- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-09
- Bylos Nr.
- AS-674-520/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00567-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Rytis Krasauskas, Dalia Višinskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė teismų administracija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Teisėjų etikos ir drausmės komisijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė teismų administracija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. kovo 26 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta atlikti tyrimą, ir įpareigoti Komisiją atlikti tyrimą dėl galimos diskriminacijos, priklausomumo, tyčinio pareigų neatlikimo pagal pareiškėjo 2025 m. kovo 12 d. pareiškimą, „prižiūrint Valstybės institucijoms, kurios kontroliuoja ar koordinuoja Nacionalinės teismų administracijos ir Teisėjų etikos ir drausmės komisijos veiklas.“. Pareiškėjas taip pat prašė iš atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų priteisti 5 000 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (kurią, be kita ko, įvardijo bylinėjimosi išlaidomis).
Žemesnės instancijos teismas
Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių nėra aišku, kuriais ir kurio konkretaus viešojo administravimo subjekto veiksmais jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, taip pat nėra aiškus padarytos turtinės žalos dydis (kuris turėtų būti nurodytas bent apytiksliai, siekiant nustatyti ginčo dalyką); patikslinus reikalavimą ir aplinkybes, tikslintina šalių procesinė padėtis.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriame suformavo prašymą panaikinti Komisijos 2025 m. kovo 26 d. sprendimą atsisakyti atlikti tyrimą ir įpareigoti atlikti tyrimą dėl galimos diskriminacijos, nepriklausomumo pažeidimo, tyčinio pareigų neatlikimo, „<...> kaip pateikta 2025 m. kovo 9 d. mano pareiškime, prižiūrint Valstybės institucijoms, kurios kontroliuoja ar koordinuoja Nacionalinės teismų administracijos ir Teisėjų etikos ir drausmės komisijos veiklas.“. Pareiškėjas taip pat prašė „priteisti iš atsakovų ir trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidas turtinę (žala daroma ir teisminiams procesams vykstant, kurios dydį pateiksiu procesui pasibaigus, kadangi tam reikės ekspertinės išvados) ir neturtinę žalą (kuri atsirado praradus pasitikėjimą Valstybe ir jos institucijomis), kurią vertinu 5 000 Eur“.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 2 d. nutartimi pareiškėjo A. Ž. skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka).
Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2025 m. kovo 12 d. kreipėsi į Komisiją, prašydamas inicijuoti drausmės bylas visiems teisėjams, nagrinėjusiems ir nagrinėjantiems atitinkamas tarpusavyje susijusias bylas. Komisija 2025 m. kovo 26 d. raštu Nr. 17P-38-(7.4.8.Mr) „Dėl jūsų pareiškimo“ (toliau – ir Raštas) informavo pareiškėją, kad jo pareiškimas neatitinka teikimams dėl drausmės bylos iškėlimo keliamų reikalavimų, todėl jo pareiškimas nebus nagrinėjamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 85 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų, patvirtintų Teisėjų tarybos 2019 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 13P-10-(7.1.2), 5, 6.1–6.5 punktais, nurodė, kad Komisijai, kuri yra teismų savivaldos institucija, nėra priskirtos vykdomosios valdžios funkcijos, todėl Komisija ABTĮ taikymo prasme nėra viešojo administravimo subjektas. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Komisija, priimdama pareiškėjo ginčijamą Raštą, veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, o Raštas yra priimtas ne viešojo administravimo srityje. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo dalis, kuria prašoma panaikinti Raštą, nėra nagrinėtina administracinių teismų. Dėl šių priežasčių teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo reikalavimą panaikinti Raštą ir išvestinį reikalavimą – įpareigoti Komisiją pagal pareiškėjo pareiškimą atlikti tyrimą dėl galimos diskriminacijos, priklausomumo, tyčinio pareigų neatlikimo.
Spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti jam turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neištaisė teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi nustatytų trūkumų – pareiškėjui nepatikslinus skundo dalies dėl žalos atlyginimo reikalavimų, nėra aiškus šio reikalavimo pagrindas, taip pat, be kita ko, subjektas (-ai), kurio (-ių) veiksmais, pasak pareiškėjo, jam padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala. Pareiškėjas skundo reikalavimą priteisti jam turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą pirmiausiai kildina iš Rašto, kuriuo pagal jo pareiškimą nepradėtos drausmės bylos teisėjams, t. y. reikalavimas priteisti žalos atlyginimą yra išvestinis iš reikalavimų panaikinti Raštą ir įpareigoti Komisiją atlikti atitinkamus veiksmus. Todėl, atsisakęs priimti skundo reikalavimus panaikinti Raštą ir įpareigoti Komisiją pagal pareiškėjo pareiškimą atlikti tyrimą, teismas atsisakė priimti ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Teismas nurodė, kad tai atitinka ir administracinių teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Be to, pareiškėjas neturtinę bei turtinę žalą iš esmės kildino iš Komisijos veiksmų, kurie šiuo atveju negali būti laikomi atliktais viešojo administravimo srityje, tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją, todėl negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.
III.
Pareiškėjas A. Ž. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 2 d. nutartį ir įpareigoti šį teismą skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat suformavo prašymus: 1) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 2) „<...> kreiptis į kompetentingas Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos institucijas dėl išaiškinimų, kaip elgtis tokioje situacijoje, kuri neapibrėžta Lietuvos Respublikos įstatymais.“, sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus gautas atsakymas į šį klausimą.
Pareiškėjas nurodo, kad pateikė skundą institucijai, kuri buvo nurodyta Rašte. Todėl pareiškėjui turėtų būti išaiškinta, ar jam netinkamą informaciją pateikė Komisija, ar teismas. Taip pat teismas citavo netinkamą teismų praktiką bei neatsižvelgė į aplinkybę, kad būtent teisminė valdžia reguliuoja teismų veiklą. Skundžiamą nutartį priėmusi teisėja nepagrįstai ir neobjektyviai ignoravo visų asmenų lygybės prieš įstatymą imperatyvą, buvo šališka (teisėja siekė apsaugoti savo kolegas nuo atsakomybės, netyrė aktualių įrodymų ir kt.), bandė „žlugdyti bylą“. Pareiškėjo teisės yra pažeidžiamos, tačiau teismas neužtikrina jam teisės į tinkamą teisminę gynybą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria pareiškėjo A. Ž. skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, konstatavęs, kad pareiškėjo skundžiamas Komisijos 2025 m. kovo 26 d. Raštas yra priimtas ne viešojo administravimo srityje, jo teisėtumas negali būti vertinamas administraciniame teisme. Pirmosios instancijos teismas išvestiniais iš reikalavimo panaikinti Raštą pripažino pareiškėjo reikalavimus įpareigoti Komisiją pagal pareiškėjo pareiškimą atlikti tyrimą, iš atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų priteisti pareiškėjui „bylinėjimosi išlaidas turtinę (žala daroma ir teisminiams procesams vykstant, kurios dydį pateiksiu pasibaigus kadangi tam reikės ekspertinės išvados) ir neturtinę žalą (kuri atsirado praradus pasitikėjimą Valstybe ir jos institucijomis), kurią vertinu 5000 Eur“ ir šiuos reikalavimus atsisakė priimti.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde argumentuoja, kad pasinaudojo Rašte nurodyta jo apskundimo tvarka, ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme, o skundžiamą nutartį priėmusi teisėja galėjo būti šališka.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pažymi, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Pagal ABTĮ 141 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Pareiškėjas atskirajame skunde išreiškia pageidavimą, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau nepateikia pagrįstų tokio prašymo motyvų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių bylai pagal pareiškėjo atskirąjį skundą teisingai išspręsti yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, šią bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.
Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2025 m. kovo 12 d. Komisijai pateikė pareiškimą dėl galimos teisėjų ir kitų asmenų korupcijos, šališkų teisėjų sąmokslo, kitų neteisėtų veiksmų Lietuvos teismuose. Atsakydama į šį pareiškimą Komisija priėmė pareiškėjo skundžiamą Raštą, kuriame, be kita ko, paaiškino Komisijos kompetenciją ir reikalavimus Komisijai teikiamiems dokumentams (teikimams). Rašte nurodyta, kad pareiškėjas pateikė tik bendro pobūdžio informaciją, pareiškime nenurodytas konkretus teisėjas bei jo galbūt padaryti teisėjų etikos ir drausmės reikalavimų pažeidimai; dėl to Komisija neturi galimybės identifikuoti ir įvertinti konkrečių teisėjo veiksmų ir jų visumos, kuriuos nagrinėti Komisija būtų įgaliota, todėl pareiškėjui nurodyta, kad jo pareiškimas Komisijoje nebus nagrinėjamas.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje.
Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, jog ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Komisija yra teismų savivaldos institucija, sprendžianti drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus, konsultuojanti teisėjus etikos klausimais (Teismų įstatymo 85 str. 1 d.). Kadangi įstatymai nenustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl Komisijos veiklos (neveikimo), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Komisijos, kuri nėra viešojo administravimo subjektas, veiksmai / neveikimas (šiuo konkrečiu atveju – Raštas) negali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-562-629/2018; 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-529-575/2018; 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-732-575/2019; 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-31-624/2020; 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-394-525/2023; 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-447-629/2023 ir kt.).
Pareiškėjas nei skunde, nei atskirajame skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą vertinti, jog ginčas dėl skundžiamo Komisijos Rašto ir su juo susijusių reikalavimų yra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad „skundas pateiktas tai institucijai, kuri nurodyta Teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2025 m. kovo 26 d. rašte. <...>“. Iš skundžiamo Rašto turinio matyti, kad jame nėra nurodyta, jog jis (Raštas) gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo turinys suponuoja išvadą, kad pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai yra susiję su Komisijos veiksmais, kurie nagrinėjamu atveju nepriskirtini viešojo administravimo sričiai ir negali būti vertinami administraciniame teisme. Ši išvada paneigia pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, kad šiuo atveju nebuvo atsižvelgta į valdžių padalijimo principą, ar kad buvo pažeisti kiti teisės principai.
Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas žalą kildino būtent iš Komisijos veiksmų, kadangi priešingų išvadų / tai paneigiančių pagrįstų argumentų atskirajame skunde nepateikta. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip minėta, Komisija nėra viešojo administravimo subjektas, jos veiksmai / neveikimas negali būti vertinami administraciniame teisme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumu, teisėjų kolegija pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Šioje byloje nepateikti pagrįsti duomenys, patvirtinantys pirmosios instancijos teismo teisėjos suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą ar išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, o su tuo susiję argumentai (be kita ko, ir dėl teisėjos siekio „sužlugdyti“ bylą), yra subjektyvaus, hipotetinio pobūdžio, todėl nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka.
Pasisakydama dėl pareiškėjo atskirojo skundo prašymo kreiptis į kompetentingas Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos institucijas dėl išaiškinimų kaip elgtis situacijoje, kuri neapibrėžta Lietuvos Respublikos įstatymais, pažymėtina, jog pareiškėjas nėra nurodęs į kokias konkrečias institucijas ir su kokiais konkrečiais paklausimais (prašymais) turėtų kreipiamasi tam, kad būtų teisingai išspręstas skundo priėmimo klausimas. Dėl to pareiškėjo prašymas netenkinamas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.