Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kruza“ ir UAB „Imporas“ atstovams D.D. ir advokatui E.A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I.V. ieškinį atsakovėms UAB „Kruza“ ir UAB „Imporas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Kruza“ sudaryta 2018 m. spalio 1 d. neterminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pareigoms, pagal kurią darbdavys įsipareigojo mokėti ieškovei 200 Eur darbo užmokestį, mokant du kartus per mėnesį 5-10 ir 15-20 d. d. (gali būti mokami priedai ir premijos). UAB „Kruza“ direktoriaus D.D. 2019 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė nuo 2019 m. vasario 4 d. atleista pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (darbuotojo prašymu)). 2019 m. vasario 6 d. gautas VSDFV pranešimas apie 2019 m. vasario 4 d. darbo santykių UAB „Kruza“ pabaigą. Iš UAB „Kruza“ pateiktos VSDFV informacijos apie apdraustųjų, kurių valstybinis socialinis draudimas baigėsi per nurodytą laikotarpį nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2019 m. vasario 4 d., matyti, kad ieškovės paskaičiuota draudžiamųjų pajamų suma sudarė 191,48 Eur, įmokų suma – 40,73 Eur. Iš pateiktos informacijos apie paskaičiuotą kompensaciją už nepanaudotas atostogas matyti, kad nuo 2018 m. lapkričio mėn., 2018 m. gruodžio mėn., 2019 m. sausio mėn. (iš viso 61 diena) sudarė 191,48 Eur, skaičiuojant nuo paskaičiuoto darbo užmokesčio 851,16 Eur (už 2018 m. lapkričio mėn., 2018 m. gruodžio mėn., 2019 m. sausio mėn.), ieškovei išmokėta 2019 m. vasario mėn. suma sudarė 115,84 Eur.

Iš UAB „Kruza“ 2020 m. kovo 9 d. pateiktos pažymos apie ieškovės vidutinį darbo užmokestį matyti, kad ieškovės vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sudarė 241,33 Eur (2018 m. lapkričio mėn., 2018 m. gruodžio mėn., 2019 m. sausio mėn.), vidutinis dienos darbo užmokestis sudarė 11,87 Eur.

Iš UAB „Kruza“ 2020 m. birželio 22 d. pateiktos asmeninės sąskaitos taip pat 2020 m. birželio 22 d. pateiktos išmokėjimų už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 4 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. matyti, kad ieškovės fiksuotas darbo užmokestis sudarė 284 Eur, už laikotarpį nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. vasario ieškovės paskaičiuota 1135,48 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio (2018 m. spalio mėn. – 220 Eur, 2018 m. lapkričio mėn. – 220 Eur, 2019 m. gruodžio mėn. – 220 Eur, 2019 m. sausio mėn. – 284 Eur, 2019 m. vasario mėn. – 191,48 Eur), išskaičiuota 346,22 Eur mokesčių (2018 m. spalio mėn. – 52,80 Eur, 2018 m. lapkričio mėn. – 52,80 Eur, 2019 m. gruodžio mėn. – 52,80 Eur, 2019 m. sausio mėn. – 112,18 Eur, 2019 m. vasario mėn. – 75,64 Eur), išmokėta ieškovei – 789,26 Eur (atskaičius mokesčius) (2018 m. spalio mėn. – 167,20 Eur, 2018 m. lapkričio mėn. – 167,20 Eur, 2019 m. gruodžio mėn. – 167,20 Eur, 2019 m. sausio mėn. – 171,82 Eur, 2019 m. vasario mėn. – 115,84 Eur). Iš UAB „Kruza“ pateikto AB Medicinos banko sąskaitos išrašo matyti, kad I.V. atlikti SEPA mokėjimai 2019 m. vasario 7 d. (DU 2019.01) – 287,66 Eur, 2019 m. sausio 9 d. (DU 2018.12) – 167,20 Eur, 2018 m. gruodžio 5 d. (DU 2018.11) – 167,20 Eur, 2018 m. lapkričio 6 d. (DU 2018.10) – 167,20 Eur.

Iš ieškovės pateikto AB SEB banko sąskaitos išrašo matyti, kad UAB „Kruza“ laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 17 d. iki 2019 m. vasario 8 d. pervedė 789,26 Eur, UAB „Imporas“ laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 8 d. iki 2019 m. liepos 19 d. pervedė ieškovei 5530,39 Eur.

Tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Imporas“ sudaryta 2016 m. gegužės 17 d. neterminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pareigoms, pagal kurią darbdavys įsipareigojo mokėti ieškovei 0,5 etato nuo MMA Eur darbo užmokestį (2016 m. rugpjūčio 1 d. pakeista 2016 m. liepos 28 d. direktoriaus įsakymu, dirbant 8 val. per dieną ir mokant MMA, 2018 m. sausio 1 d. darbo sutartis pakeista, padidinus darbo užmokestį – 400 Eur, 2018 m. gruodžio 28 d. darbo sutartis pakeista, padidinus darbo užmokestį nuo 2019 m. sausio 1 d. - 555 Eur), darbo užmokestį mokant du kartus per mėnesį – avansas mokamas iki mėnesio 30 dienos, likusi atlyginimo dalis – iki kito mėnesio 15 d. Apie priėmimą į darbą pateiktas UAB „Imporas“ pranešimas VSDFV. Minėta darbo sutartis nutraukta 2019 m. gegužės 3 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (darbuotojo prašymu)), 2019 m. balandžio 29 d. UAB „Imporas“ direktoriaus D.D. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Pateiktas ieškovės I.V. 2019 m. balandžio 29 d. prašymas UAB „Imporas“ direktoriui nuo 2019 m. gegužės 3 d. atleisti iš darbo savo noru. Apie ieškovės atleidimą pateiktas UAB „Imporas“ pranešimas VSDFV. Iš UAB „Imporas“ pateiktos VSDFV informacijos apie apdraustųjų, kurių valstybinis socialinis draudimas baigėsi per nurodytą laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 3 d. iki 2019 m. gegužės 3 d., matyti, kad ieškovės paskaičiuota draudžiamųjų pajamų suma sudarė 1283,16 Eur, įmokų suma – 272,93 Eur. Iš pateiktos UAB „Imporas“ pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. paskaičiuotas darbo užmokestis sudarė 2179,39 Eur, išmokėta ieškovei 1317,31 Eur, neišmokėtas likutis sudarė 862,08 Eur. Iš UAB „Imporas“ 2020 m. kovo 9 d. pateiktos pažymos apie ieškovės vidutinį darbo užmokestį matyti, kad ieškovės vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sudarė 555 Eur (2019 m. vasario mėn., 2019 m. kovo mėn., 2019 m. balandžio mėn.), vidutinis dienos darbo užmokestis sudarė 27,30 Eur. Iš pateiktos informacijos apie paskaičiuotą kompensaciją už nepanaudotas atostogas matyti, kad nuo 2019 m. vasario mėn., 2019 m. kovo mėn., 2019 m. balandžio mėn. (iš viso 61 diena) sudarė 1207,48 Eur, skaičiuojant nuo paskaičiuoto darbo užmokesčio 1665 Eur (už 2019 m. vasario mėn., 2019 m. kovo mėn., 2019 m. balandžio mėn.). Iš UAB „Imporas“ pateikto paskaičiavimo matyti, kad ieškovei 2019 m. gegužės mėn. paskaičiuota darbo užmokesčio suma sudarė 1283,16 Eur (neatskaičius mokesčių), išskaičiuota – 506,85 Eur mokesčių, išmokėti paskaičiuota suma sudarė – 776,31 Eur (atskaičius mokesčius). Iš UAB „Imporas“ pateikto priskaitymų matyti, kad ieškovei priskaičiuota suma už 2016-2019 metus sudaro 21657,60 Eur (12321,59 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio suma + 9336,01 Eur suma už automobilio nuomą). Atsakovė UAB „Imporas“ pateikė išmokėjimų detalizaciją, iš kurios matyti, kad bendra išmokėta suma ieškovei sudaro 21715,52 Eur, permoka 57,92 Eur. AS Luminor banko mokėjimo sąrašo matyti, kad I.V. atlikti UAB „Imporas“ SEPA mokėjimai laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki 2019 m. vasario 8 d., kurių bendra suma sudaro 21715,52 Eur.

Dėl praleisto termino atnaujinimo

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė UAB „Kruza“ 2018 m. spalio 1 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo nutraukta 2019 m. vasario 4 d. Ieškovė ir atsakovė UAB „Imporas“ 2016 m. gegužės 17 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo nutraukta 2019 m. gegužės 3 d. Ieškovė ieškiniu ginčija atleidimo iš UAB „Kruza“ teisėtumą ir prašo priteisti iš UAB „Imporas“ po atleidimo likusias nesumokėtas sumas.

Bendrasis ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (DK 15 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė nurodo, jog terminą kreiptis dėl galimai pažeistų teisių gynimo praleido dėl svarbių priežasčių – dėl darbdavių atstovo pažadų atsiskaityti su ieškove, ieškovės vaiko 3 savaites trukusios ligos ir pooperacinio laikotarpio, intensyvių naujo darbo paieškų, dėl lėšų trūkumų nebuvo galimybės kreiptis dėl teisinės pagalbos, dėl naujo darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovei laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. mokama nedarbo draudimo išmoka. Iš pateiktos darbo ieškančio asmens kortelės matyti, jog ieškovė nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2019 m. spalio 19 d. registruota Užimtumo tarnyboje. Iš pateikto AB SEB banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovei laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d. išmokėta 1188,85 Eur nedarbo išmokos suma. Kadangi ieškovė niekur nedirbo, gavo tik nedarbo draudimo išmoką, akivaizdu, jog ieškovės turtinė padėtis nebuvo pakankamai gera, kad ieškovė galėtų kreiptis dėl teisinės pagalbos ir ginti savo galimai pažeistas teises. Darbo ginčų komisijos pateiktoje darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), medžiagoje esantis 2019 m. gegužės 13 d. medicininis pažymėjimas patvirtina, jog ieškovės sūnus D.V., gimęs (duomenys neskelbtini), buvo 2019 m. gegužės 20 d. operuotas, gydėsi stacionare nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. gegužės 13 d., taikytas namų režimas iki 2019 m. gegužės 24 d. Byloje pateikti ieškovės ir darbdavių atstovo susirašinėjimai patvirtina, jog ieškovei ilgą laiką buvo žadama sumokėti likusį įsiskolinimą. Atsakovių UAB „Kruza“ ir UAB „Imporas“ direktorius D.D. teismo posėdžio metu pripažino, kad ieškovės atleidimo dieną neatsiskaitė su ieškove dėl susidariusios sunkios finansinės situacijos, ieškovei priklausančias sumas mokėjo dalimis, ieškovė ne kartą kreipėsi į D.D., tarp jų santykiai nebuvo konfliktiški, dėl atsiskaitymo bandė susitarti gražiuoju.

Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes bei byloje esančius rašytinius įrodymus, pripažįsta, kad ieškovė terminą kreiptis dėl neteisėto atleidimo iš darbo bei su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas atnaujintinas.

Dėl ieškovės atleidimo iš UAB „Kruza“ pripažinimo neteisėtu

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Kruza“ sudaryta 2018 m. spalio 1 d. neterminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pareigoms, pagal kurią darbdavys įsipareigojo mokėti ieškovei 200 Eur darbo užmokestį, mokant du kartus per mėnesį 5-10 ir 15-20 d. d. (gali būti mokami priedai ir premijos). UAB „Kruza“ direktoriaus D.D. 2019 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė nuo 2019 m. vasario 4 d. atleista pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (darbuotojo prašymu)). 2019 m. vasario 6 d. ieškovė gavo VSDFV pranešimą apie 2019 m. vasario 4 d. darbo santykių UAB „Kruza“ pabaigą. Teismo posėdyje liudytoja D.R. paaiškino, kad yra įmonės, kuri tvarko apskaitą UAB „Kruza“ ir UAB „Imporas“ direktorė. Dėl ieškovės atleidimo aplinkybių gali paaiškinti tiek, jog gavusi direktoriaus nurodymą nutraukti darbo sutartį su ieškove, paruošė visus dokumentus, reikalingus darbuotojo atleidimui, t. y. paruošė įsakymą, atliko paskaičiavimus, informavo VSDFV. Nurodė, kad kalbėjo su ieškove apie tai, kad neturi jos prašymo dėl atleidimo. Kitų aplinkybių paaiškinti negalėjo.

Iš ieškovės pateiktų elektroninių laiškų matyti, jog ieškovė ir po 2019 m. vasario 4 d. bendravo su tiekėjais kaip UAB „Kruza“ atstovė. Tai patvirtina ieškovės nurodomas aplinkybes, kad ji atliko darbo funkcijas UAB „Kruza“ ir po 2019 m. vasario 4 d. Be to, ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad su darbdavių atstovu buvo susitarta, jog už papildomą darbą UAB „Kruza“ jai bus mokama po 150 Eur per mėnesį. Šios sumos nurodytos ir UAB „Imporas“ su darbo santykiais mokėtinų sumų paskaičiavimuose, kuriuos ieškovė siuntė atsakovių atstovui D.D. Atsakovių atstovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog šiuos skaičiavimus, siųstus ieškovės elektroniniu paštu, gavo. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog faktiškai darbo santykiai tarp ieškovės ir UAB „Kruza“ nebuvo nutrūkę nuo 2019 m. vasario 4 d. Būtina įvertinti tai, kad byloje nenustatytos kitos aplinkybės, kurios galėtų būti vertintinos kaip darbo santykių tarp šalių pabaigos pagrindas.

Teismas pažymi, jog DK 65 straipsnio 7 dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga užtikrinti tinkamą darbo santykių pasibaigimo įforminimą ir atsiskaitymą su darbuotoju. Bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovės rašytinio prašymo atleisti ją iš darbo UAB „Kruza“ nuo 2019 m. vasario 4 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį nėra. Pastebėtina, kad darbuotojas, net raštu išreiškęs savo valią nutraukti darbo santykius savo noru, turi teisę atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo padavimo dienos.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog ieškovė neišreiškė valios nutraukti darbo santykius su UAB „Kruza“, todėl DK 55 straipsnio pagrindu 2019 m. vasario 4 d. negalėjo būti atleista, taigi ieškovės reikalavimas pripažinti jos atleidimą iš UAB „Kruza“ pagrįstas ir tenkintinas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Kruza“ susiklostė darbo santykiai. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad darbo bylos – viena iš nedispozityviųjų bylų kategorijų, kurioje bendrieji civilinio proceso teisės principai turi tam tikrų ypatumų: įstatymo teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga tam tikrus klausimus spręsti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2005; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2011). Tai reiškia, kad tokios kategorijos bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis), byloje pagal darbuotojo ieškinį, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 straipsnis); darbuotojui pareiškus vieną iš įstatymuose nustatytų alternatyvių reikalavimų, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymų nustatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 418 straipsnis) ir pan., todėl šioje byloje yra pagrindas viršyti ieškovės pareikštus reikalavimus.

Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes bei byloje pateiktus rašytinius įrodymus pripažįsta, jog bylos medžiaga įrodyta, kad darbo santykiai tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Kruza“ faktiškai nutrūko 2019 m. gegužės 3 d. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu iš esmės patvirtino, jog darbo santykiai UAB „Kruza“ nutrūko tuo pat metu, kaip ir darbo santykiai su UAB „Imporas“, pačios ieškovės prašymu. Taigi ieškovei priteistinas tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Kruza“ sudarytoje 2018 m. spalio 1 d. darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytas darbo užmokestis, t. y. 200 Eur (neatskaičius mokesčių), už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 5 d. iki 2019 m. gegužės 3 d.: už 2019 m. vasario mėn. 180 Eur (200 Eur : 20 d. d. x 18 d. d.), už 2019 m. kovo mėn. 200 Eur, už 2019 m. balandžio mėn. 200 Eur, už 2019 m. gegužės mėn. 18,18 Eur (200 Eur : 22 d. d. x 2 d. d.), iš viso 598,18 Eur (neatskaičius mokesčių).

DK 218 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Pagal DK 218 straipsnio 4 dalį, jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė neprašo grąžinti į darbą UAB „Kruza“, paaiškina, kad dirba kitoje darbovietėje. Taigi ieškovei turėtų būti priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, tačiau, kadangi ieškovė UAB „Kruza“ neišdirbo dvejų metų, kompensacija, numatyta DK 218 straipsnyje nepriteistina. Pažymėtina, kad kitų teisinių pagrindų (DK 56, 57, 59, 60 straipsniai) priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Kruza“ išeitines išmokas, numatytas DK, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės UAB „Kruza“ šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką netenkintinas.

DK 147 straipsnio 2 dalis nustato, kad, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Minėtos įstatymo nuostatos suponuoja, jog pareiga mokėti netesybas – darbuotojo vidutinį darbo užmokestis per mėnesį – siejama su darbuotojo kaltės dėl vėluojančio atsiskaitymo nebuvimu.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog DK 147 straipsnio 2 dalis nustato kompensuojamąjį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501-701/2016). Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama būtinybė užtikrinti proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2013).

DK 145 straipsnyje nustatyta, jog šiame kodekse ir kitose darbo teisės normose nurodytais atvejais darbuotojui mokamos išmokos skaičiuojamos pagal jo vidutinį darbo užmokestį. Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina Darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą. Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą (toliau ir Aprašas), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“. Aprašo 5.1 numato, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1–3.4 papunkčiuose, ir mėnesines premijas, mokamas už mėnesio darbo rezultatus. Vadovaujantis atsakovės UAB „Kruza“ pateikta pažyma apie ieškovės vidutinį darbo užmokestį, ieškovės vidutinis dienos darbo užmokestis skaičiuojamuoju laikotarpiu sudaro 11,87 Eur (neatskaičius mokesčių), vidutinis mėnesio darbo užmokestis skaičiuojamuoju laikotarpiu sudaro 241,33 Eur (neatskaičius mokesčių).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei iš atsakovės UAB „Kruza“ priteistinas 200 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 5 d. iki 2019 m. gegužės 3 d., kuris šiai dienai nėra ieškovei sumokėtas, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju taikytinos DK 147 straipsnyje numatytos teisinės pasekmės. Įvertinus tai, kad ieškovė nesikreipė dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu beveik vienerius metus, tai, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovės UAB „Kruza“ sunkią finansinę būklę, vadovaujantis proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros principais, pripažintina, jog protinga ir sąžininga ieškovei iš atsakovės priteistina netesybų suma – 241,33 Eur (neatskaičius mokesčių) dydžio vidutinis mėnesio darbo užmokestis už tris mėnesius. Kita ieškovės reikalavimo dalis netenkintina.

Dėl ieškovei neišmokėtų sumų iš UAB „Imporas“

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės UAB „Imporas“ 1551,16 Eur darbo užmokesčio ir išmokų, susijusių su darbo santykiais skolą. Nurodo, kad po atleidimo iš UAB „Imporas“ su ieškove nebuvo iki galo atsiskaityta. Atsakovė UAB „Imporas“ pripažįsta, jog su ieškove buvo vėluojama atsiskaityti, tačiau 2019 m. liepos 19 d. ieškovei išmokėtos likusios mokėtinos sumos ir jokių įsiskolinimų šiai dienai nėra likę.

Pagal DK 214 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami. DK 148 straipsnyje reglamentuojama darbdavio pareiga tvarkyti informaciją apie darbuotojo darbo užmokestį ir dirbtą laiką. DK 65 straipsnio 7 dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama darbdavio pareiga užtikrinti tinkamą darbo santykių pasibaigimo įforminimą ir atsiskaitymą su darbuotoju. Nurodytos nuostatos lemia darbdavio pareigą sudaryti ir turėti atsiskaitymą su darbuotoju patvirtinančius dokumentus. Dėl to, kilus darbdavio ir darbuotojo ginčui dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimo fakto, vadovaujantis CPK 178 straipsniu ir DK 214 straipsnio 3 dalimi, pareiga įrodyti, kad su atleistu darbuotoju atsiskaityta, tenka darbdaviui, nagrinėjamu atveju – atsakovei UAB „Imporas“.

Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovės UAB „Imporas“ mokėtinas sumas, susijusias su darbo santykiais, sudarė ne tik ne tik darbo užmokestis, bet ir procentas nuo apyvartos, kurio dalis buvo išmokama automobilio nuomos pagrindu (apie 300 Eur), o kita dalis grynais pinigais. Ieškovė pateikė 2018 m. lapkričio mėn., 2019 m. sausio mėn., 2019 m. vasario mėn., 2019 m. kovo mėn. paskaičiavimus, taip pat suvestinę, kad atleidimo iš darbo UAB „Imporas“ dienai atsakovė buvo skolinga ieškovei 2326,66 Eur, vėliau dalis sumos buvo išmokėta ir likusi nesumokėta suma 1551,16 Eur. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad minėtus paskaičiavimus kas mėnesį siųsdavo UAB „Imporas“ vadovui ir pagal tai jai buvo mokamas darbo užmokestis bei kitos su juo susijusios išmokos. Atsakovės UAB „Imporas“ atstovas D.D. teismo posėdyje patvirtino, jog tokius paskaičiavimus iš ieškovės gaudavo, tačiau pagal juos piniginių lėšų neišmokėdavo. Pastebėtina, jog byloje nėra pateikti visų mėnesių paskaičiavimų detalizavimai, iš šiuose paskaičiavimuose nurodytų duomenų nėra galimybės nustatyti, kaip, kokiu būdu, ar teisingai paskaičiuotos sumos, kokiu pagrindu šios sumos skaičiuotos ir pan., be to, byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė UAB „Imporas“ sutiko su šiais ieškovės vienašališkais paskaičiavimais. Iš atsakovės UAB „Imporas“ pateiktų priskaitymų matyti, kad ieškovei priskaičiuota suma už 2016-2019 metus sudaro 21657,60 Eur (12321,59 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio suma + 9336,01 Eur suma už automobilio nuomą). Byloje taip pat pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai, t. y. darbo užmokesčio žiniaraščiai, patvirtinantys atsakovės priskaitymų lentelėje nurodytas ieškovės darbo užmokesčio sumas. Atsakovė UAB „Imporas“ pateikė išmokėjimų detalizaciją, iš kurios matyti, kad bendra išmokėta suma ieškovei sudaro 21715,52 Eur, permoka 57,92 Eur. AS Luminor banko mokėjimo sąrašas patvirtina, kad ieškovei atlikti atsakovės UAB „Imporas“ SEPA mokėjimai laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki 2019 m. vasario 8 d., kurių bendra suma sudaro 21715,52 Eur. Taigi pagal oficialius buhalterinės apskaitos dokumentus bei banko sąskaitų išrašus matyti, jog atsakovė UAB „Imporas“ yra sumokėjusi visas ieškovei priskaitytas mokėtinas sumas.

Teismas pažymi, jog šalys savo susitarimus dėl sulygto darbo užmokesčio turi įforminti įstatymo nustatyta tvarka, o to nepadariusios prisiima riziką, jog, kilus ginčui, neturės įrodymų pozicijai pagrįsti. Be to, šalys, nesilaikiusios teisės aktų reikalavimų ir neįforminusios įstatymų nustatyta tvarka darbo užmokesčio ir kitų sąlygų, siekiant nemokėti privalomųjų mokesčių valstybei ar kitais tikslais, prisiima tokių įsipareigojimų neįvykdymo riziką. Būtina įvertinti ir tai, kad ieškovės nurodytos sumos nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą, nuo šių sumų nebuvo mokami privalomieji mokesčiai valstybei. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės UAB „Imporas“ 1551,16 Eur sumą yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Ieškovė prašo iš atsakovės UAB „Imporas“ priteisti vidutinio darbo užmokesčio dydžio netesybas, padaugintas iš šešių mėnesių skaičiaus. Kaip jau minėta, DK 147 straipsnio 2 dalis nustato, kad, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovės vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sudarė 555 Eur (neatskaičius mokesčių), ieškovės vidutinis dienos darbo užmokestis sudarė 27,30 Eur (neatskaičius mokesčių).

Bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovė atleista iš darbo UAB „Imporas“ 2019 m. gegužės 3 d. Šalys bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog buvo susitarta žodžiu, kad ieškovei mokėtinas sumas atsakovė UAB „Imporas“ išmokės vėliau, dalimis, dėl sunkios bendrovės finansinės padėties. Iš pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų matyti, jog paskutinis mokėjimas ieškovei buvo atliktas 2019 m. liepos 19 d. Pažymėtina, kad DK 146 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog šalys gali susitarti, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų po darbo santykių pasibaigimo. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Imporas“, esant šalių susitarimui, turėjo atsiskaityti su ieškove ne vėliau kaip iki 2019 m. gegužės 17 d., tačiau faktiškai atsiskaitė tik 2019 m. liepos 19 d., t. y. dviem mėnesiais vėliau. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju byloje yra pagrindas taikyti DK 147 straipsnio 2 dalį – darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – 555 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, t. y. dviejų mėnesių. Kita ieškovės reikalavimo dalis netenkintina.

Pažymėtina, kad visos išmokos, susijusios su darbo santykiais, darbuotojui iš darbdavio teismo sprendimu priteisiamos pinigų sumomis, iš jų neišskaičiavus privalomų mokesčių. Darbdavys, vykdydamas teismo sprendimą ir išmokėdamas darbuotojui priteistas išmokas, iš jų išskaičiuoja privalomus mokesčius, kurių išskaičiavimo pareigą darbdaviui nustato mokesčių ir kitokie viešosios teisės aktai.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė pateikė įrodymus, jog patyrė 500 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovės pateikė įrodymus, jog patyrė 600 Eur atstovavimo išlaidų – 300 Eur atsakovei UAB „Kruza“ ir 300 Eur atsakovei UAB „Imporas“. Atsakovės taip pat pateikė įrodymus, jog patyrė bendrai 100 Eur atstovavimo išlaidų. Kadangi abi atsakoves atstovavo tas pats atstovas, laikytina, kad atsakovė UAB „Kruza“ ir atsakovė UAB „Imporas“ patyrė po 350 Eur atstovavimo išlaidų. Iš dalies tenkinus ieškinio reikalavimus, atsižvelgiant į tai, jog šalių bylinėjimosi išlaidos iš esmės yra lygiavertės, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, šalims jų patirtos bylinėjimosi išlaidos vienai iš kitos nepriteistinos (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį tenkinus iš dalies, valstybei iš atsakovės UAB „Kruza“ priteistinas 105 Eur (75 Eur už neturtinį reikalavimą, 30 Eur už turtinį reikalavimą) žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista, o iš atsakovės UAB „Imporas“ priteistinas 25 Eur (už turtinį reikalavimą) žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės I.V. ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovės I.V. atleidimą iš UAB „Kruza“ 2019 m. vasario 4 d. neteisėtu.

Pripažinti, kad ieškovė I.V. atleista iš UAB „Kruza“ 2019 m. gegužės 3 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį.

Priteisti ieškovei I.V. iš atsakovės UAB „Kruza“ 598,18 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų 18 ct) (neatskaičius mokesčių) dydžio darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 5 d. iki 2019 m. gegužės 3 d.

Priteisti ieškovei I.V. iš atsakovės UAB „Kruza“ 241,33 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt vieno euro 33 ct) (neatskaičius mokesčių) dydžio vidutinį darbo užmokestį per mėnesį, padaugintą iš 3 (trijų) mėnesių skaičiaus.

Priteisti ieškovei I.V. iš atsakovės UAB „Kruza“ 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo visų priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. balandžio 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei I.V. iš atsakovės UAB „Imporas“ 555 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt penkių eurų) (neatskaičius mokesčių) dydžio vidutinį darbo užmokestį per mėnesį, padaugintą iš 2 (dviejų) mėnesių skaičiaus.

Priteisti ieškovei I.V. iš atsakovės UAB „Imporas“ 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo visų priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. balandžio 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškovės I.V. ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Kruza“ 105 Eur (vieną šimtą penkis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Imporas“ 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.

Nurodytos žyminio mokesčio sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas (duomenys neskelbtini)) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.