Kauno apygardos teismo nutartis

2026-01-27 · Civilinė byla Nr. e2S-92-950/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-01-27
Bylos Nr.
e2S-92-950/2026
Teisminio proceso Nr.
2-15-3-01225-2025-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Ridikas
Atsakovas
R. B.
Ieškovas
Z. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-92-950/2026Teisminio proceso Nr. 2-15-3-01225-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13; 3.3.2.5; 3.3.2.6.1; 3.3.2.7 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-195-1239/2026, pagal ieškovės Z. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Z. B. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu (reg. Nr. DOK-6498), kuriuo prašė nutraukti tarp jos ir atsakovo R. B. (toliau – ir atsakovas, apeliantas) (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl kito sutuoktinio (atsakovo) kaltės, priteisti iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki įsiteisės teismo sprendimas byloje atsakovas įpareigotas gyventi skyrium nuo ieškovės bei nesilankyti ieškovės gyvenamojoje vietoje – pastatuose ir žemės sklype, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini).

3. Atsakovas 2025 m. rugsėjo 17 d. byloje pateikė prašymą (reg. Nr. DOK-48069) pakeisti 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir leisti atsakovui kiekvieną dieną keturioms valandoms apsilankyti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), nustatyti, kad vizitų metų ieškovė atsakovui netrukdytų pasiimti būtiniausius daiktus (drabužius, vaistus, higienos ir sveikatos priemones, maisto produktus, darbo priemones, asmens dokumentus), taip pat pasirūpinti asmens higiena, nusiprausti, pasikeisti drabužius, pasiruošti maisto ir pavalgyti bei įpareigoti, kad vizitų metu ieškovė neturėtų jokio tiesioginio kontakto su atsakovu, t. y. ieškovei draudžiant bendrauti su atsakovu.

Šalies argumentai

4. Prašyme atsakovas nurodė, jog 2025 m. rugsėjo 11 d. teismo sprendimu buvo panaikintas policijos skirtas smurto orderis. Teismas nurodė, jog nebuvo jokių aplinkybių, priežasčių ar sąlygų pradėti orderio išdavimo procesą. Atsakovui nustatytas tik 35 proc. darbingumas, jis serga (duomenys neskelbtini), dėl sveikatos būklės jam būtina reguliariai vartoti paskirtus vaistus bei laikytis kitų gydytojo rekomendacijų. Neturėdamas prieigos prie savo namų, atsakovo praranda ir prieigą prie jam būtiniausių sveikatos būklei palaikyti reikalingų daiktų. Atsakovas dėl turimo nedarbingumo sunkiai savimi pasirūpina, todėl jam ypač svarbu bent periodiškai grįžti į savo gyvenamąją vietą ir susitvarkyti gyvybiškai svarbius reikalus. Pažymėjo ir tai, jog išduotame smurto orderyje, kuris yra panaikintas, atsakovui buvo nurodyta, kur jis galėtų gyventi orderio galiojimo laikotarpiu, tačiau orderį panaikinus, atsakovas liko be gyvenamosios vietos ir yra priverstas gyventi automobilyje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atsakovo prašymo netenkino.

6. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas byloje nutarties priėmimo dienai nebuvo pareiškęs jokių reikalavimų, susijusių su pastatų ir žemės sklypo, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), padalijimu nutraukiant santuoką bei pareikštų priešpriešinių reikalavimų, susijusių su minėtu turtu, nenustatė pagrindo spręsti, jog nesudarius galimybių atsakovui turtu tam tikru laiku ir tam tikru būdu naudotis, kiltų grėsmė galimo teismo sprendimo įvykdymui. Kartu teismas pažymėjo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas buvo laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių, o pakeitus taikytas laikinąsias apsaugos priemones taip, kaip prašo atsakovas, tokių konfliktų kilimo rizika tik padidėtų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu (reg. Nr. DOK-48525) atsakovas R. B. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti jo prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir leisti atsakovui kasdien keturias valandas lankytis gyvenamojoje vietoje savo asmeniniams poreikiams tenkinti, neturint tiesioginio kontakto su ieškove, t. y. vizitų metu ieškovei nebūnant ar nebendraujant su atsakovu. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismas ignoravo atsakovo sveikatos būklę ir visiškai nepasisakė, kaip taikomas absoliutus draudimas patekti į namus paveiks jo galimybes gydytis. Atsakovui būtina nuolatinė sveikatos priežiūra, privalu reguliariai vartoti vaistus (pvz., (duomenys neskelbtini)), laikytis (duomenys neskelbtini). Nesudarant sąlygų atsakovui tinkamai rūpintis sveikata, jam kyla rimtas pavojus – (duomenys neskelbtini) gali sukelti gyvybei grėsmingas komplikacijas ((duomenys neskelbtini) ir pan.). Akivaizdu, jog teismo pritaikyta griežta laikinoji apsaugos priemonė tiesiogiai pablogina atsakovo sveikatos situaciją, todėl teismas privalėjo atsižvelgti į jo teisę į sveikatą ir gyvybę, tačiau to nepadarė.

7.2. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino, kad atsakovas liko be gyvenamosios vietos ir būtinų daiktų. Be to, teismas neatsižvelgė į situacijos sunkumą ir nesvarstė, kur realiai turi prisiglausti atsakovas, netekęs teisės būti nuosavuose namuose. Atsakovui uždraudus patekti į namus, jis neteko galimybės pasiimti gyvybiškai būtinų daiktų – namuose liko jo asmeniniai drabužiai, higienos reikmenys, maisto atsargos, svarbūs asmens dokumentai, specialūs medicininiai prietaisai (pvz., (duomenys neskelbtini)) ir net vaistai, kuriuos atsakovas privalo vartoti kasdien. Teismas neįvykdė pareigos užtikrinti interesų pusiausvyrą – ginant ieškovės interesus buvo neproporcingai pažeistos elementarios atsakovo teisės į būstą, sveikatą ir būtiniausių poreikių tenkinimą. Toks atsakovo palikimas be pastogės ir gyvybiškai būtinų priemonių yra nesuderinamas su humanizmo principu bei bendraisiais teisingumo kriterijais.

7.3. Kompetentingos institucijos po 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarties priėmimo oficialiai konstatavo, jog atsakovas ieškovei nėra pavojingas. Teismo akcentuotas konfliktiškumas tarp šalių savaime nėra pakankamas pagrindas taikyti pačią griežčiausią laikinąją apsaugos priemonę, juolab, kad nurodomi konfliktai buvo arba smulkūs buitinių nesutarimų atvejai, arba apskritai seni įvykiai. Šiuo metu nėra objektyvių duomenų, jog atsakovo trumpi vizitai į namus keltų realią ir pagrįstą grėsmę ieškovės saugumui. Teismo baimė dėl galimų konfliktų grindžiama tik prielaidomis ir ankstesnėmis deklaracijomis, bet ne konkrečiais naujais faktais.

7.4. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo interesus visiškai – skundžiama nutartis neužtikrina jokios atsakovo teisių apsaugos, o sukuria tik vienpusį ieškovės interesų gynimą atsakovo gyvybės ir sveikatos sąskaita. Toks požiūris iškreipia šalių lygiateisiškumo principą ir prieštarauja teisingumo sampratai. Pirmosios instancijos teismas galėjo rasti sprendimus, kurie užtikrintų ieškovės saugumą, kartu nepaliekant atsakovo visiškai beteisio.

Atsiliepimas

8. Ieškovė Z. B. pateikė atsiliepimą (reg. Nr. DOK-51226) į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

8.1. Atsakovas nurodo, kad jis tik ateityje galimai ketina teikti priešieškinį dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, šiuo metu joks reikalavimas dėl ieškovės vardu registruoto (paveldėto) turto byloje nepareikštas. Be to, prašyme pakeisti laikinas apsaugos priemones atsakovas nenurodė jokių naujų ir objektyvių aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti teismo nutartį.

8.2. Pažymi, jog po 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarties priėmimo ir toliau tęsiasi atsakovo prieš ieškovę naudojamas psichologinis smurtas. 2025 m. rugsėjo 7 d. vėl buvo surašytas smurto artimoje aplinkoje orderis, nes atsakovas nesilaikė teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, persekiojo ieškovę, bandė patekti į jai asmeninės nuosavybės teise priklausančius namus. Nors 2025 m. rugsėjo 7 d. išduotas orderis 2025 m. rugsėjo 11 d. buvo panaikintas, tai nepaneigia atsakovo veiksmų pavojingumo, nuolatinio ir nesibaigiančio ieškovės persekiojimo. Ieškovė atsakovo yra nuolat stebima, sekama.

8.3. Atsakovas turi net kelias galimas gyvenamas vietas, kuriose gali gyventi, tenkinti savo sveikatos poreikius. Atsakovas gali gyventi sodo namelyje, kuris priklauso atsakovo motinai, taip pat gali gyventi pas motiną bute (duomenys neskelbtini) mieste. Be to, atsakovui gyvenamąjį namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), skirtą gyventi neatlygintinai suteikė ir raštu patvirtino A. D., kuriuo ieškovė rūpinasi ir yra priėmusi į savo namus. Minėtame name yra visa reikiama įranga ir priemonės gyventi, yra atvestas vanduo, įrengtas vandens pašildytuvas, yra biotualetas, visa buitinė technika maisto ruošimui ir saugojimui, baldai, skirti miegojimui, daiktų pasidėjimui, televizorius. Taigi, atsakovas turi pasirinkimą, kurioje gyvenamojoje vietoje jis gali ir nori gyventi.

8.4. Priešingai nei teigia atsakovas, reikiamus vaistus, higienos priemones, asmeninius daiktus atsakovas jau yra pasiėmęs iš ieškovės namų, nes ieškovės gyvenamajame name dėl taikyto smurto artimoje aplinkoje orderių ir apribojimų, pastarasis negyvena nuo 2025 m. liepos mėn. pabaigos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Nagrinėjamu atveju, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl papildomų įrodymų prijungimo

10. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė šių įrodymų kopijas: 2025 m. vasario 10 d., 2025 m. balandžio 4 d., 2025 m. gegužės 19 d. ir 2025 m. birželio 25 d. medicinos dokumentų išrašus / siuntimus.

11. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).

12. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovo pateiktais įrodymais, sprendžia šių įrodymų prie bylos neprijungti, nes jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nutartį vertina pagal tas aplinkybes, kurios egzistavo jos priėmimo metu.

Dėl ginčo esmės

13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės ieškinyje pareikštų reikalavimų pagrindu pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl šalių sudarytos santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.

15. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų taip pat nustatyta, kad šioje byloje 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. iki byloje įsiteisės teismo sprendimas atsakovas buvo įpareigotas gyventi skyrium nuo ieškovės bei nesilankyti ieškovės gyvenamojoje vietoje – pastatuose ir žemės sklype, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – gyvenamoji vieta). Vilniaus apygardos teismas 2026 m. sausio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-114-779/2026, Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį paliko nepakeistą.

16. Šioje byloje skundžiama 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo – leidimo atsakovui kasdien keturioms valandoms apsilankyti gyvenamojoje vietoje, draudžiant tuo laiku ieškovei bendrauti su atsakovu – tuo pagrindu, jog atsakovui nereiškiant byloje reikalavimų dėl gyvenamosios vietos, kaip nekilnojamojo turto, teisinio rėžimo nustatymo po santuokos nutraukimo, nekyla grėsmė galimai atsakovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymui. Be to, kadangi 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas buvo laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, teismo vertinimu, pakeitus laikinąsias apsaugos priemones atsakovo nurodytu būdu, padidėtų tarp šalių galinčių kilti konfliktų rizika.

17. Apeliantas, nesutikdamas su šia nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neatsižvelgė į atsakovo sveikatos būklę bei į tai, jog atsakovas liko be gyvenamosios vietos ir būtiniausių daiktų. Nesant objektyvių duomenų ir naujų konkrečių faktų dėl grėsmės ieškovės saugumui, apelianto vertinimu, trumpi apsilankymai gyvenamojoje vietoje yra galimi, be to, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgia į atsakovo interesus ir gina tik ieškovę.

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas nurodytame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium. Šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).

19. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir jame esantys pastatai, adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. gyvenamoji vieta, kurioje 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi atsakovas buvo įpareigotas nesilankyti (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2025 m. rugpjūčio 6 d. išrašas; 2025 m. rugpjūčio 25 d. Nr. CBP-6498). Taip pat nustatyta ir tai, jog tarp šalių nuolat vyksta konfliktai, į kuriuos įtraukiami ir į gyvenamąją vietą kviečiami policijos pareigūnai, imamasi priemonių, kad atsakovas nesiartintų prie ieškovės: 2024 m. liepos 19 d. atsakovo atžvilgiu taikytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis; 2025 m. liepos 31 d. pagal ieškovės pareiškimą atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalies (dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo) pagrindu; 2025 m. rugpjūčio 18 d. atsakovo atžvilgiu surašytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis; 2025 m. rugsėjo 7 d., t. y. praėjus 10 dienų nuo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarties priėmimo, atsakovui pakartotinai paskirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Nepaisant to, kad minėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o išduoti orderiai panaikinti, tai nekeičia aplinkybių, jog tarp šalių yra susiklostę itin konfliktiški santykiai, kurie be institucijų įsikišimo negali būti išsprendžiami. Tai patvirtina ir pati ieškovė savo atsiliepime į apelianto pateiktą atskirąjį skundą, kuriame nurodo, jog atsakovas nuolat ją stebi ir persekioja, dėl ko ji jaučiasi įbauginta, neturi ramybės.

20. Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas dėl 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, jau yra konstatavęs, kad atsakovo elgesys (sistemingas ieškovės sekimas, budėjimas prie jos gyvenamosios vietos, nuolatiniai skambučiai ir trumposios žinutės, pasikartojantys konfliktai bei įžeidinėjimai) objektyviai sukelia ieškovei psichologinį stresą, nesaugumo jausmą ir pagrįstą baimę dėl savo emocinės gerovės, todėl egzistuoja reali grėsmė, kad konfliktinė situacija gali tik gilėti, o ieškovės teisė į privatų gyvenimą ir saugumą bus toliau pažeidinėjama. Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas, leidžiant atsakovui kasdien po keletą valandų lankytis ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame būste, paneigtų 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių prasmę, nes šiuo konkrečiu atveju laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos būtent tam, kad būtų sumažinta konfliktų tarp šalių kilimo galimybė, siekiant laikinai sureguliuoti ginčo situaciją vykstant skyrybų procesui. Kadangi atsakovas, kaip matyti, iki šiol byloje nėra pareiškęs reikalavimų dėl nekilnojamojo turto, kuriame anksčiau gyveno su ieškove ir kuris šiuo metu priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, esamos situacijos sureguliavimas uždraudžiant atsakovui lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje nelaikytinas pažeidžiančiu atsakovo teises.

21. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, nevertino atsakovo sveikatos būklės, tačiau teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas ir nebuvo pateikęs duomenų apie savo sveikatos būklę, nors galėjo tą padaryti. Atsakovui teikiant tokio pobūdžio prašymą kilo pareiga jį pagrįsti, ko nagrinėjamu atveju jis nepadarė. Pažymėtina ir tai, jog šios apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienai byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad atsakovas turi galimybę gyventi kitur (2025 m. rugsėjo 5 d. A. D. sutikimas, kad atsakovas gyventų jam priklausančiame name; 2025 m. rugsėjo 18 d. Nr. DOK-48337), kurie egzistavo ir skundžiamos nutarties priėmimo metu, todėl tai tik dar kartą patvirtina, jog keisti 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pritaikytų laikinų apsaugos priemonių pagrindo nebuvo ir nėra.

22. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Tomas Ridikas