Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. K. ir V. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo

A. K. nuteistas pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 15 metų, pagal BK 284 str. 1 d. (dėl nusikalstamos veikos prieš D. K.) laisvės atėmimu 10 mėnesių, pagal BK 284 str.1 d. (dėl nusikalstamos veikos prieš L. V.) laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 15 (penkiolikai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

V. J. nuteistas pagal BK 233 str. 3 d. laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 233 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d. bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo A. K. priteista 3000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam L. V. ir 4750,64 Lt turtinės žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai.

Nukentėjusiojo D. I. civilinis ieškinys dėl 50000 Lt neturtinės žalos priteisimo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad padarė viešosios tvarkos pažeidimą ir dėl chuliganiškų paskatų nužudė žmogų, V. J. – už tai, kad darė poveikį liudytojams. Šias nusikalstamas veikas jie padarė tokiomis aplinkybėmis.

2009 m. rugsėjo 17 d., laikotarpiu nuo 21.30 iki 24.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, Kaune, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliais tyčiniais veiksmais sie­kdamas prieš­pas­ta­ty­ti sa­ve aplinkiniams, pa­de­monst­ruo­ti nie­ki­nan­tį po­žiū­rį į juos, be dings­ties, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pašalinių asmenų akivaizdoje išplūdo D. K. necenzūriniais žodžiais bei tyčia sudavė rankomis bei spyrė kojomis ne mažiau kaip 5 smūgius jam į galvą, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Tokiu būdu A. K. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009 m. rugsėjo 17 d., laikotarpiu nuo 21.30 iki 24.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, Kaune, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, po D. K. suduotų smūgių, įžūliais tyčiniais veiksmais sie­kdamas prieš­pas­ta­ty­ti sa­ve aplinkiniams, pa­de­monst­ruo­ti nie­ki­nan­tį po­žiū­rį į juos, be dings­ties, pašalinių asmenų akivaizdoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, konflikto su L. V. metu necenzūriniais žodžiais išplūdo L. V. bei stikliniu buteliu sudavė jam per galvą ne mažiau kaip vieną smūgį, padarydamas nukentėjusiajam rausvą dėmelę viršugalvio dešinėje pusėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu A. K. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Taip pat A. K., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009 m. rugsėjo 17 d., laikotarpiu nuo 21.30 iki 24.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, Kaune, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, po L. V. suduoto smūgio, įžūliais tyčiniais veiksmais sie­kdamas prieš­pas­ta­ty­ti sa­ve aplinkiniams, pa­de­monst­ruo­ti nie­ki­nan­tį po­žiū­rį į juos, be dings­ties, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl chuliganiškų paskatų prikibęs tyčia spyrė kojomis ne mažiau kaip 5 kartus į galvą J. S. I., padarydamas jam galvos sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių viršutiniuose vokuose ir kairiame ausies kaušelyje, odos nubrozdinimais kaktoje ir viršutinėje lūpoje, muštine žaizdele viršutinėje lūpoje, kraujosruva veido minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio smegenų pusrutulio, kas komplikavosi smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, nuo ko J.S. I. 2009 m. rugsėjo 20 d., 15.10 val., ligoninėje mirė. Tokiu būdu A. K. dėl chuliganiškų paskatų J. S. I. nužudė.

V. J. 2009 m. spalio 3 d., apie 16 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), siekė paveikti liudytoją L. V., kad šis ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu ir teisme šioje baudžiamojoje byloje duotų melagingus parodymus - parodytų, kad 2009 m. rugsėjo 17 d. vakare A. K. bute, esančiame Kauno m., (duomenys neskelbtini), nebuvo, kad A. K. nesudavė J.S. I. smūgių, dėl kurių pastarasis mirė.

Taip pat jis 2009 m. spalio mėn. pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku, Kauno m., (duomenys neskelbtini), panaudojo smurtą - sudavė ranka ne mažiau kaip vieną smūgį liudytojui D. K. į galvą, tokiu būdu siekė paveikti liudytoją D. K., kad šis ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu ir teisme šioje baudžiamojoje byloje duotų melagingus parodymus - parodytų, kad 2009 m. rugsėjo 17 d. vakare A. K. bute, esančiame Kauno m., (duomenys neskelbtini), nebuvo, kad A. K. nesudavė J.S. I. smūgių, dėl kurių pastarasis mirė.

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. K. kaltu pagal BK 284 str. 1 d. kaip už dvi atskiras nusikalstamas veikas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tačiau apie šias aplinkybes bus pasisakyta vėliau. Kita nuosprendžio dalis dėl A. K. pripažinimo kaltu dėl BK 129 str. 2 d. 8 p. ir dėl V. J. pripažinimo kaltu dėl veikos, numatytos BK 233 str. 1 ir 3 d., yra teisėta ir pagrįsta. Dėl šių veikų teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, tinkamai įvertino išnagrinėtus įrodymus ir jų visumą.

Iš paduotų apeliacinių skundų turinio matosi, kad nuteistasis A. K. ginčija apskritai S. I. nužudymo dieną (2009 m. rugsėjo 17 d.) buvęs nusikaltimo vietoje – (duomenys neskelbtini), Kaune, nurodo, kad tame bute buvo prieš keletą dienų, rugsėjo 11 d. Jokių veiksmų nuosprendyje nurodytą dieną jis nei D. K., nei L. V., nei S. I. atžvilgiu neatliko. Nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad tarp jo ir L. V. nebuvo jokio konflikto, šiame epizode jis turi būti išteisintas, o tarp jo ir D. K. buvo tik paprastas buitinis konfliktas, nesusijęs su juo, kaip liudytoju. Abiejų nuteistųjų nusikalstamos veikos padarytos skirtingu metu, skirtingomis aplinkybėmis, todėl bus aptariamos atskirai, pirmiausia atsakant į nuteistojo A. K. apeliacinio skundo argumentus.

12. Ar po mirties buvo keičiama lavono padėtis, duomenų nėra.

12-13. Po patirtos galvos traumos nukentėjusysis galėjo atlikinėti savarankiškus veiksmus bylos medžiagoje nurodomą laiko tarpą, t.y. 2009-09-17 dienos pabaigos iki 2009-09-19 vidurdienio.

14. Tikimybė, kad suteikus J. S. I. medicininę pagalbą iki antrinių reiškinių galvos smegenyse išsivystymo, jis galėtų likti gyvas, neatmetama.

Taigi eksperto J. Rybalko pateiktas ekspertizės aktas konkretus ir nekeliantis abejonių. J. S. I. galvos sužalojimai galėjo būti padaryti 2009 m. rugsėjo 17 – 18 dienomis. Negalima išskirti, ar J. S. I. galvos traumą patyrė 2009 m. rugsėjo 17 dienos pabaigoje (laikotarpiu nuo 21 val. 30 min. iki 24 val.), ar pvz. 2009 m. rugsėjo 18 naktį. Sugretinus bylos medžiagos duomenis su subdurinės hematomos vystymosi dėsningumais bei objektyviai nustatytais sužalojimais, galima teigti, kad J. S. I. galėjo būti traumuotas patiriant visus nustatytus sužalojimus bylos aplinkybėse nurodomu metu, t.y. 2009 m. rugsėjo 17 dienos pabaigoje (laikotarpiu nuo 21 val. 30 min. iki 24 val.). Taip pat ekspertizės akte aiškiai nurodyta, kad J. S. I. galėjo atlikinėti savarankiškus veiksmus bylos medžiagoje nurodomą laiko tarpą, t.y. 2009 m. rugsėjo 17 dienos pabaigos iki 2009 m. rugsėjo 19 d. vidurdienio.

Taigi S. J. I. sužalojimų padarymo laikas byloje nustatytas - 2009 m. rugsėjo 17 dienos pabaigoje (laikotarpiu nuo 21 val. 30 min. iki 24 val.).

Liudytojo R. P. į teismo posėdį atvesdinti nepavyko, nes jis yra globos namuose, sunkiai vaikšto ir dėl sveikatos būklės jo negalima transportuoti. Jo parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka. Teismo posėdyje buvo apklaustas tyrėjas M. B., kuris parodė, kad R. P. psichinė būklė jam nekėlė įtarimų. Liudytojo R. P. parodymus surašė iš jo žodžių. Liudytojui protokolą perskaitė, jis pastabų ir papildymų neturėjo. Jis nemano, kad R. P. duodamas parodymus, galėjo prifantazuoti. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. P. parodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini), Kaune. Maždaug apie pusantro mėnesio leido bute gyventi pažįstamam L. V., taip pat į namus užeidavo S., pravarde „Š“, pavardės nežino. 2009 m. rugsėjo 17 ar 18 dienos vakare, jau buvo tamsu, pas jį į butą, atėjo pažįstami- A. K., D., bei buvęs kaimynas G. M., atsinešė kelis 2 litrų talpos alaus butelius. Tarp L. V. bei atėjusių vyriškių kilo žodinis konfliktas. Taip pat tame pačiame kambaryje buvo ir S., pravarde „Š“. Vyrams pradėjus kelti triukšmą jiems pasakęs, kad baigtų visus barnius, nenorėjo, kad bute kiltų muštynės ir iš buto išėjo. Bute liko S. ( ,,Š“), L. V., D., G. M. bei A. K.. Kas vėliau vyko bute nežino, kadangi į butą grįžo naktį. Butas buvo tuščias, nei vieno iš paminėtų vyriškių nebuvo. Kambaryje nuo spintelės ant grindų buvo išmėtyti daiktai: laikraščiai, žemėlapiai, ant grindų mėtėsi batai, nuorūkos. Jis tą naktį nieko netvarkęs nuėjo miegoti. Sekančią dieną atėjo V., kuris paklaustas, kas kambaryje padarė netvarką, tik atsakė, kad „taip gavosi“ ir daugiau nieko neaiškino A. V. veido matėsi nubrozdinimo žymės. Jis tiksliai prisimena, kad paminėtų vyrų kompanija- A. K., D. bei L. V. pas jį į butą buvo atėję 2- 3 dienos prieš Sauliaus mirtį. Nei rugsėjo mėn. 12 nei 13 dienomis bute kartu atėję nebuvo. Anksčiau nėra matęs tarpusavyje mušantis K. su V. Taip pat nėra matęs mušamo Sauliaus (,,Švarco“). Taigi nuteistojo A. K. versija apie tai, kad jis bute (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo ne rugsėjo 17 d., o 11 ar 12 d., paneigta dar ir paminėto liudytojo R. P. parodymais, kuris ir gyveno minėtame bute.

Liudytojas G. K. teisme parodė, kad bute (duomenys neskelbtini), gyvena su savo sūnumi D. K.. 2009 m. rugsėjo 16 d. jis buvo paguldytas į KMUK žandikaulio ir veido chirurginį skyrių dėl skilusio žandikaulio, nes rugsėjo mėn. pradžioje jį sumušė nepažįstami Ąžuolyno parke. 2009 m. rugsėjo 21 d. iš klinikų grįžo į namus. Neblaivus sūnus D. miegojo kambaryje. Kambarys buvo netvarkingas, jame buvo primėtyta tuščių alkoholio butelių, jo lovos čiužinys buvo prišlapintas, buvo dėmė, ant kilimo buvo vėmalų dėmės. Jis tą pačią dieną kambarį sutvarkė, išplovė savo lovos čiužinį, o kilimą nunešęs išmetė į konteinerį. Sūnus pasakojo, kad į namus buvo atsivedęs benamį „Švarcą“, su kuriuo vartojo alkoholį. D. papasakojo, kad jam atsigulus į ligoninę, jis sekančią dieną – 2009 m. rugsėjo 17 d. gėrė Studentų gatvėje prie naktinės parduotuvės su „V.“ ir G., pravarde „M.“, kad jie nuėjo pas Linelį ir ten vyras, pravarde „Varlius“ sumušė jam nosį, taip pat „V.“ sudavė smūgius ir Lineliui bei suspardė „Š.“. Sūnus pasakė, kad jam pagailo sumušto „Š.“, todėl jis ir parsivedė jį į namus. Jis taip pat sakė, kad dviese su „Š.“ dar kitą dieną namie gėrė alų, o dar kitą dieną „Švarcui“ pasidarė bloga, jis pradėjo vemti bei, kad jam iškvietė greitąją med. pagalbą, kuri išvežė „Švarcą“ į ligoninę. Taip pat sūnus sakė, kad „Š“ ligoninėje mirė. „Š“ jam yra žinomas kaip asocialus vyras, jį matydavęs Studentų gatvėje prie parduotuvės „Maxima“ esančių kioskų, jis prašydavo centų. „Š“ pastovios gyvenamosios vietos neturėjo, buvo ramus, į konfliktus nesiveldavo.

Nuteistojo A. K. kaltę spardžius J. S. I. patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad ant tirti pateiktų A. K. visų penkių sportinių batų rastas didelis skaičius mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, dažytų kubiniais indigoidiniais dažikliais. Tokie pat pluoštai yra J.S. I. džinsinio švarko ir džinsinių kelnių audeklų sudėtyje. Nustatyti, ar rasti pluoštai yra iš J.S. I. džinsinio švarko, džinsinių kelnių ar kito džinsinio gaminio, negalima dėl šių pluoštų mažo informatyvumo ir didelio paplitimo.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 473/09(01) nurodyta, kad nuoplovoje nuo tualeto durų rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. K. DNR profiliu su 99, 999999999% tikimybe. Taigi tai dar kartą tik patvirtina, jog A. K. buvo įvykio vietoje.

Nuoplovoje nuo radiatoriaus virtuvėje rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su L. V. DNR profiliu su 99, 999999999% tikimybe.

Jau aptartais įrodymais įrodyta, jog J. S. I. mirties priežastis buvo nuteistojo A. K. smūgiai jam į galvą. Kaip minėta, eksperto J. Rybalko ekspertizės aktas konkretus ir nekeliantis abejonių. J. S. I. galvos sužalojimai galėjo būti padaryti 2009 m. rugsėjo 17 – 18 dienomis. Sugretinus bylos medžiagos duomenis su subdurinės hematomos vystymosi dėsningumais bei objektyviai nustatytais sužalojimais, galima teigti, kad J. S. I. galėjo būti traumuotas patiriant visus nustatytus sužalojimus bylos aplinkybėse nurodomu metu, t.y. 2009 m. rugsėjo 17 dienos pabaigoje (laikotarpiu nuo 21 val. 30 min. iki 24 val.). Taip pat ekspertizės akte aiškiai nurodyta, kad J. S. I. galėjo atlikinėti savarankiškus veiksmus bylos medžiagoje nurodomą laiko tarpą, t.y. 2009 m. rugsėjo 17 dienos pabaigos iki 2009 m. rugsėjo 19 d. vidurdienio. Nuteistasis A. K. prie J. S. I. prikibo neturėdamas jokios dingsties. Kad mirusysis buvo nekonfliktiškas, lėtas žmogus, patvirtino liudytojai G. M., D. S., D. B., G. V., P. V., P. S., K. S.. Akivaizdu, kad, nors įvykio vietoje buvo daug žmonių, tačiau niekas nesipriešino A. K., kurio bijojo ir kuris elgėsi agresyviai. Nukentėjusiųjų D. K., L. V. ir liudytojo G. M. jau aptartais parodymais įrodyta, jog A. K. sėdinčiam S. J. I. spardė į galvą, sudavė apie 15 smūgių. S. J. I. nesipriešino, rankomis dengė galvą, prašė nemušti. L. V., D. K.., G. M. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu bei akistatoje su A. K.. Asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką metu D. K. atpažino A. K. kaip tą patį asmenį smurtavusį prieš S. J. I.. Taigi tarp A. K. veiksmų – suduotų smūgių S. J. I. į galvos sritį, ir kilusių padarinių – S. J. I. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Nuteistasis A. K. skunde taip pat prašo perkvalifikuoti jo veiką iš BK 129 str. 2 d. 8 p. į BK 129 str . 1 d. Kolegijos manymu, perkvalifikuoti nuteistojo veiką nėra pagrindo. LAT Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarime Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ išaiškinta, kad nužudy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 129 str. 2 d. 8 p. (dėl chu­li­ga­niš­kų pa­ska­tų), kai jis pa­da­ro­mas dėl aiš­kaus žmo­gaus ar vi­suo­me­nės ne­ger­bi­mo, ele­men­ta­rių mo­ra­lės bei el­ge­sio nor­mų nie­ki­ni­mo, kai kal­ti­nin­ko el­ge­sys yra at­vi­ras iš­šū­kis vi­suo­me­ni­nei tvar­kai, sie­kiant prieš­pas­ta­ty­ti sa­ve ap­lin­ki­niams, pa­de­monst­ruo­ti nie­ki­nan­tį po­žiū­rį į juos, ar­ba vi­sai be dings­ties, ar­ba pa­nau­do­jant kaip pre­teks­tą sa­vo veiks­mams ma­ža­reikš­mę dings­tį. Šioje byloje išnagrinėti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad A. K. mušti S. J. I. pradėjo be jokios dingsties, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė nukentėjusiajam daugybę smūgių koja į gyvybiškai svarbią galvos sritį. Todėl teismas pagrįstai įvertino A. K. veiką nužudymu dėl chuliganiškų paskatų ir šią nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 129 str. 2 d. 8 p.

Nuteistasis A. K. nuteistas už tai, kad 2009 m. rugsėjo 17 d. laikotarpiu nuo 21.30 iki 24.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais tyčiniais veiksmais, sie­kdamas prieš­pas­ta­ty­ti sa­ve aplinkiniams, pa­de­monst­ruo­ti nie­ki­nan­tį po­žiū­rį į juos, be dings­ties, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pašalinių asmenų akivaizdoje išplūdo D. K. necenzūriniais žodžiais bei tyčia sudavė rankomis bei spyrė kojomis ne mažiau penkių smūgių nukentėjusiajam į galvą ir tuo nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, kuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Taip pat A. K. nuteistas už tai, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009 m. rugsėjo 17 d. laikotarpiu nuo 21.30 iki 24.00val., Kaune, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, po D. K. suduotų smūgių, įžūliais tyčiniais veiksmais sie­kdamas prieš­pas­ta­ty­ti sa­ve aplinkiniams, pa­de­monst­ruo­ti nie­ki­nan­tį po­žiū­rį į juos, be dings­ties, pašalinių asmenų akivaizdoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, konflikto su L. V. eigoje, išplūdo L. V. necenzūriniais žodžiais bei sudavė ne mažiau vieną smūgį stikliniu buteliu jam per galvą, kuo nukentėjusiajam padarė rausvą dėmelę viršugalvio dešinėje pusėje- nežymų sveikatos sutrikdymą, kuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Taigi A. K. nuteistas už dvi atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d. Šio straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad nuteistasis A. K. išplūdo D. K. ir L. V. necenzūriniais žodžiais, D. K. sudavė ne mažiau 5 smūgių į galvą, L. V. stikliniu buteliu sudavė vieną kartą per galvą, šį įvykį matant kitiems asmenims, ką patvirtina jau aptarti liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymai. Fizinis smurtas prieš žmogų bet kuriuo atveju laikomas įžūliu elgesiu. Be to, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius, A. K. veikė ne dėl kokių nors asmeninių paskatų, o jo tyčia buvo pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Tai reiškia, kad A. K. viešoje vietoje savo įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, teismas tinkamai įvertino jo veiksmus viešosios tvarkos pažeidimu ir teisingai kvalifikavo pagal BK 284 str. 1 d. Tačiau teismas, vertindamas šiuos A. K. veiksmus kaip du atskirus nusikaltimus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Byloje nustatyta, kad abi šios veikos padarytos toje pačioje vietoje - Kaune, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, taip pat iš esmės tuo pačiu metu. Skirtingo veikų kvalifikavimo pirmosios instancijos teismas apskritai nemotyvavo, tačiau iš bylos aplinkybių galima spręsti, jog teismas kaip dvi atskiras nusikalstamas veikas A. K. veiksmus kvalifikavo todėl, kad iš esmės nukentėjo du skirtingi asmenys: D. K., kuriam buvo sukeltas fizinis skausmas ir L. V., kuriam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų veikų kvalifikaciją galima būtų laikyti teisinga tuo atveju, jei veikos būtų įvertintos kaip nusikaltimai žmogaus sveikatai ir kvalifikuoti pagal BK 140 str. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje yra nurodęs, kad nusikaltimų žmogaus sveikatai sudėtys sukonstruotos taip, kad vienas BK straipsnis ima apsaugon vieno žmogaus sveikatą. Sveikatos sutrikdymai, padaryti keliems skirtingiems žmonėms, kvalifikuojami kaip atskiri nusikaltimai, išskyrus atvejus, kai įstatyme numatytas kvalifikuojantis požymis sveikatos sutrikdymas dviem ir daugiau žmonių (BK 135 str. 2 d. 5 p., 138 str. 2 d. 5 p.). Žmonių sveikata (tik nežymių sveikatos sutrikdymų atvejais) yra tik papildoma baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė kvalifikuojant nusikaltimą pagal BK 284 str. (kasacinė nutartis Nr. 2K-377/2011).

Šioje byloje, nepaisant to, kad sveikatos sutrikdymai padaryti dviem žmonėms, teismas pripažino, kad pagrindinė baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė, į kurią buvo pasikėsinta, yra ne žmogaus sveikata, o viešoji tvarka. Akivaizdu, kad A. K. veiksmus jungė vieninga tyčia, jis siekė sutrikdyti viešąją tvarką, priešpastatyti save aplinkiniams, jo tyčia nebuvo nukreipta į konkrečių dviejų asmenų sveikatą. Kadangi nusikalstami veiksmai prieš D. K. ir L. V. buvo padaryti toje pačioje vietoje ir iš esmės tuo pačiu laiku, nėra pagrindo išvadai, kad A. K. savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką du kartus. Viešosios tvarkos pažeidimai kaip nusikaltimų daugetas kvalifikuojami tada, kai viešoji tvarka pažeidžiama skirtingose viešose vietose, arba toje pačioje viešoje vietoje, bet skirtingu laiku, t. y. tarp padarytų veiksmų yra pakankamas laiko tarpas, kad galima būtų padaryti išvadą, jog po pirmo pažeidimo viešoji rimtis ir tvarka buvo atkurta ir po to naujais veiksmais viešoji tvarka buvo pažeista antrą kartą. Juo labiau, kad ir pats teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašydamas A. K. padarytus viešosios tvarkos sutrikdymus kaip atskirus nusikaltimus, nurodė, kad A. K. tęsė nusikalstamą veiką. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. K. padaryta veika kvalifikuotina kaip vienas nusikaltimas, atitinkantis BK 284 str. 1 d. nusikaltimo požymius.

Kitas nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde prašo bylą išnagrinėti iš naujo ir priimti naują nuosprendį, jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti. Nuteistasis nurodo, kad jo kaltė grindžiama vien tik spėlionėmis ir prielaidomis, tarp jo ir L. V. nebuvo jokio konflikto, o tarp jo ir D. K. buvo buitinis konfliktas, nesusijęs su byla. Nuteistasis V. J. kaltę neigė viso proceso metu. Teisme jis parodė, kad 2009 m. spalio mėn. iš R. V. sužinojo, kad jos sugyventinis A. K. yra suimtas, nes įtariamas nužudęs žmogų. Renata sakė, kad jos sugyventinis yra nekaltas, kad minėto nusikaltimo nepadarė, o tuo metu buvo kartu su ja namuose. R. V. jokios pagalbos neprašė, minėjo, kad K. turi advokatą. P. S. g. esančio baro buvo susitikęs su L. V., šis skųsdavosi, kad jo buvusios sugyventinės Renatos naujasis draugas A. yra blogas žmogus, kad jis nuo jo nuviliojo žmoną. Apie J. S. I. nužudymą su V. nieko nekalbėjęs ir neklausinėjęs. Liudytojui L. V. poveikio niekad nedaręs, jam fiziniu susidorojimu negrasinęs, nėra nurodęs kad jis duotų parodymus ikiteisminio tyrimo metu ar teisme, jog A. K. 2009 m. rugsėjo mėn. 17 d. vakare ir naktį į rugsėjo mėn. 18d. bute (duomenys neskelbtini), Kaune nebuvo, kad smūgių J.S. I., nuo kurių jis mirė, šis nesudavė. D. K. pažįsta iš matymo, spalio mėn. pradžioje Studentų gatvėje prie baro poveikio liudytojui D. K. nedarė, jam smūgių nesudavė, su juo apie nužudymo aplinkybes išvis nebuvo jokios kalbos. Rugsėjo ar spalio mėnesį, Studentų gatvėje prie „naktinės“ parduotuvės dienos metu D. K. rankos pirštais paėmęs už žando bei pasakęs jam, kad jis „mažiau lotų“. Tai padaręs dėl to, kad jis apkalbėjo R. V., jog su ja yra turėjęs lytinių santykių. L. V. jam pasakojęs, kad pats sumušė ,,Š.“ (J. S. I.), nes šis begeriant prisišlapino į kelnes. L. V. jam taip pat sakęs, jog jis D. K. buvo nurodęs, kad policijai duotų parodymus, kad D. rado sumuštą „Š.“ Studentų gatvėje ir kad jį parsivedė pas save į namus.

Nors nuteistasis V. J. kaltę neigia, jo kaltė įrodyta visuma surinktų ir ištirtų įrodymų. Pirmiausia, kad jis darė poveikį nukentėjusiajam L. V., patvirtina šio nukentėjusiojo parodymai, jis teisme parodė, jog 2009 m. spalio 3 d. apie 16 val. Studentų gatvėje, ties bariuku sutiko V. J., kuris jam pradėjo priekaištauti dėl to, kad jis su Donatu policijoje davė parodymus prieš Andrių (,,V.“). J. jam sakė, kad A. yra nekaltas, kad jie maišo datas, kad jis buvo pas Rimą ne 17, 18 dieną, o 12, 13 dieną. Atsakęs jam, kad nieko nežinąs ir jokių parodymų nedavęs, tačiau jis tikrai pamena, kada S. sumušė A. ir, kad jis už poros dienų po sumušimų mirė. Taip pat V. J. jam nurodė, kad jei dar bus apklausiamas, kad pareigūnams meluotų ir sakytų, jog apie muštynes nieko nežino. BK 233 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pagal BK 233 str. 1 d. duoti melagingus parodymus liudytojai ir nukentėjusieji gali būti veikiami įvairiais būdais: prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. Taigi L. V. nuteistasis V. J. bandė paveikti įtikinėdamas, kad nukentėjusysis klysta dėl įvykio datos, prašydamas meluoti pareigūnams, kad apie įvykį nieko nežino. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentą, kad L. V. kerštauja nuteistajam, jį apkalba, nes laiko jį savo konkurentu, galinčiu tapti liudytojos R. V. gyvenimo palydovu, kolegija taip pat atmeta. Iš nukentėjusiojo L. V. parodymų matosi, kad įvykio metu jo ir R. V. jokie santykiai nesiejo. Nuteistasis V. J. taip pat nurodo, kad nenustatytas nusikaltimo padarymo laikas. Priešingai, nukentėjusysis L. V. labai aiškiai ir konkrečiai nurodė, kad V. J. bandė jį paveikti 2009 m. spalio 3 d. apie 16 val. Studentų gatvėje. BK 233 str. nurodyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą. Nuteistasis V. J. taip pat darė poveikį nukentėjusiajam D. K.. Tai įrodo paties nukentėjusiojo parodymai, duoti teisme, kur jis parodė, jog 2009 m. spalio mėn. pradžioje, dienos metu jam einant Studentų gatve pro barą, kuris dirba visą parą, pamatė V. J.. Šis pasakė, kad dėl jo duotų parodymų policijoje buvo sulaikytas A. bei rankomis ėmė smūgiuoti, ir vieną kartą ranka sudavė į veidą, nuo kitų smūgių jis išsisuko. Smūgis nebuvo labai stiprus, jis nenukrito. Sudavęs smūgius, Virgis jam pasakė, kad “laisvėj nevaikščios”, jį išvadino „ožiu“. Šį V. J. poelgį jis suprato kaip jam daromą poveikį dėl duotų parodymų. Taip pat nuteistojo V. J. kaltę patvirtina liudytojo D. B. parodymai. Šis liudytojas teisme parodė, kad 2009 m. spalio mėn., tikslios dienos nepamena jam būnant prie baro Studentų gatvėje, priėjo pasisveikinti pažįstamas D. (D. K.). Jiems stovint prie baro Studentų gatvėje iš automobilio BMW išlipo pažįstamas V. J., kuris eidamas link Donato jį vadino „ožiu“, o priėjęs arčiau vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė D. per veidą. Dėl ko Virgis išvadino „ožiu“ D. bei jam sudavė per veidą nežino, J. sakė, kad su šiuo „ožiu“ niekas nebendrautų. Po suduoto smūgio D. nuo baro pasišalino link savo namų, o Virgis sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Liudytojas D. B. taip pat teisme parodė, kad V. J. jo prašė pakeisti parodymus. Taigi net ir nagrinėjant bylą teisme, nuteistasis V. J. bandė daryti poveikį liudytojui, kad jis meluotų. Pagal BK 233 str. 3 d. atsako tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme ar Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją, panaudodamas smurtą ar kitokią prievartą. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad V. J. bandė paveikti nukentėjusįjį D. K., kad šis duotų melagingus parodymus, panaudodamas smurtą – suduodamas smūgį į galvą. Visiškai nepagrįstas nuteistojo V. J. apeliacinio skundo argumentas, kad tarp jo ir nukentėjusiojo D. K. buvo buitinis konfliktas. Ši aplinkybė paneigta nukentėjusiojo ir liudytojo D. B. parodymais. Juolab, kad ir pats nuteistasis nenurodo dėl ko kilo tariamas buitinis konfliktas tarp jo ir D. K.. Nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde taip pat bando kelti versiją, kad jis apie A. K. sulaikymą nieko nežinojo, todėl bandyti paveikti nukentėjusiuosius neturėjo jokio tikslo. Ši nuteistojo versija neįtikinama bei paneigta aukščiau aptartais nukentėjusiųjų bei liudytojo parodymais. Be to, kada kaltininkas daro poveikį nukentėjusiajam, kad šis duotų melagingus parodymus, veikos kvalifikavimui įtakos neturi, tai reiškia, nesvarbu, ar šiuo atveju A. K. jau buvo suimtas, ar dar ne. Netikėti nukentėjusiųjų L. V. ir D. K. parodymais, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs, kolegija neturi pagrindo. Nuteistojo V. J. padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 233 str. 1 d. nukentėjusiojo L. V. atveju ir pagal BK 233 str. 3 d. nukentėjusiojo D. K. atveju.

Nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jam kyla abejonių dėl nuosprendžio teisėtumo dar ir dėl to, kad nuosprendį pasirašė tik vienas teisėjas, o ne visi teisėjų kolegijos nariai. Galbūt kiti teisėjai nuosprendžio nepasirašė todėl, kad išsiskyrė jų nuomonės. Šiuos apeliacinio skundo argumentus kolegija taip pat atmeta. Pagal BPK 310 str. nuteistajam įteikiamas nuosprendžio nuorašas. Pirmiausia pažymėtina, kad nuosprendžio originalas be abejo turi būti pasirašytas visų bylą nagrinėjusių teisėjų. Kaip matosi iš baudžiamojoje byloje (8 t., 121-136 b.l.) esančio nuosprendžio originalo, jis yra pasirašytas visų bylą nagrinėjusių teisėjų: kolegijos pirmininkės S. J. ir teisėjų E. G. bei E. J. G.. Taip pat baudžiamojoje byloje yra nuteistojo pateikta jam įteikta minėto nuosprendžio nuorašo kopija (9 t., 1-16 b.l.). Iš šio nuosprendžio nuorašo matosi, kad jis yra pasirašytas tik kolegijos pirmininkės, yra su Kauno apygardos teismo herbiniu antspaudu bei žyma „Nuorašas tikras“. Nuteistajam kyla abejonių dėl šio dokumento tikrumo, kadangi jis pasirašytas tik kolegijos pirmininkės. Pagal Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymą „Dėl raštvedybos taisyklių patvirtinimo“, dokumento nuorašas – tai atgamintas dokumentas be ranka jame parašytų rekvizitų ar jų dalių (rezoliucijos, vizų, parašų). Dokumentų kopijos ir nuorašai tvirtinami atsakingo struktūrinio padalinio antspaudu, kas šiuo atveju ir yra padaryta. Tai bendrosios normos, tačiau kiekvieno teismo pirmininkas įsakymu nustato raštvedybos taisykles galiojančias tame teisme. Taigi pagal Kauno apygardos teismo pirmininko įsakymu 2012-12-20 Nr. V1-191 patvirtintas Kauno apygardos teismo raštvedybos ir archyvo tvarkymo taisykles, Kauno apygardos teismo procesinių dokumentų baudžiamosiose bylose Baudžiamojo proceso kodekso numatytais atvejais išduodami bylą nagrinėjusio teisėjo (vieno iš teisėjų kolegijos narių) parašu patvirtinti nuosprendžių ir nutarčių nuorašai. Taigi nagrinėjamoje byloje jokių dokumentų tvirtinimo taisyklių kolegijos pirmininkė nepažeidė, nuteistiesiems įteikti tinkamai pasirašyti ir patvirtinti nuosprendžio nuorašai. Dar daugiau, palyginus nuteistojo V. J. pateiktą nuosprendžio nuorašo kopiją ir byloje esantį nuosprendžio originalą, kurį pasirašė visi trys teisėjai, matosi, kad jie identiški.

Įvertinus visumą jau aptartų ir išanalizuotų įrodymų, kolegija daro išvadą, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistųjų nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai. Kolegija konstatuoja, kad apkaltinamąjį nuosprendį teismas pagrindė ne prielaidomis, o būtent konkrečiais įrodymais, betarpiškai išnagrinėtais teisiamajame posėdyje, BPK 301 str. 1 d. reikalavimai nebuvo pažeisti. Teismas įrodymus įvertino laikantis BPK 20 str. 5 d. reikalavimų, nuosprendžio aprašomoji dalis surašyta nepažeidžiant BPK 305 str. 1 d. reikalavimų. Jokių kitų, juo labiau esminių, BPK pažeidimų kolegija šioje byloje taip pat nenustatė.

Skiriant nuteistiesiems A. K. ir V. J. bausmes, teismas vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis apie bausmės paskirtį, BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei kitomis BK bendrosios dalies normomis, nustatančiomis bausmės skyrimo taisykles. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas nenustatė jokių nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nuteistojo A. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tai, kad veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Skiriant bausmes, teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes: nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, taip pat į duomenis, apibūdinančius A. K. ir V. J. asmenybes. Skiriant bausmę A. K., teismas įvertino jo padarytų nusikalstamų veikų sunkumo laipsnį, taip pat tai, kad S. J. I. nužudymo pasekmės yra neatstatomos. Taip pat teismas įvertino tai, kad A. K. šešis kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, esant neišnykusiam ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, jis padarė naujus tyčinius nusikaltimus. Pagal BK 27 str. nuostatas jis laikomas recidyvistu. Esant šioms aplinkybėms teismas pagrįstai paskyrė didesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis bausmę. Skirdamas bausmę V. J., teismas atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jų padarymo aplinkybes. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis V. J. praeityje tris kartus teistas, teistumas neišnykęs tik dėl paskutinio nusikaltimo. Taigi esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, V. J. padarė naujus tyčinius nusikaltimus, pagal BK 27 str. 1 d. jis yra recidyvistas, o pagal BK 56 str. nuostatas, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Būtent todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė jam realią laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už sankcijoje numatytą vidurkį. Įvertinusi visas aptartas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistiesiems A. K. ir V. J. paskirtos bausmės atitinka nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir nuteistųjų asmenybes. Abiem nuteistiesiems paskirtos bausmės negali būti laikomos aiškiai per griežtomis ir jas švelninti pagrindo nėra.

Nuosprendžio dalis, kuria iš nuteistojo A. K. nukentėjusiajam L. V. priteista 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, yra teisėta ir pagrįsta. Neturtinės žalos dydis nustatytas vadovaujantis CK 6.250 Str. 2 d. nuostatomis ir atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Taip pat teismas pagrįstai iš nuteistojo A. K. priteisė Valstybinei ligonių kasai 4750,64 Lt turtinei žali atlyginti, išlaidos patvirtintos dokumentais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 3 p.

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžio dalį dėl A. K. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 284 str. 1 d. (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį D. K.) ir pagal BK 284 str. 1 d. (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį L. V.), taip pat nuosprendžio dalį dėl galutinės subendrintos bausmės nuteistajam A. K. paskyrimo pakeisti.

Nuteistojo A. K. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 284 str. 1 d. (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį D. K.) ir nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 284 str. 1 d. (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį L. V.) perkvalifikuoti į BK 284 str. 1 d. kaip vieną nusikalstamą veiką ir paskirti nuteistajam A. K. bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., šiuo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. paskirtą bausmę ir Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajam A. K. paskirti laisvės atėmimą 15 (penkiolikai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

N. V. J. apeliacinį skundą atmesti.