacine tvarka dar nėra peržiūrėta (1t. b.l.133-138,143-148,155-160; 2t. b.l.70-75; 3t. b.l.66-71); 2013-02-23 Lietuvos banko pranešime nurodyta, jog buvo pasirašyta sutartis dėl Ūkio banko dalies įsipareigojimų ir turto perkėlimo į AB Šiaulių banką (4t. b.l.10); 2013-06-07 raštu AB Šiaulių bankas informavo ieškovą, kad 2013-02-23 Turto ir įsipareigojimų perdavimo sutartimi AB Šiaulių bankas perėmė iš AB Ūkio banko reikalavimo teises ir užtikrinimo priemones pagal sudarytas sutartis su UAB „Idea & Realty“ (3t. b.l.91,92,152).
Dėl kredito sutarties nutraukimo teisėtumo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Kaip matyti, šalys neginčija, jog 2006-08-25 (duomenys neskelbtini) ir AB Ūkio bankas sudarė kredito sutartį Nr.06/03-257, pagal kurią bankas suteikė (duomenys neskelbtini) kreditą, kurį grąžinti turi (duomenys neskelbtini) teisių ir pareigų perėmėjas – ieškovas, o ginčas tarp šalių kilo dėl minėtos kredito sutarties nutraukimo teisėtumo. Bylos medžiaga ir šalių atstovų paaiškinimai rodo, kad ginčo sutartį, kurios galutinis kredito grąžinimo terminas 2011-08-25, atsakovas AB Ūkio bankas vienašališkai nutraukė 2011-01-21, prieš tai 2011-01-06 raštu pareikalavęs per 15 dienų grąžinti suteiktą kreditą, nesumokėtas palūkanas bei delspinigius, nes ieškovas pradelsė mokėjimus bendroje sumoje 94.121,70 Lt (1t. b.l.7,34,52,80,105). Tai, kad ieškovas gavo atsakovo AB Ūkio banko reikalavimą dėl įsiskolinimo sumokėjimo, patvirtina 2011-01-17 ieškovo raštas dėl reikalavimų patikslinimo bei leidimo parduoti įkeistą bankui turtą (duomenys neskelbtini) (1t. b.l.35,106). Pažymėtina, kad sutartyje /bendrosios dalies 12.13., 14.1., 14.3. punktai/ šalys buvo numatę būtent 15 dienų įspėjimo terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo išsiuntimo dienos, per kurį kredito gavėjui nepašalinus pažeidimų bankas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį (1t. b.l.13,14,86,87).
Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali susitarti dėl sutarties nutraukimo sąlygų ir tvarkos išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties nutraukimo sąlygas ar sutarties nutraukimo reikalavimus nustato imperatyvios teisės normos (CK 6.156 str. 4d., LAT nutartis Nr.3K-3-230/2013). Nutraukiant sutartį vienašališkai svarbu laikytis Civilinio kodekso reglamentuojamų sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos (CK 6.217, 6.218 str.). Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar vykdo ją netinkamai ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 str. 1d.). Esminiu sutarties pažeidimu yra toks pažeidimas, kuris tokiu laikomas pagal įstatymą arba pagal sutartį, nes šalys turi teisę sutartyje numatyti, jog tam tikrą sutarties vykdymo pažeidimą laikys esminiu – sudarančiu pagrindą kitai šaliai vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 str. 1,5 d.). Pažymėtina, kad CK 6.217 str. 2d. nurodytos aplinkybės, numatančios į ką turi būti atsižvelgiama nustatant ar pažeidimas yra esminis, ar ne, vertinamos tik tuomet, kai sutartis yra nutraukiama dėl sutartyje nenumatyto esminio sutarties pažeidimo.
Šiuo atveju ginčo sutartimi buvo numatyti konkretūs sutarties nutraukimo pagrindai, kuriems esant atsakovas AB Ūkio bankas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių atstovų paaiškinimai patvirtina, jog ieškovas tinkamai bei laiku nevykdė prievolių pagal 2006-08-25 kredito sutartį Nr.06/03-257 ir nustatytais terminais negrąžino kredito dalių, nemokėjo priskaičiuotų palūkanų. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais ir vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, draudžiama (CK 6.38, 6.59, 6.63 str.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir šalys ją turi vykdyti sąžiningai bei tinkamai, o sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.189 str. 1d., 6.200 str. 1d., 6.205 str.). Ginčo sutarties šalys buvo susitarę dėl AB Ūkio banko teisės vienašališkai nutraukti ginčo sutartį, taip pat kad kredito gavėjo (ieškovo) prievolių pagal ginčo sutartį bei teisės aktus nevykdymas laikomas esminiu sutarties pažeidimu, be to, bankui buvo suteikta teisė savo nuožiūra parinkti kaip veikti kiekvienu konkrečiu atveju ir bet koks banko reikalavimas kredito gavėjui, pareikštas sutartyje numatytais atvejais, šiam yra privalomas (2006-08-25 kredito sutarties Nr.06/03-257 bendrosios dalies 14.1., 14.1.1., 14.2., 14.6. punktai). Šiuo atveju sutarties nutraukimo priežastimi buvo įvardinta aplinkybė – pradelsimas sumokėti 94.121,70 Lt, kas sudaro beveik 10% negrąžinto kredito, juolab, kad mokėjimai nebuvo vykdomi nuo 2009-09-30, todėl atsakovas AB Ūkio bankas turėjo pagrindo nesitikėti, jog sutartis ateityje bus įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, kad įrodymų, jog įmokos bankui nebuvo mokamos ne dėl ieškovo kaltės ar tik dėl laikinų sunkumų, byloje nėra (CPK 177, 178 str.). Be to, 2006-08-25 kredito sutartimi Nr.06/03-257 kreditas buvo suteiktas ne ieškovui, o (duomenys neskelbtini), kuri, ketindama atlikti reorganizaciją, privalėjo gauti AB Ūkio banko išankstinį raštišką sutikimą, tačiau jo neturėjo, nes dėl to į banką nesikreipė ir taip buvo pažeista ne tik ginčo sutartis, bet ir įstatymų nuostatos, todėl vien tuo pagrindu bankas turėjo teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį (CK 2.101 str. 1d., 2006-08-25 kredito sutarties Nr.06/03-257 bendrosios dalies 12.7.6., 14.1., 14.6., 15.2. punktai).
Ieškovo argumentai dėl ginčo sutarties nutraukimo tvarko pažeidimo atmestini, nes: ginčo sutarties šalys sutartyje numatė 15 dienų įspėjimo apie vienašališką sutarties nutraukimą terminą, o įrodymų, kad sutarties laikotarpiu būtų prašyta šį terminą pakeisti, byloje nėra, vadinasi, ši sutarties sąlyga (duomenys neskelbtini) ir jo teisių perėmėją ieškovą tenkino (2006-08-25 kredito sutarties Nr.06/03-257 bendrosios dalies 12.13., 14.3. punktai); atsakovas AB Ūkio bankas laikėsi sutarto įspėjimo termino, nes įspėjimas ieškovui pareikštas 2011-01-06, o ginčo sutartis nutraukta 2011-01-21 (1t. b.l.34,52,105); pagal kasacinio teismo išaiškinimą aplinkybė, jog viena sutarties šalis pasiūlė kitai šaliai keisti sutartį, netrukdo pasiūlymą gavusiai sutarties šaliai ginti savo pažeistas teises visais teisių gynimo būdais, taip pat vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu pasiūlymą keisti sutartį pateikusi šalis sutarties nevykdo ar vykdo ją netinkamai, o įrodymų, kad prašydamas keisti ginčo sutartį ieškovas vykdė pagal ją prisiimtus įsipareigojimus AB Ūkio bankui, kaip jau minėta, byloje nėra (CPK 177, 178 str., LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-306/2012); pažymėtina, kad teismas ieškovo reikalavimus dėl ginčo kredito sutarties sąlygų pakeitimo yra atmetęs kitoje civilinėje byloje, išsamiai pasisakydamas dėl analogiškų ieškovo argumentų apie pasaulinės ekonominės krizės įtaką ieškovo galimybėms vykdyti savo įsipareigojimus pagal tą pačią ginčo sutartį, o apeliacinė instancija šį teismo sprendimą paliko galioti (1t. b.l.58-68); kadangi bankai yra finansinės įstaigos, už pinigus skolinančios turimas lėšas, tai neabejotinai ieškovo nurodyta pasaulinė finansinė krizė palietė ir juos, todėl ieškovo siekis spręsti savo finansines problemas atsakovo AB Ūkio banko sąskaita negali būti laikoma sąžiningu ir pateisinamu, o būdamas verslininku ieškovas turi prisiimti savo verslo planų ir mokumo riziką; be to, ginčo sutarties šalys buvo susitarę dėl banko teisės nutraukti sutartį net esant nenugalimos jėgos aplinkybėms (CK 6.256 str. 1,3,4d., CPK 185 str., 2006-08-25 kredito sutarties Nr.06/03-257 bendrosios dalies 16.6. punktas). Ieškovo argumentai dėl nebendradarbiavimo taip pat laikytini nepagrįstais, nes: bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareiga yra numatyta abiems sutarties šalims (CK 6.200 str. 2d.); iš bylos medžiagos matyti, jog po ginčo sutarties sudarymo sutarties šalys pasirašė 3 susitarimus, kuriais koregavo pirminės sutarties sąlygas, o 2009 m. AB Ūkio bankas leido (duomenys neskelbtini) parduoti bankui įkeistą sandėlį (duomenys neskelbtini), taip pat 2010-03-31 siūlė atvykti ir apsvarstyti kredito vykdymo sąlygų laikiną pagerinimą (1t. b.l.23,24,26,53-57,94,95,97); teisę leisti ar neleisti nuomoti įkeistas patalpas turėjo atsakovas AB Ūkio bankas, o matydamas, kad nėra pagrindo tikėtis tolimesnio sutarties vykdymo, bankas neprivalo apsunkinti galimo priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto sąlygų, todėl nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas AB Ūkio bankas pažeidė bendradarbiavimo pareigą tokiu mastu, kuris galėjo sąlygoti ieškovo negalėjimą vykdyti prievolių dėl kreditoriaus kaltės (CK 6.38 str. 3d., 6.200 str. 2d.).; būtent (duomenys neskelbtini) ir jos teisių perėmėjo ieškovo elgesio negalima laikyti tinkamu bendradarbiavimu, jiems neprašant banko sutikimo dėl bendrovių reorganizavimo, nors tai buvo būtina pagal ginčo sutarties sąlygas /12.7.6., 14,6. punktai/ bei įstatymų reikalavimus (CK 2.101 str. 1d.; 1t. b.l.13,15,86,88); iš rašytinių įrodymų matyti, kad 2008-09-16 ieškovui buvo pranešta apie palūkanų padidinimą 2%, jei šis neįvykdys prisiimto įsipareigojimo dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo, taigi, ieškovas turėjo pasirinkimo galimybę – mokėti papildomas palūkanas arba įvykdyti susitarimo sąlygas – įkeisti sutartą turtą (1t. b.l.25,96); vertinant šalių sudarytą sutartį, kuri kvalifikuotina kaip kylanti iš kreditavimo teisinių santykių, nesąžiningumo sąlygų nenustatyta, nes sutarties šalių įsipareigojimai yra aiškūs, konkretūs ir suprantami, todėl kredito gavėjas turėjo galimybę apsispręsti ar tokia sutartis jam priimtina ir jis pajėgus ją vykdyti, o jei sutarties sąlygos jo netenkino, tai jis turėjo galimybę sudaryti sutartį su kitu kreditoriumi, kurio sąlygos jam priimtinesnės, juolab, kad kredito paslaugas 2006 m. Lietuvoje teikė daugiau kaip 10 bankų bei kitų kredito įstaigų (CK 6.188 str., CPK 177, 178, 185 str.).
Apibendrinant tai, kas aukščiau nurodyta, konstatuotina, kad ieškovas pažeidė kredito sutartimi (su vėlesniais susitarimais) numatytų mokėjimų terminus pakankamai ilgą laiko tarpą, tuo padarydamas šalių sutartimi numatytą esminį sutarties pažeidimą, o informuotas apie sutarties nutraukimą ginčo sutartyje numatyta tvarka per papildomai nustatytą terminą įsiskolinimo nesumokėjo, todėl laikytina, jog atsakovas AB Ūkio bankas turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nes toks sutarties nutraukimo pagrindas buvo numatytas šalių sutartyje. Taigi, 2006-08-25 kredito sutartis Nr.06/03-257 su ieškovu buvo nutraukta laikantis įstatymuose nustatytų pagrindų ir tvarkos, todėl pripažinti jos nutraukimą neteisėtu nėra pagrindo, juolab, kad kredito grąžinimo galutinis terminas pagal sutartį yra pasibaigęs 2011-08-25, todėl patikslintas ieškinys šioje dalyje atmestinas (CK 6.217 str. 1,5d., 6.218 str., CPK 177, 178, 185 str., 2006-08-25 kredito sutarties Nr.06/03-257 bendrosios dalies 12.13., 14.1., 14.3. punktai; 1t. b.l.7,80).
Netenkinus ieškovo reikalavimo pripažinti AB Ūkio bankas vienašališką kredito sutarties Nr.06/03-257 nutraukimą neteisėtu, taip pat netenkintas ir ieškinio reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl kredito sutarties Nr.06/03-257 pripažinimo galiojančia, nes šis reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo patikslinto ieškinio reikalavimo, be to, prašomas nustatyti faktas laikytinas ieškinio dėl sutarties nutraukimo teisėtumo pagrindą sudarančia aplinkybe (CPK 177, 178, 185 str., 444 str. 1d., 445 str.).
Dėl laidavimo pripažinimo pasibaigusiu.
Ieškovas, reikšdamas reikalavimą pripažinti trečiojo asmens V. J. laidavimą pagal 2006-08-25 vekselį pasibaigusiu, nepateikė įrodymų, kad jis yra įgaliotas šio asmens vardu reikšti tokį reikalavimą, o V. J. neigia davęs tokį įgaliojimą (CPK 178 str.). Tačiau ieškovas nurodo, kad šis patikslinto ieškinio reikalavimas yra teisėtas, nes, V. J. padengus vekselį, šis turėtų atgręžtinio reikalavimo teisę į ieškovą, todėl teismas pasisako dėl šio ieškovo reikalavimo.
Laidavimas yra vienašalis sandoris, kuriuo laiduotojas įsipareigoja užtikrinti prievolės įvykdymą už kitą asmenį (CK 6.76 str. 1d.). Šiuo atveju trečiasis asmuo V. J. yra laidavęs vekselį, o vekselis yra vertybinis popierius, išrašomas Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau ĮPVĮ) nustatyta tvarka, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 6.878 str., ĮPVĮ 2 str. 1d.; 2t. b.l.69,89). Vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, nesiejama teisiniu ryšiu su jos atsiradimo pagrindu, tai yra tuo sandoriu, dėl kurio vekselis buvo išrašytas, todėl ginčo kredito sutarties pasibaigimas ar tos sutarties šalių pasikeitimas jokios reikšmės bei įtakos laidavimui neturi (LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-278/2011). Nesant byloje įrodymų, jog vekselio turėtojui yra sumokėta vekselyje nurodyta pinigų suma, nėra pagrindo laidavimą pagal tą vekselį laikyti pasibaigusiu, todėl šis ieškinio reikalavimas taip pat atmestinas (ĮPVĮ 34 str. 1,2d., 49 str. 1,2d., CPK 177, 178, 185 str.).
Dėl ieškovo atstovo teismo posėdyje išsakytų argumentų apie AB Ūkio banko reikalavimo teisių perleidimo AB Šiaulių bankui sutarties vertinimą ir kt. teismas nepasisako, nes tai nėra šios bylos dalykas.
Netenkinus patikslinto ieškinio, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: atsakovui BAB Ūkio bankui – 3.420,-Lt už advokato pagalbą; atsakovui AB Šiaulių bankui – 3.000,-Lt už advokato pagalbą, atsižvelgiant į rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato pagalbą, ruoštų dokumentų skaičių bei pobūdį, dalyvavimo teismo posėdžiuose skaičių (2) bei trukmę (bendrai ~ 3 val.), bylos sudėtingumą, būtinumą advokatui vykti į kitą miestą; valstybei – 172,57 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1d. 3,6,9p., 93 str. 2d., 96, 98 str., 2004-04-02 Teisingumo ministro įsakymas Nr.1R-85; 1t. b.l.1; 2t. b.l.2; 3t. b.l.3,130-132; 4t. b.l.2,33-37,43-50).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Idea&Realty“ (įmonės kodas 300563845, buveinė Panevėžyje, Klaipėdos g.9, atsiskaitomosios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440) atsakovui BAB Ūkio bankui (įmonės kodas 112020136, buveinė Kaune, Maironio g.25, atsiskaitomosios sąskaitos Nr.LT30701000000590) 3.420,-Lt (tris tūkstančius keturis šimtus dvidešimt litų) už advokato pagalbą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Idea&Realty“ (įmonės kodas 300563845, buveinė Panevėžyje, Klaipėdos g.9, atsiskaitomosios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440) atsakovui AB Šiaulių bankui (įmonės kodas 112025254, buveinė Šiauliuose, Tilžės g.149, atsiskaitomosios sąskaitos Nr.LT53718990000490461) 3.000,-Lt (tris tūkstančius litų) už advokato pagalbą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Idea&Realty“ (įmonės kodas 300563845, buveinė Panevėžyje, Klaipėdos g.9, atsiskaitomosios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440) 172,57 Lt (vieno šimto septyniasdešimt dviejų litų 57ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr.LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.