Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Daiva Pranytė-Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-112/2013

Teisėja Česlava Malinovska Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00156-2008-9

2013 m. balandžio mėn. 11d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. B. ir V. P. apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau - BK) 178 str. 1 d. (medienos vagystė iš VĮ „Trakų miškų urėdija" 1 epizodas) laisvės atėmimu 10 mėnesių;

- pagal BK 178 str. 1 d. (medienos vagystė iš Č. P. priklausančio miško) laisvės atėmimu 11 mėnesių;

- pagal BK 178 str. 1 d. (medienos vagystė iš VĮ „Raseinių miškų urėdija") laisvės atėmimu 10 mėnesių;

- pagal BK 178 str. 1 d. (medienos vagystė iš VĮ „Trakų miškų urėdija" 2 epizodas) laisvės atėmimu 10 mėnesių;

- pagal BK 178 str. 1 d. (medienos vagystė iš VĮ „Jonavos miškų urėdija") laisvės atėmimu 10 mėnesių;

- pagal BK 178 str. 1 d. (medienos vagystė iš VĮ „Trakų miškų urėdija" 3 epizodas) laisvės atėmimu 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d.,už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir V. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant V. B. per bausmės atidėjimo terminą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per bausmės vykdymo atidėjimo laiką atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam - civiliniam ieškovui Č. P., civiliniams ieškovams VĮ Trakų miškų urėdijai, VĮ Jonavos miškų urėdijai, VĮ Raseinių miškų urėdijai.

Iš V. B. ir A. L. solidriai priteista VĮ „Trakų miškų urėdija" - 17 571,85 Lt, VĮ „Raseinių miškų urėdija" - 3 929,00 Lt, VĮ „Jonavos miškų urėdija" - 4 985,10 Lt, Č. P. - 8 040,00 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti;

- pagal BK 235 str. 1 d. - 15 MGL dydžio bauda;

- pagal BK 300 str. 1 d. - 25 MGL dydžio bauda;

- pagal BK 223 str. 1 d. - 15 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir V. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 30 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. L. nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. (šešios nusikalstamos veikos), 223 str. 1 d.,, O. V. nuteista pagal BK 235 str. 1 d., 223 str. 1 d., tačiau jų atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad jis ir A. L., veikdami bendrininkų grupėje pavogė svetimą turtą, o būtent: A. L. suradus medienos vagystės objektą ir išgabenimo maršrutą nuo 2007-10-26 17.00 vai. iki 2007-10-27 08.30 val. tiksliau nenustatytu laiku, iš VĮ „Trakų miškų urėdija“ Trakų r., Rūdiškių girininkijos valstybinio miško 184 kvartalo 2 sklype buvusio nesaugomo medienos sandėlio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame automobilyje VOLVO FH16, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba WILLER HAAGIS, valst. (duomenys neskelbtini), (rengtu medienos pakrovimo manipuliatoriumi V. B. pakrovus j nurodytą automobilį 33,47 kietmetrius 6 m ilgio pušies rąstų, išvežė juos į tyrimo metu nenustatytą vietą, tokiu būdu, veikdami bendrai, slapta pagrobė svetimą turtą, padarydami VĮ „Trakų miškų urėdija“ 8113,10 Lt turtinę žalą.

Be to, V. B. nuteistas už tai, kad jis ir A. L., veikdami bendrininkų grupėje, pavogė svetimą turtą, o būtent: A. L. suradus medienos vagystės objektą ir išgabenimo maršrutą, 2007-12-09 laikotarpiu tarp 16.59 vai. ir 20.22 vai, Jurbarko rajone, Velėniškių kaime, Č. P. priklausančiame miške, AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame automobilyje VOLVO FH16, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba WILLER HAAGIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtu medienos pakrovimo manipuliatoriumi V. B. pakrovus į nurodytą automobilį 32 kietmetrius šešių metrų ilgio spygliuočių rąstų, išvežė juos į tyrimo metu nenustatytą vietą, tokiu būdu, veikdami bendrai, slapta pagrobė svetimą turtą, padarydami nukentėjusiajam Č. P. 8040 Lt turtinę žalą.

Be to, V. B. nuteistas už tai, kad jis ir A. L., veikdami bendrininkų grupėje pavogė svetimą turtą, o būtent: A. L. suradus medienos vagystės objektą ir išgabenimo maršrutą, laikotarpiu tarp 2008-02-15 20.57 vai. iki 2008-02-16 02.57 vai., Jurbarko rajone, iš VĮ „Raseinių miškų urėdija“ Vadžgirio girininkijos valstybinio miško 26 kvartale buvusio nesaugomo medienos sandėlio, UAB „(duomenys neskelbtini“ priklausančiame automobilyje VOLVO FH16, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba WILLER HAAGIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtu medienos pakrovimo manipuliatoriumi V. B. pakrovus į nurodytą automobilį 38,09 kietmetrius 6 metrų ilgio eglės rąstų, išvežė juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ lentpjūvę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime Alytaus rajone, tokiu būdu, veikdami bendrai, slapta pagrobė svetimą turtą, padarydami VĮ „Raseinių miškų urėdija“ 9140 Lt turtinę žalą.

Be to, V. B. nuteistas už tai, kad jis ir A. L., veikdami bendrininkų grupėje, pavogė svetimą turtą, o būtent: A. L. suradus medienos vagystės objektą ir išgabenimo maršrutą, laikotarpiu nuo 2008-03-27 22.42 vai. iki 2008-03-28 05.22 vai. Trakų rajone, iš VĮ „Trakų miškų urėdija“ Strėvos girininkijos valstybinio miško 24 kvartalo 3 sklype buvusio nesaugomo medienos sandėlio, UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame automobilyje VOLVO FH16, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba WILLER HAAGIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtu medienos pakrovimo manipuliatoriumi V. B. pakrovus į nurodytą automobilį 9,78 kietmetrius 6 metrų ilgio eglės ir 15,08 kietmetrius 6 metrų ilgio pušies rąstų, išvežė juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ lentpjūvę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime Alytaus rajone, tokiu būdu, veikdami bendrai, slapta pagrobė svetimą turtą, padarydami VĮ „Trakų miškų urėdija“ 7921,46 Lt turtinę žalą.

Be to, V. B. nuteistas už tai, kad jis ir A. L., veikdami bendrininkų grupėje, pavogė svetimą turtą, o būtent: A. L. suradus medienos vagystės objektą ir išgabenimo maršrutą, 2008-04-01 laikotarpiu tarp 20.41 vai. ir 21.48 vai., Jonavos rajone, iš VĮ „Jonavos miškų urėdija“ Gaižiūnų girininkijos valstybinio miško 143 kvartale buvusio nesaugomo medienos sandėlio, UAB „(duomenys neskelbtini) priklausančiame automobilyje VOLVO FH16, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba WILLER HAAGIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtu medienos pakrovimo manipuliatoriumi V. B. pakrovus į nurodytą automobilį 19,22 kietmetrius 6 metrų ilgio eglės rąstų, išvežė juos į tyrimo metu nenustatytą vietą, tokiu būdu, veikdami bendrai, slapta pagrobė svetimą turtą, padarydami VĮ „Jonavos miškų urėdija“ 4985,10 Lt turtinę žalą.

Be to, V. B. nuteistas už tai, kad jis ir A. L., veikdami bendrininkų grupėje, pavogė svetimą turtą, o būtent: A. L. suradus medienos vagystės objektą ir išgabenimo maršrutą, 2008-04-20, 23.43 vai. tikslu įvykdyti svetimos medienos vagystę, kartu su V. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu VOLVO FH16 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba WILLER HAAGIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo iš Alytaus miesto į Trakų rajoną - VĮ „Trakų miškų urėdija“ Semeliškių girininkijos valstybinio miško 32 kvartalo 3 sklypą, kur nurodytame automobilyje įrengtu medienos pakrovimo manipuliatoriumi V. B. iš nesaugomo medienos sandėlio į automobilį pakrovė 32,58 kietmetrius 6 metrų ilgio eglės rąstų, 2008-04-21, 03.06 vai. pargabeno juos į Alytaus miestą, o vėliau nuvežė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ lentpjūvę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime Alytaus rajone, tokiu būdu, veikdami bendrai, slapta pagrobė svetimą turtą, padarydami VĮ „Trakų miškų urėdija" 8959,5 Lt turtinę žalą.

V. P. nuteistas už melagingų parodymų davimą, o būtent už tai, kad siekdamas nuslėpti kaltinamųjų A. L. ir V. B. įvykdytų medienos vagysčių pėdsakus ir tokiu būdu padėti jiems išvengti baudžiamosios atsakomybės, o taip pat išvengti galimos atsakomybės už įmonės buhalterinėje apskaitoje niekaip neapskaityto turto laikymą, jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, būdamas dėl to susitaręs su A. L. ir žinodamas, kad spygliuočių rąstus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ lentpjūvę 2008-02-16 ir 2008-03-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu VOLVO FH16, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „WILLER HAAGIS" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atgabeno ir, nepateikdamas jokių šių rąstų įsigijimo bei transportavimo dokumentų, V. P. 2008-04-24 apklausiamas Trakų r. PK, būdamas pasirašytinai įspėtas pagal BK 235 str. dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir apklausoje dalyvavusiai prokurorei paaiškino, kad 2008 m. sausio mėnesį V. B. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ lentpjūvę atgabeno 36 kubinius metrus eglinių ir pušinių rąstų ir pateikė kirtimo bilietą, bei medienos gabenimo važtaraštį, kuriame buvo nurodytas medienos gavėjas - UAB „(duomenys neskelbtini)“, melagingai nurodydamas, kad po šio karto V. B. nematė iki 2008-04-21.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. P. 2008-05-13 apklausiamas Jurbarko r. PK, būdamas pakartotinai pasirašytinai įspėtas pagal LR BK 235 str. dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, žinodamas, kad spygliuočių rąstus į UAB „(duomenys neskelbtini) lentpjūvę 2008-02-16 ir 2008- 03-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu VOLVO FH16, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „WILLER HAAGIS" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atgabeno ir, nepateikdamas jokių šių rąstų įsigijimo bei transportavimo dokumentų, iškrovė V. B., ikiteisminio tyrimo pareigūnei vėl aiškino, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ lentpjūvę medieną V. B. atvežė 2008-01-21, po šio karto V. B. nematė iki 2008-04-21, o su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu apskritai nėra bendravęs.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. P. 2008-06-05 apklausiamas Lietuvos kriminalinės policijos biuro ikiteisminio tyrimo pareigūno privačiose patalpose adresu Vaižganto g. 5A, Alytuje, būdamas dar kartą pasirašytinai įspėtas pagal LR BK 235 str. dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, žinodamas, kad spygliuočių rąstus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ lentpjūvę 2008- 02-16 ir 2008-03-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu VOLVO FH16, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „WILLER HAAGIS" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atgabeno ir, nepateikdamas jokių šių rąstų įsigijimo bei transportavimo dokumentų, iškrovė V. B., ikiteisminio tyrimo pareigūnui vėl paaiškino, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ lentpjūvę medieną V. B. atvežė 2008 m. sausio mėnesio viduryje, po šio karto V. B. nematė iki 2008-04-21.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. P. 2008-07-15 apklausiamas Lietuvos kriminalinės policijos biure, būdamas dar kartą pasirašytinai įspėtas pagal LR BK 235 str. dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, pareigūnui jau aiškino, kad visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ lentpjūvėje rastus ženklu „X" juodais dažais pažymėtus rąstus 2008-04-21 ar 22 dieną atvežė V. B. ir iškrovė juos ant kitų rąstų, kuriuos prieš dieną, o būtent 2008-04-21 buvo atsivežęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 2008-02-16 ir 2008-03-28 V. B. jokios medienos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ lentpjūvę neatvežė, tokiu būdu, V. P., būdamas liudytoju, įspėtu dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus.

Taip pat, V. P., iš anksto nepažadėjęs, siekdamas nuslėpti A. L. ir V. B. įvykdytų medienos vagysčių pėdsakus ir tokiu būdu padėti šiems išvengti baudžiamosios atsakomybės, o taip pat išvengti galimos atsakomybės už įmonės buhalterinėje apskaitoje niekaip neapskaityto turto laikymą, jo paties vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini) lentpjūvės teritorijoje, tikslu imituoti neva teisėtą 38,09 kietmetrių eglės rąstų, 2008-02-15 - 2008-02-16 laikotarpiu pagrobtų iš VĮ „Raseinių miškų urėdija“ Vadžgirio girininkijos valstybinio miško 26 kvartale buvusio nesaugomo medienos sandėlio bei 9,78 kietmetrių eglės ir 15,08 kietmetrių pušies rąstų, 2008-03-27 - 2008-03-28 pagrobtų iš VĮ „Trakų miškų urėdija" Strėvos girininkijos valstybinio miško 24 kvartalo 3 sklype buvusio nesaugomo medienos sandėlio, įsigijimą ir atgabenimą, žinodamas, kad tuos pačius rąstus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ lentpjūvę 2008-02-16 ir 2008-03-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu VOLVO FH16, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „WILLER HAAGIS" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atgabeno ir, nepateikdamas jokių šių rąstų įsigijimo bei transportavimo dokumentų, iškrovė V. B., 2008-04-24 dieną bet ne vėliau, kaip 16 vai., t.y. po to, kai 2008- 04-23 nurodyti rąstai policijos ir Trakų miškų urėdijos darbuotojų buvo rasti UAB „(duomenys neskelbtini)“ lentpjūvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime, Alytaus rajone, tačiau iki jo paties apklausos policijoje, nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei O. V. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. S. pateiktus iš anksto pasirašytus krovinio važtaraščius įrašyti duomenis, neva A. S. automobiliu „Mercedes Benz", valst Nr. (duomenys neskelbtini) iš Gudaraisčio kaimo Varėnos rajone į (duomenys neskelbtini) kaimą Alytaus rajone 2008-04-21 9-10 vai. laikotarpiu nugabeno 15, 5 m³, 12- 13 vai. - 13, 4 m³,14-15 vai.. - 14 m³, 16-17 vai. - 14 m³ spygliuočių rąstų ir, tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus šiuose važtaraščiuose A. S. parašus, patvirtino šiuos melagingus duomenis savo parašu, tokiu būdu pagamino netikrus dokumentus, kuriuos panaudojo įtraukdamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą ir 2008-07-15 Vilniuje, Lietuvos kriminalinės policijos biure, adresu Saltoniškių g. 19, Vilniuje, pateikdamas ikiteisminio tyrimo pareigūnams.

Taip pat, V. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) kaime, Alytaus rajone, direktoriumi, 2003-12-18 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau-buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 str. pagrindu atsakingu už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, pažeisdamas buhalterinės apskaitos įstatymo 3 str. 4 d., kuria nustatyta, kad „ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno,..., tvarkydami apskaitą vadovaujasi Verslo apskaitos standartais", neorganizavo ir neužtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita butų tvarkoma vadovaujantis 9- ojo, 10 -ojo, 11-ojo ir 12-ojo verslo apskaitos standartų metodiniais reikalavimais, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ medžiagų sandėlio apskaitos knygoje atsargų neįvertino įsigijimo savikaina (sumine verte), nevedė pajamų, sąnaudų registravimo suvestinių, ilgalaikio turto apskaitos registro, kuriame butų nustatyta visa likutinė ilgalaikio turto vertė, pažeisdamas buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 3 d., kuria nustatyta, kad „ūkio subjektai, tvarkydami apskaitą daro dvejybinį įrašą", neorganizavo ir neužtikrino, kad laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-06-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita butų tvarkoma darant visų ūkinių operacijų dvejybinį įrašą, pažeisdamas buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 5 d., kuria nustatyta, kad buhalterinė apskaita - ūkinių operacijų ir ūkinių Įvykių išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti, 12 str. 4 d. ir 16 str. 1,3 d., kuriose nurodyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių Įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, kuriuose ūkinės operacijos ir ūkiniai Įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka, ūkinių operacijų ir ūkinių Įvykių duomenys registruose užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio Įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, neorganizavo ir neužtikrino, kad butų tvarkomi atsargų apyvartų registrai sumine verte, įsipareigojimų tiekėjams bei pirkėjams, atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose, atliktų pardavimų ir paslaugų ūkinių operacijų suvestinės, neužfiksavo UAB „(duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registruose ūkinės operacijos-2008-04-21 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ lentpjūvę be gabenimo, perdavimo, įsigijimo dokumentų atvežtų ir iškrautų 30 kub.m. medienos rąstų, dėl ko negalima pilnai nustatyti bendrovėje esančių medienos atsargų kiekio, tokiu būdu aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-06-30 iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos rezultatų ir įvertinti turto.

Jo kaltę dėl 2007-10-26/27 vagystės iš VĮ „Trakų miškų urėdija“ Veleniškių k. Rūdiškių girininkijos teismas grindė liudytojų J. A., P. T. parodymais apie medienos vagystės faktą, įvykio vietos apžiūros metu fiksuotais duomenimis ir trasologinio lyginamojo tyrimo duomenimis specialisto išvadoje, kurioje nustatyta, kad ridos pėdsakai galėjo būti palikti automobilio VOLVO FH16, v/n (duomenys neskelbtini), arba kitu ratu, kurio padangos raštas yra toks pats, kaip ir padangos, su kuria padarytas eksperimentinis ridos pėdsakas. Taigi, liudytojai negali nurodyti, kas įvykdė vagystę, o specialisto išvada Nr. 140-(5783)-IS 1-8582 nėra kategoriška, kadangi kokių nors sutampančių individualiųjų požymių nebuvo aptikta. Jo naudojamo mobilaus ryšio telefono abonento Nr. 862022039, telekomunikacinių įvykių išklotinėje nėra duomenų apie 2007 m. spalio 26-27 d. buvusius telekomunikacinius įvykius (buvo pasibaigęs įstatymo numatytas maksimalus terminas šiai informacijai gauti). Šiame epizode teismas daro prielaidą, kad jis ir A. L. galimai į nusikaltimo vietą atvyko skirtingomis transporto priemonėmis, nes A. L. 13.33 vai., 13.36 vai., 14.25 vai. būdamas Alytuje, bei 15.34 vai. būdamas Varėnoje, bendravo su juo (apeliantu), tačiau kur tuo metu buvo jis, byloje nenustatyta. Todėl išvadai, kad jis važiavo į Rūdiškių girininkiją ir įvykdė jam inkriminuojamą vagystę, nėra jokio pagrindo.

Kaltę dėl 2008-03-27/28 vagystės iš VĮ „Trakų miškų urėdija“ Strėvos girininkijos teismas grindė liudytojų V. K., E. Š., V. B., civilinio ieškovo atstovo A. P. parodymais apie vagystės faktą, taip pat telekomunikacijų tinklais fiksuotais duomenimis. Minėti asmenys negalėjo patvirtinti teismui, kas konkrečiai įvykdė vagystę, kadangi nematė. A. L. dėl šio epizodo savo kaltę prisipažino, tačiau teisme nepagrįstai tvirtino, kad šią vagystę jam pasiūlė įvykdyti jis (apeliantas), kad jis realizavo medieną ir sumokėjo A. L. 1000 Lt. Tokie A. L. parodymai, apelianto teigimu, neatitinka kitų bylos duomenų ir turėtų būti vertinami kritiškai, nes ši jo versija buvo sugalvota tik nagrinėjant bylą teisme. Siekdamas sumenkinti savo vaidmenį ir sušvelninti atsakomybę bei siekdamas atkeršyti už jo (apelianto) duotus parodymus apie medienos vežimo iš Strėvos girininkijos faktą, A. L. jį apkalbėjo. Ikiteisminio tyrimo metu jis tvirtino, kad 2008 m. kovo mėn. pabaigoje-balandžio mėn. pradžioje susitiko iš matymo pažįstamą Dainių, kuris pasiūlė medieną. Jie sutarė kainą ir tai, kad Dainius pasitiks automobilį ir parodys, kur ji sukrauta. A. L. tvirtino, kad jį (apeliantą) išsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu „Volvo FH16", nurodydamas vietą, kurioje lauks žmogus, parodysiantis medienos buvimo vietą. Jis taip pat tvirtino, kad padavė jam pinigus atsiskaityti su medienos pardavėju. Apelianto teigimu, teismas neatkreipė dėmesio, kad jis dar ikiteisminio tyrimo metu, kuomet buvo suimtas, o A. L. buvo laisvėje, todėl jiems suderinti parodymų nebuvo galimybės, patvirtino, kad į Strėvos girininkiją važiavo, krovė medieną, parodymų patikrinimo vietoje nurodė vietą, kurioje jo laukė A. L. nurodytas nepažįstamas asmuo, parodęs medienos buvimo vietą. Taip pat patvirtino, kad A. L. nurodymu, medieną iškrovė Alytuje esančioje lentpjūvėje. Tokius pat parodymus davė ir teisme, todėl jo parodymai yra nuoseklūs. Netinkamai įvertinęs jo duotus parodymus, ignoravęs tą aplinkybę, kad dar ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino medienos pasikrovimo faktą ir papasakojo su juo susijusias aplinkybes Strėvos girininkijoje, teismas padarė nepagrįstas išvadas patikėjęs vienintelio kaltinamojo A. L. nenuosekliais ir prieštaringais parodymais, kad jis (apeliantas) neva tai dalyvavo vagystėje. Pripažindamas faktines aplinkybes, jis kategoriškai nurodė, kad medienos pasikrauti vyko A. L., kaip įmonės, kurioje dirbo, direktoriaus nurodymu ir medieną iškrovė Alytaus lentpjūvėje taip pat A. L. nurodymu visiškai nežinodamas, kad ši mediena yra vagiama. Tai, kad pasikrauti medieną vyko vėlų vakarą, nepatvirtina jo tyčios, nes tokių naktinių vežimų būdavo ir anksčiau. Faktą, kad medieną pasikraudavo patys urėdijos darbuotojai vėlų paros laiką patvirtino ir liudytojas P. T. (Rūdiškių girininkijos epizodas). Šiuo atveju, važiuodamas pasikrauti medienos rąstų į Strėvos girininkiją, jis buvo įsitikinęs, kad direktorius juos įsigijo teisėtai. Nenustačius jo veikoje subjektyviosios ir objektyviosios nusikaltimo pusės elementų, jis negalėjo būti pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 1 d.

Jo kaltę dėl 2007-12-09 vagystės iš Č. P. priklausančio miško teismas grindė nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Č. P. mažai informatyviais parodymais, kuris patvirtino tik medienos rąstų vagystės iš jam priklausančio miško Jurbarko raj. faktą. Trasologinio lyginamojo tyrimo duomenys, konstatuoti specialisto išvadoje Nr. 140-(5783)-ISl-8582 nėra kategoriški, kadangi kokių nors sutampančių individualiųjų požymių nebuvo aptikta. Taigi, šis įrodymų šaltinis nepatvirtina jo dalyvavimo nusikaltime. Byloje nustatyta, kad inkriminuojamos vagystės dieną, t.y. 2007-12-09, jo naudojamas mobiliojo ryšio telefonas buvo Jurbarko raj. ir Kauno raj. aptarnaujančių bazinių stočių veikimo zonose, o 2007-12-10 Kalvarijos, Prienų, Marijampolės raj. ir Alytaus raj. aptarnaujančių bazinių stočių veikimo zonose. Be to, tuo metu jis telefonu bendravo su UAB „Vitana", kas teismui leido manyti, kad jis dalyvavo vagystėje ir galimai bendravo su A. L.. Šie duomenys nėra tiesioginiai įrodymai, pagrindžiantys jo kaltę, nes inkriminuojamu laikotarpiu jis dirbo A. L. įmonėje „(duomenys neskelbtini), užsiimančioje medienos pirkimu - pardavimu ir pervežimu, A. L. buvo jo direktorius, dėl ko su juo dažnai tekdavo bendrauti telefonu darbo reikalais, jo nurodymu važiuodavo pasikrauti ar pervežti medieną į nurodytas vietas. Ikiteisminio tyrimo metu nuvežtas į tariamo nusikaltimo vietą, jos atpažinti tikrai negalėjo, aplinka jam nebuvo matyta. Jis yra tikras, kad iš Jurbarko raj. medienos nėra vežęs. Kadangi pokalbių tarp jo ir A. L. turinys nėra fiksuotas, teismo išvados apie jo dalyvavimą inkriminuotoje vagystėje grindžiamos prielaidomis.

Kaltę dėl 2008-02-15/16 vagystės iš VĮ „Raseinių miškų urėdija“ Vadžgirio girininkijos grindžia civilinio ieškovo A. G., liudytojų A. T., V. V. parodymais apie medienos vagystės faktą ir medžio rąstų atpažinimo V. P. lentpjūvėje aplinkybėmis. Apelianto nuomone, teismas visiškai nepagrįstai atmetė kaltinamojo A. L. ir jo parodymus apie tai, kad inkriminuojamos veikos metu jis negalėjo vairuoti automobilio VOLVO FH 16, v/n (duomenys neskelbtini), nes tuo metu jis buvo remontuojamas. Pats faktas, kad jis telefonu bendravo su A. L., niekaip nepatvirtina jo dalyvavimo inkriminuotoje vagystėje, nes, kaip minėjo aukščiau, tuo metu dirbo A. L. įmonėje ir galėjo bendrauti su direktoriumi. Tačiau iš nuosprendžio visiškai neaišku, kurioje vietoje būdamas jis bendravo su A. L. 2008-02-15 10.17 vai., 14.38 vai., 15.35 vai., 16.24 vai. Bei 2008-02-16 11.27 val. ir kokio turinio pokalbiai vyko tarp jų, kadangi nuosprendyje buvo analizuoti A. L. naudojamo telefono telekomunikaciniai įvykiai, o detalių pokalbių išklotinių byloje nėra.

Jo kaltę dėl 2008-04-20/21 vagystės iš VĮ „Trakų miškų urėdija“ teismas grindė civilinio ieškovo V. P., liudytojų A. B., G. J. parodymais apie vagystės faktą ir medienos radimo aplinkybėmis. Šį kaltinimo epizodą A. L. teisme pripažino, tačiau, vėl gi, siekdamas sumenkinti savo vaidmenį ir sušvelninti atsakomybę, akivaizdžiai jį apkalbėjo. A. L. melagingai nurodė, kad jis (apeliantas) jam neva tai pasiūlė įvykdyti vagytę. Jo teisme duoti parodymai nelogiški, neatitinka faktinių aplinkybių ir jo paties parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu A. L. kaltę neigė, nurodydamas, kad asmuo vardu Dainius, kuris jam anksčiau buvo pardavęs prastos kokybės medienos, dar kartą pasiūlė įsigyti geros statybinės medienos. Įsitikinimui, A. L. kartu su Dainiumi nuvažiavo jos apžiūrėti į vietą. A. L. detaliai paaiškino vykimo maršrutą iki rąstų buvimo vietos, taip pat patvirtino, kad užpurškė rastų galus juodos spalvos dažais. Tokie jo parodymai atitiko kitus bylos duomenis. Taip pat A. L. teigė, kad medieną pirko savo reikmėms ir iš karto atsiskaitė su Dainiumi sumokėdamas grynais apie 4900 litų. Jis patvirtino, kad į Alytų sugrįžo apie 17.30 vai. ir skambino apeliantui. Tokius jo parodymus patvirtina byloje esančių telefono įeinančių ir išeinančių skambučių analizė. A. L. taip pat patvirtino jo parodymus, kad jis buvo išgėręs ir negalėjo vairuoti, dėl ko buvo sutarta važiuoti kiek vėliau. Jo ikiteisminio tyrimo metu fiksuoti parodymai apie užsukimą į „Lukoil" degalinę, kuro užpylimą, apmokėjimą už kurą, mokestį už kelius, atitinka objektyviai nustatytas faktines aplinkybes. A. L. tvirtino turėjęs D. Č. duotą leidimą kirsti mišką, pildęs krovinio važtaraštį, o kitą dieną medieną iškrovęs V. P. lentpjūvėje. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu A. L. duotais parodymais nėra pagrindo netikėti, nes jie atitinka tikrovę ir patvirtina jo paaiškinimus apie tai, kad jis nežinojo, jog mediena yra vagiama. Jis vykdė tiesioginius direktoriaus nurodymus. Nepasisakęs apie A. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, negretindamas jų su kitais bylos duomenimis, remdamasis tik teisme pakeistais ir visiškai neatitinkančiais objektyvios tiesos ir kitų įrodymų A. L. duotais parodymais, teismas padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad jis dalyvavo vagystėje. Apelianto įsitikinimu, nenustačius jo tyčios, dėl šio kaltinimo epizodo jis turi būti išteisintas.

Taigi, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl jo dalyvavimo inkriminuotų nusikaltimų padaryme, apelianto nuomone, grindžiamas prielaidomis, o ne išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Tokiu būdu teismas padarė BPK 20 str. ir 305 str. 1 d. 2 p. pažeidimus, turėjusius įtakos teisingo sprendimo priėmimui. Atsižvelgiant į tai, kad jis nedalyvavo medienos vagystėse, o epizoduose, kuriuose važiavo pasikrauti medieną įmonės direktoriaus A. L. nurodymu, tačiau nežinojo, kad mediena yra vagiama, teismas nepagrįstai priteisė iš jo ir civilinius ieškinius.

Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai taikė įstatymą, skirdamas jam bausmę, kadangi laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymą atidėjo, pradžią nusprendė skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo institucijoje, vykdančioje bausmės vykdymo atidėjimą, gavimo dienos. Toks bausmės pradžios skaičiavimas nenumatytas įstatyme. BPK 339 str. 3 d. numato, kad bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Pagal BPK 336 str. nuosprendis įsiteisėja kai pasibaigia apskundimo apeliacine tvarka terminas, jei nuosprendis nėra apskųstas. Tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismo nuosprendis apskundžiamas, jis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teismas nurodė, kad kaltinamajam V. P. taikyti BK 40 str. nuostatas nėra pagrindo, kadangi jis visiškai nepripažino savo kaltės pagal visus jam inkriminuojamus epizodus, nors BK 40 str. 2 d. 2 p. yra nustatytas reikalavimas visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis dėl padaryto pažeidimo. Apelianto teigimu, įstatymo leidėjas šiame straipsnyje yra nurodęs, kad nusikaltęs asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę (ir nuoširdžiai gailėtis), o ne visas kaltinime nustatytas faktines aplinkybes, kurios dėl vienokio ar kitokio subjektyvaus aplinkybių vertinimo gali būti netikslios dėl subjektyvių priežasčių. V. P. nurodė, kad jis praeityje niekada nebuvo teistas, visuomet buvo socialiai aktyvus žmogus, charakterizuojamas teigiamai, turintis šeimą, darbą ir nuolatinį pragyvenimo šaltinį, todėl jo atžvilgiu galėtų būti taikomas BK 40 straipsnis ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismo posėdyje prokuroras prašė iš dalies patenkinti V. B. apeliacinį skundą, teisingai nurodant bausmės vykdymo atidėjimo pradžią, o V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistųjų gynėjai prašė tenkinti apeliacinius skundus.

V. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

V. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteistojo V. B. apeliacinio skundo

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma bei skundžiamu nuosprendžiu, konstatuoja, jog apelianto skundo argumentai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso 20 str., 301 str. reikalavimų, ištyrė visus byloje esančius įrodymus, juos įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 str. 5 d.), ko pasėkoje padarė pagrįstas išvadas dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teismo išvados dėl įrodymų įvertinimo, faktinių aplinkybių - kategoriškos, logiškos, apibrėžtos, be prieštaravimų. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje aiškiai išdėstyta įrodyta pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės.

Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, kad pirmosios instancijos teismas bylą V. B. atžvilgiu išnagrinėjo šališkai, o aplinkybė, kad apylinkės teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, skundžiamame nuosprendyje padarė išvadas, neatitinkančias apelianto lūkesčių, negali būti vertinama kaip teismo šališkumas.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus nuteistojo V. B. apeliacinio skundo argumentus, kad jo kaltė dėl dalyvavimo medienos vagystėse nuosprendyje yra grindžiama tik prielaidomis, o ne objektyviai jo kaltę patvirtinančiais įrodymais. Taip pat negalima sutikti ir su apelianto skundo argumentu dėl kaltės įrodinėjimo tik netiesioginiais įrodymais, kadangi tiek tiesioginiai, tiek ir netiesioginiai įrodymai turi vienodą įrodomąją reikšmę, svarbu tik nustatyti, kad jie sudaro logišką nusikalstamos veikos seką bei pagrindžia kaltininko kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, kas ir buvo padaryta skundžiamame nuosprendyje.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija daro išvadą, kad V. B. kaltė pilnai įrodyta dėl 2007-10-26/27 medienos vagystės iš VĮ „Trakų miškų urėdija“ Rūdiškių girininkijos valstybinio miško 184 kvartalo 2 sklype.

Byloje ištirti įrodymai liudija priešingai.

V. B. kaltę patvirtina nuoseklūs liudytojų J. A. ir P. T. parodymai, iš kurių matyti, kad pastariesiems dirbant Rūdiškių girininkijoje 2007 m. spalio 24-26 dienomis, miško 184 kvartalo 2 sklype buvo sandėliuojama mediena, 2007-10-26 buvo dar atvežti 6 metrų ilgio pušiniai rąstai. 2007-10-27 ryte atvykę į darbą liudytojai pastebėjo, kad 32 kietmetriai medienos yra pavogti.

Apžiūrėjus įvykio vietą buvo užfiksuotos paliktos automobilio padangų vėžės (1 t., b.l. 31- 38). Atlikus trasologinį tyrimą 2008-11-12 specialisto išvada Nr. 140-(5783)-ISl-8582 nustatyta, kad tiriamieji ridos pėdsakai galėjo būti palikti automobilio "VOLVO FH16", v/n (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 39- 54).

Išanalizavus A. L. naudojamo mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę nustatyta, kad jis 2008-10-26, 13.33 vai., 13.36 vai., 14.25 vai. ir 15.34 vai. bendravo su V. B. bei pats 18.42 vai. buvo veikimo zonoje, apimančioje nusikaltimo įvykio vietą (3 t., b.l. 137- 169).

Ištirti įrodymai patvirtina, kad medienos vagystės dieną A. L. telefonu bendravo su V. B. ir po to, kartu su juo, buvo nusikaltimo vietoje. Šį faktą patvirtina ir vagystės vietoje rastos automobilio padangų vėžės, kurios, specialisto išvados duomenimis, galėjo būti paliktos automobilio „VOLVO FH16“, v/n (duomenys neskelbtini), priklausančio A. L. vadovaujamai UAB „Statila“, kurioje tuo metu dirbo V. B.. Pažymėtina tai, kad A. L. ginčijamu nuosprendžiu taip pat yra nuteistas už šio nusikaltimo padarymą, tačiau nuosprendžio neskundė.

Kolegija, įvertindama išdėstytą, daro išvadą, kad ištirti įrodymai patvirtina V. B. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip V. B. kaltę patvirtinančius įrodymus. Tuo tarpu, apelianto V. B. nurodytas teiginys, kad vagystės dieną automobilis „VOLVO FH16“, v/n (duomenys neskelbtini), buvo remontuojamas niekuo nepagrįstas ir negali būti įvertintas kaip jį teisinantis įrodymas. Byloje nėra nustatyta ir kitų objektyvių duomenų, leidžiančių paneigti V. B. kaltę dėl šios jo padarytos nusikalstamos veikos.

Teisėjų kolegija, taip pat daro išvadą, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių nuteistojo V. B. kaltę, padarius 2007-12-09 nukentėjusiajam Č. P. priklausančios medienos vagystę.

A. V. B. neigia buvęs kaltinime nurodytu laiku įvykio vietoje, tačiau atlikus jo mobilaus ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikacinių įvykių analizę nustatyta, kad V. B. priklausantis abonentas 2007-12-09, 13.50 vai. buvo Kaune, 16.59 vai. jo abonentas jau buvo užfiksuotas Jurbarko mieste, 17.39 vai. abonentas fiksuojamas Jurbarko raj., Eržvilko sen., Rimšų km., kur bendravo su abonentu Nr. 8672 05262, kuris jo mobilaus ryšio telefono knygutėje įvardintas „Vitana“. Su šiuo abonentu jis vėl bendravo 20.50 vai. Po to V. B. 23.39 vai., 23.44 vai., 23.53 vai., 23.57 vai. bendravo su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jo telefono knygutėje įvardintas „Algimas 3“ (3 t., b.l. 170-196). Byloje nustatyta, kad Jurbarko raj. Eržvilko sen. Rimšų kaimas ir nusikaltimo padarymo vieta Velėniškių kaime, yra prie magistralinio kelio Nr. 198 Jurbarkas-Eržvilkas-Skaudvilė, atstumas tarp kaimų 8 km. Vitana yra A. L. žmona bei, kaip nurodė pats nuteistasis V. B., jo mobilaus ryšio telefono adresų knygoje išsaugotas telefono numeris vardu „Algimas 3" yra A. L..

Apžiūrėjus įvykio vietą buvo užfiksuotos sunkvežimio padangų žymės, kurios buvo nufotografuotos ir prijungtos prie įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t., b.l. 46-49). Atlikus trasologinį lyginamąjį tyrimą, 2008-11-12 specialisto išvada Nr. 140-(5783)-IS 1 -8582 nustatyta, kad tiriamieji ridos pėdsakai galėjo būti palikti automobilio "VOLVO FH16", v/n (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 39- 54). Nustatyta, kad nusikaltimo padarymo vietoje rastos krovininio automobilio padangų žymės sutapo su automobilio „VOLVO FH16“, v/n (duomenys neskelbtini), padangų žymėmis. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad specialisto išvada nustatyti duomenys nėra kategoriški, tačiau, kolegijos vertinimu, mažai tikėtina, kad medienos pagrobimo metu įvykio vietoje galėjo būti kitas krovininis automobilis, ant kurio vienos ašies vienoje pusėje būtų uždėtos tokios pat padangos su skirtingais protektorių raštais (21., b.l. 51), kaip ir ant automobilio "VOLVO FH16", v/n (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusysis Č. P. nuo pat tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus apie tai, kad po savaitgalio, 2007-12-10, nuvažiavęs į miško kirtavietę, esančią Velėniškių kaime, Jurbarko rajone, kur buvo sukrauta nukirsta mediena, pamatė išvažinėtą keliuką, o sukrautų rąstų, kuriuos paskutinį kartą matė 2007-12-07, nebuvo.

Vertinant byloje ištirtus įrodymus bei palyginus trasologinio tyrimo metu nustatytus duomenis su V. B. mobilaus ryšio telefono telekomunikacinių įvykių analize, darytina išvada, kad apeliantas kaltinime nurodytu laiku buvo nusikaltimo padarymo vietoje bei padarė jam inkriminuojamą vagystę. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 20 str. 5 dalyje numatytų įrodymų vertinimo reikalavimų, pagrįstai pripažino V. B. kaltu, pagrobus Č. P. priklausančią medieną. Byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių abejoti, jog V. B. nusikaltimo padarymo metu būtų kitoje, su nusikaltimu nesusijusioje vietoje.

Be to, kolegija daro išvadą, kad apeliantas V. B. pagrįstai nuteistas ir už medienos vagystę, padarytą 2008-02-15/16 iš VĮ „Raseinių miškų urėdijos" Vadžgirio girininkijos valstybinio miško 26 kvartale.

A. V. B. taip pat neigė įvykdęs šią nusikalstamą veiką, motyvuodamas tuo, kad inkriminujamos veikos metu jis negalėjo vairuoti automobilio VOLVO FH16, v/n (duomenys neskelbtini), kadangi jis buvo remontuojamas, o faktas, kad jis telefonu bendravo su A. L. nepatvirtina jo dalyvavimo vagystėje.

Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus vertina kaip nepagrįstus, kadangi juos paneigia byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

Iš liudytojo - Vadžgirio girininkijos girininko A. T. parodymų matyti, kad 2008 m. vasario mėn., naktį iš 15 į 16 iš girininkijos 26 kvartalo miško sandėlio buvo pavogta 38,09 kietmetrių eglės rąstų. Liudytojas parodė, kad dalies rąstų galuose buvo įmuštas spaudas bei visų rąstų laibgaliuose juodu ar mėlynu markeriu užrašyti rąstų storiai.

Liudytojas V. V. patvirtino, kad jis asmeniškai juodu markeriu markiravo sandėliuojamus ir vėliau pavogtus rąstus, ant kiekvieno rąsto užrašydamas rąsto storį. Pasibaigus juodam markeriui, jis rąstus žymėjo mėlynu markeriu. Medieną sudėjus į krūvą, ant viršutinių ir šoninių rąstų buvo įmuštas žymeklis. Balandžio mėnesį jam buvo parodytos nuotraukos su areštuota mediena, esančia Alytaus rajone lentpjūvėje ir V. V. iš rašmenų pažino iš jų girininkijos vasario mėnesį pavogtus rąstus. Nuvykęs į Alytaus rajone esančią V. P. priklausančią lentpjūvę, jis taip pat atpažino savo ranka žymėtus pavogtus rąstus.

Iš kratos protokolo matyti, kad 2008-04-24 UAB „duomenys neskelbtini)“ lentpjūvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) km., Alytaus raj., buvo paimta 31,81 kietmetrių eglės rąstų, laibgaliuose sužymėtų mėlynu ir juodu markiravimo pieštuku, ir 3,58 kietmetriai 6 metrų ilgio dvigubo pjovimo eglinių lentų, kurių galuose buvo likusios mėlynos ir juodos spalvos markiravimo pieštuko žymės (1 t., b.l. 64-65).

Apelianto teiginį apie tai, kad inkriminujamos veikos metu automobilis VOLVO FH16, v/n (duomenys neskelbtini), buvo remontuojamas paneigia UAB „VOLVO Lietuva“ pranešimas, kuriame nurodyta, jog šis automobilis Kaune esančiame servise buvo remontuojamas nuo 2008-01-29 iki 2008-02-14 (3 t., b.l. 123).

Be to, atlikus V. B. mobilaus ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikacinių įvykių analizę nustatyta, kad apeliantui priklausantis abonentas 2008-02-15, 10.09 vai. buvo fiksuojamas 576C celės veikimo zonoje (Raseinių raj., Viduklės sen., Paviduklės k. Kryptys 280, atstumas iki celės 11 679 metrai). Nuo 13.04 vai. iki 20.57 vai. abonentas fiksuotas toje pačioje vietoje - celės 576B Rasenių raj., Viduklės sen., Paviduklės k. Kryptys 160, atstumas 14 249 veikimo zonoje. Po pokalbio su abonentu „Vitana“ (A. L. žmona), 21.34 vai. V. B. fiksuojamas pajudėjęs iš ankstesnės vietos ir esantis celės 5762 (Raseinių raj., Viduklės sen., Paviduklės k. Kryptys 160, atstumas 9249) veikimo zonoje. 2008-02-16, 02.57 vai. abonentas fiksuojamas Alytuje, 08.54 vai. bendrauja su V. P. (3 t., b.l. 170-196).

Taigi, įvertinus išdėstytą, kolegija daro išvadą, kad inkriminuojamos vagystės metu apeliantas buvo Raseinių rajone, po to, Alytuje telefonu bendravo su V. P., kurio lentpjūvėje ir buvo rasta pagrobta mediena. Nustatytos aplinkybės kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. B. pripažino kaltu dėl 2008-02-15/16 pavogus medieną iš VĮ „Raseinių miškų urėdijos“ Vadžgirio girininkijos valstybinio miško 26 kvartalo.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus ir nuteistojo V. B. argumentus dėl to, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl 2008 03 27/28 medienos vagystės iš VĮ Trakų miškų urėdijos Strėvos girininkijos.

Nuteistasis V. B. parodė, kad į šią girininkiją pasiimti medienos važiavo direktoriaus A. L. nurodymu, tvirtai įsitikinęs, kad direktorius medieną yra įsigijęs teisėtai, tačiau byloje ištirti įrodymai liudija priešingai.

Iš nuteistojo A. L. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, matyti, kad V. B., važiuodamas netoli Aukštadvario, prie kelio matė gulinčius rąstus, kuriuos pasiūlė A. L. pavogti. Vakare jie abu nuvažiavo į V. B. nurodytą vietą, sukrovė apie 25 m eglės ir pušies rąstų ir apie 24.00 vai. parvažiavo į Alytų. A. L. iš karto nuvažiavo namo, o V. B. rytojaus dieną realizavo medieną ir atvežė A. L. apie 1000 Lt.

Nors apelianto teigia, kad šie A. L. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, kadangi jie yra nenuoseklūs ir neatitinka kitų bylos duomenų, A. L. jį apkalba, o šią versiją jis sugalvojo tik teisme, siekdamas sumenkinti savo vaidmenį bei atkeršyti apeliantui už duotus parodymus apie medienos vežimą iš Strėvos girininkijos, be to, V. B. manymu, teismas turėjo vadovautis A. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino A. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų kaip jį teisinančių įrodymų, kadangi jie neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių.

Nuteistasis A. L. ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino įvykdęs medienos vagystę iš Strėvos girininkijos, teigdamas, jog šią medieną jam kavinėje pasiūlė pirkti iš matyto pažįstamas vyras vardu Dainius. A. L. sutiko su pasiūlymu, davė V. B. apie 4000 Lt, kad šis atsiskaitytų už perkamą medieną bei išsiuntė jį atsivežti rąstų, pats kartu su V. B. nevažiavo. Kadangi V. B. atvežta mediena buvo blogos kokybės, A. L. maždaug po trijų savaičių toje pačioje kavinėje, susitikęs su Dainiumi, išreiškė pastarajam pretenzijas dėl prastos medienos kokybės, todėl šis jam dar kartą pasiūlė pirkti geros kokybės rąstus. A. L. sutiko, nupirko Dainiaus pasiūlytą medieną, o šis jam padavė leidimą kirsti mišką ir savo paso lapo kopiją, išduotą D. Č. vardu (5 t., b.l. 11-13). Nurodytos aplinkybės visiškai prieštarauja nustatytoms byloje aplinkybėms.

Nežiūrint į tai, kad nuteistasis A. L. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad jis su D. Č. bendravo net kelis kartus, buvo užsirašęs jo mobilaus telefono numerį, kurį po to kažkur pametė, pateikė pareigūnams šio asmens paso lapo kopiją ir jo vardu išduotą leidimą kirsti mišką, kas neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog jis turėjo pažinoti šį asmenį, tačiau asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. L. D. Č. neatpažino (5 t., b.l. 26-27).

Iš byloje esančios Kauno miesto VPK Centro policijos komisariato pasų poskyrio pažymos (5 t., b.l. 17-18 ) ir asmens duomenų pažymos (5 t., b.l. 15) matyti, kad D. Č. pasas, kurio lapo kopiją pateikė A. L. (5 t., b.l. 14), buvo prarastas ir galiojo tik iki 2007-06-04. Šiam asmeniui 2007-07-17 buvo išduotas naujas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.

Be to, A. L. ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė D. Č. 2008-01-17 išduotą leidimą kirsti mišką (3 t., b.l. 104), tačiau Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento duomenimis, leidimas kirsti mišką šiuo numeriu ir data apskritai nebuvo išduotas. D. Č. leidimai kirsti mišką 2007-2008 metais taip pat nebuvo išduoti (3 t., b.l. 114).

Pažymėtina ir tai, kad A. L. D. Č. paso puslapio kopiją pareigūnams pateikė 2008-08-11 apklausos metu Kauno tardymo izoliatoriaus patalpose (5 t., b.l. 21- 22). Tačiau A. L. 2008-07-25 atvykus į Kauno tardymo izoliatorių, jo asmens kratos metu, D. Č. paso puslapis nebuvo rastas ir paimtas (5 t., b.l. 23).

Iš D. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis A. L., V. B. ir V. P. nepažįsta, veikos, susijusios su medienos prekyba, nevykdė. 2007 m. birželio pradžioje buvo apvogtas jo nuomojamas butas Klaipėdoje. Vagystės metu buvo pavogtas jam priklausantis LR pasas. Dėl minėto įvykio jis į policiją nesikreipė, tačiau apie paso pagrobimą iš karto pranešė Klaipėdos pasų poskyriui (2 t., b.l. 111).

Įvertinant išdėstytą, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. L. ikiteisminio tyrimo metu pateiktą versiją apie teisėtą medienos įsigijimą vertino kaip pasirinktą gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Be to, V. B. kaltė yra įrodyta ir kita surinkta bylos medžiaga.

Iš liudytojų V. K., E. Š. ir V. B. parodymų matyti, kad 2008-03-27 buvo apžiūrėta sandėliuojama mediena ir jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. 2008-03-28 ryte atvažiavę į mišką jie pamatė, kad yra pavogta apie 25 m³ eglės ir pušies 6 metrų ilgio rąstų.

Apžiūrėjus įvykio vietą buvo užfiksuoti įspausti ratų pėdsakai (1 t., b.l. 92-98), kurie 2008- 11-12 specialisto išvados Nr. 140-(5783)-IS 1-8582 duomenimis, galėjo būti palikti automobilio „VOLVO FH16", v/n (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 39-54).

Teisėjų kolegija vertina kritiškai ir apelianto parodymus apie tai, kad jis aukščiau nurodytus neteisėtus veiksmus atlikęs A. L. nurodymu. Jo teigimu, prie miško jį pasitiko A. L. nurodytas žmogus, kuris parodė, kur krautis medieną. Jam pasikrovus apie 20-25 m³ nekleimuotos medienos, vyras jam davė važtaraštį, kuriame buvo nurodytas rąstų kiekis. Medieną, A. L. nurodymu, apeliantas nuvežė į lentpjūvę ir ten ją paliko. Neatsimena, kam atidavė dokumentus.

Išanalizavus V. B. naudojamo mobilaus telefono ryšio telekomunikacinių įvykių duomenis nustatyta, kad dieną prieš vagystę, t.y. 2008-03-26, 18.03-18.31 vai. jis buvo netoli nusikaltimo vietos celės Nr. 187A ir Nr. 187C (Trakų raj., Bijūnų sen., Strėvos miškas) veikimo zonoje (3 t., b.l. 170-196). Tai patvirtina A. L. nurodytą aplinkybę, kad dieną prieš vagystę V. B. matė Strėvos girininkijoje prie kelio sukrautus rąstus, kuriuos pasiūlė pavogti A. L.. Po nusikaltimo padarymo 2008-03-28, 11.48 vai., yra užfiksuotas V. B. bendravimas su V. P. ir 12.25 vai. bendravimas su A. L. celės 61AA veikimo zonoje (Alytaus r., (duomenys neskelbtini) ), kuri apima UAB „(duomenys neskelbtini) lentpjūvę. Šie duomenys taip pat patvirtina A. L. nurodytą aplinkybę, kad pavogtą medieną V. B. rytojaus dieną realizavo.

Tokiu būdu, įvertinus byloje esančius įrodymus, paneigiančius apelianto bei nuteistojo A. L. ikiteisminio tyrimo metu iškeltą versiją apie teisėtą medienos įsigijimą Strėvos girininkijoje iš D. Č., sulyginus juos su telekomunikacinių įvykių analize bei A. L. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, liudytojų V. K., E. Š. ir V. B. parodymais, patvirtinančiais medienos vagystės faktą, trasologinio tyrimo duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi šie įrodymai tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus ir leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog nuteistasis 2008-03-27/28 dalyvavo medienos vagystėje iš VĮ Trakų miškų urėdijos Strėvos girininkijos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, priešingai nuteistojo V. B. argumentams, jog byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą 2008-04-01/02 medienos vagystėje iš VĮ „Jonavos miškų urėdijos“ Gaidžiūnų girininkijos, daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių nuteistojo V. B. kaltę padarius šią nusikalstamą veiką.

Iš nuoseklių liudytojų A. Z., V. J. ir R. S. parodymų matyti, kad sandėliuojamą medieną Gaidžiūnų girininkijos aptarnaujamo miško 143 kvartalo 15 sklype jie paskutinį kartą matė 2008-04-01, apie 16.30 vai., o ryte medienos jau nebuvo.

Iš 2008-04-02 VĮ Jonavos miškų urėdijos pareiškimo matyti, kad apie 09.45 vai. buvo nustatyta, jog iš Gaidžiūnų girininkijos 143 kvartalo miško sandėlio pavogta 19,22 kietmetrių eglės pjautinių rąstų (l t., b.l. 103).

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, jog šalia kelio yra dvi eglės medienos krūvos, matosi išvažinėtos krovininio automobilio vėžės. Maždaug už 500 m yra likusios galimai apsisukimo vėžės (11., b.l. 107-111).

Išanalizavus V. B. naudojamo mobilaus ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikacinius įvykius nustatyta, kad V. B. naudojamas abonentas 2008-04-01, nuo 20.41 vai. iki 21.15 vai. buvo celės 571B (Jonavos raj., Rukla) veikimo zonoje, nuo 21.43 vai. iki 21.48 vai. fiksuotas celės 910A ir 910B (Jonavos raj., Pušynėlis) veikimo zonoje. Be to, 2008-04-01, 21.43 vai. bendravo su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), telefonų knygutėje užvardintu „Vitana“, t.y. A. L. žmona. 2008-04-02, 10.24 vai. V. B. bendravo su P., būdamas celės 61AA (Alytaus r., Panemuninkų k., Pramonės g. 9) veikimo zonoje, apimančioje V. P. vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ lentpjūvės teritoriją (4 t., b.l. 8-11).

Tuo pačiu, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu apelianto argumentą, kad įvykio dieną Jonavos rajone jis galėjo būti pas savo sūnėną, tarnaujantį Rukloje. Byloje nėra šias aplinkybes objektyviai patvirtinančių duomenų - V. B. nenurodė sūnėno vardo ir pavardės bei kitų jo anketinių duomenų, nepateikė teismui prašymo jo apklausti liudytoju, tikslu patvirtinti jo nurodytą aplinkybę, taip pat nepateikė dokumentų, galinčių patvirtinti, kad toks asmuo, nurodytu laikotarpiu iš tikrųjų tarnavo Rukloje ir jis (V. B.) turėjo realią galimybę su juo pasimatyti (buvo skirtas pasimatymas ar pan.).

Įvertinant išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje yra pilnai įrodyta, kad V. B. dalyvavo 2008-04-01/02 medienos vagystėje iš VĮ „Jonavos miškų urėdijos“ Gaidžiūnų girininkijos, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis V. B. neigia 2008-04-20/21 dalyvavęs ir medienos vagystėje iš VĮ Trakų miškų urėdijos Semeliškių girininkijos, motyvuodamas tuo, kad apie vykdomą nusikaltimą nieko nežinojo, o j šią girininkiją pasiimti medienos važiavo direktoriaus A. L. nurodymu, įsitikinęs, jog ji įsigyjama teisėtai.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, atmeta kaip nepagrįstus nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, jog jis buvo pagrįstai apkaltintas įvykdęs šį jam inkriminuotą nusikaltimą.

Iš nuteistojo A. L. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje matyti, kad 2008-04-20 ar 2008-04-21 ryte, apie 09.30 vai., jam paskambino V. B., pasakė, kad Semeliškių girininkijoje yra medienos, kad jis nuvažiuos pasižiūrėti, ar ji dar ten guli ir jeigu bus, vakare jie ją pavogs. V. B. apžiūrėjus medieną, jie susitiko vakare Alytuje, užvažiavo į degalinę kuro ir apie 22.30 vai. nuvažiavo į mišką. Atvažiavę į vietą pasikrovė medieną, parvažiavo į Alytų, paliko stovėti pakrautą automobilį aikštelėje prie „Stora Enso“ patalpų, o ryte, apie 11.00-12.00 vai. vėl susitiko su V. B., kuris, gerai apžiūrėjęs medieną, nutarė ją pasilikti sau, todėl nuvežė ją į V. P. lentpjūvę. Nurodė, jog V. B. medienos įsigijimo dokumentų neturėjo.

Apeliantas V. B. teigia, kad nuteistojo A. L. teisme duoti parodymai yra nelogiški ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jis pastarąjį apkalba, todėl teismas turėtų vadovautis A. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad medieną jam pasiūlė pirkti vyras vardu Dainius, kuris jam anksčiau buvo pardavęs prastos kokybės medieną. Tuo tikslu A. L. kartu su Dainiumi buvo nuvykęs apžiūrėti rąstų, užpurškė rąstų galus juodos spalvos dažais, atsiskaitė su pardavėju, grįžo į Alytų apie 17.30 vai., paskambino apeliantui bei susitarė su juo važiuoti pasiimti nupirktų rąstų. Kadangi apeliantas nurodytą dieną buvo išgėręs, rąstų jie važiavo pasiimti vėlai vakare, apie 23.00 vai. Apeliacinio instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo šių parodymų vertinti kaip atitinkančių faktines aplinkybes.

Pažymėtina tai, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nuteistasis V. B. apskritai neigė važiavęs į Trakų rajoną, teigdamas, kad 2008-04-20, apie 22-23 vai. pas jį į namus atvažiavo direktorius A. L., kuris pasakė, kad 2008-04-21, apie 07.00 vai. jam reikės važiuoti į Šalčininkų rajoną pasikrauti medienos. Tuo tikslu jie kartu nuvažiavo prie vilkiko, stovėjusio Alytuje, netoli „Stora Enso“ teritorijos, apeliantas paėmė vilkiką, kartu su direktoriumi nuvažiavo į „Lukoil“ degalinę, užsipylė kuro, direktorius 2008-04-21 išpirko kelių mokestį, grįžo atgal į aikštelę, paliko ten vilkiką ir direktoriaus automobiliu grįžo namo (5 t., b.l. 115-116).

Kaip jau buvo minėta, apelianto ir A. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, apie teisėtą medienos įsigijimą iš D. Č., paneigia byloje esanti medžiaga, t.y. Kauno apskrities VPK Centro policijos pasų poskyrio ir Kauno aplinkos apsaugos departamento pažymos, iš kurių matyti, jog D. Č. pasas, kurio kopiją pateikė nuteistasis A. L., buvo prarastas beveik prieš vienerius metus iki vagystės ir jokie leidimai kirsti mišką šiam asmeniui 2007-2008 metais nebuvo išduoti.

Iš byloje esančios V. B. naudojamo mobilaus ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikacinių įvykių analizės matyti, kad jis 2008-04-20, nuo 09.20 iki 15.19 vai. buvo Alytaus miestą apimančių celių veikimo zonose, 15.19 vai. ir 15.44 vai. bendravo su abonentu, kuriuo naudojai A. L.. 20.10 vai. V. B. jau fiksuojamas Trakų raj., Aukštadvario krypties veikimo zonoje, o 21.05 vai. jis fiksuojamas Trakų raj., Semeliškių sen., Mackonių veikimo zonoje (3 t., b.l. 170-196).

Iš A. L. naudojamo mobilaus ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikacinių įvykių analizės matyti, kad 2008-04-20, būdamas Alytaus mieste, jis bendravo su V. B., o 20.11 vai. jo abonentas jau fiksuojamas Trakų raj., Aukštadvario veikimo zonoje (3 t., b.l. 137-169).

Taigi, byloje paneigta apelianto nurodyta aplinkybė, kad 2008-04-20 jis visą dieną buvo namuose, iš kurių, A. L. prašymu, išvažiavo tik apie 23.00 vai., tuo pačiu nustatytas faktas, kad 2008-04-20, 15.44 vai., pabendravę telefonu, V. B. ir A. L. prieš vagystę buvo nuvykę į Trakų rajoną ir apžiūrėjo Semeliškių girininkijoje esančią medieną.

Taip pat, be nuteistojo A. L. teisiamajame posėdyje duotų parodymų apie apelianto dalyvavimą medienos vagystėje iš Semeliškių girininkijos, V. B. kaltė yra įrodyta ir kita surinkta ir ištirta bylos medžiaga.

Iš nuoseklių liudytojų A. B. ir G. J. parodymų matyti, kad sandėliuojamą medieną Semeliškių girininkijoje, 32 kvartalo, 4 sklype paskutinį kartą matė sekmadienį, t.y. 2008-04-20, o 2008-04-21 ryte medienos jau nebuvo.

Įvykio vietos apžiūros metu buvo užfiksuoti automobilio ratų protektoriaus pėdsakai, atliktos pėdsakų gipso išliejos (1 t., b.l. 138-144). Atlikus trasologinį tyrimą nustatyta, kad gipsinėse išliejose užfiksuoti automobilio ratų protektorių pėdsakai galėjo būti palikti automobilio „Volvo“, v/n (duomenys neskelbtini) (1 1., b.l. 172-177).

Išanalizavus UAB „Lukoil Baltija“ ir Alytaus rajono policijos komisariato pateiktus vaizdo įrašus matyti, kad 2008-04-20, 23.35 vai. prie degalinės sustoja tuščias miškovežis VOLVO su priekaba, iš kurio išlipa V. B. ir A. L.. Užsipylęs kurą, minėtas automobilis išvažiuoja iš degalinės ir 23.33 vai. fiksuojamas važiuojantis Alytaus mieste, Naująja gatve ir pasukantis į dešinėje pusėje esantį keliuką. Vėliau tas pats krovininis automobilis, prikrautas medienos rąstų, Alytaus mieste fiksuojamas 03.06 vai. Po to 2008-04-21, 11.46 vai. krovininis automobilis VOLVO su rąstais fiksuojamas išvažiuojantis iš Alytaus miesto ir 12.44 vai. užfiksuotas be rąstų, grįžtantis į Alytaus miestą (1 t., b.l. 162-169).

Iš telekomunikacinių įvykių analizės matyti, kad V. B. naudojamas abonentas 2008-04- 21, 12.03 vai. ir 12.11 vai. buvo veikimo zonoje, apimančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ lentpjūvę (3 t., b.l. 170-196), kurios teritorijoje 2008-04-23 kratos metu buvo rasta ir paimta pagrobta spygliuočių mediena (2 t., b.l. 5-7).

2008-04-22 automobilio „VOLVO FH16“, v/n (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, be degalinės „Lukoil“ kvito ir kontrolinio kupono, buvo paimti 4 dažų balionėliai (1 t., b.l. 145-151). Atlikus cheminį tyrimą, 2008-09-12 specialisto išvada Nr. 140-(3883)-IS 1 -6939 nustatyta, kad ant tirti pateiktų rąstų nuopjovų esančių dažų cheminė sudėtis yra vienarūšė dažams, esantiems balionėliuose, rastuose ir paimtuose iš automobilio „Volvo“, v/n (duomenys neskelbtini), kabinos (2 t., b.l. 69-71).

Taigi, ištirti įrodymai taip pat paneigia apelianto iškeltą versiją, kad A. L. vyko apžiūrėti rąstų be V. B., tik su Dainiumi, kuriuos nutaręs pirkti užpurškė dažais, kadangi pagal cheminę sudėtį sutampantys dažai buvo rasti apelianto, o ne A. L. vairuojamame automobilyje.

Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis V. P. teisiamajame posėdyje pripažino, kad kratos metu jo lentpjūvėje rastą medieną V. B. jam atvežė be jokių įsigijimą patvirtinančių dokumentų, todėl, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės pats bei norėdamas padėti išvengti atsakomybės V. B. ir A. L., jis suklastojo dokumentus bei pateikė ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams važtaraščius, patvirtinančius, jog minėti rąstai buvo atvežti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Įvertinus išdėstytą teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino V. B. kaltu dalyvavus 2008-04-20/21 medienos vagystėje iš VĮ Trakų miškų urėdijos Semeliškių girininkijos. Byloje esantys ir nuosprendyje ištirtas tiek tiesioginių, tiek ir netiesioginių įrodymų visetas, neabejotinai patvirtina apelianto kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, o nuteistojo nurodyti deklaratyvūs teiginiai, nepatvirtinti jokiais kitais duomenimis, negali būti pripažinti jį teisinančiais įrodymais.

Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti apelianto V. B. skunde nurodytais argumentais.

Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su V. B. apeliacinio skundo argumentu, jog skundžiamame nuosprendyje neteisingai nustatyta skaičiuotina bausmės vykdymo atidėjimo pradžia, tačiau tai negali būti vertinama kaip netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas (LR BPK 328 str. 1 p.). LR BK 75 str., nustatančio bausmės vykdymo atidėjimą, taikymo nuostatos šioje byloje nėra skundžiamos, apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė netinkamo šio baudžiamojo įstatymo taikymo, tačiau, kaip minėta, neteisingai nuosprendyje nurodyta bausmės vykdymo atidėjimo pradžia. LR baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio, reglamentuojančio bausmės vykdymo atidėjimą, 3 dalis nustato, kad bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Todėl šioje dalyje nuosprendis turi būti pakeistas (LR BPK 328 str. 4 p.).

Tuo pačiu svarbu pažymėti ir tai, kad LR baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos j takos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Nagrinėjamu atveju, nustačius tai, kad skundžiamame nuosprendyje teismas neteisingai nustatė apeliantui V. B. bausmės vykdymo atidėjimo pradžią, nežiūrint į tai, kad dėl nuteistojo A. L. apeliaciniai skundai nebuvo paduoti, kolegija ištaiso nuosprendyje padarytą klaidą ir A. L. atžvilgiu, pakeisdamas nuosprendį dalyje dėl bausmės vykdymo atidėjimo pradžios skaičiavimo (LR BPK 320 str. 3 d., 328 str. 4 p.).

Dėl nuteistojo V. P. apeliacinio skundo

Apeliantas skundu prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs visas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai dėl to gailisi, taip pat prašo taikyti jo atžvilgiu BK 40 straipsnį bei atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal LR baudžiamojo kodekso 40 str. 1 d. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Tačiau, tai gali būti padaryta tik esant visumai įstatyme nustatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad nebuvo pagrindo nuteistojo V. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi jis neatitinka visų įstatymo keliamų reikalavimų.

Kaip minėta, įstatymo nustatyta privaloma atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga yra tai, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, pagal susiformavusią teismų praktiką, yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Svarbu, kad toks prisipažinimas turi būti daromas savo noru, laisva valia, o ne dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių asmens dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar jie prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Prisipažinimas yra reikšmingas, kai jis yra savanoriškas ir grindžiamas pozityviais motyvais - atgaila dėl padarytos nusikalstamos veikos ir pan. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų nusikalstamų veiksmų ir stengiasi pašalinti ar sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2011, 2K-613/2011, 2K-55/2012). Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Nagrinėjamoje byloje V. P. nuo pat tyrimo pradžios savo kaltės nepripažino, teigdamas, jog V. B. medieną į jo vadovaujamą lentpjūvę vežė tik du kartus, t.y. 2008 m. sausio mėnesį ir 2008-04-21, jis dokumentų neklastojo, buhalterinės apskaitos pažeidimų nepadarė. Jo vadovaujamoje UAB "Opšrus" rasta mediena buvo atvežta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (41., b.l. 108-109; 119-121; 122-123;128-129; 130-131; 139-140; 7 t. 164-165).

Teisminio nagrinėjimo metu V. P. pakeitė savo poziciją dėl pateiktų kaltinimų ir pripažino ikiteisminio tyrimo metu davęs tikrovės neatitinkančius parodymus bei paaiškino, kad V. B. iš tikrųjų j jo lentpjūvę medieną buvo atvežęs kelis kartus, prisipažino suklastojęs dokumentą, liepdamas įmonės buhalterei 2008-04-21 V. B. atvežtą medieną apiforminti, kaip atvežtą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors ikiteisminio tyrimo metu šį faktą nuslėpė. Tuo pačiu nuteistasis neprisipažino, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-06-30, aplaidžiai tvarkęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nes niekada nebuvo gavęs jokių pranešimų iš VMI dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registruose neužfiksavo ūkinės operacijos - 2008-04-21 atvežtų į lentpjūvę 30 m³ medienos rąstų, nes jam nebuvo pateikti jokie dokumentai. Vėliau atvežtą medieną įtraukė į apskaitą pagal suklastotą važtaraštį (9 t., b.l. 70-78).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo parodymus, daro išvadą, kad jo prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas ir gailėjimasis dėl padarytų nusikalstamų veikų nėra nuoširdus ir savanoriškas, kadangi V. P. ikiteisminio tyrimo metu pasirinkdamas aukščiau nurodytą gynybos poziciją ir tokiu būdu siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės bei norėdamas padėti išvengti atsakomybės A. L. ir V. B., klaidino ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus. Šios aplinkybės neleidžia teismui daryti išvados, kad jis ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus bei siekė padėti teisėsaugos institucijoms išsiaiškinti visas jam žinomas nusikalstamų veikų aplinkybes. Tik susipažinęs su baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, V. P. teisiamajame posėdyje pakeitė parodymus, prisipažindamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 235 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., tačiau vėl gi neigė padaręs BK 223 str. 1 dalyje numatytą nusikaltimą, motyvuodamas tuo, kad VMI jo vadovaujamai įmonei dėl vedamos buhalterinės apskaitos jokių pretenzijų neturėjo. Apeliaciniame skunde V. P. nurodyti argumentai, kad duodamas parodymus dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo, jis nelabai suprato kaltinimo esmę, pripažino esmines šios nusikalstamos veikos aplinkybes, tačiau dėl subjektyvaus aplinkybių vertinimo pripažino ne visas kaltinime nustatytas faktines aplinkybes, negali būti vertinami kaip kaltininko visiškas prisipažinimas ir nuoširdus galėjimasis, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas LR baudžiamojo kodekso 58 str. 1 d. 2 punkto prasme. Jis savo kaltę pripažino per vėlai, tik suvokęs atsakomybės neišvengiamumą. Toks prisipažinimas nėra nuoširdus ir savanoriškas, vertinamas formaliu, siekiant būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Įvertinant išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė V. P. atžvilgiu LR baudžiamojo kodekso 40 straipsnio nuostatų bei neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl nėra pagrindo tenkinti ir apelianto skundo jame nurodytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 punktu, 328 str. 4 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo V. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. B. ir A. L. bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos ir V. B. ir A. L. bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.