Kauno apygardos teismo nuosprendis

2014-04-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-50-348/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-04-18Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2014-10-13Lietuvos apeliacinis teismas
  3. KasacijaNutartis · 2015-10-15Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-04-18
Bylos Nr.
1-50-348/2014
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00109-2009-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Svetlana Jurgaitienė
Kaltinamasis
A. Z.
Advokatai
Žilvinas Kalinauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-50-348/2014;Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00109-2009-5;Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.12.1.; 1.2.14.6.1.; 1.2.14.7.2.; 1.2.17.13.; 1.2.18.10.; 1.2.29.1.; 2.3.6.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.4.6. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 18d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Eidukevičiui, gynėjui advokatui Žilvinui Kalinauskui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovas, išsituokęs, išsilavinimas aukštasis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 183 str. 1 d., 184 str. 2 d., 300 str. 3 d., 300 str. 1 d., 300 str. 1 d., 222 str. 1 d., 209 str. padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. laikotarpiu nuo 2008-02-13 iki 2008-12-08 dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2008-03-17 visiškos materialinės atsakomybės sutartį būdamas materialiai atsakingu asmeniu bei eidamas ir bendrovės kasininko pareigas, nurodė A. Ž. už UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2008-11-05 PVM sąskaitą faktūrą serija BA Nr. (duomenys neskelbtini) parduotą katilą „Junkers Eurolin“ pinigines lėšas pervesti į jo (A. Z.) asmeninę sąskaitą, esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), A. Ž. įvykdžius nurodymą ir 2008-11-10 į A. Z. asmeninę sąskaitą, esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), pervedus 3150 Lt, A. Z. jų į įmonės bankų sąskaitas ar kasą negrąžino ir nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, taip A. Z. pasisavino jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą 3150,00 Lt vertės svetimą turtą (pinigines lėšas) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 3150,00 Lt turtinę žalą.

Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 1 d.

Be to, jis laikotarpiu nuo 2008-02-13 iki 2008-12-08 dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu turėdamas jam patikėtą teisę veikti bendrovės vardu ir sudaryti sandorius, iš kurių atsiranda teisėtos bendrovės pareigos ir teisės, veikdamas ir atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei žinodamas, kad įmonė nėra skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ 440 300 Lt, pažeisdamas Civilinio kodekso 2.87 str. 1 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai), 2 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo), 3 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams) reikalavimus, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d. reikalavimus (Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais), 37 str. 7 p. (Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais), UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 2.1 p. (Bendrovės veiklos tikslas yra gauti pelną, tenkinti akcininkų ekonominius interesus, gautą pelną efektyviai panaudoti bendrovės veiklos plėtrai, naujų darbo vietų kūrimui, darbuotojų kvalifikacijai kelti), įstatų 7.2 p. (Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais bei pareiginiais nuostatais) reikalavimus, 2008-11-17, patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), neteisėtai išrašė ir kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pasirašė 440 300 Lt „Paprastąjį vekselį“ ir uždėjo įmonės antspaudą, šiuo vekseliu UAB „(duomenys neskelbtini)“ besąlygiškai įsipareigojo 2009-12-17 sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 440 300 Lt skolą, taip neteisėtai išrašė bei patvirtino žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, nes tikrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-11-17 jokios skolos, taip pat ir 440 300 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo, A. Z. neteisėtai perdavė 440 300 Lt paprastąjį vekselį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingiems asmenims, taip neteisėtai jį (440 300 Lt paprastąjį vekselį) panaudojus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo teisę reikalauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti 440 300 Lt, tokiu būdu A. Z. iššvaistė jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės – 440 300 Lt vertės turtinę teisę.

Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 184 str. 2 d.

Be to, jis laikotarpiu nuo 2008-02-13 iki 2008-12-08 dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas ir atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei žinodamas, kad įmonė nėra skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ 440 300 Lt, 2008-11-17 patalpose, esančiose Algirdo g. 26, Vilniuje, išrašė ir kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pasirašė 440 300 Lt „Paprastąjį vekselį“ ir uždėjo įmonės antspaudą, šiuo vekseliu UAB „(duomenys neskelbtini)“ besąlygiškai įsipareigojo 2009-12-17 sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 440 300 Lt skolą, taip neteisėtai išrašė bei patvirtino žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, nes tikrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-11-17 jokios skolos, taip pat ir 440 300 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo, A. Z. neteisėtai perdavė 440 300 Lt „Paprastąjį vekselį“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingiems asmenims, taip neteisėtai jį (440 300 Lt paprastąjį vekselį) panaudojo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo teisę reikalauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ besąlygiškai sumokėti 440 300 Lt, 2009-12-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2009/12/07 perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teises į 440 300 Lt „Paprastąjį vekselį“ , po ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo ir 2010-04-29 teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, taip A. Z. suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą dokumentą panaudojo, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta didelė žala – UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo teisę reikalauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ besąlygiškai sumokėti 440 300 Lt, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla.

Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 3 d.

Be to, jis laikotarpiu nuo 2008-02-13 iki 2008-12-08 dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas ir atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei žinodamas, kad įmonė nėra pajėgi atlikti darbus objekte, t. y. žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliks išplanavimo pakeitimo ir kapitalinio remonto darbų, 2008-11-17 patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2008/11/17, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti išplanavimo pakeitimą bei kapitalinį remontą verslo centro „(duomenys neskelbtini)” patalpose ir garantavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pajėgi atlikti darbus objekte per nurodytą terminą ir nurodytas apimtis, A. Z. pasirašė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius bei uždėjo įmonės antspaudą, taip patvirtino žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, nes tikrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo žmogiškųjų išteklių sutartyje numatytiems darbams atlikti, o subrangos sutarties statybos remonto darbams atlikti sudariusi nebuvo ir nesiruošė jos sudaryti, taip A. Z. suklastojo tikrą dokumentą bei žinomai suklastotą dokumentą panaudojo – 2008-11-17 neteisėtai perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingiems asmenims.

Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 1 d.

Be to, jis laikotarpiu nuo 2008-02-13 iki 2008-12-08 dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2008-03-17 visiškos materialinės atsakomybės sutartį būdamas materialiai atsakingu asmeniu, eidamas ir bendrovės kasininko pareigas, 2008-11-05 surašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitą serija BA Nr. 1, kurio eilutėje „Sumokėti už“ įrašė „Turbo kamininį katilą Junkers Euroline ir dūmų išmetimo kaminą“, eilutėje „Sumokėta suma“ įrašė „Trys tūkstančiai vienas šimtas penkiasdešimt Lt 00 ct“, eilutėje „Sumokėjau“ įrašė „A. Ž.“ ir eilutėje „Pinigus gavau“ įrašė „Direktorius A. Z.“ bei pasirašė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, taip surašė bei patvirtino žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, nes tikrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-11-05 jokių grynųjų piniginių lėšų iš A. Ž. negavo, A. Z. suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą dokumentą panaudojo – 2009 m. pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, perdavė įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, įmonės buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo, nežinodamas, kad dokumentas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-11-05 pinigų priėmimo kvitas serija BA Nr. 1, yra suklastotas, įtraukė jį į įmonės buhalterinę apskaitą.

Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 1 d.

Be to, jis laikotarpiu nuo 2008-02-13 iki 2008-12-08 dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi pagal 2008-02-13 darbo sutartį Nr. 1 ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, o nuo 2008-03-17 pagal pasirašytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ visiškos materialinės atsakomybės sutartį, faktiškai eidamas ir bendrovės kasininko pareigas, todėl pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 p., kuriame nurodyta, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą <...> ūkio subjektas pildo kasos knygą (knygas), kurios (kurių) lapai turi būti sunumeruoti, perverti virvele ir užantspauduoti. Įrašas, nurodantis kasos knygos lapų skaičių, tvirtinamas ūkio subjekto vadovo ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašais“ reikalavimus, būdamas atsakingas ir už įmonės kasos apskaitos tvarkymą, laikotarpiu nuo 2008-02-13 iki 2008-12-08 pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX -574 4 str. reikalavimus, kad ,,Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 str. „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 d. reikalavimus, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“ reikalavimus ir 2000-02-07 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 19 p., kad „Pinigai, neįforminti kasos pajamų orderiais, laikomi kasos pertekliumi ir <...> ūkio subjektuose įskaitomi į jų pajamas“, reikalavimus, nes 3150 litų piniginių lėšų, gautų į savo asmeninę sąskaitą, esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), už parduotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusį katilą „Junkers Euroline“ nepervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas ar įmonės kasą bei nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, t. y. naudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas be apskaitos dokumentų;

Taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-04-17 nutarimu Nr. 370 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 5 p., kuriame teigiama, kad „Visas įmonės turtas turi būti inventorizuojamas pertvarkant įmonę <...> keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, turi būti inventorizuojama turto dalis, perduodama vieno materialiai atsakingo asmens kitam materialiai atsakingam asmeniui“, taip pat 9 p., jog „Įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku <...> teisingų inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterinę apskaitą“, 10 p. – „Inventorizacija atliekama remiantis įmonės vadovo įsakymu arba potvarkiu <...>“ reikalavimus, nes neorganizavo jo atsakomybėje buvusio įmonės materialaus turto inventorizavimo, t. y. neparašė įsakymo, nesudarė inventorizacijos komisijos ir išeidamas iš darbo neperdavė kitam atsakingam asmeniui įmonės materialiojo turto ir piniginių lėšų likučio bendrovės kasoje, dėl to laikotarpiu nuo 2008-02-13 iki 2008-12-08 iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros.

Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. 1 d.

Be to, jis laikotarpiu nuo 2008-02-13 iki 2008-12-08, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 10 d. 1 p. ir 9 p. reikalavimus (Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą), būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, pažeisdamas LR Civilinio kodekso 2.87 str. 1 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai), 2 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo), 3 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams), Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d. reikalavimus (Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais), 37 str. 7 d. reikalavimus (Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais), UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 2.1 p. (Bendrovės veiklos tikslas yra gauti pelną, tenkinti akcininkų ekonominius interesus, gautą pelną efektyviai panaudoti bendrovės veiklos plėtrai, naujų darbo vietų kūrimui, darbuotojų kvalifikacijai kelti), įstatų 7.2 p. (Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais bei pareiginiais nuostatais) reikalavimus, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas nusikalstamą tikslą sąmoningai blogai valdyti įmonę nulemiant jos bankrotą, veikė priešingai įmonės interesams bei priiminėjo akivaizdžiai ekonomiškai bendrovei nenaudingus sprendimus, prieštaraujančius įstatymams ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatams, t. y. 2008-11-17 neteisėtai išrašė ir kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pasirašė 440 300 Lt „Paprastąjį vekselį“ ir uždėjo įmonės antspaudą, šiuo vekseliu UAB „(duomenys neskelbtini)“ besąlygiškai įsipareigojo 2009-12-17 sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 440 300 Lt skolą, taip neteisėtai surašė bei patvirtino žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, nes tikrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-11-17 jokios skolos, taip pat ir 440 300 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo, A. Z. neteisėtai perdavė 440 300 Lt paprastąjį vekselį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingiems asmenims, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo teisę reikalauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ besąlygiškai sumokėti 440 300 Lt, taip A. Z. iššvaistė jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės – 440 300 Lt vertės turtinę teisę. 2009-12-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2009/12/07 perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teises į 440 300 Lt „Paprastąjį vekselį“ , po ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo ir 2010-04-29 teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla. Šiais savo veiksmais A. Z. sąmoningai blogai valdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ – iššvaistęs 440 300 Lt vertės turtinę teisę, apsunkino atsiskaitymą laiku su tiekėjais ir kreditoriais, padarė lemiamą įtaką bendrovės mokumui bei sutrukdė siekti pagrindinio bendrovės tikslo – pelno gavimo, tai nulėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą ir padarė didelę, iš viso 613 809,12 Lt, turtinę žalą kreditoriams: UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 209 str.

Kaltinamasis A. Z. kaltu neprisipažino ir parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2008-02-13 iki 2008-12-08. Bendrovės steigėjai ir akcininkai buvo jis ir draugas L. B.. Jis turėjo 49 proc. bendrovės akcijų. Pagrindinė bendrovės veikla buvo statyba. L. nenorėjo, kad jo buvę darbdaviai žinotų, jog jis turi įkūręs bendrovę, todėl jo dalis akcijų buvo užrašyta sesers K. L. vardu. Ji bendrovės veikloje nedalyvavo, o L. B. netiesiogiai tvarkė įmonės veiklą, tačiau niekur nepasirašinėjo. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su ja buvo sudaryta sutartis, kurią pasirašė kaip bendrovės direktorius. Dėl bendrovės buhalterijos nei iš Mokesčių inspekcijos, nei iš kitų instancijų pretenzijų nebuvo. Bendrovė turėjo sąskaitas AB SEB banke, „(duomenys neskelbtini)“ banke ir (duomenys neskelbtini)banke. Visuose bankuose buvo patvirtintas tik jo kaip direktoriaus parašas. Niekas kitas iš bendrovės bankuose įmonės vardu negalėjo vykdyti jokių operacijų. Išeinant iš bendrovės 2008-12-08 jokių pretenzijų dėl buhalterinės dokumentacijos tvarkymo, apskaitos vedimo, dėl lėšų trūkumo pareikšta nebuvo. Jokio priėmimo–perdavimo akto surašyta nebuvo. Visa bendrovės buhalterinė dokumentacija buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinioje. Ten buvo vykdoma visa apskaita, todėl realiai perduoti nieko neturėjo. Jau kitą diena, kai buvo atleistas iš užimamų pareigų, į bendrovės patalpas įeiti negalėjo, nes buvo pakeista durų spyna. Apie tai, kad bendrovėje yra nepateisintos dokumentais piniginės išlaidos, sužinojo pirmą kartą.

Be to, A. Z. parodė, kad 2008 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atlikti statybos darbus K.. Su užsakovais, tikslaus jų pavadinimo nepamena, buvo pasirašyta sutartis dėl objekto statybos, tačiau užsakovai negavo statybos leidimo ir nebuvo galimybės pradėti statybos darbų. Kadangi nebuvo vykdomi objekto Klaipėdoje statybos darbai, įmonė turėjo susirasti kitą objektą, kad įmonės neištiktų bankrotas. Buvo paskelbti skelbimai internete, taip pat dalyvavo Kauno miesto savivaldybės rengiamuosiuose konkursuose dėl įvairių objektų statybos. 2008 metų pabaigoje atsirado pasiūlymas atlikti darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet kas pasiūlė, nepamena. Apžiūrėjus objektą, buvo nuspręsta pasirašyti sutartį ir imtis statybos darbų. Statybos rangos sutartį ir 440 300 Lt paprastąjį vekselį pateikė jau suruoštus pasirašyti R. M.. Sutartis su priedais, dviem egzemplioriais buvo pasirašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekte, (duomenys neskelbtini). Jis nepamena, ar dar kas nors dalyvavo pasirašant sutartį, ar tik jis su Rolandu dviese. Prieš pasirašant sutartį buvo atlikti preliminarūs skaičiavimai, kad sutartis būtų naudinga. Kur yra tie apskaičiavimai, nežino, jie buvo įmonėje prie visų dokumentų. Pasirašant sutartį su užsakovu buvo kalbėta, kad darbus atliks subrangovai, nes įmonėje nebuvo reikiamo skaičiaus specialistų. Subrangovai buvo ieškomi, tačiau 2008-12-08 buvo atleistas iš darbo ir negalėjo tęsti numatytų darbų. Visas sutartis, tarp jų ir Statybos rangos sutartį, ir kaip priedą prie sutarties 440 300 Lt paprastąjį vekselį, pateikė bendrovės administratorei R. S., kad įtrauktų į sutarčių registrą, bet ar jis buvo įtrauktas, nežino. Dėl kokių priežasčių po jo tapęs įmonės vadovu L. B. nevykdė sutarties su „(duomenys neskelbtini)“, nežino. Kuomet buvo atleistas iš direktoriaus pareigų, visas įmonės pinigines lėšas ir visą įmonės turtą perdavė įmonės naujajam vadovui L. B.. Neigia pasisavinęs 109429,60 Lt grynųjų pinigų. 2008-12-31 sudarytame įmonės balanse jokių piniginių lėšų trūkumo kasoje nebuvo, balansą pasirašė L. B..

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta liudytojų parodymais ir rašytine bylos medžiaga.

Liudytojas L. B. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta 2008-02-11. Jis bendrovėje dirbo nuo 2008-09-01. Bendrovės veiklos pobūdis – statybos paslaugos, techninė objektų priežiūra. Bendrovėje buvo 2 akcininkai: tai K. L. (jo sesuo), turinti 51 proc., ir A. Z., turintis 49 proc. balsų. Bendrovėje dirbo keturi samdomi darbuotojai. Buhalterinę apskaitą pagal sutartį tvarkė apskaitos įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovė turėjo atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) banko Kauno filiale. 2008-12-08 įvyko neeilinis visuotinio akcininkų susirinkimas, kurio metu buvo svarstyti keli klausimai: tai direktoriaus A. Z. atleidimo klausimas ir jo paskyrimas eiti direktoriaus pareigas. A. Z. bendrovei vadovavo nuo 2008-02-13, o 2008-11-21 kreipėsi su prašymu atleisti jį iš direktoriaus pareigų. Jo nuomone, tokį sprendimą sąlygojo tai, kad A. Z. nesutarė su samdomais darbuotojais, nerodė jokios iniciatyvos plėsti ir skatinti verslą. 2008 m. gruodžio 8 d. į visuotinį akcininkų susirinkimą A. Z. neatvyko, nors apie susirinkimo vietą ir laiką jam buvo pranešta. Bendrovės archyvo, materialaus turto neperdavė. Rašomojo stalo stalčiuje rado paliktą antspaudą. Tuomet 2008-12-09 įsakymu sudarė 3-jų asmenų inventorizacijos komisiją, į kurios sudėtį, be jo, buvo įtraukti ir bendrovės statybų vadovas A. L. ir administratorė R. S.. Atlikus bendrovės turto inventorizaciją, komisiją nustebino grynųjų pinigų likutis kasoje – 23 Lt, nors pagal buhalterinius apskaitos dokumentus 2008-12-09 įmonės sąskaitoje turėjo būti apie 120 000 Lt. Patikslinus iš banko paimtuose grynųjų pinigų išmokėjimo kvituose nurodytas sumas ir datas su apskaitos įmonei A. Z. pateiktais grynųjų pinigų išlaidas pateisinančiais dokumentais buvo nustatyta, jog buvęs bendrovės direktorius laikotarpiu nuo 2008-03-28 iki 2008-12-05 iš (duomenys neskelbtini) banko Kauno filiale esančios įmonės sąskaitos iš viso paėmė grynais pinigais 178 299 Lt, iš kurių 69 000 Lt buvo apskaityti, nes direktorius pateikė apskaitos įmonei grynųjų pinigų išlaidas pateisinančius dokumentus. Nustatytas grynųjų pinigų trūkumas – 109 299 Lt. Šios pinigų sumos panaudojimą pateisinančių dokumentų A. Z. nepateikė. Pinigus iš įmonės banko sąskaitos galėjo nuimti tik A. Z., nes bankui buvo pateikti jo parašo pavyzdžiai, tik jis disponavo bendrovės antspaudu. Nustačius trūkumą bendrovės kasoje, buvo intensyviai ieškoma A. Z.. Šis susitikimo vengė, nors telefonu buvo informuotas apie nustatytą piniginių lėšų trūkumą ir būtinumą viską išsiaiškinti. 2008 m. gruodį susitikti su juo ir aptarti susidariusią situaciją nuvyko į (duomenys neskelbtini) esančios „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Čia A. Z. paaiškino, kad negali būti jokio trūkumo, nes pinigines lėšas naudojo bendrovės reikmėms. Minėjo apie neva papildomai išmokėtus atlyginimus darbuotojams. Kadangi susidarė tokia situacija, nutarė kreiptis į teisėsaugos instituciją.

Liudytoja V. V. parodė, kad kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. Z. pateikė prašymą atleisti jį iš užimamų pareigų, apie tai buvo pranešta VSDFV. Ar buvo atliekama bendrovėje inventorizacija, UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų negavo. Bendrovės kasininko pareigas pagal įsakymą ėjo A. Z.. Su juo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Minėtus dokumentus ji matė. Bendrovės kasos knyga buvo tik elektroninė, joje duomenis pildydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavusi atliktas operacijas patvirtinančius dokumentus. 2008 m. gruodžio 8 dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovėje jokio trūkumo nenustatė, nes nustatyti negalėjo, kadangi pati kasa su grynaisiais pinigais buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Dėl finansinės ataskaitos sudarymo ir pateikimo 2008-12-08 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į juos niekas nesikreipė. Dėl neįtrauktų į bendrovės kasą 3150 Lt, gautų iš A. Ž. už parduotą jam turbo kamininį katilą „Junkers Euroline“ ir dūmų išmetimo kaminą, paaiškino, kad už minėtą pardavimą dokumentai (pinigų priėmimo kvitas) buvo pateiktas jau 2009 m., todėl į 2008 m. ataskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įtraukti jau negalėjo. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingų asmenų avanso apyskaitų tvarkymo, neva juose nėra nurodyti dokumentai, pagal kurios buvo panaudoti pinigai, gali paaiškinti, kad nėra tokio įstatyminio akto, kuris reglamentuotų avansinių apyskaitų tvarkymą. Apyskaitoje gali būti nurodyta tik tiek, kad apmokėta, kad apmokėta už paslaugas ar prekes, ir nebūtina įvardinti paties dokumento. Jų bendrovė sudaro atsakingų asmenų avansines apyskaitas ir pateikia jas jiems pasirašyti. Tačiau ar jie pasirašė, ar ne, to UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekontroliuoja, nes tik vykdo priežiūrą. Nepasirašytus dokumentus grąžina atgal asmeniui pasirašyti. Visos ūkinės operacijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pagrįstos pateiktais dokumentais. Ar tai prekės, ar tai paslaugos buvo užfiksuotos, jei dokumentai buvo pateikti. Galbūt dokumentai galėjo būti pateikti ir vėliau. Dar prekių pajamavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ mato pagal pateiktus dokumentus, tačiau jų panaudojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlieka pagal savo bendrovės vidinę tvarką. Mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos priežiūrą ir tvarkymą nepažeisdama jokių norminių aktų ar įstatymų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tvarkant buhalterinę apskaitą jokių trūkumų minėtoje bendrovėje nepastebėjo. Dirbo tik su dokumentais, kuriuos įmonės vadovas pristatydavo, jokių piniginių operacijų neatlikdavo, jas atlikdavo pats įmonės vadovas. Nuo 2008 metų gruodžio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo L. B., kuris įmonei vadovavo, iki buvo nutraukta sutartis. Parodė, kad visa buhalterinė apskaita buvo vedama laikantis įstatymų, taip pat visi buhalterinės apskaitos dokumentai nutraukus sutartį buvo perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašius priėmimo–perdavimo aktą su L. B. ir A. B..

Nepamena, kada tiksliai buvo pateiktas pinigų priėmimo kvitas Serija BA Nr. 1. Pamena, kad 2009 metais jį pateikė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorė R. S. ir paaiškino, kad rado įmonėje ant stalo tarp dokumentų. Kodėl nėra A. Ž. parašo, nežino, nes ne ji išrašė pinigų priėmimo kvitą. Dėl gautų pinigų paaiškinti nieko negali, nes įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasa buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Būdavo pateikiami tik dokumentai, o pinigų niekada nematė, juos tvarkydavo ir už juos atsakingi buvo įmonės kasininko pareigas einantys asmenys.

Liudytojas A. L. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos vadovu dirbo nuo 2008-02-20. Bendrovės veikla – statybos organizavimas. Nuo 2008-02-11 iki 2008-12-31 bendrovės direktoriumi dirbo A. Z.. Jam pačiam yra tekę pirkti bendrovės reikmėms smulkių daiktų. Pinigus prekėms pirkti išduodavo A. Z., tačiau nupirkus prekes ir jas pristačius, būdavo pateikiami prekių pirkimo dokumentai: kasos čekiai, PVM sąskaitos faktūros. Su bendrovės pinigais daugiau jokių reikalų neturėjo. Pinigus valdė direktorius A. Z., daugiau apie piniginių lėšų paskirstymą pasakyti nieko negali, nes jo darbo pobūdis buvo susijęs su darbų organizavimu.

2008-12-08 dienos įsakymu bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius L. B. sudarė inventorizacijos komisiją, į kurią įtrauktas buvo ir jis. Inventorizacijos komisijos tikslas buvo atlikti įmonės materialaus turto inventorizaciją. Įsakymu buvo paskirti 3 komisijos nariai: pirmininkas L. B., nariai: jis ir R. S.. Biuro patalpoje darbo vietas turėjo direktorius A. Z., administratorė R. S., jis, kaip statybos vadovas, komercijos direktorius L. B. ir du inžinieriai technikai, kurie minimoje patalpoje nebūdavo. Niekas iš darbuotojų seifo neturėjo, dokumentai buvo laikomi lentynose, kur bendrovės direktorius ir kasininkas laikydavo grynuosius pinigus, nežino. Įsilaužimo į patalpas nėra buvę, bent jam tokių faktų nėra žinoma. Atliekant inventorizaciją jie visi trys, t. y. jis, administratorė R. S. ir L. B., formaliai apžiūrėjo buvusio direktoriaus A. Z. darbo vietą, t. y. stalo stalčius, kur viename iš jų rado bendrovės antspaudą ir bendrovės kasos pinigus: iš viso 23 litus. A. Z. darbo vietoje buvo rastas ir inventorizacijos akte užfiksuotas rašomasis stalas, stumdoma spintelė, lentyna dokumentams, kėdė, šiukšliadėžė, kompiuterio procesorius, nešiojamasis kompiuteris, monitorius, klaviatūra, virdulys, laikrodis, daugiafunkcis aparatas, telefono aparatas, puodeliai. Atlikus bendrovės turto inventorizaciją bei surašius inventorizacijos aktą, jį pasirašė, bet ar tą pačią dieną, nepamena. Jam pasirašyti aktą pateikė kažkas iš firmos darbuotojų, kas tiksliai, nepamena. Pasirašė dėl inventorizacijos metu nustatytų daiktų todėl, kad žinojo, jog tokie galėjo būti, asmeniškai išvardintų daiktų netikrino. Inventorizacija buvo atlikta formaliai. Jis nepamena, ar visi kartu komisijos nariai vienu metu apžiūrinėjo akte išvardintus daiktus. Dėl kokių priežasčių A. Z. nedalyvavo atliekamoje inventorizacijoje, nežino.

Liudytojas A. Š. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2009 m. lapkričio 17 d. komercijos direktoriumi. Į darbą priėmė bendrovės direktorius L. B.. 2009-12-17 direktoriaus atostogų metu buvo suteiktas įgaliojimas atlikti įmonės vadovo funkcijas ir pareigas nuo 2009-12-17 iki 2009-12-31. L. perdavė įmonės antspaudą, kuris buvo laikomas įmonės seife, patalpose (duomenys neskelbtini). Įmonės dokumentai taip pat buvo įmonės patalpose. Pats direktorius išvyko 2009 m. lapkričio 21 ar 22 d. Direktorius žadėjo sugrįžti į Lietuvą 2009-12-17, tačiau nesugrįžo, ryšį palaikė telefonu arba el. paštu. L. B. negrįžimą motyvavo tuo, kad areštuotos sąskaitos ir jis negali grįžti. Vėliau girdėjo, kad jo sugrįžimas atidedamas iki 2010 m. sausio 15 d., tačiau ir po to jis negrįžo. Kur jis tiksliai gali būti, nežino. Kaip suprato, L. išvyko kartu su R. S., kuri taip pat dirbo bendrovėje administratore. R. S. kartu su L. B. parašė atostogų prašymą bei prašymą atleisti ją iš užimamų pareigų. Apie buvusio bendrovės direktoriaus A. Z. skolą bendrovei, kuri yra apie 109 000 Lt, sužinojo iš L. prieš pat jo išvažiavimą, kuris sakė, kad A. Z. iššvaistė bendrovės pinigus. Tačiau kokiu būdu iššvaistymas buvo nustatytas, nežino. Bendrovės buhalterinė dokumentacija yra Kaune, Žeimenos g. 85, pas L. B. namuose.

Liudytojas R. D. parodė, kad apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą nieko nežino, A. Z. nepažįsta. Apie paprastojo vekselio dėl 440300 litų pasirašymo aplinkybes nieko nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbti pradėjo tik nuo 2010 metų birželio. Prieš jį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjo G. L., kuris buvo ir įmonės akcininkas.

Liudytojas G. L. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2009-11-23 iki 2010-05-20 direktoriumi. Bendrovės pagrindinė ir vienintelė veikla – tik juridinių asmenų skolų išieškojimas. 2009 m. gruodį į firmą kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ su prašymu išieškoti skolą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri, kiek pamena, buvo daugiau nei 440 000 Lt. Pagal sudarytą sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsiima išieškoti skolą per sutartyje sutartą terminą. Šiuo atveju dėl skolos išieškojimo bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. M.. Uždarbis turėjo būti procentai nuo išieškotos skolos. Įmonė apsiėmė išieškoti skolą. Pagal LR Bankroto įstatymą, išsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą dėl papildomo termino skolai grąžinti suteikimo. Taip pat kreipėsi į antstolę V., kad apsaugotų kreditorių interesus. Terminui praėjus, pateikė Kauno apygardos teismui prašymą iškelti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą dėl įmonės nemokumo. Kaip toliau klostėsi situacija su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nežino, nes neilgai trukus įmonę pardavė. Pamena, kad darė dokumentų ir bendrovės turto priėmimą–perdavimą. Kokiu tikslu buvo sudarytas minėtas vekselis, nežino, nesidomėjo.

Liudytoja A. B. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2009 m. gegužės 11 d. buhaltere. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus įsakymu buvo atleista 2010 m. liepą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla buvo statybų techninė priežiūra. Prieš jai pradedant dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterijos įmonė. Darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu vedė visą buhalterinę apskaitą. Visus 2009 metų buhalterinius dokumentus matė, jie tikrai buvo ir juos tvarkė. Buhalteriniai dokumentai visą laiką buvo bendrovės biuro patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Vėliau bendrovės biuro patalpos buvo perkeltos į (duomenys neskelbtini). 2009 metais sudarytų statybos rangos sutarčių ir jų sudarymo aplinkybių nežino, nes sutartis sudarydavo ir darbus derino pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius L. B.. Visus pinigų srautus valdė ir atsiskaitymus su rangovais bei paslaugų tiekėjais vykdė bendrovės direktorius ir kasininkas L. B.. Pas jį buvo visų banko sąskaitų generatoriai ir kodai. Ji atlikdavo tik darbuotojų atlyginimų ir mokesčių apskaičiavimus. Iki 2009 m. spalio bendrovė mokėjo visus periodinius atsiskaitymus. 2009 m. lapkričio 17 d. bendrovės direktorius L. B. išėjo eilinių kasmetinių atostogų, kurios turėjo tęstis iki 2009 m. gruodžio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius L. B. savo atostogų metu 2009-11-20 pervedė iš bendrovės sąskaitos į savo sąskaitą kelis šimtus tūkstančių litų, tikslios sumos jau nebepamena. Visoms atliktoms piniginėms operacijoms L. B. nepateikė pateisinančių dokumentų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkydama buhalterinę apskaitą neturėjo galimybės sudaryti bankroto administratoriui finansinės atskaitomybės bei suruošti dokumentus tinkamai, kadangi L. B. nepateikė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, nors juos ir buvo mačiusi įmonėje. Buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tiek 2009, tiek 2010 metais, tačiau tiek, kiek pirminių dokumentų L. B. pateikdavo apskaitai. 2009–2010 metais, kiekvienam mėnesiui pasibaigus, pagal tuo metu direktoriaus L. B. pateiktus dokumentus atvaizduodavo visas žinomas buhalterines operacijas, t. y. suvestinių žiniaraščius, atsargų judėjimą, ilgalaikio turto nusidėvėjimą, atlyginimus, Sodros deklaracijas ir kitus buhalterinių ūkinių operacijų žiniaraščius. Įmonės balanse buvo atvaizduota tik viena transporto priemonė, kuri buvo įsigyta buhalterinę apskaitą tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apie naujų automobilių įsigijimą nieko pasakyti negali, apie vekselį nieko nežino, nepasakė, kad jis yra. Darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradžioje apskaitą tvarkiusi bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ neperdavė apskaitos politikos. Ji ne kartą apie tai sakė direktoriui L. B., tačiau į jos prašymus nebuvo reaguojama. Apskaitos politikos sudarymas yra direktoriaus kompetencija.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad sužinojo apie katilo „Junkers Euroline“ pardavimą iš interneto pagal skelbimą. Dėl įsigijimo telefonu bendravo su bendrovės direktoriumi A. Z.. Susirašinėjo su juo elektroniniu paštu, katilo ir kamino kaina buvo nurodyta 3150 litų. Katilas buvo pristatytas ir sumontuotas adresu: Kaunas, Birutės g. 25-3. Už katilą ir kaminą atsiskaitė per elektroninę bankininkystę pavedimu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Po to, kai buvo pervesti pinigai į A. Z. nurodytą sąskaitą, buvo sutarta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai pristatys reikiamus dokumentus ir sumontuos katilą. Dienos ir datos nepamena, jo uošviui V. K. pagal adresą, kur buvo sumontuotas katilas – (duomenys neskelbtini), buvo palikta sąskaita faktūra ir pinigų priėmimo kvitas, ant kurio jis nepasirašė. Išrašyti minėtą kvitą A. Z. telefonu paprašė tam, kad turėtų kaip garantiją pirktam katilui, jeigu sugestų. Iš viso sumokėjo 3 959 Lt, iš šios sumos 3 150 Lt buvo už katilą, 809 Lt už montavimo darbus, jokių grynų pinigų už katilą niekam nemokėjo. Parašų ant pateikto pinigų priėmimo kvito ir sąskaitos faktūros nėra, nes kai buvo pristatyti dokumentai, jo nebuvo.

Liudytojas V. K. parodė, kad 2008 m. nutarė pasikeisti katilą. Visus reikalus dėl katilo paieškų ir pinigų apmokėjimo sprendė žentas A. Ž.. Datos tiksliai nepamena, paskambino žentas ir pasakė, kad būtų namuose, nes atvažiuos meistrai demontuoti seną katilą ir pastatyti naują. Dirbo trys vyrai: vienas atvežė ir vadovavo, kitas derino katilo darbą, o trečias atliko santechnikos darbus. Jie dirbo apie 3–4 dienas. Jokių dokumentų, patvirtinančių apmokėjimą, pateikti negali, nes negavo, nes visus klausimus sprendė žentas.

Liudytojas V. K. parodė, kad jo įmonė užsiėmė statybomis ir apdaila. Juos samdydavo kaip rangovus. Tarp jo įmonės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos rangos sutarties nebuvo pasirašyta. Iš pradžių su kaltinamuoju tarėsi dėl statybos darbų atlikimo, tačiau vėliau kaltinamasis dingo. Surasti A. Z. nepavyko. Liudytojas parodė, kad jo vadovaujama įmonė buvo pajėgi atlikti statybos darbus už 440000Lt. Jis tikėjosi, kad statybos darbų sutartis bus pasirašyta. A. Z. jam rodė kažkokią apdailos darbų sąmatą, tačiau praėjus ilgam laiko tarpui detalizuoti visų aplinkybių negali. Apžiūrėti objekto nebuvo nuvykęs. Kadangi A. Z. dingo, tai statybos darbų sutartis nebuvo pasirašyta ir jokie darbai nebuvo atlikti.

2009 m. spalio 7 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/136 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų nurodyta, kad A. Z., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir kasininku, neapskaitė įmonės kasos pajamose 3150 Lt, kuriuos gavo iš A. Ž. už parduotą jam turbo kamininį katilą „Junkers Euroline“ ir dūmų išmetimo kaminą. Nepateikė gautų lėšų panaudojimo dokumentų ir padarė nuostolio bendrovei. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. nustatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 11 str. 1 d. numatyta: Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Iš tyrimui pateiktų dokumentų nustatyta, kad A. Z., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ir pateikęs prašymą atleisti jį iš direktoriaus pareigų, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-04-17 nutarimu Nr. 370 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 5 punkto reikalavimu, kuris numato, kad keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, turi būti inventorizuojama turto dalis, perduodama vieno materialiai atsakingo asmens kitam materialiai atsakingam asmeniui (pagal reikalų perdavimo ir priėmimo dienos būklę). Šių taisyklių 10 punkte nustatyta: Inventorizacija atliekama remiantis įmonės vadovo įsakymu arba potvarkiu (toliau vadinama – įsakymas), kuriame nurodomi inventorizacijos komisijos pirmininko ir narių vardai, pavardės, pareigos, jai pavedama laiku ir tinkamai atlikti inventorizaciją pagal įsakyme nurodytos dienos būklę, nurodomas inventorizacijos pradžios ir užbaigimo laikas, įpareigojama šį faktą įforminti dokumentais. Taip pat Inventorizacijos taisyklių 9 punkte nurodyta: įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) – teisingų inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterinę apskaitą. Tyrimo metu nustatyta, kad A. Z. neorganizavo jo atsakomybėje buvusio materialaus turto inventorizavimo – neparašė įsakymo, nesudarė inventorizacijos komisijos ir išeidamas iš darbo neperdavė kitam atsakingam asmeniui materialiojo turto, įskaitant ir 109429,60 Lt piniginių lėšų likutį bendrovės kasoje. Inventorizacijos taisyklių 9 punkte numatyta: Įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) – teisingų inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterinę apskaitą. Todėl tyrimo metu nėra galimybės nustatyti, kokio materialaus turto bendrovėje nėra ir koks bendras nuostolis padarytas bendrovei dėl turto nebuvimo, išskyrus grynųjų pinigų – 109 406,60 Lt (109 429,60 Lt – 23 Lt = 109 406,60 Lt) nuostolį įmonės kasoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjo A. Z. – nuo 2008-02-13 iki 2008-12-08, o L. B. – nuo 2008-12-09 iki tiriamojo laikotarpio pabaigos. Atlikto tyrimo pagrindu daroma išvada, kad dėl padarytų įstatymų ir norminių aktų reikalavimų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-02-11 iki 2008-12-31, nes: A. Z., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus ir kasininko pareigas, neapskaitė įmonės kasos pajamose 3 150 Lt, kuriuos gavo iš A. Ž. už parduotą jam bendrovės turtą; A. Z., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ir pateikęs prašymą atleisti jį iš direktoriaus pareigų, neorganizavo jo atsakomybėje buvusio materialaus turto inventorizavimo – neparašė įsakymo, nesudarė inventorizacijos komisijos ir išeidamas iš darbo neperdavė kitam atsakingam asmeniui materialiojo turto, įskaitant ir 109 406,60 Lt grynųjų piniginių lėšų likutį bendrovės kasoje; naujai paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius L. B. netinkamai organizavo iš darbo išėjusio direktoriaus A. Z. atsakomybėje buvusio materialaus turto inventorizaciją ir neužfiksavo buhalterinėje apskaitoje inventorizacijos metu nustatyto piniginių lėšų trūkumo. Inventorizacijos metu komisija nustatė, jog 2008-12-09 grynųjų pinigų likutis kasoje buvo 23 Lt, tačiau tyrimui pateiktame bendrovės žiniaraštyje sąskaitai – 2 720 Kasa Lt įrašyta, kad 2008-12-31 dienos pabaigoje piniginių lėšų likutis įmonės kasoje buvo 127 953,59 Lt, t. y. inventorizacijos metu nustatytas piniginių lėšų trūkumas kasoje apskaitoje buhalteriniais įrašais neužfiksuotas. Bendrovė neįformino grynųjų pinigų trūkumo, nesumažino buhalterinio pinigų likučio apskaitoje ir po inventorizacijos didėjančia tvarka rašė įrašus kasos knygoje. Tyrimui pateiktame bendrovės žiniaraštyje sąskaitai – 2720 Kasa Lt įrašyta, kad 2008-12-31 dienos pabaigoje piniginių lėšų likutis įmonės kasoje – 127 953,59 Lt, tačiau, įvertinus inventorizacijos rezultatus, jis turėtų būti 18 546,99 Lt (127 953,59 Lt – 109 406,60 Lt); tyrimui nebuvo pateikta A. Z. 2008 m. lapkričio avanso apyskaita. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. 2 dalyje numatyta, kad „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“; atskaitingi bendrovės darbuotojai laikotarpiu nuo 2008-08-01 iki 2008-12-08 nupirko už 34 566,07 Lt prekių ir paslaugų, kurių pajamavimas ir panaudojimas nebuvo pagrįstas apskaitos dokumentais, iš jų: A. Z. nupirko už 25 444,35 Lt; A. L.– už 8 348,61 Lt; L. B. – už 773,11 Lt. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 str. 1 d. nurodyta: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.“ Šio įstatymo 4 str. nurodyti tokie reikalavimai apskaitos informacijai: „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama. Taip pat šio įstatymo 11 str. 1 d. numatyta: Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjo A. Z. – nuo 2008-02-13 iki 2008-12-08, o L. B. – nuo 2008-12-09 iki tiriamojo laikotarpio pabaigos. Pažeidimai padaryti laikotarpiu, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė apskaitos įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 149–197).

Specialistė D. M. 2009-11-11 paaiškino, kad iš tyrimui pateiktų dokumentų, atlikus tyrimą, daroma išvada, kad dėl A. Z., L. B. ir apskaitą tvarkiusios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytų įstatymų ir norminių aktų reikalavimų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-02-11 iki 2008-12-31, nes: A. Z., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus ir kasininko pareigas: neapskaitė įmonės kasos pajamose 3 150 Lt, kuriuos gavo iš A. Ž. už parduotą jam bendrovės turtą; neorganizavo jo atsakomybėje buvusio materialaus turto inventorizavimo – neparašė įsakymo, nesudarė inventorizacijos komisijos ir išeidamas iš darbo neperdavė kitam atsakingam asmeniui materialiojo turto, įskaitant ir 109 406,60 Lt grynųjų piniginių lėšų likutį bendrovės kasoje. L. B., naujai paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius: netinkamai organizavo iš darbo išėjusio direktoriaus A. Z. atsakomybėje buvusio materialaus turto inventorizaciją (plačiau tiriamojoje dalyje); neužtikrino, kad įmonės buhalterinėje apskaitoje būtų užfiksuotas inventorizacijos metu nustatytas piniginių lėšų trūkumas. UAB „(duomenys neskelbtini)“: neužtikrino, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos pajamas būtų įtraukti 3 150 Lt, kuriuos A. Z. gavo iš A. Ž. už parduotą jam bendrovės turtą; netinkamai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingų asmenų avanso apyskaitų dokumentus; neužtikrino, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai būtų pagrįsti apskaitos dokumentais – tiriamuoju laikotarpiu buvo nupirkta prekių ir paslaugų (už 34 566,07 Lt), kurių pajamavimas ir panaudojimas nebuvo pagrįstas apskaitos dokumentais; neužtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita būtų sutvarkyta taip, kad apskaitos informacija būtų išsami, palyginama ir suprantama vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir jos turto todėl, kad tyrimo objektas buvo piniginės lėšos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje, dokumentai buvo pateikti už tam tikrą laikotarpį, už kurį ir buvo tiriamas piniginių lėšų panaudojimas, bei nustatyta, kad piniginių lėšų trūkumas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasoje 2008 metų gruodžio 8 d. buvo 109 406,60 Lt (t. 3, b. l. 170).

Specialistė D. M. 2009-12-14 paaiškino, kad pagal tyrimui pateiktus dokumentus padarė tokio turinio išvadą: A. Z., dirbdamas (nuo 2008-02-13 iki 2008-12-08) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, o nuo 2008-03-17 – ir įmonės kasininku, pateikęs prašymą atleisti jį iš direktoriaus pareigų, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-04-17 nutarimu Nr. 370 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 5 p., 9 p. ir 10 p. reikalavimus – neorganizavo jo atsakomybėje buvusio įmonės materialaus turto inventorizavimo: neparašė įsakymo, nesudarė inventorizacijos komisijos ir išeidamas iš darbo neperdavė kitam atsakingam asmeniui minėto įmonės materialiojo turto, įskaitant ir 109 406,60 Lt piniginių lėšų likutį bendrovės kasoje. Taip pat A. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 str. 2 d., 11 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „asos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“16 p. reikalavimus – neapskaitė įmonės kasos pajamose 3 150 Lt, kuriuos gavo iš A. Ž. už parduotą jam įmonės turbo kamininį katilą „Junkers Euroline“ ir dūmų išmetimo kaminą. L. B., naujai paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius: pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-04-17 nutarimu Nr. 370 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 52 p., 63 p. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 26 p. reikalavimus – netinkamai organizavo iš darbo išėjusio direktoriaus A. Z. atsakomybėje buvusio materialaus turto inventorizaciją (plačiau tiriamojoje dalyje) ir neužfiksavo įmonės buhalterinėje apskaitoje inventorizacijos metu nustatyto 109 406,60 Lt piniginių lėšų trūkumo. Įmonės apskaitą tvarkiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“: pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 11 str. 1 d., 12 str. 1 d. ir 4 str. reikalavimus – neužtikrino, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos pajamas būtų įtraukti 3 150 Lt (kuriuos A. Z. gavo iš A. Ž. už parduotą jam bendrovės turtą), netinkamai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingų asmenų avanso apyskaitų dokumentus (plačiau tiriamojoje dalyje). Taip pat neužtikrino, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai būtų pagrįsti apskaitos dokumentais – įmonėje laikotarpiu nuo 2008-08-01 iki 2008-12-08 buvo nupirkta prekių ir paslaugų už 34 566,07 Lt, tačiau jų pajamavimas ir panaudojimas nebuvo pagrįstas apskaitos dokumentais, todėl tyrimo metu nebuvo galimybės nustatyti, ar už minėtą sumą įsigytos prekės nebuvo pasisavintos. Neužtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita būtų sutvarkyta taip, kad apskaitos informacija būtų išsami, palyginama ir suprantama išorės informacijos vartotojams. Todėl dėl A. Z., L. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ aukščiau išvardintų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-02-11 iki 2008-12-31 (t. 3, b. l. 171–172).

Specialistė D. M. 2012-05-09 dėl klausimo „Ar 3150 Lt piniginės lėšos už katilo „Junkers Euroline“ ir dūmų išmetimo kaminą buvo apskaitytos įmonės kasos pajamose 2008 metais? Jeigu ne, ar galėjo minėtos piniginės lėšos būti apskaitytos 2009 metais?“ paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3150 Lt gauti 2008-11-05 iš A. Ž. už parduotą jam bendrovės turtą į kasos pajamas 2008 m. neįtraukta. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 - 12 str. 1 d. ir 4 d., ūkinio įvykio duomenys turėjo būti užregistruoti ūkinio įvykio metu arba iš karto po to, kai yra galimybė tai padaryti. Dėl klausimo „Dėl kokių pažeidimų negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-02-11 iki 2008-12-31?“ paaiškino: Iš tyrimui pateiktų dokumentų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes: A. Z., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir kasininku, neįnešė į įmonės kasą 3150 Lt, kuriuos 2008-11-04 gavo iš A. Ž. už parduotą katilą „Junkers Euroline“ ir dūmų išmetimo kaminą; neorganizavo jo atsakomybėje buvusio materialaus turto inventorizavimo – neparašė įsakymo, nesudarė inventorizacijos komisijos ir išeidamas iš darbo neperdavė kitam atsakingam asmeniui materialiojo turto, įskaitant ir 109406,60 Lt grynųjų piniginių lėšų likutį bendrovės kasoje; L. B. netinkamai organizavo iš darbo išėjusio direktoriaus A. Z. atsakomybėje buvusio materialaus turto inventorizaciją; neužtikrino, kad įmonės buhalterinėje apskaitoje būtų užfiksuotas inventorizacijos metu nustatytas piniginių lėšų trūkumas (inventorizacijos metu komisija nustatė, jog 2008-12-09 grynųjų pinigų likutis kasoje buvo 23 Lt, tačiau tyrimui pateiktame bendrovės žiniaraštyje sąskaitai – 2720 Kasa Lt įrašyta, kad 2008-12-31 dienos pabaigoje piniginių lėšų likutis įmonės kasoje buvo 127 953,59 Lt, t. y. inventorizacijos metu nustatytas piniginių lėšų trūkumas kasoje apskaitoje buhalteriniais įrašais neužfiksuotas. Bendrovė neįformino grynųjų pinigų trūkumo, nesumažino buhalterinio pinigų likučio apskaitoje ir po inventorizacijos didėjančia tvarka rašė įrašus kasos knygoje. Tyrimui pateiktame bendrovės žiniaraštyje sąskaitai – 2720 Kasa Lt įrašyta, kad 2008-12-31 dienos pabaigoje piniginių lėšų likutis įmonės kasoje – 127 953,59 Lt, tačiau, įvertinus inventorizacijos rezultatus, jis turėtų būti 18 546,99 Lt (127 953,59 Lt – 109 406,60 Lt); tyrimui nepateikė A. Z. 2008 m. lapkričio avanso apyskaitos, pinigų priėmimo kvitų ir pinigų priėmimo ir išmokėjimo kvitų blankų apskaitos knygos; tyrimui nepateikė atskaitingų bendrovės darbuotojų laikotarpiu nuo 2008-08-01 iki 2008-12-08 nupirktų už 34 566,07 Lt prekių ir paslaugų, pajamavimą ir panaudojimą pagrindžiančių apskaitos dokumentų, iš jų: A. Z. nupirko už 25 444,35 Lt; A. L. – už 8 348,61 Lt; L. B. – už 773,11 Lt. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. 2 dalyje numatyta, kad „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“; UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjo A. Z. – nuo 2008-02-13 iki 2008-12-08, o L. B. – nuo 2008-12-09 iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (t. 3, b. l. 174).

Specialistė D. M. 2012-09-07 į klausimą „Ar 3150 Lt gauti už katilą „Junkers Euroline“ ir dūmų išmetimo kaminą buvo panaudoti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje?“ atsakė: Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatė, kad 3 150 Lt už katilą „Junkers Euroline“ ir dūmų išmetimo kaminą iki 2008-12-31 nebuvo panaudoti įmonės veikloje, nes ši suma įmonės kasos ir banko pajamose nebuvo apskaityta. Ar pinigai buvo panaudoti įmonės veikloje vėliau, atsakyti negali, nes užduotyje jos tiriamasis laikotarpis buvo nustatytas iki 2008-12-31 (t. 3, b. l. 175).

2011 m. balandžio 26 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/73 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų nurodyta, kad 2008-11-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. Z. išrašė 440 300 Lt „Paprastąjį vekselį“ (keturi šimtai keturiasdešimt tūkstančių trys šimtai) ir besąlygiškai įsipareigojo sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)) 440 300 Lt skolą. 2009 m. lapkričio 17 d. paprastąjį vekselį išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. Z. ir patvirtino įmonės antspaudu. 1999-03-16 Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo Nr. VIII-1087 2 str. „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 4 punkte nurodyta, kad „Paprastasis vekselis – vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą.“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduoto paprastojo vekselio padengimo terminas 2009-12-17. 1999-09-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 987 „Dėl vekselių naudojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtino Vekselių naudojimo taisykles. Taisyklių 3 punkte yra nurodoma, kad „Išrašydamas parastąjį vekselį (pagal 2 formą), jo davėjas pats be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą.“ 1999-09-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 987 patvirtintos taisyklės įpareigoja įmones tvarkyti vekselių apskaitą. Taisyklių 62 punkte nurodoma, kad „Įmonės privalo tvarkyti vekselių apskaitą“, o 63 punkte nurodyta, kad „Vekselius registruoti rekomenduojama gautų vekselių sąraše (pagal 3 formą) ir išduotų, akceptuotų ir indosuotų vekselių sąraše (pagal 4 formą).“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė tyrimui atlikti „Išduotų, akceptuotų ir indosuotų vekselių sąrašo“ (4 forma), todėl negalima nustatyti, ar vekselis buvo apskaitytas, nes nepateiktas išduotų vekselių žurnalas. Operacijai pagrįsti turėjo išrašyti Vekselių važtaraštį, kurio vienas egzempliorius lieka vekselį išrašiusiam asmeniui, o kitas kartu su vekseliu atiduodamas kreditoriui. Vekselių važtaraštis buhalterijoje turėtų būti saugomas kartu su vekselio kopija prie kitų skolą pagrindžiančių dokumentų. Bylos su šiais važtaraščiais, ūkiniams metams pasibaigus, dar vienerius metus saugomos įmonės buhalterijoje. Vėliau perduodamos į įmonės archyvą, kur saugoma dešimt metų. Iš tyrimui pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų nėra galimybės nustatyti, ar išrašytas 440 300 Lt paprastasis vekselis buvo įtrauktas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnyje „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ nurodoma, kad „Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“ To paties straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti.“ Už laikotarpį nuo 2008-07-31 iki 2010-04-29 tyrimui atlikti nebuvo pateikti apskaitos registrai, todėl nėra galimybės nustatyti, ar išduotas vekselis buvo apskaitytas buhalterinės apskaitos registruose. Prie 2008 m. finansinės atskaitomybės pateiktame priede „Įmonės įsipareigojimai“ nėra nurodytų bendrovės piniginių garantijų (grafa „Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai: iš jų piniginės garantijos“), o būtent 440 300 Lt garantijos. Iš to daroma išvada, kad paprastasis vekselis galbūt buvo neapskaitytas. Iš tyrimui atlikti pateiktų dokumentų nustatyta, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. reikalavimų, nes „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ buvo neįvykdytas, o 1999-03-16 Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo Nr. VIII-1087 2 str. reikalavimo ir 1999-09-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 987 „Dėl vekselių naudojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtino Vekselių naudojimo taisykles. Taisyklių 3 punkte yra nurodoma, kad „Išrašydamas parastąjį vekselį (pagal 2 formą), jo davėjas pats be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą.“ Bendrovė aukščiau nurodytų reikalavimų nesilaikė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui atlikti pateikė Statybos sutarčių registrą (BAS), kuriame registruotos 2008 m. sudarytos statybos sutartys. Sutarčių registre nėra užregistruota 2008-11-17 „Statybos rangos sutartis Nr .2008/11/17“, sutarties bendrovė neišsaugojo ir tyrimui atlikti nepateikė. Ar 2008-11/17 „Statybos rangos sutartis Nr. 2008/11/17“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta ir (arba) nutraukta, iš tyrimui atlikti pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti, nes nėra tai patvirtinančių dokumentų, vadovų paaiškinimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. Statybos sutarčių registrą sudarė ir pasirašė administratorė R. S.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties pasirašymo metu neturėjo priėmusi dirbti nei vieno statybinių specialybių darbininko, todėl 2008-11-17 „Statybos rangos sutartyje Nr. 2008/11/17“ numatytų statybos remonto darbų už 440 300 Lt (suma su PVM) savo jėgomis atlikti neturėjo žmogiškųjų resursų. Darbų atlikimo laikotarpis (sutarties 6 punktas) yra trumpas, darbus pradeda 2009 m. vasario 2 d., o baigia ne vėliau kaip iki 2009 m. gegužės 7 d., t. y. darbams atlikti skirta 3 mėn. ir 5 d. Sutarties pasirašymo metu bendrovėje dirbo 6 darbuotojai. 2008-11-17 pasirašytos „Statybos rangos sutarties Nr. 2008/11/17“ (3 priedas) punkte 5.2.15 yra numatyta, kad „Rangovas gali samdyti subrangovus, tik gavęs rašytinį Užsakovo sutikimą.“ Iš tyrimui atlikti pateiktų dokumentų nustatyta, kad šio objekto (patalpų Algirdo g. 26, Vilniuje) statybos remonto darbams atlikti subrangos sutarties bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudariusi, o bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo žmogiškųjų išteklių. Iš tyrimui atlikti pateiktų dokumentų nustatyta, kad „Statybos rangos sutartyje Nr. 2008-11/17“ numatyti statybos remonto darbai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo atliekami, nes nėra pateikta tyrimui dokumentų, patvirtinančių darbų vykdymą, nepateikė atliktų statybos remonto darbų aktų, išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, pažymų (forma Nr. 3). Bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus įgaliotas asmuo I. R. 2011-03-16 pranešimu pateikė 2008 m. finansinę atskaitomybę, kreditorinių ir debitorinių įsiskolinimų sąrašus ir jų finansinius reikalavimus. Iš ikiteisminio tyrimo byloje surinktų dokumentų ir tyrimo metu bankroto administratoriaus UAB „Bankroto departamentas LT“ pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2010-04-29 BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimai yra tokie: kreditoriniai įsiskolinimai – 613 809,12 Lt; debitoriniai įsiskolinimai – 201 011,66 Lt. Pagal bankroto bylos ir bankroto administratoriaus UAB „Bankroto departamentas LT“ pateiktus duomenis, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga įmonėms ir organizacijoms taip (priedas): 1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 125,66 Lt; 2. AB „(duomenys neskelbtini)“ – 292,96 Lt; 3. UAB „(duomenys neskelbtini)t“ – 21019,70 Lt; 4. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 94,62 Lt; 5. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2680,58 Lt; 6. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 47154,24 Lt; 7. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 100749,46 Lt; 8. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 441691,90 Lt. Iš viso – 613809,12 Lt. Bendrovei liko skolingos organizacijos ir fiziniai asmenys taip: 1. L. B. 49,90 Lt; 2. Iš anksto sumokėtos sumos tiekėjams – 7350 Lt; 3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 153 986,28 Lt; 4. Restoranai „(duomenys neskelbtini)“ – 23 347,53 Lt; 5. Grąžintina PVM suma – 15445,93 Lt. Iš viso – 201 011,66 Lt. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 10 str. „Apskaitos tvarkymas“ 1 dalyje nustatyta, kad „Ūkio subjekto apskaitą tvarko apskaitos tarnyba (struktūrinis padalinys) arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris)“. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą nuo 2008-08-19 iki 2009-05-11 tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)), nuo 2009-05-11 – vyr. finansininkė A. B..

UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) atskirų straipsnių reikalavimų, būtent 2 str., 4 str., 6 str., 9 str., 10 str., 12 str., 19 str., neatliko metinių inventorizacijų, nesudarė finansinės atskaitomybės už 2009 m. ir bankroto bylos iškėlimo dieną (2010-04-29), nesuderino skolų sumų.

1) Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, taip pat šio įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje nurodytas dokumentas“ (galioja nuo 2007-06-21 pagal 2007-06-07 LR įstat. Nr. X-1178), o 2 dalyje nurodyta, kad „Apskaitos registras (toliau registras) – remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys.“ Minėto straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad „Buhalterinė apskaita (toliau – apskaita) – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti.“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentinė informacija nesukaupta, duomenys nesusisteminti ir nesugrupuoti bei neparuošti finansinei atskaitomybei sudaryti bei patikrinti jos teisingumui.

2) Bendrovė nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimų, nes apskaita buvo tvarkoma netinkamai, ne laiku ir nenaudingai vidaus ir išorės informacijos vartotojams.

3) Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalyje nustatyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“ Nėra galimybės nustatyti, ar į apskaitą buvo įtrauktas 2008 m. išduotas paprastasis vekselis, 2009 m. pirktų transporto priemonių įsigijimas ir kt.

4) Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalyje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais...“, o 4 dalyje nustatyta, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“. Apskaitos registrai tyrimui nepateikti, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių fiksavimo patikrinti nėra galimybės.

5) Minėto įstatymo 19 str. „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“ 1-oje dalyje nurodoma, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.“ To paties straipsnio 2-oje dalyje nurodoma, kad „Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, o 4-oje dalyje nurodoma, kad „Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir finansinę atskaitomybę perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovais dirbę asmenys nurodytų reikalavimų nesilaikė. Tyrimo metu už tiriamąjį laikotarpį, t. y. nuo 2008-11-17 iki 2010-04-29, iš bendrovės pateiktų dokumentų už 2008 m. nebuvo galima iš dalies ir už 2009 m. ir 2010 m. nebuvo galima visiškai nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, nes bendrovė nepateikė sąskaitų apskaitos registrų, pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, neatliko arba neišsaugojo inventorizacijos aktų. Keičiantis bendrovės vadovams, neatliko inventorizacijų ir neperdavė buhalterinės apskaitos dokumentų, grynųjų pinigų ir kt. Už 2009 m. nesudarė ir nepateikė finansinės atskaitomybės ir pelno mokesčio deklaracijos. 2008 m., 2009 m. ir 2010 m. neatliko metinių inventorizacijų. 2010-04-29 (bankroto bylos iškėlimo dieną) nesudarė finansinės atskaitomybės, bankroto administratoriui neperdavė bendrovės turto ir buhalterinės apskaitos dokumentų.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo 2001-11-06 Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 str. „Bendrieji finansinės atskaitomybės reikalavimai“, kur nurodyta, kad metinę finansinę atskaitomybę įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams. Finansinė atskaitomybė sudaroma vadovaujantis šiuo Įstatymu, Verslo apskaitos standartais arba Tarptautiniais apskaitos standartais ir kitais teisės aktais. Iki finansinės atskaitomybės sudarymo į apskaitą turi būti įtrauktos visos įmonės finansinių metų ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai. 10. Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizacijos duomenimis. Inventorizavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“

Nesilaikė 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (2003-03-13 nutarimo Nr. 13 redakcija) 26 punkto reikalavimo, kuriame nurodyta, kad „Jeigu kasininkas neatvyksta į darbą dėl ligos ar kitų priežasčių arba su juo nutraukiama darbo sutartis, jam patikėtus pinigus perskaičiuoja ūkio subjekto vadovo paskirta inventorizacijos komisija dalyvaujant kitam ūkio subjekto vadovo įsakymu paskirtam kasininkui. Surašomas pinigų inventorizavimo aprašas, kurį pasirašo minėtieji asmenys.“ Bendrovė šių reikalavimų nesilaikė, nes A. Z. neperdavė kasos naujai paskirtam kasininkui. Nepateikė įsakymo ir perdavimo akto, kad direktorius L. B. 2009 m. lapkritį, išeidamas atostogų perdavė bendrovės kasą naujai paskirtam kasininkui. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalyje nurodoma, kad „Už apskaitos organizavimą šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, o 2 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.“ Taigi už aukščiau įvardintus pažeidimus atsakingi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriais dirbę asmenys. Tiriamuoju laikotarpiu direktoriaus pareigas nuo 2008-11-17 iki 2008-12-08 ėjo A. Z., o nuo 2008-12-08 iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (2010-04-29) direktoriaus pareigas ėjo L. B. (t. 3, b. l. 11–84).

Specialistas P. M. 2012-10-11 paaiškino, kad pagal tyrimui pateiktus dokumentus specialistė D. M. nustatė, kad 3150 Lt už katilą „Junkers Euroline“ ir dūmų išmetimo kaminą iki 2008-12-31 nebuvo panaudoti įmonės veikloje, nes ši pinigų suma įmonės kasos ir banko pajamose nebuvo apskaityta. Į klausimą „Ar 3150 Lt gauti už katilą „Junkers Euroline“ ir dūmų išmetimo kaminą buvo panaudoti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje po 2008-12-31?“ atsakė: Tiriamuoju laikotarpiu piniginių lėšų panaudojimo nustatyti nėra galimybės, nes apskaitos registrai tvarkyti tiktai iki 2008-07-31. Vėlesnio laikotarpio apskaitos registrai neišsaugoti ir tyrimui atlikti nepateikti. Tyrimui atlikti nepateikė kasos, banko pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. 2 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ (t. 3, b. l. 176).

Specialistas P. M. 2013-02-15 dėl klausimo: „Ar 2008-11-17 „Statybos rangos sutartis Nr. 2008/11/17“ buvo pasirašyta sutartyje nurodyta data ir ar įmonė turėjo galimybių ją įvykdyti? Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-11-17 buvo skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“? Ar A. Z. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2008-11-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduodamas „Paprastąjį vekselį“ 440 300 Lt sumai nulėmė įmonės bankrotą?“, tyrimo metu susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir ištyręs UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, paaiškina: atsakyti į klausimą, ar 2008-11-17 „Statybos rangos sutartis Nr. 2008/11/17“ buvo pasirašyta sutartyje nurodytą datą, nėra galimybės, nes ši sutartis neįtraukta į buhalterinės apskaitos registrą ir bendrovė sutarties tyrimui nepateikė. Sutarties pasirašymo metu bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ numatytų remonto darbų įvykdyti negalėjo, nes neturėjo nei materialinių resursų, nei žmogiškųjų išteklių. 2008-11-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus išrašytas 440 300 Lt „Paprastasis vekselis“ teisės aktų nustatyta tvarka bendrovės buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaitytas (išsamiau 2011-04-26 specialisto išvadoje Nr.5-2/73). Vekselio išrašymo metu – 2008-11-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo finansinių resursų ir išduoto vekselio negalėjo apmokėti. Iš ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktų dokumentų ir tyrimui pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų nenustatyta, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2008-11-17 turėjo kreditorinį įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2008-11-17 išduodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 440 300 Lt „Paprastąjį vekselį“ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. Z. prisiėmė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ juridiškai ir finansiškai nepagrįstą įsipareigojimą. A. Z. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu besąlygiškai įsipareigojo 2009-12-17 sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 440 300 Lt skolą, kurios įmonė tikrovėje neturėjo. Tokiu būdu direktorius A. Z. suteikė teisę UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti 440 300 Lt. 2009-12-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2009/12/07 perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teises į 440 300 Lt „Paprastąjį vekselį“ . UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo ir 2010-04-29 Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla. A. Z. savo sprendimu dėl 440 300 Lt „Paprastojo vekselio“ išdavimo tiesiogiai įtakojo bendrovės privedimą prie bankroto. Bendrovės direktorius A. Z. nesurašė dokumentų perdavimo akto ir naujai paskirtam direktoriui neperdavė įmonės materialiojo turto ir piniginių lėšų likučio bendrovės kasoje (t. 3, b. l. 177–178).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apklausti specialistai P. M. ir D. M. patvirtino savo pateiktas išvadas ir paaiškinimus.

2008-02-13 darbo sutartyje Nr. 1 nurodyta, kad A. Z. priimamas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (t. 1, b. l. 25–26).

2008-03-17 visiškos materialinės atsakomybės sutartyje nurodyta, kad direktorius A. Z., einantis ir kasininko pareigas, tiesiogiai susijusias su piniginėmis lėšomis kasoje, prisiima visišką materialinę atsakomybę už darbdavio jam perduotas vertybes – grynuosius pinigus kasoje (t. 2, b. l. 183).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2008-12-08 sprendime nurodyta, kad A. Z. nuo 2008-12-08 atleidžiamas iš direktoriaus pareigų (t. 1, b. l. 37).

Kauno apygardos teismo 2010-04-29 nutartyje nurodyta, kad išnagrinėjus ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nutarta iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 3–4).

Žemesnės instancijos teismas

2009-12-15 reikalavimo perleidimo sutartyje Nr. 2009/12/07 nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti 440 300 Lt pagal 2008-11-17 paprastąjį vekselį (t. 2, b. l. 15–19).

BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „Bankroto departamentas LT“ 2013-01-23 rašte nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2008-02-11 iki 2008-11-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudariusi sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 112).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. finansinėje atskaitomybėje nurodyta, kad per vienerius metus gautinos sumos – 11 569 Lt (t. 2, b. l. 114–129).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. finansinėje atskaitomybėje nurodyta, kad per vienerius metus gautinos sumos – 16 020 Lt (t. 2, b. l. 131–136).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos sutarčių registre nėra registruota 2008-11-17 statybos rangos sutartis Nr. 2008/11/17 (t. 3, b. l. 43–48).

Civilinio ieškovo atstovė prašė priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3150Lt civilinį ieškinį už nusikalstamais veiksmais padarytą žalą.

Motyvai

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 183 str. 1 d., padarymo

Surinktų įrodymų visetas rodo, kad A. Z. pasisavino jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą 3150,00 Lt vertės svetimą turtą. Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau teismas jo poziciją vertina kaip būdą išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. Z. nuo 2008-02-13 iki 2008-12-08 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Su juo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Jis buvo materialiai atsakingas asmuo ir ėjo bendrovės kasininko pareigas. Liudytojo A. Ž. parodymais nustatyta, kad jis su A. Z. dėl katilo pirkimo susirašinėjo elektroniniu būdu. Pinigus pervedė į A. Z. nurodytą sąskaitą elektroninės bankininkystės būdu. Sąskaitos faktūros ir pinigų priėmimo kvito jis nepasirašė. Specialisto išvadoje nurodyta, kad A. Z. kaip įmonės direktorius ir kasininkas neapskaitė įmonės kasos pajamose 3150 Lt , kuriuos gavo iš A. Ž. už parduotą turbo kamininį katilą „Junkers Euroline“ ir dūmų išmetimo kaminą. Jis nepateikė gautų lėšų panaudojimo dokumentų ir padarė nuostolį bendrovei. LR Buhalterinės paskaitos įstatymo 6 str. 2 d. nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. To paties įstatymo 11 str. 1 d. numatyta, kad už buhalterinių įrašų teisingumą LR teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą vadovas. Taigi iš to išeina, kad A. Z., nurodydamas A. Ž. pinigus 3150,00 Lt pervesti į savo asmeninę sąskaitą, esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, juos pasisavino. Byloje nėra duomenų, kad šie pinigai iš asmeninės sąskaitos būtų pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Esant tokioms aplinkybėms, jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal LR BK 183 str. 1 d. Kadangi A. Z. šią nusikalstamą veiką padarė laikotarpiu nuo 2008-02-13 iki 2008-12-08, tai pagal LR BK 95 str. 1 d. 2 p.(2004-07-05 įstatymo redakcija) taikoma senatis, nes praėję penkeri metai, kai buvo padarytas nesunkus nusikaltimas.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 184 str. 2 d., padarymo

Ištyręs bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad A. Z. jam užimamų pareigų pagrindu iššvaistė patikėtą didelės 440300 Lt vertės turtinę teisę ir štai dėl ko.

Turto iššvaistymas – neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje turto perdavimas, dovanojimas, suvartojimas arba kitoks jo perleidimas tretiesiems asmenims. Patikėtas turtas yra tada, kai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas arba tam tikros turtinės teisės, kurių atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Iššvaistymas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo, perleidimo trečiajam asmeniui ar kitokio jo praradimo momento. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ nurodė, kad patikėto ar esančio kaltininko žinioje svetimo turto pasisavinimas yra padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, o iššvaistymas galimas ir esant netiesioginei tyčiai. Kaltininkas, švaistydamas svetimą turtą, privalo suvokti, kad jis netinkamai elgiasi su jam patikėtu ar jo žinioje esančiu turtu. Visais atvejais kaltininkas pažeidžia pareigą būti atidžiam ir rūpestingam su svetimu jam patikėtu turtu, pareigą griežtai laikytis nustatytų atsargumo taisyklių.

2011 m. balandžio 26 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/73 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų nurodyta, kad 2008-11-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. Z. išrašė „Paprastąjį vekselį“ 440300 Lt ir besąlygiškai įsipareigojo sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 440 300 Lt skolą, jį patvirtino įmonės antspaudu. 1999-03-16 Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo Nr. VIII-1087 2 str. „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 4 punkte nurodyta, kad paprastasis vekselis - vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduoto paprastojo vekselio padengimo terminas 2009-12-17. 1999-09-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 987 „Dėl vekselių naudojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtino Vekselių naudojimo taisykles. Šių taisyklių 3 punkte yra nurodyta, kad išrašydamas paprastąjį vekselį (pagal 2 formą), jo davėjas pats be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą. Šios taisyklės įpareigoja įmones tvarkyti vekselių apskaitą. Taisyklių 62 punkte nurodoma, kad įmonės privalo tvarkyti vekselių apskaitą, o 63 punkte nurodyta, kad vekselius registruoti rekomenduojama gautų vekselių sąraše (pagal 3 formą) ir išduotų, akceptuotų ir indosuotų vekselių sąraše (pagal 4 formą). UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė tyrimui atlikti išduotų, akceptuotų ir indosuotų vekselių sąrašo (4 forma), todėl negalima nustatyti ar vekselis buvo apskaitytas, nes nepateiktas išduotų vekselių žurnalas. Operacijai pagrįsti turėjo išrašyti Vekselių važtaraštį, kurio vienas egzempliorius lieka vekselį išrašiusiam asmeniui, o kitas kartu su vekseliu atiduodamas kreditoriui. Vekselių važtaraštis buhalterijoje turėtų būti saugomas kartu su vekselio kopija prie kitų skolą pagrindžiančių dokumentų. Bylos su šiais važtaraščiais, ūkiniams metams pasibaigus, dar vienus metus saugomos įmonės buhalterijoje. Vėliau perduodamos į įmonės archyvą, kur saugoma dešimt metų. Iš tyrimui pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų nėra galimybės nustatyti, ar 440300 Lt paprastasis vekselis buvo įtrauktas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnyje „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ nurodoma, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. To paties straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti. Už laikotarpį nuo 2008-07-31 iki 2010-04-29, tyrimui atlikti, nebuvo pateikti apskaitos registrai, todėl specialistui nebuvo galimybės nustatyti ar išduotas vekselis buvo apskaitytas buhalterinės apskaitos registruose. Prie 2008 m. finansinės atskaitomybės pateiktame priede „Įmonės įsipareigojimai“ nėra nurodytų bendrovės piniginių garantijų (grafa „Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai: iš jų piniginės garantijos“), būtent 440300 Lt garantijos. Iš to daroma išvada, kad paprastasis vekselis galimai nebuvo apskaitytas.

Iš tyrimui atlikti pateiktų dokumentų nustatyta, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio reikalavimų, nes ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas buvo neįvykdytas, bei 1999-03-16 Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. reikalavimo ir 1999-09-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu „Dėl vekselių naudojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Vekselių naudojimo taisykles. Taisyklių 3 punkte yra nurodoma, kad išrašydamas paprastąjį vekselį (pagal 2 formą), jo davėjas pats be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą. Bendrovė aukščiau nurodytų reikalavimų nesilaikė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui atlikti pateikė „Statybos sutarčių registrą (BAS)“, kuriame registruotos 2008 m. sudarytos statybos sutartys. Sutarčių registre nėra užregistruota 2008-11-17 „Statybos rangos sutartis Nr. 2008/11/17“, sutarties bendrovė neišsaugojo ir tyrimui atlikti nepateikė. Ar 2008-11/17 „Statybos rangos sutartis Nr. 2008/11/17“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta ir (arba) nutraukta, iš tyrimui atlikti pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti, nes nėra tai patvirtinančių dokumentų, vadovų paaiškinimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. „Statybos sutarčių registrą“ sudarė ir pasirašė administratorė R. S.. UAB „(duomenys neskelbtini)“, sutarties pasirašymo metu neturėjo priėmusi dirbti nei vieno statybinių specialybių darbininko, todėl 2008-11-17 „Statybos rangos sutartyje Nr. 2008/11/17“ numatytų statybos remonto darbų už 440 300 Lt (suma su PVM) savo jėgomis atlikti neturėjo žmogiškųjų resursų. Darbų atlikimo laikotarpis (sutarties 6 punktas) yra tamprus, darbus pradeda 2009 m. vasario 2 d. ir darbus baigia ne vėliau kaip iki 2009 m. gegužės 7 d., t. y. darbams atlikti skirta 3 mėn. ir 5 d. Sutarties pasirašymo metu bendrovėje dirbo 6 darbuotojai. 2008-11-17 pasirašytos „Statybos rangos sutarties Nr. 2008/11/17“ (3 priedas) punkte 5.2.15 yra numatyta, kad rangovas gali samdyti subrangovus, tik gavęs rašytinį užsakovo sutikimą. Iš tyrimui atlikti pateiktų dokumentų nustatyta, kad šio objekto (patalpų Algirdo g. 26, Vilnius) statybos remonto darbų atlikimui subrangos sutarties bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudariusi, o bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo žmogiškųjų išteklių. Iš tyrimui atlikti pateiktų dokumentų nustatyta, kad „Statybos rangos sutartyje Nr. 2008-11/17“ numatytų statybos remonto darbų atlikimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo atliekamas, nes nėra pateikta tyrimui dokumentų, patvirtinančių darbų vykdymą, nepateikė atliktų statybos remonto darbų aktų, išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, pažymų (forma Nr. 3). Bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus įgaliotas asmuo I. R. 2011-03-16 pranešimu pateikė 2008 m. finansinę atskaitomybę, kreditorinių ir debitorinių įsiskolinimų sąrašus ir jų finansinius reikalavimus. Iš ikiteisminio tyrimo byloje surinktų dokumentų ir tyrimo metu bankroto administratoriaus UAB „Bankroto departamentas LT“ pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2010-04-29 BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimų sumos yra: kreditoriniai įsiskolinimai – 613 809,12 Lt; debitoriniai įsiskolinimai – 201 011,66 Lt. Pagal bankroto bylos ir bankroto administratoriaus UAB „Bankroto departamentas LT“ pateiktus duomenis, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga įmonėms ir organizacijoms taip (priedas): 1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 125,66 Lt; 2. AB „(duomenys neskelbtini)“ 292,96 Lt; 3. UAB „(duomenys neskelbtini)t“ - 21019,70 Lt; 4. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 94,62 Lt; 5. UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 2680,58 Lt; 6. UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 47154,24 Lt; 7. UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 100749,46 Lt; 8. UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 441691,90 Lt. Iš viso - 613809,12 Lt. Bendrovei liko skolingos organizacijos ir fiziniai asmenys taip. 1. L. B. - 49,90 Lt; 2. Iš anksto sumokėtos sumos tiekėjams -7350,0 Lt; 3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 153986,28 Lt; 4. Restoranai „(duomenys neskelbtini)“ - 23347,53 Lt; 5. Grąžintina PVM suma - 15445,93 Lt. Iš viso – 201 011,66 Lt. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 10 str. „Apskaitos tvarkymas“ 1 dalyje nustatyta, kad „Ūkio subjekto apskaitą tvarko apskaitos tarnyba (struktūrinis padalinys) arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris)“. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą nuo 2008-08-19 iki 2009-05-11 tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)), nuo 2009-05-11 vyr. finansininkė A. B..

UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) atskirų straipsnių reikalavimais, būtent 2 str., 4 str., 6 str., 9 str., 10 str.,12 str., 19 str., neatliko metinių inventorizacijų, nesudarė finansinės atskaitomybės už 2009 m. ir bankroto bylos iškėlimo dienai (2010-04-29), nesuderino skolų sumų.

1) Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, taip pat šio įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje nurodytas dokumentas“ (galioja nuo 2007-06-21 pagal 2007-06-07 LR įstat. Nr. X-1178), o 2 dalyje nurodyta, kad „Apskaitos registras (toliau registras)- remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys“. Minėto straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad „Buhalterinė apskaita (toliau – apskaita) – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti". UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentinė informacija nesukaupta, duomenys nesusisteminti ir nesugrupuoti, bei neparuošti finansinei atskaitomybei sudaryti bei patikrinti jos teisingumui.

2) Bendrovė nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimų, nes apskaita buvo tvarkoma netinkamai, nelaiku ir nenaudingai vidaus ir išorės informacijos vartotojams.

3) Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalyje nustatyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Nėra galimybės nustatyti, ar į apskaitą buvo įtrauktas 2008 m. išduotas paprastasis vekselis, 2009 m. pirktų transporto priemonių įsigijimas ir kt..

4) Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalyje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais...“, o 4 dalyje nustatyta, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“. Apskaitos registrai tyrimui nepateikti, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių fiksavimo patikrinti nėra galimybės.

5) Minėto įstatymo 19 str. „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“ -1-oje dalyje nurodoma, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.“ To paties straipsnio 2-oje dalyje nurodoma, kad „Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, o 4-oje dalyje nurodoma, kad „Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir finansinę atskaitomybę perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovais dirbę asmenys nurodytų reikalavimų nesilaikė. Tyrimo metu už tiriamąjį laikotarpį, t. y. nuo 2008-11-17 iki 2010-04-29, iš bendrovės pateiktų dokumentų už 2008 m. nebuvo galima iš dalies ir už 2009 m. ir 2010 m. nebuvo galima visiškai nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, nes bendrovė nepateikė sąskaitų apskaitos registrų, nepateikė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, neatliko arba neišsaugojo inventorizacijos aktų. Keičiantis bendrovės vadovams, neatliko inventorizacijų ir neperdavė buhalterinės apskaitos dokumentų, grynųjų pinigų ir kt. Už 2009 m. nesudarė ir nepateikė finansinės atskaitomybės ir pelno mokesčio deklaracijos. 2008 m., 2009 m. ir 2010 m. neatliko metinių inventorizacijų. 2010-04-29 (bankroto bylos iškėlimo dieną) nesudarė finansinės atskaitomybės, bankroto administratoriui neperdavė bendrovės turto ir buhalterinės apskaitos dokumentų.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Finansinės atskaitomybės įstatymo 15 str. „Bendrieji finansinės atskaitomybės reikalavimai“, kur nurodyta, kad metinę finansinę atskaitomybę įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams. Finansinė atskaitomybė sudaroma vadovaujantis šiuo Įstatymu, Verslo apskaitos standartais arba Tarptautiniais apskaitos standartais ir kitais teisės aktais. Iki finansinės atskaitomybės sudarymo į apskaitą turi būti įtrauktos visos įmonės finansinių metų ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai. 10. Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizacijos duomenimis. Inventorizavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“

Nesilaikė 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (2003-03-13 nutarimo Nr. 13 redakcija) 26 punkto reikalavimo, kuriame nurodyta „Jeigu kasininkas neatvyksta į darbą dėl ligos ar kitų priežasčių arba su juo nutraukiama darbo sutartis, jam patikėtus pinigus perskaičiuoja ūkio subjekto vadovo paskirta inventorizacijos komisija dalyvaujant kitam ūkio subjekto vadovo įsakymu paskirtam kasininkui. Surašomas pinigų inventorizavimo aprašas, kurį pasirašo minėtieji asmenys“. Bendrovė šių reikalavimų nesilaikė, nes A. Z. neperdavė kasos naujai paskirtam kasininkui. Nepateikė įsakymo ir perdavimo akto, kad direktorius L. B. 2009 m. lapkričio mėn. išeidamas atostogų perdavė bendrovės kasą naujai paskirtam kasininkui. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalyje nurodoma, kad „Už apskaitos organizavimą šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, o 2 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. Tokiu būdu už aukščiau įvardintus pažeidimus atsakingi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriais dirbę asmenys. Tiriamuoju laikotarpiu direktoriaus pareigas nuo 2008-11-17 iki 2008-12-08 ėjo A. Z., o nuo 2008-12-08 iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (2010-04-29) direktoriumi dirbo L. B..

Teisiamajame posėdyje specialistas P. M. savo pateiktą išvadą patvirtino.

Byloje yra 440300 Lt paprastas vekselis, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ besąlygiškai įsipareigojo sumokėti UAB „Vilnius LT“ 440300 Lt skolą 2009-12-17. Šį vekselį pasirašė A. Z., patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu ir savo parašu. 2008-11-17 pasirašydamas statybos rangos sutartį, A. Z. įsipareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti išplanavimo pakeitimą bei kapitalinį remontą verslo centro „Algirdo 26“ patalpose, esančiose Algirdo g. 26, Vilniuje bei garantavo, kad UAB „“(duomenys neskelbtini)“ yra pajėgi darbus objekte atlikti visus ir per nurodytą terminą.

Liudytojo V. K. parodymais nustatyta, kad tarp jo įmonės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos rangos sutarties pasirašyta nebuvo, nors dėl to buvo tartasi su kaltinamuoju, kuris po kurio laiko kažkur dingo.

Liudytojo L. B. parodymais nustatyta, kad A. Z. darbo laikotarpiu buvo nustatytas grynųjų pinigų - 109299 Lt trūkumas. Šios pinigų sumos panaudojimo pateisinančių dokumentų A. Z. nepateikė. Pinigus iš banko sąskaitos galėjo paimti tik A. Z., nes bankui buvo pateikti tik jo parašai. Po to A. Z. dingo, jo buvo ieškoma, tačiau susitikti vengė.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. Z. nuo 2008-02-13 iki 2008-12-08 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Su juo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Jis buvo materialiai atsakingas asmuo ir ėjo bendrovės kasininko pareigas. Taigi jam užimamų pareigų pagrindu buvo patikėtas svetimas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis neteisėtai pasinaudojo jam suteiktais įgaliojimais svetimo turto atžvilgiu. Išrašydamas paprastąjį vekselį bei pasirašydamas statybos rangos sutartį, jis veikė nusikalstamai, nes žinodamas, kad jokios skolos nėra, išrašė fiktyvius dokumentus. A. Z. žinojo, kad nebuvo žmogiškųjų išteklių atlikti statybos darbus. Nebuvo sudaryta subrangos sutartis, nesudaryta statybos darbų sąmata. Iš bylos medžiagos teismas sprendžia, jog jis suvokė, kad neteisėtai ir neatlygintinai švaisto jam patikėtą turtinę teisę. Esant tokioms aplinkybėms, jo nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal LR BK 184 str. 2 d.

Dėl nusikalstamo veikos, numatytos LR BK 300 str. 3 d., padarymo

Byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad A. Z., žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliks išplanavimo pakeitimo ir kapitalinio remonto darbų, sudarė statybos rangos sutartį, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti išplanavimo pakeitimą bei kapitalinį remontą ir garantavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pajėgi atlikti visus darbus objekte per nurodytus terminus. Tikrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios skolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo. A. Z., pasirašydamas kaip direktorius ir uždėdamas įmonės antspaudą, patvirtino žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis. Specialisto išvada patvirtina, kad A. Z. neturėjo žmogiškųjų išteklių atlikti sutartyje numatytus darbus. Nustatyta, kad statybos rangos sutartyje numatyti statybos remonto darbai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo vykdomi, nes nėra dokumentų, patvirtinančių darbų vykdymą, nepateikta atliktų statybos remonto darbų aktų, išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. Taigi A. Z. suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą dokumentą – statybos rangos sutartį panaudojo, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta didelė žala, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo teisę reikalauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ besąlygiškai sumokėti 440300 Lt, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamojo nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal LR BK 300 str. 3d.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 str. 1 d., padarymo ( dėl pinigų priėmimo kvito)

Bylos medžiaga nustatyta, kad A. Z. suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą dokumentą panaudojo. Kaltinamasis surašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitą, kurio eilutėje „sumokėti už“ įrašė „Turbo kaiminį katilą Junkers Euroline ir dūmų išmetimo kaminą“, eilutėje „sumokėta suma“ įrašė „trys tūkstančiai vienas šimtas penkiasdešimt Lt. 00 ct“, eilutėje „sumokėjau“ įrašė „A. Ž.“ ir eilutėje „pinigus gavau“ įrašė „Direktorius A. Z.“ bei pasirašė kaip UEAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Tokiu būdu jis patvirtino žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, nes iš tikrųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių grynųjų pinigų iš A. Ž. negavo. 2009 m. perdavęs žinomai suklastotą dokumentą įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, jį panaudojo. Nors kaltinamasis neigė šio nusikaltimo padarymą, tačiau jo kaltę patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai A. Ž., V. K., ištirta specialisto išvada bei kiti rašytiniai įrodymai. Esant tokioms aplinkybėms A. Z. nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal LR BK 300 str. 1 d.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 str. 1 d., padarymo ( dėl statybos rangos sutarties)

Bylos medžiaga nustatyta, kad A. Z. suklastojo tikrą dokumentą bei žinomai suklastotą dokumentą panaudojo. Nors žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliks išplanavimo pakeitimo ir kapitalinio remonto darbų, tačiau vis tiek sudarė statybos rangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įsipareigojo visus darbus atlikti per nurodytus terminus. Jis žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepajėgi atlikti šiuos darbus, nebuvo sudaryta subrangos sutartis, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo žmogiškųjų resursų. Tai patvirtino specialisto išvada. A. Z. sutartį pasirašė ir patvirtino antspaudu. Suklastojęs tikrą dokumentą – statybos rangos sutartį - ją panaudojo, todėl jo nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal LR BK 300 str. 1 d.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 222 str. 1 d., padarymo

Įstatymas numato, kad baudžiamoji atsakomybė asmeniui iškyla tada, kai jis apgaulingai tvarko teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą. Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir finansinei atskaitomybei sudaryti. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba tokios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimu, revizijos aktais, specialisto išvada.

Byloje esančia specialisto išvada nustatyta, kad A. Z. pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, LR Vyriausybės nutarimu patvirtintas Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintas Inventorizacijos taisykles.

Bylos medžiaga nustatyta, kad A. Z. laikotarpiu nuo 2008-02-13 iki 2008-12-08, dirbdamas UAB “(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi pagal darbo sutartį ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, o nuo 2008-03-17 pagal pasirašytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ visiškos materialinės atsakomybės sutartį faktiškai eidamas ir bendrovės kasininko pareigas, todėl pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių16 p. „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą <...> ūkio subjektas pildo kasos knygą (knygas), kurios (kurių) lapai turi būti sunumeruoti, perverti virvele ir užantspauduoti. Įrašas, nurodantis kasos knygos lapų skaičių, tvirtinamas ūkio subjekto vadovo ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašais“ reikalavimus, būdamas atsakingas ir už įmonės kasos apskaitos tvarkymą, laikotarpiu nuo 2008-02-13 iki 2008-12-08 pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str. reikalavimus, kuriame nurodyta, kad ,,ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, 6 str. reikalavimus, kuriame nurodytas apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas, 2 d. reikalavimus „ į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus" reikalavimus ir 2000-02-07 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 19 p. „pinigai, neįforminti kasos pajamų orderiais, laikomi kasos pertekliumi ir <...> ūkio subjektuose įskaitomi į jų pajamas“ reikalavimus, nes 3150,00 litų piniginių lėšų, gautų į savo asmeninę sąskaitą, esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) už parduotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusį katilą „Junkers Euroline“ nepervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas ar įmonės kasą bei nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB “(duomenys neskelbtini)“ veikloje, t. y. naudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas be apskaitos dokumentų.

A. Z. taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-04-17 nutarimu Nr. 370 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 5 p., kuriame nurodyta, kad „visas įmonės turtas turi būti inventorizuojamas pertvarkant įmonę <...> keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, turi būti inventorizuojama turto dalis, perduodama vieno materialiai atsakingo asmens kitam materialiai atsakingam asmeniui“, 9 p. „įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku <...> teisingų inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterinę apskaitą“ ,10 p. „inventorizacija atliekama remiantis įmonės vadovo įsakymu arba potvarkiu <...>“ reikalavimus.

Taigi A. Z. neorganizavo jo atsakomybėje buvusio įmonės materialaus turto inventorizavimo, t. y. neparašė įsakymo, nesudarė inventorizacijos komisijos ir, išeidamas iš darbo, neperdavė kitam atsakingam asmeniui įmonės materialiojo turto ir piniginių lėšų likučio bendrovės kasoje, dėl to laikotarpiu nuo 2008-02-13 iki 2008-12-08 iš dalies negalima nustatyti UAB “(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros. Esant tokiom aplinkybėm jo nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal LR BK 222 str. 1 d.

Dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 209 str., padarymo

Pagal BK 209 str. atsako tas asmuo, kuris sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelę turtinę žalą kreditoriams.

Bylos medžiaga nustatyta, kad A. Z. tyčia ir turėdamas tikslą sąmoningai blogai valdyti įmonę nulemiant jos bankrotą, veikė priešingai įmonės interesams bei priiminėjo akivaizdžiai ekonomiškai bendrovei nenaudingus sprendimus, prieštaraujančius įstatymams ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatams. Jis neteisėtai išrašė ir kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pasirašė 440 300 Lt „Paprastąjį vekselį“ ir uždėjo įmonės antspaudą, šiuo vekseliu UAB „(duomenys neskelbtini)“ besąlygiškai įsipareigojo sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 440 300 Lt skolą, taip neteisėtai surašė bei patvirtino žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, nes tikrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios skolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo, A. Z. neteisėtai perdavė 440 300 Lt paprastąjį vekselį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingiems asmenims, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo teisę reikalauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ besąlygiškai sumokėti 440 300 Lt, taip A. Z. iššvaistė jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės – 440 300 Lt vertės turtinę teisę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo perleidimo sutartimi perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teises į 440 300 Lt „Paprastąjį vekselį“ , po ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo ir 2010-04-29 teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla. Šiais savo veiksmais A. Z. sąmoningai blogai valdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ – iššvaistęs 440 300 Lt vertės turtinę teisę, apsunkino atsiskaitymą laiku su tiekėjais ir kreditoriais, padarė lemiamą įtaką bendrovės mokumui bei sutrukdė siekti pagrindinio bendrovės tikslo – pelno gavimo, tai nulėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą ir padarė didelę, iš viso 613 809,12 Lt, turtinę žalą kreditoriams: UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)t“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi tokie kaltinamojo nusikalstami veiksmai atitinka LR BK 209 str.

Dėl senaties terminų taikymo nusikalstamoms veikoms, numatytoms LR BK 209 str. ir 300 str. 1 d. ( dvi nusikalstamos veikos)

LR BK 3 str. 1 d., 2 d. numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

LR BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, kuriems praėjus apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas. Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo, jo trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos. Tais atvejais, kai yra aišku, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai yra suėję ir asmeniui nebus galima pritaikyti baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, baudžiamasis procesas, kaip nustatyta BPK3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, negali būti pradedamas, o pradėtas

Suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, baudžiamasis procesas A. Z. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 209 str. ir 300 str. 1d., 300 str. 1d nutrauktinas (BPK 3 str. 1 d. 2 p.). Nutraukiant baudžiamąjį procesą suėjus senaties terminui, asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutraukiamas, kaltumo klausimas nesprendžiamas.

Dėl civilinio ieškinio

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys 3150Lt paliekamas nenagrinėtu, nes baudžiamasis procesas nutraukiamas, suėjus senaties terminui pagal LR BK 183 str. 1 d.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.: į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. Z. padarė keturis nesunkius, du apysunkius ir vieną sunkų nusikaltimus. Nusikaltimai savanaudiški, turtinio pobūdžio. Kaltinamasis dirba, charakterizuojamas teigiamai, baustas administracine tvarka, neteistas.

Lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių jo atžvilgiu nenustatyta. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę bei lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajam skiriama bausmė, žemesnė nei jos vidurkis.

A. Z. kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 - 308 str. str.

nusprendė:

A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 184 str. 2d.300 str. 3d. 222 str. 1d. ir nuteisti:

pagal BK 184 str. 2d. laisvės atėmimu 1( vieniems) metams ir 6 mėnesiams;

pagal BK 300 str. 3d. laisvės atėmimu 7 mėnesiams;

pagal BK 222 str. 1d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 2d., 5d.1p. bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 184 str. 2d. ir 300str. 3d. subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 ( vienus ) metus ir 6 mėnesius.

Šią bausmę, vadovaujantis LR BK 63 str. 1d. 4d. dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. 1d. ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1( vienus) metus ir 9 mėnesius.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo bausmės vykdymo dienos.

Baudžiamąją bylą A. Z. atžvilgiu dėl kaltinimų, numatytų LR BK 183 str. 1d., 300 str. 1d., 300 str. 1d., 209 str. nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį 3150 Lt sumoje palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliacine tvarka.

Teisėja Svetlana Jurgaitienė