Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-06-08 · Civilinė byla Nr. e2S-1981-614/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-08
Bylos Nr.
e2S-1981-614/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04161-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Surgailienė
Suinteresuotas asmuo
J. Z.
Pareiškėjas
G. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1981-614/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04161-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 8 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens J. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties, kuria pareiškėjai G. Z. atnaujintas terminas priimti palikimą, atsiradusį po tėvo V. Z. mirties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu ir vėlesniais paaiškinimais dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, prašydama atnaujinti pareiškėjai terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo V. Z. mirties, priimti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas V. Z.. Po tėvo mirties pareiškėja nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes dėl nežinomų aplinkybių pareiškėja nebuvo informuota, kad jos tėvas V. Z. mirė. Pareiškėjos motina A. Z. ir velionis V. Z. išsituokė 1998-11-26 ir artimų ryšių su pareiškėja nebuvo suinteresuotas palaikyti. Bendrauti dėl nežinomų aplinkybių atsisakė ir pareiškėjos seneliai iš velionio V. Z. pusės. Pareiškėja apie savo tėvo mirties faktą sužinojo 2018-01-12 pašto dėžutėje radusi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimą dėl V. Z. žemės mokesčio apskaičiavimo. Pareiškėjai 2018-01-12 pavyko susisiekti telefonu su mirusiojo V. Z. broliu A. Z., kuris papasakojo apie mirties aplinkybes, tačiau nesugebėjo paaiškinti, kodėl pareiškėja nebuvo informuota apie tėvo mirtį. Pareiškėjos gyvenamoji vieta ((duomenys neskelbtini)) nesikeitė, telefono numeris nepasikeitęs ir turėjo būti žinomas, taip pat pareiškėją nesunkiai galima buvo surasti socialinių tinklų pagalba bei informuoti apie tėvo V. Z. mirties faktą. Pareiškėja sužinojusi nurodytas aplinkybes susiekė telefonu su Vilniaus rajono 4-uoju notarų biuru ir susitarė dėl priėmimo. 2017-01-15 atvykus į minėtą notarų biurą buvo paaiškinta, kad yra užvesta veliono V. Z. paveldėjimo byla bei supažindinta su 2017-11-07 parengtu antstolės N. L. paveldimo turto apyrašu vykdomojoje byloje Nr. 0062/17/01873. Taip pat Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro darbuotojai informavo, kad paveldėjimo byla dar nepradėta vykdyti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja pateikė prašymą, kad nebūtų pradėta vykdyti mirusiojo V. Z. paveldėjimo byla, nes yra planuojama kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Pareiškėjos tėtis buvo vedęs tris kartus. Su pareiškėjos mama jis išsiskyrė, kai pareiškėja buvo 3 metų amžiaus, o pareiškėjos mama su jos tėčiu faktiškai nustojo kartu gyventi, kai jai buvo 9 mėnesiai. Skyrybų priežastis – nuolatinis palikėjo V. Z. girtuokliavimas ir prasidėjęs fizinis smurtas. Palikėjas pareiškėją lankė itin retai. Savanoriškai išlaikyti ar taikiai susitarti dėl pareiškėjos išlaikymo palikėjas nesutiko ir dėl bet kokio išlaikymo tiek pareiškėjos mama, tiek vėliau pati pareiškėja buvo priversta kreiptis į teismą. To pasekoje tarpusavio santykiai tarp pareiškėjos bei jos tėčio buvo šalti, palikėjas niekada neišreiškė iniciatyvos supažindinti pareiškėją su savo šeimomis iš antrosios ir trečiosios santuokos. Pareiškėja yra pirmos eilės paveldėtoja (palikėjo dukra), palikėjas testamento nebuvo sudaręs, tad tikėtina, kad jo valia buvo, jog jo turtą paveldėtų visi jo esami palikuonys pagal įstatymą. Suinteresuotas asmuo J. Z. šioje situacijoje elgėsi nesąžiningai ir net neinformavo pareiškėjos apie tėčio mirtį. Šiuo atveju dėl tokių suinteresuoto asmens veiksmų buvo pažeisti būtent pareiškėjos, o ne suinteresuoto asmens interesai. Trečiasis asmuo J. Z. veikė kaip nesąžiningas asmuo, nes kreipdamasi į notarą dėl turto paveldėjimo nenurodė kitų paveldėtojų, nors tikrai žinojo, kad ji nėra vienintelė paveldėtoja ir tikrai žinojo faktą, kad V. Z. turėjo vaikų iš kitų santuokų. Tokie suinteresuoto asmens veiksmai yra bandymas eliminuoti vieną iš teisėtų įpėdinių iš paveldėjimo procedūros ir tokiu būdu paveldėti kuo didesnę turto dalį. Pareiškėja dėl sveikatos problemų šiuo metu niekur nedirba, 17-os metų jai buvo diagnozuota mišraus pobūdžio aritmija, prieširdinė ir skilverinė ekstasistolija (diagnozė visam gyvenimui), kuri suaktyvėja (ima trūkti oro, maudžia, diegia) vykdant fizinę veiklą, todėl dirbti aktyvaus darbo negali. Ši liga yra nuolatinio pobūdžio ir reikės ją sekti visą gyvenimą. Taip pat pareiškėja turi paveldimą kelio išnirimo sindromą. Pareiškėjos mama A. Z. naujos šeimos nesukūrė, ji su mama gyvena pas pareiškėjos senelius bute (iš mamos A. Z. pusės). Seneliai pensininkai, niekur nedirba ir gauna tik senatvės pensiją. Jokio kito nekilnojamojo turto, pareiškėja ir mama A. Z. neturi, pareiškėjos mama gauna 600 Eur atlyginimą.Suinteresuotas asmuo J. Z. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašė netenkinti pareiškėjos prašymo bei priteisti iš pareiškėjos suinteresuoto asmens naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką pripažįstama, jog įstatymu įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir informuoti vienas kitą apie palikėjo turto sudėtį. Todėl niekas iš paveldėtojų nebuvo įpareigotas pranešti pareiškėjai apie tėvo mirtį, pareiškėja pati turėjo būti rūpestinga, atidi ir domėtis tėvo gyvenimu. Todėl giminaičių neinformavimas negali būti vertinama kaip objektyvi aplinkybė, sutrukdžiusi laiku priimti palikimą. Kreipdamasi į teismą, pati pareiškėja buvo nesąžininga, nes pareiškime kaip vienos iš paveldėtojų nenurodė trečiojo asmens J. Z., be to, neinformavo J. Z. apie pateiktą pareiškimą teismui, nors žinojo, kad ji taip pat yra pirmos eilės paveldėtoja. Ne V. Z. nebuvo suinteresuotas palaikyti artimų ryšių su pareiškėja, o priešingai, tai pareiškėja nesiekė bendrauti su velioniu tėvu, tuo tarpu V. Z. dėjo pastangas palaikyti ryšį su pareiškėja, jai skambindavo, kviesdavo susitikti. Pareiškėja nei karto nebuvo atvykusi į butą kur gyveno velionis jos tėvas, nors gyveno vos už 11 kilometrų. V. Z. iki G. Z. pilnametystės nuolat ir laiku teikė išlaikymą. Pareiškėjos veiksmai, jog sužinojusi apie tėvo mirties faktą, pareiškėja kreipėsi į notarą, parašė prašymą, jog nebūtų pradėta vykdyti paveldėjimo bylą, turėtų būti vertinami ne kaip aktyvus veikimas, o kaip pasinaudojimas paskutine galimybe, siekiant atnaujinti terminą palikimui priimti. Atnaujinus terminą pareiškėjai palikimui priimti, būtų sumažinta suinteresuoto asmens, kuri augina nepilnametį sūnų susilauktą su mirusiu sutuoktiniu, palikimo dalis, dėl ko nukentėtų šio asmens turtiniai interesai bei teisėti lūkesčiai. J. Z. kartu su nepilnamečiu sūnumi gyvena 53 kv. m. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kito nekilnojamojo turto, registruoto trečiojo asmens vardu, neturi. Trečiojo asmens gaunamo darbo užmokesčio užtenka patenkinti minimalius jos ir nepilnamečio vaiko poreikius, išlaikyti būstą.Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad būtina atsižvelgti į tai, ar pareiškėja buvo pakankamai atidi, sąžininga, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, ar po palikėjo mirties pareiškėja turėjo galimybę palikėjo turtą faktiškai valdyti. VĮ Turto banko nuomone, šiuo atveju, pareiškėjos pareiškime nurodytos priežastys nesudaro pagrindo pratęsti terminą V. Z. palikimui priimti, nes nėra pagrįstos visapusiškais rašytiniais įrodymais. Taip pat pareiškėja nėra į bylą pateikusi rašytinių įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų mirusiojo asmens ir pareiškėjos giminystės ryšius, pareiškime nurodyto ištuokos fakto pagrįstumą. VĮ Turto bankas šiuo atveju neturi duomenų apie pareiškime nurodyto turto paveldėjimą ir jo paveldėtojus. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjos pareiškimas galėtų būti patenkintas jame nurodytais pagrindais, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškimo patenkinimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. kovo 29 d. nutartimi pareiškėjos G. Z. pareiškimą tenkino ir atnaujino pareiškėjai G. Z. terminą priimti palikimą, atsiradusį po V. Z. mirties (duomenys neskelbtini).Įvertinęs termino praleidimo trukmę, teismas sprendė, jog jis praleistas nežymiai, o pareiškėja, sužinojusi, jog apie tėvo mirtį, aktyviais veiksmais, nedelsiant siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą, kurios laiku nerealizavo.Teismas sprendė, kad nebendravimą su tėvu sąlygojo ne pareiškėjos nesąžiningas vengimas ir nenoras bendrauti su tėvu, juo rūpintis, jam padėti, bet santuokos iširimas, velionio tėvo piktnaudžiavimas alkoholiu, nepakankamas dėmesio dukrai rodymas.Teismas pripažino, kad pareiškėjos nepakankamas bendravimas su velioniu tėvu, sąlygojęs termino praleidimą, objektyviai pateisinamas, todėl turi būti atnaujintas terminas palikimui priimti. Priešingas aiškinimas, teismo vertinimu, neatitiktų protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimų, juo labiau, kad testamentas nebuvo surašytas, o tai tik papildomai įrodo, jog palikėjo valia buvo palikti palikimą įpėdiniams pagal įstatymą.Teismas sprendė, kad vien suinteresuoto asmens nurodyta aplinkybė, jog J. Z. gyveno su velioniu vyru 10 metų, gauna nedideles pajamas, kurių pakanka tik jos ir nepilnamečio vaiko minimaliems poreikiams patenkinti, savaime nėra priežastis apriboti pareiškėjai (dukrai) paveldėti velionio tėvo turtą pagal įstatymą, juo labiau, duomenų, kad pareiškėja gautų pajamas bei turėtų nuosavą būstą, byloje nenustatyta, o netikėti pareiškėjos paaiškinimais, jog ji gyvena pas senelius, teismas taip pat neturi pagrindo. Be to, nors pareiškėja pateikė tik 2012-2013 m. medicininių dokumentų išrašus, kuriuose diagnozuoti sveikatos sutrikimai (širdies aritmija, prieširdinė ir skilvelinė ekstrasistolija), tačiau teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos paaiškinimais, kad jie yra tęstiniai ir tai yra viena iš priežasčių, trukdančių šiuo metu susirasti tinkamą darbą. Aplinkybę, jog sveiktos sutrikimai yra tęstinio pobūdžio, papildomai įrodo medicininiuose dokumentuose padarytas įrašas, jog širdies perplakimai registruojami nuo vaikystės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde trečiasis asmuo J. Z. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog velionis V. Z. piktnaudžiavo alkoholiu (pavyzdžiui, išrašų iš medicininių dokumentų, gydymo įstaigų pažymų ar pan.). Tokią išvadą teismas susidarė, remdamasis kartu su V. Z. negyvenusios pareiškėjos išsakyta nuomone, kuri taip pat nepagrįsta jokiais įrodymais. Trečiasis asmuo posėdžio metu tik nurodė, jog velionis V. Z. vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau alkoholinių gėrimų atsakingą vartojimą negalima tapatinti su piktnaudžiavimu. Teismo teiginys, jog nebendravimą su tėvu sąlygojo ne pareiškėjos nesąžiningas vengimas ir nenoras bendrauti su tėvu, juo rūpintis, jam padėti, bet santuokos iširimas, velionio tėvo piktnaudžiavimas alkoholiu, nepakankamas dėmesio dukrai rodymas yra nepagrįstas ir prasilenkia su logika, nes santuokos nutraukimas savaime negali būti laikomas pagrindu nebendrauti su tėvu. Be to, teismas visiškai neįsigilino į trečiojo asmens paaiškinimus, patvirtinančius, jog velionis V. Z. dėjo visas pastangas bendrauti su pareiškėja, skambindavo jai ir domėjosi jos asmeniniu gyvenimu, mokslais. Tai patvirtino ir pati pareiškėja, po to, kai trečiojo asmens atstovas, bylos nagrinėjimo metu paprašė teismo prie bylos prijungti telefoninių pokalbių garso įrašus, kuriuose atsispindi, kad pati pareiškėja nenoriai bendravo su tėvu, vangiai atsakinėjo į tėvo klausimus, pokalbių metu pati net nepasiteiravo kaip sekasi pačiam tėvui.Teismas nevertino įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos nesąžiningą vengimą ir nenorą bendrauti su tėvu. Pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino, jog pati neskambindavo tėvui, nebuvo atvykusi jo aplankyti, nors nuo jo gyvenamosios vietos gyveno vos už 11 kilometrų.Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, įrodymų apie motinos A. Z. turtinę padėtį. Be to, pareiškėja nurodė, jog ji gyvena pas senelius, tačiau nepateikė įrodymų apie senelių turtinę padėtį.Pareiškėjos pateikti medicininių dokumentų išrašai yra 6-5 metų senumo. Jeigu nustatyti sveikatos sutrikimai yra tęstiniai, tai pareiškėja prieš teismo posėdį turėjo visas galimybes pateikti naujausius medicininių dokumentų išrašus, kuriuose atsispindėtų dabartinė sveikatos būsena. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nenurodyta, jog su tokiais sveikatos sutrikimais negalima būtų dirbti, todėl laikytina, jog pareiškėja yra darbinga. Pareiškėja G. Z. su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Pareiškėja neturi duomenų, kad velionis tėvas kada nors būtų kreipęsis dėl savo priklausomybės gydymo, tikėtina, kad kaip jis šios priklausomybės nepripažino santuokos su pareiškėjos motina A. Z. metu, taip jos nepripažino ir vengė gydymo ir santuokos su apeliante metu. Atkreiptinas dėmesys, kad veliono V. Z. skyrybų su pareiškėjos mama A. Z. priežastis – nuolatinis V. Z. girtuokliavimas ir prasidėjęs fizinis smurtas (civilinė byla Nr. 2⁴-802/1998). Velionis V. Z. 2000 metų pabaigoje arba 2001 metais neblaivus sukėlė eismo įvykį. Dėl to velioniui V. Z. buvo atimtos teisės, be to, jis turėjo atlyginti didelę kilusią žalą kitam asmeniui.Pastaruosius 15 metų velionis V. Z. niekada savanoriškai pareiškėjos nelankė, neskambino, arba skambindavo tik tuomet, kai būdavo girtas. Aplinkybes, kad savanoriškai tėtis V. Z. neišlaikė G. Z. patvirtina civilinės bylos, kurių metu išlaikymas buvo priteistas.Pareiškėja teisminio posėdžio metu nurodė, kad pastaraisiais metais velionis tėvas neskambino. Paskutiniai velionio tėvo V. Z. skambučiai dukrai G. Z. buvo atlikti neužilgo po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-17 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-22237-96/2013 priėmimo. Tuo tarpu apeliantės minimi, bet į nagrinėjamą bylą nepateikti garso įrašai daryti ankščiau (tikslių metų nenurodė).Apeliantė savo atsiliepimą pateikė 2018 m. kovo 21 d., o teismo posėdis buvo numatytas 2018 m. kovo 22 d. 10:30 val., todėl pareiškėja, turėjo labai ribotą laiką susipažinti su atsiliepimo argumentais, bei iš esmės neturėjo galimybės į juos atsikirti. Pareiškėja teikdama teismui pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pateikė visus jos įsitikinu reikalingus dokumentus, susijusius su užvesta, bet nepradėta vykdyti velionio V. Z. palikimo byla, taip pateikė dokumentą įrodantį, kad dalyvauja įdarbinimo programoje. Pareiškėjos manymu, dokumentai įrodantys jos mamos ir senelių turtinę padėtį, nėra susiję su nagrinėjama byla, todėl nebuvo pateikiami su pareiškimu.Nagrinėjamu atveju apeliantė turto nėra paveldėjusi, yra tik atliktas turto apyrašas, bet realiai turto paveldėjimas nėra įvykęs (paveldėjimo byla yra sustabdyta). Santuokos ir jo motinai. Tai pat akcentuotina, kad paveldėjimo teisė pagal įstatymą grindžiama ne pagal tai ar asmuo aktyviai bendravo su palikėju, bet pagal kraujo ryšį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Pareiškėja kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – A. Z. darbo užmokestį patvirtinančias pažymas, pažymas apie A. Z. ir G. Z. deklaruotą gyvenamąją vietą, pažymą apie G. Z. bedarbio gautas išmokas, VĮ Registrų centro išrašus. Atsižvelgiant į tai, kad būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo po skundžiamos nutarties priėmimo, apeliacinės instancijos teismas naujus įrodymus priima ir prijungia prie bylos. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas ir pareiškėjai atnaujintas terminas priimti palikimą, atsiradusį po tėvo mirties, yra pagrįsta ir teisėta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja G. Z., gim. (duomenys neskelbtini), yra V. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra (b. l. 76, 140). Palikėjas V. Z. nuo 2008-01-04 buvo sudaręs santuoką su suinteresuotu asmeniu J. Z. (b. l. 113). Pareiškėja nurodė, kad apie tėvo mirtį ir laidotuves ji nebuvo informuota. Apie tėvo mirtį pareiškėja sužinojo 2018-01-11, kuomet buvo atsiųstas raštas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos bei 2018-01-12 papildomai pasiteiravus pas velionio brolį apie mirties aplinkybes. Pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo teismui pateikė 2018-02-08. Taigi, remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pareiškėja praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Terminas praleistas 107 dienas, skaičiuojant nuo 2017-10-23 iki 2018-02-08. Pareiškimas dėl termino atnaujinimo teismui pateiktas per 27 dienas nuo sužinojimo apie tėvo mirtį (nuo 2018-01-12 iki 2018-02-08). Įvertinęs termino praleidimo trukmę, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog jis praleistas nežymiai, o pareiškėja, sužinojusi apie tėvo mirtį, aktyviais veiksmais, nedelsiant siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą, kurios laiku nerealizavo. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti. Nors, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika pripažįstama, jog įstatyme įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir informuoti vienas kitą apie palikėjo turto sudėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; kt.), nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ši aplinkybė nėra bereikšmė ir ji turi būti vertinama visų kitų faktų ir aplinkybių kontekste, o taip pat yra svarbi siekiant įvertinant pareiškėjo elgesį ir tuo metu susiformavusį jo individualų susiklosčiusių aplinkybių suvokimą. Būtina atsižvelgti į tai, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai.Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog velionis piktnaudžiavo alkoholiu, buvo nutraukta santuoka, kilęs ginčas dėl išlaikymo priteisimo, o tai galėjo sąlygoti santykių tarp velionio tėvo ir pareiškėjos atšalimą, nebendravimą. Apeliantė skunde su tokia teismo išvada nesutinka ir nurodo, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių velionio piktnaudžiavimo alkoholiu faktą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismo posėdžio metu pati apeliantė neneigė, kad apeliantas vartojo alkoholinius gėrimus, iš dalies pripažino, kad jis turėjo problemų su alkoholiu ir nurodė, kad V. Z. „užgerdavo“ kelias dienas. Aplinkybė, kad byloje nėra jokių medicininių dokumentų, patvirtinančių V. Z. priklausomybę alkoholiui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaneigia nustatyto V. Z. piktnaudžiavimo alkoholiu fakto, kadangi neabejotina, jog V. Z. galėjo dėl priklausomybės į medikus ir nesikreipti. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas visiškai neįsigilino į trečiojo asmens paaiškinimus, patvirtinančius, jog velionis V. Z. dėjo visas pastangas bendrauti su pareiškėja, skambindavo jai ir domėjosi jos asmeniniu gyvenimu, mokslais. Pasak apeliantės, tai patvirtino ir pati pareiškėja, po to, kai trečiojo asmens atstovas, bylos nagrinėjimo metu paprašė teismo prie bylos prijungti telefoninių pokalbių garso įrašus, kuriuose atsispindi, kad pati pareiškėja nenoriai bendravo su tėvu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad minėtus garso įrašus pirmosios instancijos teismas atsisakė prijungi prie bylos, todėl apeliantė nepagrįstai jais remiasi, be to pati apeliantė teismo posėdžio metu patvirtino, jog garso įrašai daryti dar 2013-2014 metais. Tuo tarpu jokių įrodymų, patvirtinančių vėlesnį V. Z. bendravimą su pareiškėja, byloje nėra. Apeliantė taip pat neginčijo fakto, kad tarp velionio V. Z. ir pareiškėjos motinos buvo kilęs ginčas dėl išlaikymo priteisimo. Todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebendravimą su tėvu sąlygojo ne pareiškėjos nesąžiningas vengimas ir nenoras bendrauti su tėvu, juo rūpintis, jam padėti, bet santuokos iširimas, velionio tėvo piktnaudžiavimas alkoholiu, nepakankamas dėmesio dukrai rodymas. Apeliantė neneigė aplinkybės, kad neinformavo pareiškėjos apie jos tėvo mirtį ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad nesiėmė jokių priemonių, jog pareiškėja sužinotų apie tėvo mirties faktą. Iš tiesų įstatymas neįpareigoja įpėdinio informuoti apie palikimo priėmimą kitų įpėdinių, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad apeliantė žinojo, jog apie V. Z. mirties faktą nebuvo pranešta velionio dukrai ir pripažino, kad nesiėmė jokių priemonių, kad pareiškėja būtų informuota, be to, byloje nėra duomenų, kad po 2014 metų pareiškėja apskritai bendravo su tėvu, sudaro pagrindą konstatuoti, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl ne nuo pareiškėjos priklausančių aplinkybių, pareiškėjai laiku kreiptis į notarą sutrukdė objektyvios ne nuo jų valios priklausančios aplinkybės, o būtent pačio velionio V. Z. elgesys. Taip pat pažymėtina, kad po to, kai pareiškėjai sužinojo apie tėvo mirtį, ji ėmėsi operatyvių veiksmų paveldėjimo teisei įgyvendinti – nedelsdama kreipėsi į notarą ir į teismą, terminas palikimui priimti yra praleistas nežymiai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad termino palikimui priimti praleidimo priežastys yra objektyviai pateisinamas, todėl terminas turi būti atnaujintas. Taip pat pažymėtina, kad teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti.Apeliantė nurodė, jog atnaujinus terminą pareiškėjai palikimui priimti, būtų sumažinta trečiojo asmens, kuri augina nepilnametį sūnų, susilauktą su mirusiu sutuoktiniu, palikimo dalis, dėl ko nukentėtų trečiojo asmens ir sūnaus turtiniai interesai bei teisėti lūkesčiai. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tai savaime nėra priežastis apriboti pareiškėjai (dukrai) paveldėti velionio tėvo turtą pagal įstatymą. Pareiškėja kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė įrodymus, kad neturi jokio nekilnojamojo turto, šiuo metu yra registruota darbo biržoje. Be to, netgi ir ta aplinkybė, jog šiuo metu apeliantės turtinė padėtis yra sunki, negalėtų paneigti pareiškėjos, turinčio teisę priimti palikimą, interesų, juo labiau, kad velionis V. Z. nebuvo surašęs testamento, kas tik papildomai įrodo, jog palikėjo valia buvo palikti palikimą įpėdiniams pagal įstatymą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog apeliantės J. Z. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Eglė Surgailienė