- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-30
- Bylos Nr.
- AS-447-629/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06909-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- S. A., R. A.
- Atsakovas
- Teisėjų etikos ir drausmės komisija
- Kategorijos
- 43.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 59.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. A. ir R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. A. ir R. A. skundą atsakovui Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl įpareigojimo įvykdymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai S. A. ir R. A. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. gegužės 29 d. raštą Nr. 17P-48-(7.4.8.) „Dėl Jūsų teikimo“ (toliau – ir Atsakymas); 2) perduoti Komisijai artimiausiame posėdyje kolegialiai spręsti dėl teikimo nagrinėjimo Komisijos posėdyje priimtinumo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą.
Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 85 straipsnio 1 dalį Komisija yra teismų savivaldos institucija, sprendžianti drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus, konsultuojanti teisėjus etikos klausimais. Komisijos veiklą reglamentuoja Teisėjų tarybos tvirtinami Komisijos nuostatai (Teismų įstatymo 85 str. 4 d.). Teisėjų tarybos 2019 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 13P-10-(7.1.2) patvirtintų Komisijos nuostatų 5 punkte įtvirtinta, kad Komisijos tikslas – įgyvendinant teismų savireguliacijos ir savivaldos principą užtikrinti teisėjų drausminės atsakomybės realizavimą bei ugdyti teisėjų etiką. Pagal Teismų įstatymo 119 straipsnio 1–2 dalis Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą, kuri formuojama išimtinai iš teisėjų. Teisėjų tarybos kompetencija nustatyta Teismų įstatymo 120 straipsnyje, Teisėjų tarybos 2017 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 13P-30-(7.1.2) patvirtinto Teisėjų tarybos darbo reglamento 21 punkte. Taigi, savo esme Teisėjų taryba nėra viešojo administravimo subjektas, o Teisėjų tarybos priimami sprendimai nelaikytini viešojo administravimo veikla.
Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai ginčija Atsakymą. Komisija Atsakyme nurodė, jog ji nėra teisminė institucija, nenagrinėja bylų, neturi teisės vertinti teismų procesinių sprendimų bei atliktų procesinių veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, todėl pareiškėjų teikimas Komisijoje nenagrinėtinas.
Teismas konstatavo, kad Komisija nėra viešojo administravimo subjektas bei jos priimami sprendimai nelaikytini viešojo administravimo veikla, todėl pareiškėjų skundo reikalavimai nelaikytini ginču, kilusiu iš administracinių teisinių santykių, jie nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas ir negali būti nagrinėjami teismų administracinio proceso tvarka. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, aktualų teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjų skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylos teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
III.
Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartį ir nagrinėti pareiškėjų skundą bei jį tenkinti; 2) priimti atskirąją nutartį, kurioje nurodyti padarytus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Raštinės skyriaus vedėjos V. R. pažeidimus ir nusiųsti ją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkei; 3) pateikti Komisijai motyvuotą teikimą dėl drausmės bylos Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai Faustai Vitkienei iškėlimo; 4) pareikalauti, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui Komisija pateiktų visą medžiagą susijusią su Atsakymo priėmimu; 5) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas neturėjo teisės nagrinėti pareiškėjų skundo pateikto Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmimo klausimo. Sprendimą persiųsti pirmosios instancijos teismui priėmė ne Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi, bet Raštinės skyriaus vedėja paprastu raštu. Tokiu būdu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Raštinės skyriaus vedėja viršijo savo įgaliojimus. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nutartyje neįvertino ir jų net nepažymėjo. Pirmosios instancijos teismo teisėja negavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko ar teisėjo pavedimo nagrinėti bylą. Pažymi, jog yra atvejų, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija. Nutartyje teismas neįvykdė imperatyvaus reikalavimo nurodyti į kokią instituciją pareiškėjai gali kreiptis. Teismas taip pat neįvykdė imperatyvaus reikalavimo grąžinti žyminį mokestį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. nutarties, kuria pareiškėjų skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad Teisėjų taryba ir Komisija nėra viešojo administravimo subjektai bei jų priimami sprendimai nelaikytini viešojo administravimo veikla, todėl pareiškėjų skundo reikalavimai nelaikytini ginču, kilusiu iš administracinių teisinių santykių, jie nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas ir negali būti nagrinėjami teismų administracinio proceso tvarka. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
Pareiškėjai prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalimi, atskirieji skundai paprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų, dėl kurių atskirasis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso būdu, nes jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir atskirasis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, pareiškėjai nenurodė. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjimo dalykas apeliacinės instancijos teisme yra pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, neperžengiant atskirojo skundo ribų, patikra (ABTĮ 140 str. 1 d., 151 str.), o paaiškinimai žodžiu negali pakeisti nagrinėjimo ribų, taigi, esant šioms sąlygoms, teisėjų kolegija pareiškėjų atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.
ABTĮ 151 straipsnyje numatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).
Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjų prašymas priimti atskirąją nutartį dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Raštinės skyriaus vedėjos veiksmų šioje byloje nėra sprendžiamas, o pareiškėjams buvo atsakyta Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nustatyta tvarka.
ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.).
Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas. Taigi pareiškėjai, paduodami skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai ginčija Atsakymą į jų teikimą, kuriame prašė įvertinti teisėjo veiksmus nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2S-372-828/2022. Komisija Atsakyme nurodė, kad ji nėra teisminė instancija, nenagrinėja bylų, neturi teisės vertinti teismų procesinių sprendimų bei atliktų procesinių veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, todėl pareiškėjų teikimo nenagrinėjo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Komisija yra teismų savivaldos institucija, sprendžianti drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus, konsultuojanti teisėjus etikos klausimais (Teismų įstatymo 85 str. 1 d.). Kadangi įstatymai nenustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl Komisijos veiklos (neveikimo), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Komisijos, kuri nėra viešojo administravimo subjektas, ar jos pirmininko veiksmai (neveikimas) negali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-562-629/2018; 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-529-575/2018; 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-31-624/2020; 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-394-525/2023 ir kt.).
Pareiškėjai atskirajame skunde kelia klausimą dėl skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos veiksmų. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisėja, spręsdama pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, procesinius veiksmus atliko vadovaudamasi ABTĮ normomis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad skundo priėmimo klausimą sprendusi teisėja buvo šališka, taip pat nėra pagrindo inicijuoti kitus pareiškėjų prašomus inicijuoti veiksmus teisėjos atžvilgiu.
Pagal ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktą sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą) arba jie grąžinami pareiškėjui. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.). ABTĮ 33 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad nutartyje atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) turi būti nurodymas grąžinti žyminį mokestį tais atvejais, kai paduodant skundą (prašymą, pareiškimą) toks mokestis buvo sumokėtas.
Pareiškėjai, paduodami skundą teismui, sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį (2023 m. birželio 8 d. Swedbank banko mokėjimo nurodymas Nr. 59). Pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartyje, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, nėra nurodymo grąžinti žyminį mokestį. Šiuo atveju žyminio mokesčio grąžinimo klausimą turėtų spręsti pirmosios instancijos teismas, nes pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškėjų skundą. Todėl pareiškėjų prašymas dėl žyminio mokesčio grąžinimo perduotinas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų pareiškėjų atskirojo skundo argumentų, kurie nėra susiję su nagrinėjamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu bei pagrįstumu.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs faktines bylos aplinkybes, teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų S. A. ir R. A. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. palikti nepakeistą.
Perduoti pareiškėjų S. A. ir R. A. prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Nutartis neskundžiama.