Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Teisėjų etikos ir drausmės komisijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė teismų administracija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos Seimas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Teismo vertinimu, iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su, jo nuomone, ydinga teismų praktika bei teismų atliktais procesiniais veiksmais. Pareiškėjas iš esmės siekia per administracinio teismo procedūrą įvertinti teismo veiklą, procesinių veiksmų teisėtumą. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo, privalėtų vertinti teismų procesinę veiklą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas, administracinis teismas nenagrinėja skundų dėl teismų procesinių veiksmų ar sprendimų, nes šie klausimai sprendžiami įstatymų nustatyta procesine (apeliacine ar kita) tvarka. Teismų procesinė veikla nėra viešojo administravimo funkcija, todėl tokio pobūdžio reikalavimai nepatenka į administracinių teismų kompetenciją, kaip tai suprantama pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalį. Teismas, apžvelgęs teismų praktiką dėl Komisijos veiksmų (neveikimo) apskundimo ir atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, priėjo prie išvados, kad pareiškėjo skundo dalis, kurioje jis prašo panaikinti Raštą, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2025 m. kovo 31 d. pareiškimą, t. y. atsisakyta pagal šį pareiškimą iškelti drausmės bylą teisėjui (teisėjams), nėra nagrinėtina administracinių teismų, todėl šią skundo dalį atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas, vertindamas skundo dalį dėl reikalavimo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjas žalą iš esmės kildina iš tokių Komisijos veiksmų, kurie negali būti laikomi atliktais viešojo administravimo srityje, todėl žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją. Taigi, šią skundo dalį taip pat atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 ir 2 p.).

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kurioje atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 ir 2 p.).

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti yra taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Pagal ABTĮ 141 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas, prašydamas atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, iš esmės nenurodė priežasčių, kodėl sprendžiant, ar administraciniam teismui yra suteikta kompetencija vertinti pareiškėjo ginčijamų Komisijos veiksmų (neveikimo, atsisakymo atlikti veiksmus) teisėtumą ir pagrįstumą, yra būtina organizuoti žodinį procesą, ir pateikė tik abstrakčius, deklaratyvaus pobūdžio teiginius apie tiesiogiai tarpusavyje susijusių teisminių procesų kiekį ir jų nagrinėjimą. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė tokių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), tarp jų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (1 p.); byla nepriskirtina tam teismui (2 p.). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą).

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje.

Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, jog ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, todėl jį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Pažymėtina, kad Komisija yra teismų savivaldos institucija, sprendžianti drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus, konsultuojanti teisėjus etikos klausimais (Teismų įstatymo 85 str. 1 d.). Kadangi įstatymai nenustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl Komisijos veiklos (neveikimo), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Komisijos, kuri nėra viešojo administravimo subjektas, veiksmai / neveikimas (šiuo konkrečiu atveju – Raštas) negali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-562-629/2018, 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-529-575/2018, 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-732-575/2019, 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-31-624/2020, 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-394-525/2023, 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-447-629/2023).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nei skunde, nei atskirajame skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą vertinti, jog ginčas dėl Rašto ir su juo susiję reikalavimai (įpareigoti Komisiją atlikti veiksmus, priteisti žalos atlyginimą) yra priskirtini administracinių teismų kompetencijai. Pareiškėjas atskirajame skunde išdėstė savo nuomonę dėl to, kad Nacionalinės teismų administracijos nutarimai ir kt. yra administraciniai procesai, tačiau, pabrėžtina, šiuo atveju pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą ne dėl Nacionalinės teismų administracijos, o dėl kitos institucijos – Komisijos – veiksmų. Pareiškėjo skundo turinys suponuoja išvadą, kad pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai yra susiję su Komisijos veiksmais, kurie nagrinėjamu atveju nepriskirtini viešojo administravimo sričiai ir negali būti vertinami administraciniame teisme. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė analogiškas išvadas ir dėl galimybės apskųsti Komisijos 2025 m. kovo 26 d. raštą Nr. 17P-38-(7.4.8.Mr) (žr. 2025 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-674-520/2025), o pareiškėjas 2025 m. kovo 31 d. pareiškime, į kurį buvo atsakyta Raštu, iš esmės išdėstė nesutikimo su minėtu Komisijos 2025 m. kovo 26 d. raštu argumentus. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kuriame pareikšti reikalavimai panaikinti Raštą, įpareigoti Komisiją atlikti pareiškėjo pageidaujamą tyrimą (pagal pareiškėjo 2025 m. kovo 9 ir 31 d. pareiškimus), taip pat priteisti pareiškėjui turtinės ir neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su aptartais Komisijos veiksmais, atlyginimą.

Teisėjų kolegija dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumu, pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011, 2024 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2243-1188/2024). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-662/2018, 2025 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-863-525/2025). Šioje byloje nepateikti pagrįsti duomenys, patvirtinantys pirmosios instancijos teismo teisėjos suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą ar išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, o su tuo susiję atskirojo skundo argumentai (be kita ko, dėl teisėjos interesų konflikto ir diskriminacinių paskatų) yra subjektyvaus, hipotetinio pobūdžio, todėl nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka.

Teisėjų kolegija dėl pareiškėjo atskirojo skundo prašymo kreiptis į kompetentingas Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos institucijas dėl išaiškinimų akcentuoja, jog jis neįvardijo į kokias konkrečias institucijas ir su kokiais konkrečiais paklausimais (prašymais) turėtų būti kreipiamasi tam, kad būtų teisingai išspręstas skundo priėmimo klausimas. Dėl to pareiškėjo prašymas netenkinamas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nemotyvavo atsisakymo priimti skundą (jo dalį) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu ir nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjas padavė skundą ne tam administraciniam teismui, tačiau šis proceso teisės normų pažeidimas nekeičia bylos galutinio rezultato. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o tikrinama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.