Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. R. ir jo atstovei advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. R. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos Bangos Misevičienės 2025 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-13735-2025.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Institucijos vyresnioji tyrėja B. Misevičienė 2025 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-13735-2025 nustatė, kad D. R. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnyje 1 dalyje ir 422 straipsnio 5 dalyje nustatytus administracinius nusižengimus, nes jis 2025 m. gegužės 14 d. apie 4.24 val. (duomenys neskelbtini) g., vairavo automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,65 promilių neblaivumas, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 226 punktų reikalavimus.

D. R. pagal ANK 415 straipsnyje 1 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda – 55 Eur dydžio bauda, pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį – administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, D. R. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

D. R. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti Institucijos vyresniosios tyrėjos B. Misevičienės 2025 m. birželio 4 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-13735-2025: pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, t. y. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Taip pat prašoma į paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą įskaičiuoti laikotarpį nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos iki šiol, nes jis nevairuoja transporto priemonių.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad, nors pats prašė taikyti administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, bet, išsamiau apie tai pasidomėjęs, suprato, kad jam tai nėra tinkamas įrenginys, nes jis akivaizdžiai varžytų pareiškėjo teises. Mano, kad šiuo atveju būtina atsižvelgti į jo subjektyvią situaciją ir pakeisti skundžiamą nutarimą. Pareiškėjas jau daugiau kaip mėnesį neturi teisės vairuoti transporto priemones ir per šį laikotarpį pajuto visas įmanomas neigiamas pasekmes: pablogėjo jo gyvenimo kokybė, daug kur nespėja, yra priverstas prašyti trečiųjų asmenų pagalbos. Dėl teisės variuoti transporto priemones atėmimo turėjo išeiti iš darbo, nes be automobilio toliau negalėjo vykdyti darbo funkcijų, dėl to sumažėjo pajamos, teko užsiregistruoti į Užimtumo tarnybą. Pareiškėjas padarė reikiamas išvadas dėl alkoholio ir jau pasitaisė, pažada tokio elgesio nebekartoti. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas nutarimas yra per griežtas, o paskirta administracinė nuobauda yra neproporcinga tiek padaryto administracinio nusižengimo pobūdžiui, tiek pareiškėjo individualiai situacijai.

Pareiškėjo skunde nurodytos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. D. R. su administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodytomis aplinkybėmis sutinka, pripažįsta kaltę, labai gailisi ir padėjo išaiškinti administracinį nusižengimą. Pareiškėjas skunde pripažįsta, kad jis padarė šiurkštų KET pažeidimą, savo elgesio neteisina, tačiau nurodo, kad jis neturi susiformavęs antivisuomeninių nuostatų, laikosi teisės aktuose ir visuomenėje priimtų moralės ir elgesio taisyklių. Pareiškėjas mano, kad jo atveju visi administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, vadovaujantis ANK 36 straipsnio nuostatomis, sutrumpinus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą ir netaikant papildomos administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Skunde cituojamos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika apie teisingą ir protingą administracinę nuobaudą ir proporcingos poveikio priemonės skyrimą. Pareiškėjo nuomone, jo atveju yra visos sąlygos taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Kaip ir minėjo, jis pripažįsta kaltę, gailisi ir padėjo išaiškinti administracinius nusižengimus; nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių; D. R. nustatytas lengvas girtumo laipsnis; administracinio nusižengimo padarymo metu jis nepadarė jokių kitų administracinių nusižengimų, niekas nenukentėjo, žala turtui ar kitiems asmenims nebuvo padaryta; administraciniai nusižengimai padaryti nesąmoningai ir nepiktybiškai; jis nesukėlė realaus pavojaus visuomenei ir jokios grėsmės niekam nepadarė, administracinis nusižengimas padarytas atsitiktinai; savo iniciatyva išklausė privalomus kursus dėl alkoholio ir narkotinių medžiagų žalos, buvo atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai mokymų programą; užsiregistravo į vairavimo mokyklą ir išklausė privalomus papildomus vairuotojų kursus prasižengusiems vairuotojams, kaip to reikalauja teisės aktai; sumokėjo paskirtą administracinę nuobaudą – 800 Eur dydžio baudą, kuri ir taip sukėlė didelę finansinę naštą ir neigiamas pasekmes; nuo administracinio nusižengimo padarymo iki šiol suvokia padarytų administracinių nusižengimų galimas pasekmes, padarė atitinkamas išvadas, ateityje tokio elgesio nebekartos; neturi priklausomybės alkoholiui; yra neteistas, teigiamai charakterizuojamas, buvo dirbantis ir mokantis mokesčius; savo neapgalvotą elgesį vertina labai kritiškai, išgyvena dėl aptariamosios situacijos; baigė pirmosios pagalbos kursus, gavo naują vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą; jo darbinėms funkcijoms atlikti yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones; šiai dienai yra įvykdęs visus keliamus reikalavimus dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo tvarkos.

Skunde nurodoma, kad iki padarytų administracinių nusižengimų pareiškėjas dirbo UAB (duomenys neskelbtini) suvirintoju. Darbovietė buvo už Vilniaus miesto ribų, todėl, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, jis turėjo išeiti iš darbo, nes neturėjo galimybės, kaip nuvykti į darbo vietą. Pareiškėjas turi finansinių įsipareigojimų, t. y. turi paskolą, nuomojasi būstą, turi pasirūpinti pensinio amžiaus močiute. Šiuo metu pareiškėjas yra registruotas Užimtumo tarnyboje, dirba atsitiktinius darbus. Anksčiau jis nėra padaręs panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų. Skunde pateikiamas paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo. Nurodoma, kad, kai pareiškėjas išėjo iš darbo, galvojo pradėti naują gyvenimo etapą, todėl kartu su drauge išgėrė alkoholio. Tą dieną buvo nevalgęs ir negėręs, po alkoholio vartojimo jis jautėsi gerai, normaliai orientavosi aplinkoje ir pan. Automobilis nebuvo apdraustas kelias dienas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nes pamiršo jį apdrausti. Dėl šio padaryto administracinio nusižengimo pareiškėjas taip pat gailisi ir pripažįsta jį padaręs.

Skunde nurodoma, kad pareiškėjas prašo netaikyti administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nes šią įrangą reikėtų montuoti į kelias transporto priemones. Pareiškėjas, atidžiau pasidomėjęs, sužinojo, kad vieno antialkoholinio variklio užrakto įrengimas kainuoja daugiau nei 1 500 Eur, tokia pati kaina būtų, jei nuomotųsi įrangą. Be to, pareiškėjas nurodo, kad jam reikėtų išklausyti A3 kategorijos kursus, kas lemtų papildomas išlaidas. Kursai truktų apie 12 valandų, vykstant po dvi pamokas per savaitę, todėl jis turėtų skirti ir papildomo laiko.

Skunde cituojamos ANK 32 straipsnio 2 dalies, 34 straipsnio 3 ir 6 dalies nuostatos, taip pat pateikiama įvairi teismų praktika, pagal kurią administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirta švelnesnė administracinio poveikio priemonė, nei nustatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje.

III. Teismo išvados

D. R. skundas netenkinamas.

D. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad administracinio nusižengimo dieną jis išėjo iš darbo, norėjo pradėti dirbti suvirintoju individualiai, nes susiklostė tinkamos aplinkybės jam ir jo draugei, todėl su drauge vakare išgėrė alkoholio Jis išgėrė tris stiklines alaus ir vieną taurę vyno, tada apie 1 val. nuėjo miegoti. Kėlėsi anksti ryte, nes apie 5 val. draugė turėjo išvažiuoti autobusu į turistinę kelionę iš Geležinio Vilko g. Kadangi jis jautėsi gerai, jo draugė paprašė ją nuvežti į kelionės išvykimo vietą. Jis važiavo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). Gali sakyti, kad nuvežti pavyko, nes jį policijos pareigūnai sustabdė jau beveik ten vietoje. Blaivumo patikrinimo metu negalvojo, kad gali įpūsti neleistiną promilių skaičių. Šiuo metu, kai jam yra sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, jis susiduria su labai daug rūpesčių, finansinėmis išlaidomis, t. y. jam reikia mokėti buto nuomą, paskolą, kitus mokesčius. Per mėnesį už paskolą moka 213 Eur, už buto nuomą – 460 Eur. Su mokesčiais iš viso išeina apie 1 200 Eur išlaidų. Dėl savo neapdaraus elgesio neteko darbo. Jis yra kvalifikuotas suvirintojas, virina dideles konstrukcijas. Dirbo suvirintoju rytinėse ir vakarinės pamainose, darbo vieta yra pramonės rajonuose, todėl automobilis yra būtinas, kad galėtų nuvažiuoti į darbą. Nors neteko darbo, bet darbdavys jo laukia sugrįžtant. Prašyti, kad kažkas jį vežiotų į darbą ar važiuoti su pavėžėju „Bolt“, jam yra labai brangu. Visos suvirintojo darbo vietos yra už miesto ribų, todėl juo šiuo metu dirbti negali. Nors jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau negavo dar nė vienos nedarbo išmokos, taigi piniginių išteklių nelabai turi. Skolinasi pinigus, tėvų neturi, turi globėją, todėl ieškosi, kurie draugai gali padėti. Sesuo su broliu išvažiavo pas motiną į užsienį, todėl jis liko vienas. Alytaus rajone ((duomenys neskelbtini) km. iki Alytaus) yra (duomenys neskelbtini) kaimas, kuriame gyvena jo globėja – močiutė. Ji yra vyresnio amžiaus, todėl dabar jis turi ja rūpintis. Kadangi neturi teisės vairuoti transporto priemones, sudėtinga važinėti, todėl pas močiutę stengiasi važiuoti kas antrą savaitę. Kai turėjo teisę vairuoti transporto priemones, pas močiutę važiuodavo kiekvieną savaitgalį, jis nuveždavo ją pas gydytojus, nupirkdavo maisto ir pan. D. R. teisę vairuoti transporto priemones įgijo (duomenys neskelbtini) m., kai jam buvo 18 metų. Jis yra padaręs du administracinius nusižengimus dėl greičio viršijimo, paskirtas administracinės nuobaudos –baudos – sumokėjo. Alkoholį vartoja tik per progas. Automobilį visada draudžia per www.edrauda.lt, nepastebėjo, kad baigiasi draudimo laikas, mano, kad galėjo negauti priminimo, taigi automobilis dvi dienas nebuvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. D. R. padarė išvadas dėl padarytų administracinių nusižengimų, jis skausmingai nukentėjo tiek finansiškai, tiek emociškai. Šiuo metu yra suvaržytas, seniau daug vairuodavo, todėl dabar labai stipriai jaučia pasekmes. Prašo netaikyti administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai – dėl finansinės situacijos, nes įranga brangiai kainuoja, t. y. apie 1 500 Eur. Jis turi du automobilius, reikėtų išsirinkti, į kurį automobilį montuoti įrangą. Jis, prieš pateikdamas prašymą policijai dėl aptariamos administracinės poveikio priemonės taikymo, domėjosi įrangos kainomis ir dabar sutinka dėl šios administracinio poveikio priemonės taikymo, nes nesitiki, kad ši administracinė poveikio priemonė iš viso jam nebus skiriama, todėl prašo bent sutrumpinti jos taikymo terminą.

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu sutiko, kad padarė administracinius nusižengimus, ir neginčijo jų padarymo aplinkybių. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį ir 422 straipsnio 5 dalį.

D. R. skunde keliamas pagrindinis klausimas, susijęs su administracinio poveikio priemonėmis – (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) termino proporcingumu ir administracinio poveikio priemonės – draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, panaikinimu.

ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Be to, to paties straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti: 1) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių; arba 2) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino bendrą taisyklę, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paprastai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Nagrinėjamu atveju D. R. skundžiamu nutarimu už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių, t. y. minimaliam įstatyme nustatytam terminui.

D. R. skunde prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jam paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisę vairuoti transporto priemones atėmimą, negu nustatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, ir panaikinti administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Atsižvelgdamas į tai, teismas detaliau pasisako tik dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybės pareiškėjui D. R..

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019).

Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios pačios taisyklės galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pareiškėjo asmenybę, jo šeiminę ir finansinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti D. R. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą bei panaikinti administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Tokios išvados nepaneigia ir pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai.

Visų pirma pažymėtina, kad D. R., vairuodamas transporto priemonę neblaivus, padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia pavojų eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui. Todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą administracinę atsakomybę už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą. Pareiškėjo teigimu, jis vairavo atsakingai, nepažeidė eismo saugumo, tačiau teismas pažymi, kad vien transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, viršijančio leistiną normą, yra pavojingas elgesys, kartu ir keliantis grėsmę eismo saugumui, todėl už jį nustatyta griežta atsakomybė. Tai, kad pareiškėjas nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų, nedaro jo veiksmų nepavojingais ir nešalina jo atsakomybės. Jei D. R. būtų padaręs kitus KET pažeidimus ar sukėlęs minėtus neigiamus padarinius, jis papildomai atsakytų pagal atitinkamus ANK straipsnius ar netgi būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Šiame kontekste pasakytina ir tai, kad pareiškėjas padarė du administracinius nusižengimus, nes pažeidė ir KET 226 punkto reikalavimą (vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu).

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui nustatytas 0,67 (įvertinus paklaidą – 0,65) promilių neblaivumas, kuris gana nemažai viršija įstatymo nustatytą minimalią lengvo neblaivumo ribą (0,41 promilės), nuo kurios atsiranda administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Skunde akcentuojama, kad D. R. nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Pažymėtina, kad vien tik lengvo neblaivumo laipsnio nustatymas savaime nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, juolab administracinė atsakomybė kyla tik už transporto priemonės vairavimą esant lengvam neblaivumo laipsniui, o esant vidutiniam ar sunkiam neblaivumo laipsniui atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, būtina įvertinti ir kitas reikšmingas administracinio nusižengimo ir administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojančias aplinkybes. Nors D. R. policijos pareigūnų buvo sustabdytas Vilniaus mieste, Geležinio Vilko g., darbo dieną, anksti ryte, pavasarį, kai eismas mieste tokiu laiku gali būti ne itin intensyvus, kita vertus, pareiškėjas, būdamas neblaivus ir važiuodamas iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), iki Geležinio Vilko g., nuvažiavo ne itin mažą atstumą, taip pat kartu vežėsi ir draugę. Nurodytos aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad D. R. padarytas administracinis nusižengimas yra mažesnio pavojingumo. Pareiškėjo teigimu, jis vairavo transporto priemonę praėjus 3–4 val. nuo alkoholio (alaus ir vyno) vartojimo, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybe, kad jis padarė administracinį nusižengimą visiškai atsitiktinai, juolab alkoholį pradėjo vartoti vėlai vakare ir baigė apie 1 val. nakties, kai prie automobilio vairo jau sėdo apie 4 val. Be to, pareiškėjo manymas, kad nedaro administracinio nusižengimo, neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės (ANK 2 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai D. R. nustatė 0,67 (įvertinus paklaidą – 0,65) promilių neblaivumą, o alkoholio kiekio matuoklio, kuriuo buvo nustatytas pareiškėjo neblaivumas, patikra galiojo iki 2025 m. liepos 21 d., todėl nėra pagrindo abejoti minėtais alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis. Teismo posėdžio metu D. R. paaiškino, kad vėlai vakare, nieko tądien nevalgęs ir negėręs, kartu su drauge vartojo alkoholį – išgėrė tris stiklines alaus ir vieną taurę vyno. Apie 1 val. nakties baigęs vartoti alkoholį, jis nuėjo miegoti, o anksti ryte, apie 4 val., atsikėlęs sėdo prie automobilio vairo, norėdamas nuvežti draugę į kelionės išvykimo vietą. Taigi D. R., turėdamas kelerių metų vairavimo patirtį ir suvokdamas teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą, elgėsi nerūpestingai, nes prieš eidamas miegoti vartojo alkoholį ir praėjus gana trumpam laiko tarpui, maždaug 3–4 val., ignoruodamas savo fiziologinę būseną, vairavo transporto priemonę, juolab jis turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, vadinasi neabejotinai žinojo, kad toks elgesys gali būti pavojingas. Teismas nenustatė kokių nors pateisinamų priežasčių, kurios kliudė D. R., pavyzdžiui, iškviesti draugei taksi, kad ji saugiai nuvažiuotų į kelionės išvykimo vietą, nes žinojo, kad prieš mažiau nei keturias valandas jis vartojo alkoholį. Alkoholio, net ir silpno (alaus ir vyno), vartojimas po darbo dienos, vėlai vakare, nieko nevalgius ir negėrus, žinant, kad vėliau po kelių valandų turės vairuoti automobilį, nėra pateisinamas elgesys, juolab pats pareiškėjas pasirinko tokį elgesio variantą.

Skunde akcentuojama aplinkybė, kad D. R., prieš nuspręsdamas vairuoti automobilį, visiškai nesijuto neblaivus. Pažymėtina, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį atsiranda už nustatytą tam tikro laipsnio neblaivumą vairuojant transporto priemonę, o ne tai, ar asmuo jautėsi blaivus (neblaivus) tuo metu, ar ne. Taigi administracinės atsakomybės laipsniui (pavyzdžiui, sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės taikymo ir jos termino nustatymo) neturi reikšmės, kad D. R., vairuodamas transporto priemonę, nesijuto neblaivus. Vien asmens neblaivumo nustatymo alkoholio matuokliu užtenka konstatuoti neblaivumo požymį. Tai ir buvo padaryta šiuo atveju. Be to, 2025 m. gegužės 14 d. neblaivumo nustatymo akte pareiškėjui nustatyti beveik visi neblaivumo požymiai, t. y. pareiškėjui iš burnos sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, jis negalėjo eiti tiesia linija – pėda po pėdos ir negalėjo stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Tai, kad D. R., vairuodamas transporto priemonę, nebuvo selektyviai sustabdytas dėl KET reikalavimų nesilaikymo, o jį sustabdė dėl vairuotojų blaivumo patikrinimo (reido) metu, taip pat nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad asmuo privalo vairuoti transporto priemonę neviršydamas įstatymo nustatyto neblaivumo laipsnio (šiuo atveju 0,41 promilių) bet kuriuo atveju, o ne tik reido metu, taip pat nedaryti kitų KET pažeidimų. Taigi D. R. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnis nėra toks nedidelis, kad dėl jo būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Byloje nustatyta D. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo juos išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be kita ko, pažymėtina, kad, skundžiamame nutarime individualizuojant D. R. administracinę atsakomybę, jau buvo atsižvelgta į šią jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl dar kartą atsižvelgti į tai nėra pagrindo. Teismas teigiamai vertina, kad pareiškėjas po skundžiamo nutarimo priėmimo sumokėjo paskirtą administracinę nuobaudą – 800 Eur baudą, kita vertus, tai tik reiškia, kad nebus kreipiamasi į antstolį dėl laiku nesumokėtos baudos išieškojimo. Nors pareiškėjas anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka už itin šiurkščių KET pažeidimų padarymą, paskirtos baudos yra sumokėtos, o šioje byloje nagrinėjamą administracinį nusižengimą jis padarė pirmą kartą, kita vertus, jis turi galiojančių administracinių nuobaudų, jis tris kartus baustas administracine tvarka už greičio viršijimą (2024 m. rugpjūčio 17 d. nustatytas 16 km/h greičio viršijimas (ROIK: 24253049720); 2024 m. rugpjūčio 3 d. nustatytas 21 km/h greičio viršijimas (ROIK: 24252296595); 2023 m. sausio 6 d. nustatytas 11 km/h greičio viršijimas (ROIK: 23194085868)). Taigi negalima daryti neabejotinos išvados, kad D. R. visą laiką itin preciziškai laikėsi KET reikalavimų ir visuotinai priimtų elgesio taisyklių (jis taip pat vieną kartą trauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 560 straipsnio 1 dalį). Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Pareiškėjas, prašydamas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, iš esmės akcentuoja tokios teisės reikalingumą kasdieniame gyvenime, t. y. darbo funkcijoms atlikti, galimybei pasirūpinti senyvo amžiaus močiute ir finansiniams įsipareigojimams vykdyti. Visų pirma pasakytina, kad pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo dirba, turi šeimą, teigiamai charakterizuojamas ir pan., yra tik viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti individualizuojant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės taikymą. Be to, visoms ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Tai, kad D. R. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga atlikti darbo funkcijas ir šeimos interesų užtikrinimui, nėra vien tos aplinkybės, kurios lemtų ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą pareiškėjui. Atkreiptinas dėmesys, kad nemažai žmonių naudojasi teise vairuoti transporto priemones darbo tikslams. Be to, pareiškėjas, suvokdamas teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą, elgėsi nerūpestingai, nes likus 3– 4 val. iki vairavimo jis vartojo alkoholį. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tam tikram laikui apskritai neatima asmens teisės dirbti (arba susirasti kitą darbą), kai ši specialioji teisė tiesiogiai nėra reikalinga. Visų pirma pasakytina, kad D. R. administracinio nusižengimo teisenos metu nebuvo nuoseklus dėl išėjimo iš darbo aplinkybių. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad iš darbo išėjo, nes jam buvo sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones ir jis neturėjo, kaip nuvykti į / iš darbo, kita vertus, jis taip pat teigė, kad dieną prieš nagrinėjamą įvykį jis pats išėjo iš darbo, nes žadėjo pradėti dirbti individualiai. Iš „Sodros“ duomenų matyti, kad pareiškėjas UAB (duomenys neskelbtini) dirbo iki 2025 m. gegužės 13 d., taigi jis iš darbo išėjo dar prieš administracinio nusižengimo padarymą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas nebuvo priežastis, dėl kurios jis nebedirba UAB (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jis yra kvalifikuotas suvirintojas, o visos šios profesijos darbo vietos yra už miesto ribų, todėl jam automobilis yra reikalingas važiuoti į / iš darbo. Kita vertus, pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad, išėjęs iš darbo, ketino dirbti individualiai. Teismui kelia abejonių, kad Vilniaus mieste apskritai nėra jokių suvirintojo darbų. Teismas pažymi, kad pareiškėjas iki inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga važinėjimui į / iš darbo, tačiau tai nesulaikė jo nuo administracinio nusižengimo padarymo. Šiame kontekste pažymėtina, ir tai, kad pareiškėjas nenurodė ir nepateikė duomenų, dėl ko jis negalėtų susirasti kitokio pobūdžio darbo, kurio funkcijoms atlikti ar nuvykimui į /iš darbo, aptariama teisė nebūtų reikalinga. Taigi neturint teisės vairuoti transporto priemones taip pat galima susirasti darbą, nes akivaizdu, jog ne visi darbo rinkoje esantys asmenys turi įgiję tokią teisę. Šiame kontekste pasakytina, kad D. R. teisė vairuoti transporto priemones atimta terminuotam laikui, po kurio jis vėl galės įgyti tokią teisę.

Pareiškėjo skunde taip pat nurodyta, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga ir tam, kad galėtų pasirūpinti savo globėja močiute, kuri yra pensinio amžiaus. Skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad močiute gyvena kaime, kuris yra Alytaus rajone, jis pas ją atvažiuodavo kiekvieną savaitę, ją veždavo pas gydytojus, aprūpindavo maistu ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu D. R. kas antrą savaitę važiuoja pas močiutę viešuoju transportu. Taigi pareiškėjas kitomis alternatyviomis priemonės rado būdą, kaip gali nuvykti pas močiutę ir jai padėti. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų (išskyrus nurodytą močiutės amžių – (duomenys neskelbtini) m.), kad ji dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių negalėtų pasirūpinti savimi, nuvykti pas gydytojus, pavyzdžiui, viešuoju transportu ar paprašyti kaimynų pagalbos. Pažymėtina, kad, esant skubiam sveikatos pablogėjimui, močiutė gali pasinaudoti greitosios medicinos teikiama pagalba. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad, D. R. laikinai netekus teisės vairuoti transporto priemones, bus visiškai pažeisti jo močiutės ar jo pačio interesai.

Pažymėtina, kad tam tikri laikini sunkumai dirbant ar rūpinantis šeima yra natūralus administracinio nusižengimo padarymo padarinys. Šie negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinio poveikio priemonės padariniai yra ne tik neišvengiami, bet kartu ir būtini. Priešingu atveju, administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus administracinį nusižengimą padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio. Akcentuotina, kad skiriama administracinio poveikio priemone siekiama ne tik pakeisti kalto asmens elgesį teigiama linkme, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų ir pakeisti asmenį nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau kad šie nepatogumai atsirado dėl paties D. R. neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pareiškėjui yra terminuotas, t. y. trunka tam tikrą laiką, nagrinėjamu atveju minimalų įstatyme nustatytą terminą, o vėliau jis vėl galės naudotis tokia teise.

D. R. skunde nurodytos kitos aplinkybės (neteistas, neturi priklausomybės nuo alkoholio, turi paskolą, nuomojasi būstą ir kt.), pridėti dokumentai, kad jis išklausė kursus apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, yra baigęs papildomus vairuotojų kursus, baigė pirmosios pagalbos kursus, gavo naują vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, taip pat nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trumpesniam nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatytas minimalus terminas būtų pakankama priemonė siekiant užtikrinti administracinės nuobaudos paskirtį, nustatytą ANK 22 straipsnio 2 dalyje.

Skunde pateikiama įvairi teismų praktika, pagal kurią administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviems, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirta administracinio poveikio priemonė buvo sutrumpinta. Pažymėtina, kad kaip ir skunde nurodo pats pareiškėjas, administracinės nuobaudos individualizavimas priklauso nuo konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumos ir kiekvienu atveju šis klausimas sprendžiamas individualiai. Vien deklaratyvaus teismų praktikos išvardijimo nepakanka teigti, kad šioje byloje D. R. yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Pareiškėjas skunde taip pat prašo panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. D. R. nurodo, kad po Institucijos priimto skundžiamo nutarimo jis, atidžiau pasidomėjęs, sužinojo, jog vieno antialkoholinio variklio užrakto įrengimas kainuoja daugiau nei 1 500 Eur, kadangi jis turi du automobilius, ši priemonė jam būtų per brangi. Be to, pareiškėjas teigia, kad jam reikėtų išklausyti A3 kategorijos kursus, kas lemtų papildomas išlaidas ir pareikalautų papildomo laiko – kursų trukmė siekia apie 12 valandų, vykstant po dvi pamokas per savaitę. Visų pirma pasakytina, kad D. R. administracinio nusižengimo teisenos metu nebuvo nuoseklus dėl šios administracinio poveikio priemonės skyrimo – Institucijai pateikė sutikimą dėl antialkoholinio variklio užrakto naudojimo, skunde jau prašo panaikinti tokią administracinio poveikio priemonę, teismo posėdžiu metu išreiškė du skirtingus prašymus: panaikinti šios administracinės poveikio priemonės taikymą, o vėliau nurodė, kad sutinka su jos taikymu ir kad susipažino su galimomis papildomomis išlaidomos, tačiau prašo skirti trumpesnį aptariamos administracinės poveikio priemonės taikymo terminą. Teismas pažymi, kad pareiškėjas, prieš teikdamas prašymą skirti aptariamą administracinio poveikio priemonę, turėjo iš anksto atidžiai pasidomėti aktualia informacija, susijusia su antialkoholinio variklio užrakto naudojimu, įsirengimu asmeninėmis lėšomis (pavyzdžiui, kiek tai kainuos), kursų trukme ir kaina bei įvertinti galimybes, ar tikrai nori, kad būtų taikoma ši administracinio poveikio priemonė. Pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu nepateikė jokių įtikinamų argumentų, dėl kurių jam reiktų įrengti aptariamą užraktą dviejuose automobiliuose. Teismas pažymi, kad pareiškėjas gali pats pasirinkti vieną transporto priemonę, kurioje gali įsirengti antialkoholinio variklio užraktą, taip sumažindamas išlaidas. Nors D. R. prašė netaikyti aptariamos administracinio poveikio priemonės dėl jo sunkios finansinės padėties, t. y. kad jis neturi darbo, turi paskolą, moka buto nuomą, tačiau vėliau teismo posėdžio metu sutiko dėl aptariamos administracinės poveikio priemonės skyrimo, prašydamas sutrumpinti jos taikymo terminą. Teismas atkreipia dėmesį, kad administracinio poveikio priemonės trumpesnio termino skyrimas nėra susijęs su reikiamos įrangos įsigijimo išlaidomis, taigi nesumažintų pareiškėjo finansinių išlaidų. Pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad prieš sutikdamas su šia administracinio poveikio priemone buvo susipažinęs su galimomis išlaidomis ir, nors tuo metu jau neturėjo darbo, įsivertino, jog gali skirti dalį lėšų įrangos montavimui. Be to, byloje nenustatyta, kad pareiškėjas apskritai neturi finansinių lėšų įsirengti antialkoholinio variklio užraktą nors vienoje transporto priemonėje, pažymėtina, kad pareiškėjas yra darbingo amžiaus, registruotas Užimtumo tarnyboje, todėl gali susirasti darbą. Anksčiau aptartos aplinkybės, kurių teismas nebekartoja, nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir panaikinti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nustatytam terminui arba sumažinti tokį terminą. Panaikinus paskirtą aptariamą administracinio poveikio priemonę ar sutrumpinus jos terminą, nebus pakankamai užtikrinta ANK nustatyta administracinės nuobaudos paskirtis ir bus pernelyg sušvelninta D. R. teisinė padėtis.

Teismas daro išvadą, kad Institucija tinkamai įvertino visas administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatytas ANK 34 straipsnio 1 ir 3 dalyse, ir paskyrė D. R. minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą 6 mėnesiams bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių. Šie terminai yra pakankami, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai. Paskirtos administracinio poveikio priemonės ir jų dydžiai yra proporcingi pareiškėjo asmenybei, jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nevaržo jo teisių labiau, nei būtina administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Tokios išvados nepaneigia vien D. R. priešingas manymas ir skunde išdėstyti argumentai, kurie, be kita ko, buvo paneigti.

Keisti Institucijos vyresniosios tyrėjos B. Misevičienės 2025 m. birželio 4 d. nutarimą D. R. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

D. R. skunde taip pat keliamas klausimas, susijęs su administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) termino skaičiavimu. Prašoma, kad šis terminas būtų pradėtas skaičiuoti nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos – 2025 m. gegužės 14 d.

ANK 686 straipsnis reglamentuoja specialiųjų teisių atėmimo vykdymo terminų nustatymą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairuotojams <...>, kurie padarė administracinį nusižengimą būdami neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba kurie vengė pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo asmens specialiąją teisę patvirtinančio dokumento paėmimo arba asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo šio kodekso 602 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. ANK 602 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įtarus, jog administracinis nusižengimas, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, padarytas neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė vairuoti transporto priemones sustabdoma tol, kol administracinio nusižengimo byloje įsiteisėja galutinis sprendimas, ir apie tai įrašoma administracinio nusižengimo protokole. Taigi teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kada asmuo faktiškai netenka šios teisės.

Iš byloje esančio 2025 m. gegužės 14 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad sprendimas pareiškėjui sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones priimtas tą pačią dieną, t. y. 2025 m. gegužės 14 d., kuris galioja iki tol, kol administracinio nusižengimo byloje įsiteisės galutinis sprendimas, nes jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Taigi nėra abejonių, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas pareiškėjui skaičiuotinas nuo šios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. gegužės 14 d. Pagal teisinį reglamentavimą, yra aišku, nuo kada atitinkamą administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui yra skaičiuojama teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pradžia, todėl atskirai to nustatinėti procesiniame sprendime nėra tikslinga. Šiuo aspektu keisti skundžiamą nutarimą taip pat nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Bangos Misevičienės 2025 m. birželio 4 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-13735-2025 palikti nepakeistą ir D. R. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.