- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-26
- Bylos Nr.
- AS-394-525/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06557-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- A. N.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą dėl Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojos E. T., Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkės S. J. sprendimų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojos E. T. 2023 m. balandžio 27 d. raštu Nr. 36P-38-(7.1.9.Mr) paskelbtą administracinės procedūros sprendimą; 2) panaikinti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos (toliau – ir Komisija) pirmininkės S. J. 2023 m. balandžio 4 d. rašte Nr. 17P-32-(7.4.8.) paskelbtą administracinės procedūros sprendimą, 3) įpareigoti Komisijos pirmininką teikti Komisijai nagrinėti pareiškėjo 2023 m. kovo 21 d. skundą-teikimą, 4) įpareigoti Teisėjų tarybos pirmininką teikti Teisėjų tarybai išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. balandžio 19 d. skundą-pranešimą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi pareiškėjo A. N. skundą atsisakė priimti.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčija Teisėjų tarybos raštą, kuriuo atsakyta į pareiškėjo skundą-pranešimą dėl Komisijos atsisakymo nagrinėti jo skundą dėl drausminių procedūrų pareiškėjo skunduose nurodytų teisėjų atžvilgiu inicijavimo bei Komisijos raštą, kuriame nurodyta, kad Komisija nėra kompetentinga vertinti teismų procesinių sprendimų.
Įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 1 str., 2 str. 1 d., 3 str. 1 d., 5 str. 1 d., 33 str. 2 d. 1 p., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 20 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 85 str. 1, 4 d., 119 str. 1, 2 d., 120 str., Teisėjų tarybos 2019 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 13P-10-(7.1.2) patvirtintų Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų 5, 6 p., Teisėjų tarybos 2017 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 13P-30-(7.1.2) patvirtinto Teisėjų tarybos darbo reglamento 21 p.) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas sprendė, jog Teisėjų taryba ir Komisija nėra viešojo administravimo subjektai bei jų priimami sprendimai nelaikytini viešojo administravimo veikla, todėl pareiškėjo skundo reikalavimai nelaikytini ginču, kilusiu iš administracinių teisinių santykių, jie nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas ir negali būti nagrinėjami teismų administracinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
III.
Pareiškėjas A. N. atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartį; 2) nušalinti teisėją V. V.; 3) vadovaujantis Teismų įstatymo 83 ir 84 straipsniais, teikti siūlymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai drausmės bylai V. V. iškelti; 4) sustabdyti bylos nagrinėjimą; 5) vadovaujantis ABTĮ 111 straipsniu ir Teismų įstatymo 47 straipsnio 4 dalimi, apie teisėjos V. V. akivaizdžiai Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams prieštaraujančią veiką – atsisakymą vykdyti teisingumą, pranešti Lietuvos Respublikos generalinei prokurorei.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad skundžiama teismo nutartis pažeidžia ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, 33 straipsnio 3 dalį, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6.1 punkte ginamą pareiškėjo teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo Lietuvos teismuose. Atsisakymas priimti skundą grįstas klaidingu teisės aktų normų aiškinimu ir taikymu, melu ir apgaulėmis (sukčiavimas), yra šališkas ir turi ryškius korupcijos požymius.
Pareiškėjas pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog nutartyje atsisakyti priimti skundą teisėjas privalo nurodyti, į kokią instituciją pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teismo, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą, tačiau teisėja nei tokių trūkumų, nei šalintinų aplinkybių nenurodė. Iš skundo ir jo priedų matyti, kad jame nurodyti faktai ir aplinkybės turi aiškius Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytų veikų požymius, dalis jo teisminga ir bendrosios kompetencijos teismui, tačiau teisėja nei ABTĮ 111 straipsnio, nei 22 straipsnio 1 dalyje, nei šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka neveikė. Teisės normos atsisakyti priimti skundą nagrinėti dėl to, kad jis teismingas bendrosios kompetencijos teismui, nėra, o rėmimasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis kitose bylose, kurios, sprendžiant iš išaiškinimo, akivaizdžiai prieštarauja ABTĮ 22 ir 33 straipsnių normoms, prieštarauja ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 3 daliai, kur nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Teisėjų tarybos pirmininko 2015 m. balandžio 3 d. Nr. 36P-72-(7.1.9) atsakyme dėl analogiško skundo nurodyta, kad sprendimą jis turi teisę skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tas pats nurodyta ir Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojo 2015 m. balandžio 28 d. rašte Nr. 36P-98-(7.1.9).
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, teisėjos aiškinimas, kad ginčas dėl Teismų tarybos (jos pirmininko pavaduotojos) veiksmų negali būti pripažintas ginču viešojo administravimo srityje, esant ABTĮ nustatytam teisiniam reguliavimui, reiškia, kad Lietuvoje nėra institucijos, kuri turi teisę nagrinėti skunde nurodytus pareiškėjo teisių pažeidimus. Atsisakymas vykdyti teisingumą, t. y. atsisakyti priimti skundus nagrinėti (palikti nenagrinėtus) teismuose ar teisingumo vykdymas pažeidžiant ABTĮ ir Lietuvos Respublikos Konstituciją nėra teisingumo vykdymas. Iš skundo ir jo priedų teisėja suprato (negalėjo nesuprasti), kad juose nurodoma teisėjų galbūt nusikalstamos veikos, bet nei ABTĮ 111 straipsnyje, nei Teismų įstatymo, nei Teisėjų etikos kodekso nustatyta tvarka nereagavo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad Teisėjų taryba ir Teisėjų etikos ir drausmės komisija nėra viešojo administravimo subjektai bei jų priimami sprendimai nelaikytini viešojo administravimo veikla, todėl pareiškėjo skundo reikalavimai nelaikytini ginču, kilusiu iš administracinių teisinių santykių, jie nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas ir negali būti nagrinėjami teismų administracinio proceso tvarka. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.).
Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Pažymėtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas. Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčija Teisėjų tarybos raštą, kuriuo atsakyta į pareiškėjo skundą-pranešimą dėl Teisėjų etikos ir drausmės komisijos atsisakymo nagrinėti jo skundą dėl drausminių procedūrų pareiškėjo skunduose nurodytų teisėjų atžvilgiu inicijavimo bei Teisėjų etikos ir drausmės komisijos raštą, kuriame nurodyta, kad ji nėra kompetentinga vertinti teismų procesinių sprendimų.
Teisėjų etikos ir drausmės komisija yra teismų savivaldos institucija, sprendžianti drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus, konsultuojanti teisėjus etikos klausimais (Teismų įstatymo 85 str. 1 d.). Kadangi įstatymai nenustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl Teisėjų etikos ir drausmės komisijos veiklos (neveikimo), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, kuri nėra viešojo administravimo subjektas, ar jos pirmininko veiksmai (neveikimas) negali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-562-629/2018, 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-529-575/2018, 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-31-624/2020 ir kt.).
Teismų įstatymo 119 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą. Teisėjų tarybos kompetencija nustatyta Teismų įstatymo 120 straipsnyje, Teisėjų tarybos 2017 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 13P-30-(7.1.2) patvirtinto Teisėjų tarybos darbo reglamento 21 punkte. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjo inicijuotas ginčas dėl Teisėjų tarybos veiksmų negali būti pripažintas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl negali būti nagrinėjamas teismų administracinio proceso tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-792-789/2021 ir kt.). Pareiškėjas nei skunde, nei atskirajame skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, jog ginčas dėl skundžiamo Teisėjų tarybos rašto ir su juo susijusių reikalavimų yra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai yra susiję su Teisėjų tarybos veiksmais, kurie nagrinėjamu atveju nepriskirtini viešojo administravimo sričiai.
Pareiškėjo atskirajame skunde nurodomi argumentai, kad ankstesniuose Teisėjų tarybos pirmininko ir jo pavaduotojo raštuose išaiškinta, jog dėl analogiško skundo sprendimas skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, neturi teisinės reikšmės, kadangi šie raštai nėra nagrinėjamos bylos dalykas.
Pareiškėjas atskirajame skunde kelia klausimą dėl skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos šališkumo. Teisėjų kolegija nenustatė objektyvių ar subjektyvių teisėjos galimo šališkumo pagrindų. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisėja, spręsdama pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, procesinius veiksmus atliko vadovaudamasi ABTĮ normomis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad skundo priėmimo klausimą sprendusi teisėja buvo šališka, taip pat nėra pagrindo inicijuoti kitus pareiškėjo prašomus inicijuoti veiksmus teisėjos atžvilgiu.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.