Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Ledina Šinkūnienė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Jolantai Samėnienei, prokurorėms Irenai Pšalgauskienei, Dianai Suvaizdytei - Makšimienei, kaltinamajam A. M., gynėjui advokatui V. K., nukentėjusiajam N. K., jo atstovui advokatui Eugenijui Baršiui viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), Lietuvoje neteistas, kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2019 m. sausio 15 d., apie 10 val. (duomenys neskelbtini), būdamas (duomenys neskelbtini) Pirmo bendro stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus sanitaru, tyčia, pažeisdamas savo pareiginių nuostatų Nr. 6/181, patvirtintų ligoninės direktoriaus 2013-12-31 įsakymu Nr. 373, 1.6 punktą, t. y. darbo pamainos metu užtikrinti pacientų ir darbuotojų saugumą, pažeisdamas Sanitaro saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 440, patvirtintos direktoriaus 2009-11-02 įsakymu Nr. 46, 15.1 punktą, t. y. bendraujant su agresyviai nusiteikusiais ligoniais vengti konfliktų, agresijos, ramiai reaguoti į pacientų priešiškus veiksmus, laikytis bendravimo kultūros, etikos normų, t. y. tyčia, provokuodamas palietė ranka paciento N. K. petį, mostelėjo ranka pacientui N. K. prieš veidą, sudavė vieną smūgį dešine ranka pacientui N. K. į veidą; tęsdamas nusikalstamus veiksmus, N. K. spyrus jam, t. y. A. M., į koją, sudavė vieną smūgį dešine ranka pacientui N. K. į veidą; tęsdamas nusikalstamus veiksmus, kumščiu sudavė nukentėjusiajam N. K. į galvą, dėl ko N. K. nugriuvo ant grindų, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam N. K. kairės pusės viršutinės ir apatinės lūpos sumušimus, pasireiškusius tinimu ir kraujo pėdsakais lūpų gleivinėje bei padarė 24 danties šaknies lūžį, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam N. K. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Liudytoja R. M. taip pat nurodė, kad ji matė prie 2 ar 3 palatos gulintį N. K. ant žemės, aplink buvo pacientų. Ant N. K. kaktos matė nubrozdinimą, matė A. M. įplėštą džemperį.

Liudytojas L. M. parodė, kad jis yra gydomas (duomenys neskelbtini). C1 skyriaus koridoriuje girdėjo „šaršalą“, skandalą. Sanitaras ir N. K. abu vienas kitą koliojo. Sanitaras A. „neišlaikė“ ir dešine ranka trenkė N. K. į veidą – matė, kaip sanitaro ranka judėjo link N. K. veido ir N. K. krito. Po to N. K. nuvedė į stebimą palatą. Po to N. K. rėkė, kad jį sužalojo, kad skauda dantį.

Specialisto išvadoje Nr. G 314/2019(05), užfiksuota, kad N. K. nustatyta odos įdrėskimai pakaušyje, kairės pusės viršutinės ir apatinės lūpos sumušimas, pasireiškęs lūpų tinimu ir kraujo pėdsakais lūpų gleivinėje. Nustatyti sužalojimai padaryti kietais bukais ir bukabriauniais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Kairės pusės viršutinė ir apatinės lūpos sumušimas padarytas mažiausia 1 trauminiu poveikiu. Odos įdrėskimai pakaušio srityje padaryti mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. ( I t., b. 97-103 ).

Liudytoja I. B. nurodė, kad N. K. jai rodė žandą, kad skauda, tačiau toje vietoje nematė jokio patinimo, paraudimo. Teigia, kad apžiūros metu tikrai nebuvo išmušti dantys.

Teisiamajame posėdyje specialistas R. Ž. paaiškino, kad abi išvados buvo atliktos pagal medicininių dokumentų duomenis. Paaiškino, kad lūpų sumušimas, pasireiškęs tinimu ir danties netekimu, galėjo būti padaryti vieno smūgio metu. Šaknies lūžis turėjo būti padarytas vieno trauminio smūgio metu.

Teismui pagarsinus liudytojo S. S. ( odontologo ) parodymus, kad N. K. dantų būklė ir higiena nebuvo labai gera, kad dantis galėjo lūžti ir kandant maistą, specialistas R. Ž. nurodė, kad apie danties pažeidimą kariesu jokio odontologo įrašo nebuvo. Prieš tai pacientas nesiskundė jokiais danties skausmais, tik po 15 d., kai buvo nustatytas lūpos sumušimas. Jeigu dantis buvo pažeistas karieso, tai galėjo lūžti ir nuo mažesnio trauminio poveikio.

A. M. pirmame paaiškinime ( II t., b. l. 122 ), rašytame tiriant įvykį (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus pavedimu, nurodė, kad jis buvo užpultas agresyviai nusiteikusio paciento. Kai pradėjo pacientas mosikuoti rankomis, smūgiavo jam į nosį ir lūpą, jis bandė atsistumti. Atsistūmimo metu ligonis parkrito prie stalo kampo ir susižalojo.

Antrame paaiškinime (2019-01-23, II t., b. l. 123 ) A. M. nurodė, kad N. K. sugriebus jį už krūtinės, kažkaip suveikė saugos instinktas ir jis jam trenkė, po to N. K. trenkė jam, kol juos išskyrė, vėl sudavė N. K. ir jis parkrito.

Kaltinamasis teisiamajame posėdyje nurodė, kad jo paties veiksmas buvo tik toks, kad atsitraukti nuo N. K. – atsistūmė į jo kaklo sritį, kai jis sugriebė jam už krūtinės, paprasčiausiai jam buvo delnu suduota stūmimo metu į kaklo sritį ir N. K. griuvo ant nugaros, tačiau, įvertinus virš išdėstytus įrodymus, specialisto R. Ž. paaiškinimą, kad N. K. padarytas sužalojimas būdingas kaip padarytas kumščiu, šį kaltinamojo nurodyta aplinkybė vertintina kritiškai, laikytina kaip jo gynybinė pozicija.

Kaltinime nurodyta, kad A. M. sudavė du smūgius N. K. į veidą ir vieną kartą kumščiu į galvą, dėl ko N. K. nugriuvo ant grindų. Nurodoma, kad tokiais veiksmais kaltinamasis, be kitų nurodytų sužeidimų, padarė nukentėjusiajam N. K. odos įdrėskimus pakaušyje.

Byloje nėra jokių duomenų, kad A. M. būtų smūgiavęs N. K. į pakaušio sritį. Liudytoja N. G. parodė, kad N. K. ir sanitaro konflikto metu, ant N. K. nugaros užšoko ligonis ir laikėsi N. K. už galvos. Jai nutraukus pacientą nuo N. K., ant jo galvos matėsi keli paviršiniai įdrėskimai.

Specialistas R. Ž. nurodė, kad įbrėžimai pakaušyje padaryti bukabriauniais daiktais daugiau pirštais, nagais. Krintant ant grindų, turėjo būti nelygios grindys, kokie atsikišimai, kad būtų padarytas toks sužalojimas.

Duomenų, kad įvykio vietoje būtų užfiksuoti kažkokie grindų nelygumai, byloje nėra.

Teismas sprendžia, kad išnagrinėjus bylą, įrodymų, patvirtinančių, kad A. M. savo veiksmais padarė nukentėjusiajam N. K. odos įdrėskimus pakaušyje, nėra, tad šis sužalojimas iš kaltinimo pašalintinas.

Kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis „ būdamas atitrauktas nuo paciento N. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto apsaugos darbuotojo, ištrūko iš šio jį laikiusio apsaugos darbuotojo rankų, prišoko prie paciento N. K. ir kumščiu sudavė nukentėjusiajam N. K. į galvą, dėl ko N. K. nugriuvo ant grindų“.

I bendro stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus vaizdo stebėjimo kamerų peržiūrėjimo akte 2019 m. sausio 21 d. ( II t., b. l. 139 ), yra nurodyta: „10.04.25 val. į skyrių ateina du apsaugos darbuotojai. Jie išskiria pacientą ir sanitarą. Apsaugos darbuotojas laiko pacientą, tačiau sanitaras išsilaisvina iš kito apsaugos darbuotojo ir prišokęs prie paciento kumščiu smogia jam į galvą. Pacientas nugriūva ant grindų šalia stalo. Apsaugos darbuotojas padeda jam atsistoti.“

Liudytoja N. G. parodė, kad N. K. nukrito ant grindų prieš ateinant apsaugos darbuotojams.

Liudytojas L. M. taip pat parodė, kad matė kaip N. K. po sanitaro smūgio į veidą nukrito. Tada subėgo apsauga.

Tarp šių minėtų liudytojų parodymų prieštaravimų nėra, jų laikyti nepatikimais teismas neturi jokio pagrindo.

Liudytoja A. M. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad ji tyrė sanitaro veiksmus, buvo susikoncentruota ar jis nukentėjo, ar padarė kokius veiksmus. Į apsaugą dėmesio nekreipė. Atbėgo į skyrių vienas ar du apsaugos darbuotojai, tai nebuvo užakcentuota, nes įvykis buvo tiriamas tarp sanitaro ir paciento ( III t., b. l. ).

I bendro stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus vaizdo stebėjimo kamerų peržiūros akte įrašyta: 10.04.23 prie paciento prieina slaugytoja N. G. ir, paėmusi už paciento bliuzono kapišono, bando pacientą atitraukti. Tuo pačiu metu prie sanitaro prieina pacientas Z., bando jį atitraukti nuo paciento. Atitraukia, tačiau sanitaras išsilaisvina ir vėl prieina prie paciento N.K. ( II t., b. l. 139 ).

Kaip jau minėta, liudytoja N. G. parodė, kad ji už kapišono traukė ligonį, užšokusį ant N. K. nugaros. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. M. parodė, kad sanitaras pradėjo aktyviai smūgiuoti N. K. į veido sritį. Pribėgo slaugytoja iš posto – N. G., tada pribėgo pacientas ir bandė nutraukti ligonį už kapišono, kad išskirti.

Esant tokiems liudytojų parodymų ir vaizdo stebėjimo kamerų peržiūros akte nurodytų aplinkybių neatitikimui, teismas sprendžia, kad I bendro stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus vaizdo stebėjimo kamerų peržiūrėjimo akte 2019 m. sausio 21 d. ( II t., b. l. 139 ) įvykio aplinkybės užfiksuotos netiksliai, tad jo rašytiniu įrodymu, kuriame būtų objektyviai aprašytos įvykio aplinkybės, teismas nelaiko ir nurodytas aplinkybes vertina kritiškai, kitų įrodymų kontekste.

Esant tik I bendro stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus vaizdo stebėjimo kamerų peržiūrėjimo akte 2019 m. sausio 21 d. ( II t., b. l. 139 ) nurodytam, kad: „10.04.25 val. į skyrių ateina du apsaugos darbuotojai. Jie išskiria pacientą ir sanitarą. Apsaugos darbuotojas laiko pacientą, tačiau sanitaras išsilaisvina iš kito apsaugos darbuotojo ir prišokęs prie paciento kumščiu smogia jam į galvą“, tačiau to nepatvirtinus jokiais kitais įrodymais byloje, iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad A. M. smūgį, po kurio N. K. parkrito, sudavė būdamas atitrauktas nuo paciento N. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto apsaugos darbuotojo, ištrūkęs iš šio jį laikiusio apsaugos darbuotojo rankų, prišokęs prie paciento N. K..

A. M. kaltinamas sudavęs N. K. du smūgius į veidą, vieną - į galvą.

I bendro stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus vaizdo stebėjimo kamerų peržiūrėjimo akte 2019 m. sausio 21 d., yra įrašai, kad 10.04.12 val. sanitaras A.M. dešine ranka smogia pacientui į galvą. Pacientui spyrus į sanitaro kojas, sanitaras vėl smogia dešine ranka į paciento galvą. 10.04.25 val. – prišokęs prie paciento kumščiu smogia jam į galvą.

Kaip matyti iš Pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05383-19, ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas Panevėžio apygardos prokuratūroje gavus L. M. pranešimą apie tai, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio mėnesį sanitaras, sukonfliktavęs su ligoninėje besigydančiu N. K., du kartus sudavė ligoniui N. K. kumščiu į burnos sritį ( I t., b.l.1-2). Tai, kad N. K. A. M. sudavė du smūgius, L. M. buvo nurodęs ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas paaiškino, kad jis konflikto nuo pradžių nematė.

Nukentėjusysis N. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. M. jam trenkė mažiausiai 5-6 kartus, tačiau apklaustas liudytoju 2020-01-23 jis parodė, kad A. M. jam sudavė tris smūgius ( I t., b.l.49-53 ).

Kitų asmenų, mačiusių A. M. suduodant smūgius nukentėjusiajam, nėra ( liudytoja H. B., kuriai buvo parodyta dalis vaizdo kameros įrašo, sanitaro rankų veiksmus įvardino kai „boksavimą“, judesius kaip smūgiuojant, tačiau, kad būtų mačiusi smūgių sudavimą, nenurodė).

Teismas, įvertinęs visų byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visetą, sprendžia, jog yra įrodyta, kad A. M. 2019 m. sausio 15 d., apie 10 val. (duomenys neskelbtini), būdamas (duomenys neskelbtini) Pirmo bendro stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus sanitaru, tyčia, pažeisdamas savo pareiginių nuostatų Nr. 6/181, patvirtintų ligoninės direktoriaus 2013-12-31 įsakymu Nr. 373, 1.6 punktą, t. y. darbo pamainos metu užtikrinti pacientų ir darbuotojų saugumą, pažeisdamas Sanitaro saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 440, patvirtintos direktoriaus 2009-11-02 įsakymu Nr. 46, 15.1 punktą, t. y. bendraujant su agresyviai nusiteikusiais ligoniais vengti konfliktų, agresijos, ramiai reaguoti į pacientų priešiškus veiksmus, laikytis bendravimo kultūros, etikos normų, t. y. tyčia, provokuodamas palietė ranka paciento N. K. petį, mostelėjo ranka pacientui N. K. prieš veidą, sudavė vieną smūgį dešine ranka pacientui N. K. į veidą; tęsdamas nusikalstamus veiksmus, N. K. spyrus jam, t. y. A. M., į koją, sudavė vieną smūgį dešine ranka pacientui N. K. į veidą; tęsdamas nusikalstamus veiksmus, kumščiu sudavė nukentėjusiajam N. K. į galvą, dėl ko N. K. nugriuvo ant grindų, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam N. K. kairės pusės viršutinės ir apatinės lūpos sumušimus, pasireiškus tinimu ir kraujo pėdsakai lūpų gleivinėje bei padarė 24 danties šaknies lūžį, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam N. K. sveikatą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Parenkant bausmės rūšį, atsižvelgiama į tai, kad A. M. padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, jis neteistas, dirbantis, veiką padarė ligonio atžvilgiu, tad jam skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Parenkant bausmės dydį, atsižvelgiama į tai, kad A. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Jis neteistas ( III t., b.l.18-20 ), nebaustas administracine tvarka, dirbantis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos dydį parenkant nuo BK 48 str. 2 d. numatyto bausmės minimumo link vidurkio, skiriant intensyvią priežiūrą – būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Taip pat kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 str. 2 d. 6 p. – 15 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikalimų asmenų fondą, nustatant laisvanorišką septynių mėnesių sumokėjimo terminą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nukentėjusiojo N. K. įstatyminė atstovė, globėja V. K. pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš A. M. N. K. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ir 1040 Eur. turtinės žalos atlyginimo ( III t., b.l.170-171 ).

Ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo išpuolio buvo sutrikdyta N. K. sveikata, kurį laiką jam skaudėjo žaizdas, ypač dantį ir galvą, pablogėjo bendra savijauta. Buvo sukeltas rimtas pavojus N. K. sveikatai ir gyvybei, patyrė šoką, pažeminimą. Sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol. Kurį laiką jam buvo baisu pasirodyti tarp sanitarų, bendrauti su draugais, nes buvo sužalota veido sritis, pasirodė kraujosruvos, patino veidas. N. K. užpuolė ligoninėje, neįgalų, be jokios priežasties. Tai ypatingai įžūlus poelgis.

Nurodo, kad po sumušimo, odontologas pašalino dantį, tad ateityje reikės dėti implantą, kurio kaina apie 1040 Eur, tad šią sumą prašo priteisti iš A. M. kaip turtinę žalą.

Su ieškiniu pateikė UAB Laudenta medicinos dokumentų išrašą/siuntimą 2020-09-02, kuriame nurodyta, kad vieno implanto kaina jų klinikoje 520-580 Eur, vainikėkio kaina 350 – 380 Eur, atspaudai – 30 Eur. Galutinė suma 24 danties implanto būtų 990 Eur.

CK 6.283 str. 1 d. nustatyta, kad tuo atveju, kai sužalota fizinio asmens sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sudaro ir gydymo, protezavimo išlaido ( CK 6.283 str. 2 d. ).

Kaip matyti, ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo reiškiamas dar nepatyrus išlaidų ( nuostolių ), tik numanant, kokio dydžio išlaidas N. K. galėtų patirti jam implantuojant 24 dantį. UAB Laudenta Medicinos dokumentų išraše/siuntime 2020-09-02 nurodyta, kad vieno danties implanto kaina jų klinokoje yra nuo 520 Eur iki 580 Eur, vainikėlio ant implanto kaina irgi svyruoja nuo 350 Eur iki 380 Eur. Esant nurodytam, šiuo metu nėra galimybės nustatyti, kokią turtinę žalą nukentėjusiajam padarė kaltinamasis, tad šioje dalyje ieškinys negali būti tenkinamas.

Atsižvelgiant į tai, kad vadovaudamasis virš nurodyta įstatymine nuostata, N. K. faktiškai patyręs išlaidas, susijusias su danties implantavimu, turės teisę reikšti reikalavimą žalą padariusiam asmeniui dėl patirtų nuostolių atlyginimo, ieškinys, dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, paliktinas nenagrinėtų ( CPK 296 str. 1 d. 12 p. ).

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Ieškovė, būdama įstatymine nukentėjusiojo N. K. atstove, turi įstatyminį pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, nes šią žalą grindžia N. K. sveikatos sutrikdymu, atsiradusią jį sužalojus kaltinamajam.

CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Taip pat yra nurodęs, kad teismas turi atsižvelgti į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatos laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius ( profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse, kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, reikšmingas nustatant jų piniginį – kompensacinį ekvivalentą ( 2021-04-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010-03-25 nutartis, byloje Nr. 3K-3-236/2010).

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad žalą nukentėjusiajam A. M. padarė tyčia, t. y. pavartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, sergantį psichine liga ir gydomą psichiatrijos ligoninėje, būdamas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės sanitaru, susipažinęs su sanitaro saugos instrukcijomis, su pareigybėmis, žinodamas, kad bendraujant su agresyviai nusiteikusiais ligoniais būtina vengti konfliktų, agresijos, ramiai reaguoti į pacientų priešiškus veiksmus, taip pat į sukeltas pasekmes - kairės pusės viršutinės ir apatinės lūpos sumušimus, pasireiškusius tinimu ir kraujo pėdsakais lūpų gleivinėje bei 24 danties šaknies lūžį, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam N. K. sveikatą. Dėl padarytų sužalojimų, ypač dėl danties šaknies lūžio, N. K. jautė skausmą. Tam tikrus nepatogumus nukentėjusysis patyrė, pašalinus sužalotą dantį. Tačiau taip pat teismas vertina tai, kad jokių duomenų apie liekamuosius reiškinius byloje nėra, išskyrus tai, kad dėl smurto buvo išmuštas dantis, kuris kol kas nėra atstatytas. Nukentėjusysis nedarbingas, tad jam padaryti sužalojimai nesukėlė pasekmių nei darbo, nei visuomeninėje srityse. Pats N. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jam labiausiai skaudėjo dantį, „o ten, kad nubrozdino, tai čia nieko tokio „.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įprastiniu atveju už nesunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580 Eur iki 2900 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015; 2K-95-222/2017 ir kt.).

Teismas, įvertinęs byloje medžiagą nukentėjusiojo patirtos žalos aspektu, bei atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ( Vilniaus apygardos teismo byla Nr. e2A-387-603/2019, Vilniaus regiono apylinkės teismo byla Nr. 1-175-517/2020 ir kt. ), taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (LR CK 1.5 str.), sprendžia, kad ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra mažintinas ir tenkintinas dalinai, priteisiant iš A. M. N. K. 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo ( BPK 115 str. 1d., CK 6.250 str. ).

Nukentėjusiajam N. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019-11-21 sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-19-T-5238-18312, suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 proc. apmokant pagalbos išlaidas ( I t., b.l.80 ). Valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje yra 372,00 Eur ( Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma 2021-04-08, Nr. ( 12.36Mr) PT-2567, IV t., b.l.76 ).

Vadovaujantis BPK 105 str. 1 d., minėtos išlaidos iš A. M. priteistinos valstybės naudai. Taip pat iš A. M. priteistinos pašto išlaidos, kurios viso sudaro 87,40 Eur ( pažyma apie pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, I t. 2 lapas ).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam devynis ( 9 ) mėnesius laisvės apribojimo, paskiriant intensyvią priežiūrą, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d., A. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - 15 MGL (750 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikalimų asmenų fondą, nustatant laisvanorišką septynių mėnesių sumokėjimo terminą.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti N. K., g. (duomenys neskelbtini), iš A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, palikti nenagrinėtu.

Priteisti iš A. M. 372,00 Eur (tris šimtus septyniasdešimt du eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, ir 87,40 Eur ( aštuoniasdešimt septynis eurus 40 ct ) pašto išlaidų valstybės naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.