Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. ir jo gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams ir septyniems mėnesiams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme septyniems mėnesiams; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams ir devyniems mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

A. Z. baudžiamoji byla pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį ir 209 straipsnį nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Be to, nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2008-02-13 iki 2008-12-08 dirbdamas UAB ,,XXX“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi pagal 2008-02-13 darbo sutartį Nr. 1 ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. būdamas atsakingas už UAB ,,XXX“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, o nuo 2008-03-17 pagal pasirašytą su UAB ,,XXX“ visiškos materialinės atsakomybės sutartį, faktiškai eidamas ir bendrovės kasininko pareigas, todėl pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punktą, kuriame nurodyta, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą <...> ūkio subjektas pildo kasos knygą (knygas), kurios (kurių) lapai turi būti sunumeruoti, perverti virvele ir užantspauduoti. Įrašas, nurodantis kasos knygos lapų skaičių, tvirtinamas ūkio subjekto vadovo ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašais“ reikalavimus, būdamas atsakingas ir už įmonės kasos apskaitos tvarkymą, laikotarpiu nuo 2008-02-13 iki 2008-12-08 pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX -574 4 str. reikalavimus, kad ,,Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“ reikalavimus ir 2000-02-07 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 19 punktą, kad „Pinigai, neįforminti kasos pajamų orderiais, laikomi kasos pertekliumi ir <...> ūkio subjektuose įskaitomi į jų pajamas“, reikalavimus, nes 3150 Lt piniginių lėšų, gautų į savo asmeninę sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), už parduotą UAB ,,XXX“ priklausiusį katilą „Junkers Euroline“ nepervedė į UAB ,,XXX“ sąskaitas ar įmonės kasą bei nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB ,,XXX“ veikloje, t. y. naudojo UAB ,,XXX“ lėšas be apskaitos dokumentų;

Taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-04-17 nutarimu Nr. 370 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 5 punktą, kuriame teigiama, kad „Visas įmonės turtas turi būti inventorizuojamas pertvarkant įmonę <...> keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, turi būti inventorizuojama turto dalis, perduodama vieno materialiai atsakingo asmens kitam materialiai atsakingam asmeniui“, taip pat 9 punktą, jog „Įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku <...> teisingų inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterinę apskaitą“, 10 punktą – „Inventorizacija atliekama remiantis įmonės vadovo įsakymu arba potvarkiu <...>“ reikalavimus, nes neorganizavo jo atsakomybėje buvusio įmonės materialaus turto inventorizavimo, t. y. neparašė įsakymo, nesudarė inventorizacijos komisijos ir išeidamas iš darbo neperdavė kitam atsakingam asmeniui įmonės materialiojo turto ir piniginių lėšų likučio bendrovės kasoje, dėl to laikotarpiu nuo 2008-02-13 iki 2008-12-08 iš dalies negalima nustatyti UAB ,,XXX“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros.

Be to, A. Z. buvo kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, kad laikotarpiu nuo 2008-02-13 iki 2008-12-08, dirbdamas UAB „XXX“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2008-03-17 visiškos materialinės atsakomybės sutartį būdamas materialiai atsakingu asmeniu bei eidamas ir bendrovės kasininko pareigas, nurodė A. Ž. už UAB „XXX“ pagal 2008-11-05 PVM sąskaitą faktūrą serija X Nr. 000073 parduotą katilą „Junkers Eurolin“ pinigines lėšas pervesti į jo (A. Z.) asmeninę sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), A. Ž. įvykdžius nurodymą ir 2008-11-10 į A. Z. asmeninę sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), pervedus 3150 Lt, A. Z. jų į įmonės bankų sąskaitas ar kasą negrąžino ir nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „XXX“ veikloje, taip A. Z. pasisavino jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą 3150,00 Lt vertės svetimą turtą (pinigines lėšas) ir UAB „XXX“ padarė 3150,00 Lt turtinę žalą.

A. Z. buvo kaltinamas ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kad laikotarpiu nuo 2008-02-13 iki 2008-12-08, dirbdamas UAB „XXX“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas ir atstovaudamas UAB „XXX“ bei žinodamas, kad įmonė nėra pajėgi atlikti darbus objekte, t. y. žinodamas, kad UAB „XXX“ neatliks išplanavimo pakeitimo ir kapitalinio remonto darbų, 2008-11-17 patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), su UAB „XXX“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2008/11/17, kuria UAB „XXX“ įsipareigojo UAB „XXX“ atlikti išplanavimo pakeitimą bei kapitalinį remontą verslo centro „XXX” patalpose ir garantavo, kad UAB „XXX“ yra pajėgi atlikti darbus objekte per nurodytą terminą ir nurodytas apimtis, A. Z. pasirašė kaip UAB „XXX“ direktorius bei uždėjo įmonės antspaudą, taip patvirtino žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, nes tikrovėje UAB „XXX“ neturėjo žmogiškųjų išteklių sutartyje numatytiems darbams atlikti, o subrangos sutarties statybos remonto darbams atlikti sudariusi nebuvo ir nesiruošė jos sudaryti, taip A. Z. suklastojo tikrą dokumentą bei žinomai suklastotą dokumentą panaudojo – 2008-11-17 neteisėtai perdavė UAB „XXX“ atsakingiems asmenims.

A. Z. buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kad laikotarpiu nuo 2008-02-13 iki 2008-12-08, dirbdamas UAB „XXX“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2008-03-17 visiškos materialinės atsakomybės sutartį būdamas materialiai atsakingu asmeniu, eidamas ir bendrovės kasininko pareigas, 2008-11-05 surašė UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitą serija X Nr. 1, kurio eilutėje „Sumokėti už“ įrašė „Turbo kamininį katilą Junkers Euroline ir dūmų išmetimo kaminą“, eilutėje „Sumokėta suma“ įrašė „Trys tūkstančiai vienas šimtas penkiasdešimt Lt 00 ct“, eilutėje „Sumokėjau“ įrašė „A. Ž.“ ir eilutėje „Pinigus gavau“ įrašė „Direktorius A. Z.“ bei pasirašė kaip UAB „XXX“ direktorius, taip surašė bei patvirtino žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, nes tikrovėje UAB „XXX“ 2008-11-05 jokių grynųjų piniginių lėšų iš A. Ž. negavo, A. Z. suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą dokumentą panaudojo – 2009 m. pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, perdavė įtraukti į UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą, įmonės buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo, nežinodamas, kad dokumentas – UAB „XXX“ 2008-11-05 pinigų priėmimo kvitas serija X Nr. 1, yra suklastotas, įtraukė jį į įmonės buhalterinę apskaitą.

Taip pat A. Z. buvo kaltinamas pagal BK 209 straipsnį, kad laikotarpiu nuo 2008-02-13 iki 2008-12-08, dirbdamas UAB „XXX“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 10 dalies 1 punkto ir 9 punkto reikalavimus (Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą), būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, pažeisdamas LR Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 1 dalį (Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai), 2 dalį (Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo), 3 dalį (Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams), Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus (Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais), 37 straipsnio 7 dalies reikalavimus (Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais), UAB „XXX“ įstatų 2.1 punktą (Bendrovės veiklos tikslas yra gauti pelną, tenkinti akcininkų ekonominius interesus, gautą pelną efektyviai panaudoti bendrovės veiklos plėtrai, naujų darbo vietų kūrimui, darbuotojų kvalifikacijai kelti), įstatų 7.2 punktą (Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais bei pareiginiais nuostatais) reikalavimus, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas nusikalstamą tikslą sąmoningai blogai valdyti įmonę nulemiant jos bankrotą, veikė priešingai įmonės interesams bei priiminėjo akivaizdžiai ekonomiškai bendrovei nenaudingus sprendimus, prieštaraujančius įstatymams ir UAB „XXX“ įstatams, t. y. 2008-11-17 neteisėtai išrašė ir kaip UAB „XXX“ direktorius pasirašė 440 300 Lt „Paprastąjį vekselį“ ir uždėjo įmonės antspaudą, šiuo vekseliu UAB „XXX“ besąlygiškai įsipareigojo 2009-12-17 sumokėti UAB „XXX“ 440 300 Lt skolą, taip neteisėtai surašė bei patvirtino žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, nes tikrovėje UAB „XXX“ 2008-11-17 jokios skolos, taip pat ir 440 300 Lt, UAB „XXX“ neturėjo, A. Z. neteisėtai perdavė 440 300 Lt paprastąjį vekselį UAB „XXX“ atsakingiems asmenims, UAB „XXX“ įgijo teisę reikalauti UAB „XXX“ besąlygiškai sumokėti 440 300 Lt, taip A. Z. iššvaistė jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės – 440 300 Lt vertės turtinę teisę. 2009-12-07 UAB „XXX“ reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2009/12/07 perleido UAB „XXX“ reikalavimo teises į 440 300 Lt „Paprastąjį vekselį“ , po ko UAB „XXX“ atsakingi asmenys kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl UAB „XXX“ bankroto bylos iškėlimo ir 2010-04-29 teismo nutartimi UAB „XXX“ buvo iškelta bankroto byla. Šiais savo veiksmais A. Z. sąmoningai blogai valdydamas UAB „XXX“ – iššvaistęs 440 300 Lt vertės turtinę teisę, apsunkino atsiskaitymą laiku su tiekėjais ir kreditoriais, padarė lemiamą įtaką bendrovės mokumui bei sutrukdė siekti pagrindinio bendrovės tikslo – pelno gavimo, tai nulėmė UAB „XXX“ bankrotą ir padarė didelę, iš viso 613 809,12 Lt, turtinę žalą kreditoriams: UAB „XXX“, AB „XXX“, UAB „XXX“, UAB „XXX“, UAB „XXX“, UAB „XXX“, UAB „XXX“, UAB „XXX“.

Apeliantas teigia, jog byloje surinkti įrodymai – rašytiniai dokumentai, liudytojų parodymai bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės – patvirtina jo nurodytus paaiškinimus.

Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju išrašant pinigų priėmimo kvitą serija X Nr. l ir nurodant priimtą pinigų sumą, iš esmės nebuvo pažeistos jokios teisinės vertybės ir ši situaciją atitinka minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pinigų priėmimo kvito pagrindu, 3150 Lt buvo pervesti į atskaitingo asmens – A. Z. sąskaitą, vėliau – 2009 m sausio mėn. – apskaityti bendrovės apskaitoje.

Nuteistojo apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas privalėjo tiesiogiai ištirti byloje esančius įrodymus (BPK 242 straipsnio 1 dalis) ir vertinti juos pagal savo vidinį įsitikinimą (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Be to, įstatyme imperatyviai nurodyta, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymų įvertinimo motyvai (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalies 3 punktas). Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turėjo remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turėjo būti įvertinti išsamiai, nešališkai, vertinant jų visetą, o ne atskirus duomenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43/2006). Apelianto nuomone, teismas netyrė ir nepasisakė dėl dalies byloje pateiktų įrodymų, todėl pažeidė BPK 305 straipsnio, BPK 242 straipsnio, BPK 20 straipsnio nuostatas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkinami.

Kolegija daro išvadą, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje atliktas neobjektyviai, nesistengiant nustatyti visų reikšmingų bylai aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas savo ruožtu netinkamai įvertino įrodymus ir padarė išvadas, kurių akivaizdžiai nepatvirtina jokie bylos įrodymai ar kurios paremtos tik prielaidomis arba nepatikimais ir prieštaringais duomenimis. Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad, jo nuomone, nuteistasis padarė kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas, nesprendė klausimo dėl civilinių teisinių santykių, kylančių iš rangos sutarties atribojimo nuo baudžiamųjų teisinių santykių. Nuosprendyje nepasisakyta ar nuteistasis sąmoningais veiksmais sudarė situaciją, kad žalą patyręs turto savininkas civilinėmis teisėmis negalėtų atkurti savo pažeistų teisių ar toks teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, pvz. be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio ar žalą padariusio asmens sandoris sudarytas taip, kad vėliau neįmanoma būtų įrodyti jo tikrojo turinio, vengdamas prievolės asmuo tyčia tampa beturčiu, pasislėpė ir pan.

Tęsiant civilinio delikto atribojimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, pažymėtina, kad vien tik iš sutarties kylančių pareigų nevykdymas ar jų netinkamas aktyvumas savaime nereiškia, kad yra padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Svarbu nustatyti kokius ketinimus turėjo sutarties sąlygų nevykdantis ar netinkamai savo pareigas atliekantis asmuo.

Šiame kontekste pažymėtina, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Taigi kiekvieną kartą kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ir pan.). Antai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą ne kartą yra konstatavęs, kad, nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi buti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstituciniu teisinės valstybės principų turi buti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje. Todėl ir teismų praktikoje ne kartą pabrėžta tai, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisines atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutine, paskutine priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti.

Tokią praktiką (kad baudžiamoji atsakomybė negali būti taikoma sprendžiant civilinius ginčus), formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-25/2013, 2K-7-85/2013, 2K-106/2013, 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-198/2008, 2K-7- 388/2007, 2K-23/2004, 2K-54/2003, 2K-293/2002).

Dėl 440 300 Lt išvaistymo išrašant ir pasirašant ,,Paprastąjį vekselį“, šio dokumento ir rangos sutarties suklastojimo ir panaudojimo bei nusikalstamo bankroto

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė jokiais faktiniais bylos duomenimis nepagrįstą išvadą, kad A. Z., ,,išrašydamas paprastąjį vekselį bei pasirašydamas statybos rangos sutartį, veikė nusikalstamai, nes žinodamas, kad jokios skolos nėra, išrašė fiktyvius dokumentus. A. Z. žinojo, kad nebuvo žmoniškųjų išteklių atlikti statybos darbus. Nebuvo sudaryta subrangos sutartis, nesudaryta statybos darbų sąmata“.

Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų reikšmingų bylai aplinkybių, neteisingai suprato ir dėl to be pagrindo kriminalizavo išimtinai civilinius teisinius santykius, kylančius iš rangos sutarties, kurios užtikrinimo priemonę – paprastąjį vekselį nepagrįstai ir visai nemotyvuotai vertino atsietai nuo pagrindinės prievolės – rangos sutartimi prisiimtų šalių įsipareigojimų.

Skundžiamame nuosprendyje jokiais įrodymais ir jų vertinimo procese daromomis išvadomis nepagrįstas teismo sprendimas A. Z. pripažinti kaltu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį dėl 2008 m. lapkričio 17 d. papasakojo vekselio 440 300 Lt sumai suklastojimo ir jo panaudojimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nustatytų aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas iškraipė faktinius bylos duomenis, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodydamas, kad UAB ,,XXX“ besąlygiškai įsipareigojo UAB ,,XXX“ sumokėti skolą, kurios realiai nebuvo. Apelianto A. Z. apeliaciniame skunde argumentuotai ir teisingai pažymima, kad paprastuoju vekseliu įforminti ne paskolos teisiniai santykiai. Šiuo konkrečiu atveju vekselis buvo išrašytas kaip universali priemonė užtikrinti prievolės, kilusios iš sandorio (statybos rangos sutarties), kurio sukurtų teisinių santykių pagrindu buvo išduotas, įvykdymą. Taigi, jokių komentuojamos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymius atitinkančių veiksmų A. Z. neatliko. Nuosprendyje taip pat nėra nurodyta kuo pasireiškė nuteistojo tyčinė kaltė dėl paminėto tikro dokumento suklastojimo ir jo panaudojimo. Todėl vertinti tokius iš kaltinamojo akto perkeltus teiginius net nėra galimybės. Pažymėtina tik tai, kad A. Z. jokių tikrovės neatitinkančių duomenų į vekselį neįrašė ir tokių ketinimų neturėjo.

Dėl šių aplinkybių nuosprendžio dalys dėl A. Z. nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį naikintinos. Šiose dalyse priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis.

Dėl analogiškų motyvų naikintina ir nuosprendžio dalis, kuria A. Z. baudžiamoji byla dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl rangos sutarties suklastojimo ir panaudojimo) nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Iš kaltinamojo akto ir skundžiamo nuosprendžio konstrukcijos seka, kad A. Z. veiksmai dėl Paprastojo vekselio išrašymo pagal idealią sutaptį kvalifikuoti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir BK 209 straipsnį. Nustačius, kad A. Z. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje, pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. Z. padarė veiką, atitinkančią požymius nusikaltimo, numatyto BK 209 straipsnyje, taip pat yra neteisėta ir nepagrįsta.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje visai neatskleistas nuteistojo tyčios turinys ir kryptingumas, t. y. nenurodyta kokiais įrodymais pagrįsta teismo išvada, kad apeliantas suprato, jog išrašydamas Paprastąjį vekselį, kuris, kaip jau minėtą pagal to laikotarpio statybos verslo praktiką, buvo būtina sąlyga sudaryti statybos rangos sutartį, sąmoningai blogai valdė įmonę (pažeidė elementarius protingumo ir rūpestingumo reikalavimus). Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas tokių įrodymų nenurodė dėl paprasčiausios priežasties – tokių įrodymų byloje nėra.

Todėl nuosprendžio dalis, kuria A. Z. baudžiamoji byla pagal BK 209 straipsnį nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui, taip pat naikintina. Šioje dalyje priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis.

Iš nuteistojo nuoseklių parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme matyti, kad pinigų priėmimo kvitą už šildymo katilą jis išrašė A. Ž. vardu, pastarojo paprašytas, kaip garantiją katilo gedimo atveju. Pinigus į jo asmeninė sąskaitą A. Ž. paprašė pervesti todėl, kad pervedus juos į ,,Parex“ banką, kuriame buvo bendrovės atsiskaitomoji sąskaita, jie būtų buvę įšaldyti, nes šio banko veiklos tęstinumas pagal viešojoje erdvėje buvusią informaciją buvo abejotinas. Nuteistasis taip pat parodė, jog pinigų priėmimo kvitą pateikė bendrovės administratorei, kuri pagal savo pareiginius nuostatus privalėjo jį pateikti bendrovės buhalteriją tvarkančiai UAB ,,XXX“. 2008 m. gruodžio 1 d. pinigus iš savo asmeninės atsiskaitomosios sąskaitos jis nuėmė, o vėliau (nutraukus su juo sudarytą darbo sutartį) perdavė naujam direktoriui L. B..

A. Z. nurodytas pinigų priėmimo kvito surašymo ir pinigų pervedimo į apelianto asmeninę sąskaitą aplinkybes patvirtino ir A. Ž., papildomai nurodydamas, kad perduoti grynųjų pinigų jis neturėjo galimybės, nes gyvena kitame mieste.

Tą aplinkybę, kad prašydamas pervesti pinigus į savo asmeninę sąskaitą A. Z. nesiekė jų pasisavinti, o priešingai – siekė išsaugoti bendrovės lėšas, netiesiogiai patvirtina bylos rašytiniai dokumentai apie ,,Parex“ banko blogą finansinę padėtį (t. 5 b. l. 71, 72).

Byloje taip pat nustatyta, kad iki 2008 m. gruodžio 1 d. UAB ,,XXX“ turėjo tik vieną atsiskaitomąją sąskaitą ir būtent ,,Parex“ banke.

Iš liudytojų V. V., E. M. parodymų seka, kad pinigų priėmimo kvito pateikimas buhalterinei apskaitai rodo, kad pinigai bendrovės kasoje buvo gauti. Ta aplinkybė, kad kvitą R. S. į buhalterinę apskaitą pateikė pavėluotai ir dėl to šis kvitas nebuvo įtrauktas į 2008 metų buhalterinę ataskaitą neturi jokios reikšmės sprendžiant nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, sudėties buvimo ar nebuvimo klausimus.

Todėl paminėtų specialistų išvadose suformuluoti teiginiai, kad A. Z. įmonės pajamose neapskaitė lėšų, gautų už parduotą katilą ir tuo padarė žalą bendrovei, prieštarauja jau aptartiems įrodymams ir iš dalies pačių specialistų paaiškinimams teisme.

Taigi, priešingai nei nurodyta nuosprendyje, byloje nėra nustatyti visi būtini aptariamos nusikalstamos veikos požymiai (tyčia, žala). Todėl nuosprendis šioje dalyje naikintinas. Byloje priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis.

Pagal susiformavusią teismų praktiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-263/2010, Nr. 2K-559/2011), į kurią pagrįstai apeliuoja A. Z. ir jo gynėjas, ne bet kokių tikrovę neatitinkančių duomenų įrašymas į dokumentą gali būti vertinamas kaip pavojinga veikla, numatyta BK 300 straipsnyje. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių ar valstybei sukelti teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas ar tokio dokumento panaudojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos įstatymo saugomoms reikšmingoms vertybėms.

Šios bylos kontekste tikrovės neatitinkančius duomenų įrašymas į aptariamą pinigų priėmimo kvitą vertintinas kaip formalus pažeidimas, kuris jokių žalingų padarinių nei bendrovei, nei pinigus sumokėjusiam asmeniui nesukėlė, taigi ir nepasiekė tokio pavojingumo, kuriam esant kyla baudžiamoji atsakomybė.

Todėl ir ši nuosprendžio dalis naikintina. Joje priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis.

Dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo

Teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-330/2011, 2K-7-58/2013) apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas suprantamas ir aiškinamas kaip buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). Paminėtas įstatymas reikalauja, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantia ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 punktas).

Pagal pareikštą kaltinimą ir skundžiamą nuosprendį A. Z. nusikalstamas neveikimas BK 222 straipsnio 1 dalies prasme pasireiškė 3150 Lt piniginių lėšų, gautų į savo asmeninę sąskaitą už parduotą UAB ,,XXX“ priklausantį katilą ,,Junkers Euroline“ nepervedimu į paminėtos bendrovės sąskaitas ar įmonės kasą ir dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB ,,XXX“ veikloje, nepateikumu.

Pažymėtina ir tai, kad kaltinime pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir skundžiamame nuosprendyje nurodytas suklastoto pinigų priėmimo kvito panaudojimas pasireiškė šio kvito perdavimu įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą. Tokiu būdu jau vien tokia kaltinimo struktūra ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos įrodytomis pripažintos aplinkybės eliminuoja baudžiamąją atsakomybę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes pats teismas konstatavo, kad šis kvitas buvo perduotas įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą ir į ją buvo įtrauktas.

Akivaizdu, kad nustačius, jog apeliantas pateikė pinigų priėmimo kvitą R. S., kuri buvo atsakinga už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, o pinigus – naujam įmonės direktoriui L. B., jis (A. Z.) negalėjo turėti, o tai reiškia ir pateikti jokių dokumentų, patvirtinančių šių piniginių lėšų panaudojimą.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalies prasmę neveikimas, pasireiškiantis įsakymo sudaryti inventorizacijos komisijų neparašymu, įmonės materialiojo turto ir piniginių lėšų likučio neperdavimu kitam atsakingam asmeniui, nėra aptariamos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai. Todėl net nevertinant apeliaciniuoise skunduose nurodytų kitų paminėtos nusikalstamos veikos sudėties požymių ir reikšmingų bylai aplinkybių (tyčios turinio ir kryptingumo, galimybės sudaryti inventorizacijos komisiją ir tinkamai perduoti turtą) buvimą ar nebuvimą galima daryti abejonių nekeliančia išvadą, kad A. Z. veiksmuose ir neveikime nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje sudėties.

Dėl šių aplinkybių nuosprendžio dalis, kuria A. Z. baudžiamoji byla pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus senaties terminui, naikintina. Šioje dalyje priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis.

Sprendimas suformuluotas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl civilinio ieškinio nekeistinas, nes tiek bylos nutraukimo, tiek išteisinamojo nuosprendžio priėmimo atveju (nustačius, kad nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos) šie sprendimai yra identiški. Abiem atvejais civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Keistini tik tokio sprendimo priėmimo motyvai išdėstyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, BPK 328 straipsnio 4 punktu, BPK 329 straipsnio 1 punktu, 3 punktu,

nusprendžia:

panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. nuosprendžio dalis, kuriose A. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį ir nuosprendžio dalis, kuriose A. Z. baudžiamoji byla pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl pinigų priėmimo kvito suklastojimo ir šio suklastoto dokumento panaudojimo), BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl statybos rangos sutarties suklastojimo ir šio suklastoto dokumento panaudojimo), BK 209 straipsnį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai ir šiose dalyse priimti naują nuosprendį.

A. Z. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl pinigų priėmimo kvito suklastojimo ir šio suklastoto dokumento panaudojimo), BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl statybos rangos sutarties suklastojimo ir šio suklastoto dokumento panaudojimo), BK 209 straipsnį išteisinti nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti nuosprendžio dalis dėl bausmių, paskirtų pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, bendrinimo BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu.

Nuosprendį civilinio ieškinio dalyje pakeisti iš aprašomosios dalies pašalinant teiginį, kad civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu, nes baudžiamasis procesas nutrauktas, suėjus senaties terminui pagal BK 183 straipsnio 1 dalį.

Nustatyti, kad UAB ,,XXX“ 3150 Lt civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu, nes A. Z. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį išteisintas nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.