Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

Atsakovas A. S. (toliau – atsakovas) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, jis nepagrįstas ir todėl atmestinas. Nurodė, kad atsakovas ir ieškovo vadovė bei vienintelė akcininkė K. S. yra sutuoktiniai. Jų santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Dar iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) atsakovas su K. S. sudarė ikivedybinę sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro notarės S. B., notarinio registro Nr. 3665. Tačiau šiuo metu Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose jau yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2840-999/2024 dėl (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo. Bendro šeiminio gyvenimo atsakovas su K. S. nebegyvena nuo 2020 metų gruodžio, kuomet dėl pandemijos šalyje buvo įvestas II karantinas ir K. S. iš šeimos namų Vilniuje išsikėlė gyventi į savo butą, esantį Palangos mieste. Iki šio faktinio išsiskyrimo atsakovas su K. S. ir jųdviejų dukra (sutuoktiniai bendrų vaikų nesusilaukė, tačiau santuokoje atsakovas įsivaikino K. S. dukrą G. N., gim. (duomenys neskelbtini)) gyveno kartu K. S. bute, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas nuo pat įsteigimo egzistuoja tik tokiu pagrindu ir tikslu, kad jos vienintelė akcininkė ir vadovė K. S. imituoja įmonės veiklą. Realiai pagrindinis šios įmonės įsteigimo tikslas buvo paskolų per šį juridinį asmenį ėmimas ir jau paimtų paskolų refinansavimas. Šiuo tikslu ieškovo vadovė paskolų davėjams įrodinėja, kad įmonė yra realiai vykdanti veiklą ir gebanti prisiimti finansinius įsipareigojimus bei galės tinkamai ir laiku juos įvykdyti. Tokiu būdu atsakovo sutuoktinė įkalbėjo savo sutuoktinį automobilius, skirtus asmeninėms atsakovo reikmėms, įsigyti jos įmonės vardu. Atsakovas, pasitikėdamas sutuoktine, sutiko savo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos, už kurį jis pats automobilio pardavėjui sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis, registruoti ieškovo nuosavybe. Atitinkamai, K. S. ieškovo vardu surašė aptariamą nuomos sutartį. Akivaizdu, kad tiek ginčo sutarties, tiek eilės kitų panašių butaforinių nuomos sutarčių su ieškovu pasirašymo tikslas buvo K. S. poreikis per ieškovą gauti paskolą, kuri buvo suteikiama, vertinant duomenis apie ieškovo veiklą ir gautinas pajamas. Kadangi atsakovo sutuoktinė K. S., būdama ieškovo vadove, siekė dokumentiškai parodyti kredito įstaigai, kad įmonė formaliai turės finansines galimybes dengti paskolą, tam ji turėjo teikti paraišką ir ją pagrindžiančius dokumentus, todėl įkalbėjo atsakovą pasirašyti būtent tokią nuomos sutartį, tvirtindama, kad tai tebus jos įmonės buhalterinius rodiklius atspindintis dokumentas, skirtas parodyti kreditoriui. Tokiu būdu tik dėl akių atsakovas būtent ir pasirašė savo sutuoktinės K. S. parengtą 2018 nuomos sutartį. Tačiau realiai ši sutartis buvo pasirašyta net ne tuo laiku, kaip joje nurodyta, o žymiai vėliau, t. y. 2021 m. rudenį (apie rugsėjo-spalio mėnesį, kai K. S. teko pateikti patikslintą paraišką Kredito unijai „Saulėgrąža“). Tuo tarpu visos trys vėlesnės nuomos sutartys 2019, 2020, 2021 metų, o tai reiškia ir ginčo sutartis - yra akivaizdžiai suklastotos, nes jose yra akivaizdžiai ne atsakovo parašai, nors įrašyta, kad už nuomininką pasirašo A. S.. Pažymi, kad, be to fakto, jog sutartis yra suklastota ir jos atsakovas pats niekada nepasirašė, tačiau taip pat realiai ji nebuvo pradėta vykdyti bei niekada nebuvo vykdoma, niekas jokių mokėjimų pagal sutartį nei planavo atlikti, nei kreipė į automobilio nuomos sutarties nuostatas dėmesį. Sutarties apsimestinumą įrodo šie faktai: 1) Sutartyje nurodyta jos sudarymo data 2021 m. sausio 3 d., o, pagal Sutarties 4.1. p., ši sutartis galioja iki tos pačios jos sudarymo dienos, t. y. irgi iki 2021 m. sausio 3 d.; 2) Sutarties Nr. joje nurodytas „20190103“, tačiau ieškovas ieškinio priede Nr. 5 pridėjo dar tris visiškai analogiškas to paties automobilio nuomos sutartis, iš kurių viena sutartis, o būtent 2019 m. sausio 3 d. datos, yra numeruota tuo pačiu numeriu, kaip ir ginčo sutartis, t. y. „Automobilio nuomos sutartis Nr. 20190103“; 3) net nelogiška ir sveiku protu nesuvokiama būtų nuomotis 4 000 Eur vertės automobilį pusmečiui už 3 600 Eur kainą; tariamai tokio automobilio metinė nuomos kaina sudarytų vos ne dvigubą paties automobilio kainą; atsakovas niekada realaus tokio sandorio nebūtų sudaręs, nes tame nėra elementarios logikos, tame nėra jokio racionalumo, tam nebuvo poreikio ir pateisinimo; 4) Sutartis yra fiktyvi, nes niekada pagal ją nebuvo sudarytas joks priėmimo-perdavimo aktas, kuriame būtų fiksuotas automobilio perdavimo atsakovui valdyti ir naudotis momentas, automobilio būklė; perdavimo akto nebuvimas įrodo, kad sutartis tikrai yra fiktyvus sandoris; 5) ieškovas teigia, kad visas ankstesnes ginčo automobilio nuomos sutartis atsakovas vykdė tinkamai, tačiau atsakovas nėra vykdęs nei vienos iš šio automobilio ir kitų savo automobilių nuomos sutarčių, kurias jis, savo sutuoktinės surašytas tiesiog vienu ir tuo pačiu metu, tą pačią dieną pasirašė jos prašymu ir įkalbinėjimo pasėkoje; 6) ne tik šio automobilio, bet ir kito VW Passat bei net gyvenamojo kotedžo tariamos nuomos sutartys buvo surašytos vieną ir tą pačią 2021 metų rudens dieną tikslu pateikti jas kredito unijai kaip fiktyvius įrodymus, kad ieškovas yra realiai veiklą vykdantis juridinis asmuo, kuris gebės prisiimti paskolinę prievolę; 7) Sutartis, kaip ir kitos analogiškos nuomos sutartys, nebuvo pradėta vykdyti, pagal ją jokios sąskaitos faktūros jose nurodytomis datomis nebuvo išrašinėjamos ir niekada nebuvo apmokamos; 8) dvi ginčo sąskaitos faktūros (FIR Nr. 116 ir 117), kaip ir visos kitos, išrašytos tariamai pagal sutartį ir pagal kitas atsakovo pasirašytas su ieškovu nuomos sutartis, niekada nebuvo pateikiamos atsakovui apmokėti; ieškovas net nenurodė ir nepateikė įrodymų, kada ir kokiu būdu jis šias ginčo sąskaitas faktūras buvo atsakovui pateikęs apmokėti; 9) kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo 2024 m. balandžio 22 d. ieškovas reikalavo dvigubai didesnės pinigų sumos priteisimo – 7 200 Eur, o 2024 m. gegužės 27 d. pareikšdamas ieškinį jau reikalauja priteisti jam iš atsakovo tik 3 600 Eur, teigdamas, neva pagal ankstesnes dvi sąskaitas atsakovas jau atsiskaitė (nors ir nepateikdamas jokių to įrodymų), tačiau aptariamu laikotarpiu nuo 2024-04-22 iki 2024-05-27 atsakovas ieškovui nieko nemokėjo; 10) Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama analogiška civilinė byla Nr. e2-12198-1110/2024 dėl skolos priteisimo, ieškovo užvesta tik dėl akių sudarytos gyvenamojo kotedžo nuomos sutarties pagrindu, nors pagal ją net nė vienas iš nuomos sutartyje numatytų dviejų užstatų (sutarties 2.3. ir 2.5. punktai) bei pirmoji nuomos įmoka, kuri, pagal sutarties raidę, turėjo būti sumokama dar iki sutarties įsigaliojimo (sutarties 2.4. punktas), atsakovo nebuvo niekam mokėta; toje byloje atsakovas reikalauja nuomos sutartį pripažinti tariamuoju sandoriu – sutartimi, negaliojančia ab initio, ir taikyti niekinio sandorio teisines pasekmes; 11) jokios sąskaitos pagal sutartį realiai nebuvo išrašomos; ieškovo pateiktos prie ieškinio ir tariamai pagal sutartį išrašytos 4 sąskaitos faktūros yra surašytos atbuline data ir realiai net neaišku kada, nes jų numeriai, vertinant pagal datas, kertasi su pagal kitą sutartį „išrašytų“ ieškovo sąskaitų numeriais; 12) ieškovas net neturėjo pinigų įsigyti šį ginčo automobilį VW, jį išsirinko ir pirko pats atsakovas iš pardavėjo O. G. ir jam sumokėjo dalį kainos pats savo grynaisiais pinigais (automobilio pardavėjas gali paliudyti šias aplinkybes teisme), o likusią automobilio kainos dalį ieškovas išmokėjo per ieškovą bendrovei Mogo lizingui (UAB „mogo LT“); šio automobilio įsigijimą atsakovo sutuoktinė K. S. labai prašė ir įkalbėjo sutuoktinį registruoti jos įmonės – ieškovo vardu; K. S. buvo perdavusi atsakovui ieškovo banko kortelę, per kurią atsakovas pats įnešinėjo grynuosius pinigus į ieškovo banko sąskaitą automobilio lizingo įmokų dengimui; vėliau, kai lizingo išmokėjimas jau buvo baigtas, K. S. jį vėl įkeitė atsakovui nežinomai įmonei už 6 000 Eur paskolą Gariūnuose, teigdama, kad šių pinigų jai reikėjo savo reikmėms; tuomet atsakovas vėl išsimokėjo šį įkeistą automobilį (taigi viso net du kartus atsakovas išsipirko tą patį ginčo automobilį); galiausiai K. S. šį automobilį pardavė už 2 800 ar 3 000 Eur ir pinigus pasiliko ieškovo vardu; 13) Sutarties pirmame lape įrašytas nuomininko asmens kodas nesutampa su sutarties antrajame lape nurodytu asmens kodu ir, kas labiausiai įrodo sutarties fiktyvumą, kad lygiai ta pati klaida akivaizdaus kopijavimo („copy-paste“) būdu kartojasi visose keturiose sutartyse – ir neva pasirašytose 2018 metais, ir neva sudarytose 2019 metais, ir 2020, ir 2021 metais. Toks niuansas leidžia spręsti, kad visos šios VW Passat nuomos sutartys išties buvo surašytos vienu metu, o ne tiksliai kas vienerius kalendorinius metus, kaip kad jose nurodytos datos. Apibendrinant aplinkybes nurodo, kadangi sutartis tebuvo sudaryta tik formaliais tikslais ir tik dėl akių, tad jos nuostatų niekas nevykdė nuo pat pasirašymo momento ir net neplanavo vykdyti bei į jas nekreipė jokio dėmesio, nors atsakovas jos net ir nepasirašė. Tik 2023 metais prasidėjus deryboms dėl atsakovo ir K. S. santuokos nutraukimo ir tik po tarpasmeninių kaltinimų vienas kitam, K. S. sugalvojo pasinaudoti šiuo dėl akių susirašytu dokumentu (sutartimi) ir dabar per teismą ieškovo vardu reikalauja iš atsakovo neva nesumokėto nuomos mokesčio, nors sutartis apskritai yra be atsakovo parašo, o dar be to ir aiškiai suklastota. Pažymi, kad atsakovo sutuoktinė K. S. ieškovo vardu pasirašinėjo daug įvairių fiktyvių dokumentų, įvairių sutarčių - ne tik su atsakovu, bet ir su jo draugais, nes iš jų daug kartų skolinosi dideles pinigų sumas prisiimtų paskolų dengimui, kadangi buvo paėmusi daug paskolų įvairiose kredito įstaigose ir iš jų vienas refinansuodavo kitomis. Taigi K. S. yra įprastas toks gyvenimo ir veikimo būdas, kai ji paruošdavo pasirašyti ieškovo vardu įvairias fiktyvias sutartis ir kitus dokumentus. Ji yra jau ne kartą prasiskolinusi praeityje. Taigi ginčo aplinkybėmis yra itin svarbu, kad ginčo sutarties šalys jos apskritai nevykdė, todėl šiuo atveju net nekyla restitucijos taikymo poreikis, kas jau savaime kartu įrodo, kad sutartis tebuvo simuliacinis, tariamasis sandoris, kuris nesukūrė jokių teisinių pasekmių jo šalims. Būtent dėl sutarties tariamumo atsakovas nemokėjo jokio nuomos mokesčio. Be to, akivaizdu, jog sutarties šalys, ją pasirašydamos, tiesiog simuliavo, t. y. sąmoningai (tyčia) sandorį sudarė neturėdamos ketinimo sukurti atitinkamas teisines pasekmes, o šia simuliacija buvo siekiama tiesiog apgauti kredito unijos paskolų suteikimo komitetą. Taigi ginčo atveju nebuvo ir nėra pagrindinio sandorio požymio, t. y. šalių siekimo sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Ginčo atveju sandorio dalyviai, sudarydami sutartį, suprato, kad pagal šį sandorį neįgyja teisių ir neprisiima įsipareigojimų. Ginčo sutarčiai yra būdinga tai, kad dėl aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių ir sutuoktinių (duomenys neskelbtini) bendrų tikslų, sutartimi nebuvo išreikšta tikroji sandorio dalyvių valia. Šiuo atveju aplinkybę, kad ieškovas (jo vardu veikusi vadovė K. S.), kaip ir atsakovas, taipogi neketino sukurti realių teisinių santykių sutartimi, kadangi jis nei reikalavo, nei domėjosi, kad būtų mokama bent jau pirma nuomos įmoka, pagal sutarties raidę. Būtų pernelyg naivu ir keista manyti, kad ieškovas leido naudotis savo greitai nusidėvinčiu išnuomotu turtu net metus laiko, taip ir nereikšdamas jokios pretenzijos, kad nei vieno mėnesio nuomos įmoka jam nėra sumokėta. Kita vertus, dar iki sutarties įsigaliojimo pats „nuomininkas” pirko šį automobilį, kas paneigia prasmę atsakovui pasirašyti sutartį būtent joje formaliai nurodytu tikslu. O juo labiau, abiejų sutarties šalių valios sukurti realius nuomos teisinius santykius nebuvimą įrodo faktas, kad sutartyje nurodyta nuomos kaina yra neadekvati, neracionali, neatitinkanti rinkos situacijos ir sveiko proto bei neneštų atsakovui jokios naudos. Šis faktas nenuginčijamai patvirtina būtent atsakovo įrodinėjamą poziciją dėl nuomos sandorio fiktyvumo. Kadangi joks faktinių civilinių teisių pasikeitimas sudarius ginčo sutartį neįvyko – faktiškai ieškovas neperdavė atsakovui savo turto valdyti ir naudotis, o jis neperėminėjo ir už jį nuomos mokesčio nė karto nemokėjo, taigi šalių valia realiai buvo nukreipta tik į tai, kad, formaliai pasirašius nuomos sutartį, ieškovo buhalterijoje formaliai atsispindėtų įmonės „veikla” ir „gautinos pajamos”, kurių dydis buvo teikiamas ir pagal pateikimą vertinamas, K. S. siekiant gauti jau turimų savo asmeninių ir ieškovo paskolų refinansavimą iš kredito unijos „Saulėgrąža“. Apibendrinant, šios bylos duomenims neabejotinai patvirtinant, kad ginčo atveju egzistuoja dvi sąlygų grupės: 1) realiai neatsirado nuomos sandorio (sutarties) teisinę prigimtį atitinkančios teisinės pasekmės – sandorio dalyviai realiai neįgijo atitinkamų civilinių teisių ir pareigų; 2) tikroji sandorio (sutarties) šalių valia nebuvo nukreipta į nuomos santykių sukūrimą, nes tam nebuvo jokio poreikio, šalys turėjo visai kitą valią, jų elgesio motyvai ir tikslai neatitiko sutartyje įtvirtintų nuostatų turinio, - todėl sutartis pripažintina tariamuoju sandoriu ir todėl iš jos kildinamas ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas. Šiuo atveju teismo prašoma tik konstatuoti šalių niekada nevykdytos sutarties negaliojimą ir taikyti niekinio sandorio teisines pasekmes, atmetant jos pagrindu keliamus ieškovo reikalavimus. Pripažinus sutartį negaliojančia CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, akivaizdu, kad ieškovo pateiktos į bylą dvi ginčo sąskaitos faktūros neturi legitimaus pagrindo ir taipogi yra negaliojančios. Jas K. S. arba ieškovas išrašė nepagrįstai ir jokių mokėjimų pagal jas atsakovas nė karto nebuvo atlikęs bei net neketino atlikti. Fiktyvios sutarties pagrindu sąskaitos faktūros yra išrašytos nepagrįstai ir net neaišku kada. Aukščiau aptartos faktinės aplinkybė įrodo, kad sutartis sudaryta tik dėl akių fiktyviai ir ieškovo vadovei K. S., kuri yra išrašiusi šias visas sąskaitas, buvo puikiai žinomas sutarties fiktyvumas.