- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-09
- Bylos Nr.
- 2A-236-198/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00225-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Jonaitienė (pran.), Eigirdas Činka
- Atsakovas
- R. J.
- Ieškovas
- R. J.
- Advokatai
- Algimantas Kolpertas, Alina Vosyliūtė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Rimutei Markelevičienei, Angelei Andrikonienei,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-344-434/2015 dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal ieškovo R. J. patikslintą ieškinį atsakovei R. J..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė nutraukti santuoką su atsakove dėl jų abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę. Kreditorių neturi. Nepilnamečių vaikų neturi. Santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, esančius adresu (duomenys neskelbtini), prašė priteisti jam, o atsakovei priteisti kompensaciją 15 700 Eur, kurią sumokėtų per 4 metus. Jo vardu registruotą automobilį OPEL VECTRA STATION WAGON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prašė priteisti jam. Taip pat prašė priteisti visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš pradžių sugyveno gerai, tačiau paskutiniuoju metu dažnai būdavo išvykę dirbti į Norvegiją kiekvienas atskirai, todėl jų santykiai atšalo, nuo 2014 m. balandžio 21 d. apsigyveno atskirai ir nuo tada nebeveda bendro ūkio. Yra apsisprendęs išsituokti, nes bendras jų gyvenimas yra nebeįmanomas. Kadangi atsakovė nuo 2013 m. rugpjūčio iki 2014 m. balandžio mėnesio išsigrynino dideles pinigų sumas ir šias lėšas panaudojo ne šeimos interesais, prašė priteisti jam 9 178,64 Eur kompensaciją. Ieškovas, jo atstovė teismo posėdžių metu palaikė patikslintame ieškinyje keliamus reikalavimus, patvirtino patikslintame ieškinyje, apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes.
Atsakovė su ieškovo patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko, kad santuoka jau yra iširusi, tačiau tvirtino, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, kadangi jis jai buvo neištikimas. Sutiko su ieškovo siūlomu turto padalinimo būdu, tačiau teigė, kad įsigyto žemės sklypo ir pastatų vertė yra didesnė, kaip tai nustatyta pagal jos pateiktą turto vertinimo ataskaitą. Nesutiko su ieškovo prašoma priteisti kompensacija jam, nes gautą darbo užmokestį Norvegijoje naudojo šeimos interesams ir savo bei nepilnametės dukros pragyvenimui. Nurodė, kad 50 000 ir 10 000 Norvegijos kronų buvo pervestos į jos sąskaitą Lietuvos banke, kurios buvo naudojamos šeimos pragyvenimui, kai tuo tarpu ieškovas šias sumas, prašydamas jam priteisti kompensaciją, dubliuoja. Atsakovė 2016-04-12 vykusio teismo posėdžio metu, jos atstovas teismo posėdžių metu patvirtino atsiliepime į patikslintą ieškinį, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Biržų rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Santuoką tarp R. J. ir R. J., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Biržų rajono savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė dėl ieškovo kaltės. Santuokoje įgytą turtą padalino sekančiai: R. J. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atiteko: 0,1333 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), 43 000 Eur vertės; Transporto priemonė OPEL VECTRA STATION, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2 900 Eur vertės. Už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį priteisė iš R. J. R. J. 22 950 Eur kompensaciją bei 250 Eur už parduotą santuokoje įgytą turtą. Ieškovo reikalavimą priteisti jam iš atsakovės 9 178 Eur kompensaciją už santuokoje sukauptas lėšas, laikytas atsakovės asmeninėse banko sąskaitose, atmetė. Priteisė iš R. J. 275 Eur žyminio mokesčio ir 6,36 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės pajamas. Priteisė iš R. J. 681 Eur žyminio mokesčio ir 6,36 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Priteisė iš R. J. R. J. 92,50 Eur jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Teismas darė išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Nurodė, kad atsakovės nurodytus argumentus, jog jų šeima iširo dėl to, kad ieškovas buvo jai neištikimas, teismo posėdyje patvirtino ir apklausti liudytojais G. J. ir V. K.. Teismas byloje nustatytų aplinkybių pagrindu darė išvadą, kad atsakovė gautą darbo užmokestį naudojo pragyvenimui, kas paneigia ieškovo argumentus, kad šios lėšos buvo kaupiamos ir naudojamos ne šeimos interesų tenkinimui. Ieškovas savo teiginiui, kad visus uždirbtus pinigus per tą laiką išleidęs šeimai išlaikyti, pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Kaip nepateikė ir jokių įrodymų apie tai, kiek jis pats šeimai pradėjus gyventi atskirai turėjo sukaupęs uždirbtų pinigų. Ieškovo pateikti išrašai iš bankų pagrinde apima laikotarpį po to, kai šalys pradėjo gyventi atskirai, t. y. po 2014 m. balandžio mėn. pabaigos. Tuo tarpu per laikotarpį nuo 2013-08-19 iki 2014-01-28 ieškovas taip pat iš sąskaitos išsiėmė 17 020 Norvegijos kronų. Todėl ieškovo reikalavimą priteisti jam 9 178 Eur kompensaciją už santuokoje sukauptas lėšas, laikytas atsakovės asmeninėse banko sąskaitose, teismas atmetė kaip nepagrįstą.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad teismas visiškai nevertino ieškovo pateiktų įrodymų ir išdėstytų motyvų, todėl apelianto nuomone, teismas netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 str. - 190 str. ir tai akivaizdžiai turėjo įtakos neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui.
Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis ieškovei buvo neištikimas. Liudytojų parodymai, kuriais rėmėsi teismas, darydamas išvadą, yra subjektyvūs, o duodami paaiškinimus teismui dėl ieškovo neištikimybės tik papasakojo aplinkybes, kurias buvo girdėję iš pačios atsakovės. Jokių faktinių aplinkybių, kurias būtų matę patys, patvirtinti negalėjo, todėl tokie liudytojų paaiškinimai negali būti laikomi ieškovo neištikimybę pagrindžiančiais įrodymais. Kadangi atsakovė nereiškė reikalavimo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės ir nepateikė ieškovo neištikimybės įrodymų, ieškovas negalėjo pateikti tai paneigiančių įrodymų arba atsikirsti į reikalavimą, kadangi toks reikalavimas net nebuvo reiškiamas. Daug abejonių kelia aplinkybė, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį sutiko dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie ieškovo ir kitos moters bendravimo aplinkybes, kurios leistų padaryti išvadą apie ieškovo neištikimybę.
Apeliantas teigia, kad teismas neteisingai nustatė dalintino turto vertę, nepagrįstai atmetė ieškovo pateiktą ataskaitą ir teisme liudijusio specialisto paaiškinimus. Liudytojas niekada nesakė, kad ieškovas nuslėpė faktą, kad ataskaita bus reikalinga teismui, o tik paaiškino, kad teismui teikiama ataskaita būna išsamesnė. Vien ieškovo ir atsakovės pateiktų įrodymų nustatant ginčo vertę nepakanka bylai išnagrinėti teisingai, todėl teismas privalėjo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, nes turėjo būti aktyvus.
Mano, kad teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovės 9 178 Eur kompensaciją už santuokoje sukauptas lėšas. Iš banko sąskaitų išrašų akivaizdu, kad šalims pradėjus gyventi skyrium 2014 m. balandžio mėn. atsakovė sąskaitoje turėjo lėšų, įgytų santuokos metu. Šalims pradėjus gyventi skyrium lėšos, savaime suprantama, nebuvo leidžiamos šeimos poreikiams tenkinti, todėl ieškovui priteistina kompensacija. Teismas nutraukdamas santuoką turėjo išspręsti klausimą ir dėl piniginių lėšų, kurios yra santuokoje įgytas turtas, padalijimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad ieškovas neįrodė ir neįrodinėjo atsakovės kaltės apeliaciniame skunde, taip pat nenurodo nei vieno motyvo, kodėl jo manymu atsakovė yra kalta dėl santuokos neišsaugojimo.
Teigia, kad ieškovas buvo neištikimas su A. V.. Ieškovas pats atsakovei tai pripažino. Apie tai atsakovė pasisakė savo pažįstamiems. Liudytoja G. J. asmeniškai pažinojo A. V., žinojo, kad ji bendrauja su ieškovu. Todėl teismas pagrįstai nustatė, kad dėl santuokos iširimo yra tik ieškovo kaltė.
Mano, kad teismui nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo ex officio remtis CPK 376 straipsnyje nurodytomis teisėmis, tarp jų ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, viršyti šalių pareikštus reikalavimus ar taikyti alternatyvius sutuoktinių teisių gynimo būdus. Todėl dalintino turto vertė ir kompensacijos atsakovei dydis turėjo būti nustatyti remiantis bendromis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, grindžiamomis rungimosi principu ir šalių įrodinėjimo pareiga.
Pažymi, kad atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, šią aplinkybę įrodinėjo teisme liudytojų pagalba, duodama paaiškinimus. Todėl teismas pagrįstai nagrinėjo ieškinį ir atsakovės reikalavimus nurodytus atsiliepime į ieškinį.
Nurodo, kad teismas teisingai nustatė, kad ieškovas reikalauja tų pačių sumų, kurios buvo nuimtos nuo vieno banko ir įneštos į kito banko sąskaitas. Ji teisme nurodė, kur yra išleidusi pinigus, tuo tarpu ieškovas jos teiginių nepaneigė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1–2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, prašo pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Byloje nustatyta, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo 2014 m. balandžio mėnesio pabaigos. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme iš ieškovo R. J., liudytojos A. J. paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas turėjo artimų santykių su A. V. gana seniai, liudytojos teigimu prieš maždaug dešimt metų. Ši aplinkybė bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme nebuvo nustatyta. Liudytojais apklausti G. J., V. K., kurių parodymais rėmėsi pirmos instancijos teismas, konstatuodamas ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo, laikotarpio, kada ieškovas buvo neištikimas, nenurodė. Be to, liudytojai nurodė aplinkybes, kurias jie buvo girdėję iš atsakovės, o ne tiesiogiai matę. Po to, kai nutrūko ieškovo ir A. V. santykiai šalys kartu gyveno ne vienerius metus, vedė bendrą ūkį, 2009-08-18 pirko namą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovo kaltė dėl santuokos iširimo buvo jo neištikimybė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu atsakovė neįrodė ieškovo neištikimybės fakto.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje 3K-3-2/2011). Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių paaiškinimus (ieškovas nurodo, kad šalys pykosi, dažnai būdavo išvykę dirbti į Norvegiją kiekvienas atskirai, atsakovė paliko šeimos namus ir išsikraustė; atsakovė dėl santuokos iširimo kaltina ieškovą), byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad abi šalys nebuvo lojalūs – dėl jų elgesio, darbo ir gyvenimo atskirai Norvegijoje sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius; abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokai iširti (CK 3.27 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų neketino spręsti abipusių nuolaidų būdu, t. y. šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą. Atsakovė, išsikraustydama iš šeimos namų gyventi atskirai, nepaliko galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinių ryšių (CK 3.27 str. 3 d.). Pateikdama atsiliepimą į pirminį ieškinį atsakovė sutiko, kad dėl santuokos iširimo kaltos abi šalys, vėliau savo nuomonę pakeitė. Esant išdėstytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).
CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo šalims priklausančio ir dalintino bendro turto lygių dalių principo, nenustatyta ir ginčo dėl to nėra. Šalys sutaria dėl santuokoje įgyto žemės sklypo, gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esančių adresu (duomenys neskelbtini), padalinimo būdo – ieškovui priteisiant šį turtą natūrą, o atsakovei priteisiant kompensaciją už ieškovui tenkančią turto dalį. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme su siūlymu šalių turtą dalinti natūra po ½ dalį atsakovė nesutiko.
Tarp šalių kilo ginčas dėl nekilnojamojo turto vertės ir atsakovei priteistinos kompensacijos dydžio. CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad sutuoktiniams nutraukiant santuoką dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kasacinis teismas, aiškindamas šią materialiosios teisės normą, yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Dėl to, teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Šeimos teisėje nėra specialiųjų teisės normų dėl sutuoktinių turto vertinimo, todėl nagrinėjant ginčus dėl sutuoktinių turto padalijimo taikytinos bendrosios turto vertinimo taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu išaiškinta, kad dalijant sutuoktinių turtą turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008).
Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme šalys rėmėsi iš esmės skirtingais dviem turto vertinimais. Pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi atsakovės pateikta turto vertinimo ataskaita ir joje nustatyta turto verte 43 000 Eur. Ieškovas su tokia dalintino turto verte nesutiko, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme prašė skirti ekspertizę nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti. Ekspertas J. A., vykdydamas Panevėžio apygardos teismo 2016-04-21 nutartį, 2016-09-09 ekspertizės akte Nr. 1609/17-NT pateikė išvadą, kad namų valdos, adresu (duomenys neskelbtini), įvertinus nepilnai atliktą rekonstrukciją ir pakeitimus, rinkos vertė 2016-04-21 yra 34 800 Eur. Atsakovė su tokiu vertinimu nesutinka, teigia, kad eksperto išvadoje nepagrįstai 2 procentais sumažinta turto rinkos vertė, atsižvelgiant į tai, kad turto rekonstrukcija ir pakeitimai teisiškai neregistruoti, nurodo, kad turto registracija realiai yra ženkliai pigesnė. Teisėjų kolegija šiuos atsakovės teiginius atmeta, kaip nepagrįstus (CPK 178 str.).
Pažymėtina, jog nutraukiant santuoką nepadalinto bendro sutuoktinių turto vertė sietina su sprendimo dėl turto padalijimo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-574/2005). Todėl bylos nagrinėjimui užsitęsus, aktuali nekilnojamojo turto vertė, nustatyta 2016-04-21. Nors eksperto išvada teismui nėra privaloma ir ji turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tačiau ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (CPK 218 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2010). Teisėjų kolegijos vertinimu ekspertizės akto turinys yra išsamus, nuoseklus, turto rinkos vertė nustatyta pagrįstai taikant lyginamąjį metodą, išvados išplaukia iš tyrimo eigos. Namų valdos vertė nustatyta, įvertinus nepilnai atliktą rekonstrukciją ir pakeitimus. Ekspertizės akto duomenys neprieštarauja kitiems bylos įrodymams. Tai, kad atsakovės pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nustatyta turto rinkos vertė – 43 000 Eur nėra reali rinkos vertė, patvirtina ir ta aplinkybė, kad šalys prieš kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo bandė parduoti turtą už 43 443 Eur (150 000 Lt) kainą, tačiau to padaryti jiems nepavyko. Kaip minėta, teismas laiko, kad ekspertizės akte nustatyti turto vertės duomenys yra objektyvesni ir aktualesni laike, negu šalių pateiktos turto vertinimo ataskaitos, todėl vadovaujasi ekspertizės akte nustatyta turto verte – 34 800 Eur.
Nesant ginčo dėl nekilnojamojo turto padalinimo būdo, ieškovui priteisiama 34 800 Eur vertės namų valda, adresu (duomenys neskelbtini), natūra, o atsakovei - 17 400 Eur kompensacija. Nesant ginčo dėl automobilių, ieškovui, kaip nurodyta pirmos instancijos teismo sprendime, natūra paliekamas automobilis OPEL VECTRA STATION WAGON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2 900 Eur vertės, atsakovei priteisiama 1 450 Eur (2 900 Eur : 2) kompensacija ir 250 Eur (500 Eur : 2) kompensacija už ieškovo parduotą automobilį Chrysler Grand Voyager. Viso atsakovei iš ieškovo priteisiama 19 100 Eur (17 400 Eur + 1 450 Eur + 250 Eur) kompensacija.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas apeliaciniu skundu neginčija pirmos instancijos teismo atsisakymo išdėstyti kompensacijos ieškovei mokėjimą, apeliacinės instancijos teismas dėl šios reikalavimo dalies nepasisako.
Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai jam iš atsakovės nepriteisė 9178 Eur kompensacijos už santuokoje sukauptas lėšas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus šalių įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo šioje dalyje nustatytomis aplinkybėmis, jų pagrindu padarytomis išvadomis, jų nekartoja ir pritaria skundžiamame teismo sprendime nurodytiems motyvams. Nėra pagrindo sutiki su apelianto argumentais, kad atsakovė pinigines lėšas panaudojo ne šeimos interesais ir pragyvenimui, šie apelianto teiginiai deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais (CPK 178 str.). Apeliantas nurodo, kad atsakovė iš savo banko sąskaitos nuėmė stambias pinigų sumas 2014-01-10, 2014-03-03, 2014-04-19, 2014-04-21, t. y. šalims dar kartu gyvenant. Atsakovė nurodo, kad pinigai buvo naudojami šeimos interesais ir dukros iš pirmos santuokos interesais abiejų šalių sutikimu. Byloje nėra įrodymų, kad piniginės lėšos atsakovės sąskaitoje buvo kaupiamos. Vienas iš pirmos instancijos teismo motyvų, atmetant šį ieškovo reikalavimą kaip nepagrįstą, buvo tai, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kiek jis pats sutuoktiniams pradėjus gyventi atskirai turėjo sukaupęs uždirbtų pinigų. Apeliantas turėjo galimybę šį argumentą paneigti, pateikdamas duomenis apeliacinės instancijos teismui (CPK 314 str.), tačiau ja nesinaudojo. Esant išdėstytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į byloje nustatytą aplinkybę, kad ieškovas dirbdamas statybose Norvegijoje turėjo nelegalių pajamų, apie kurias ir jų panaudojimą duomenų byloje nėra, teisėjų kolegijos vertinimu reikalavimas dalinti atsakovės banko sąskaitoje buvusias lėšas, be to, kad yra nepagrįstas, neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir sutuoktinių bendro turto lygių dalių principų (CK 1.5 str., 3.117 str. 1 d.).
Kiti apeliaciniame skunde, atsiliepime į skundą išdėstyti argumentai ir nurodomos aplinkybės esminės reikšmės, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų išsamiai neanalizuoja ir nevertina.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, įvertinus bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nustatytas aplinkybes, Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimas pakeistinas dalyje dėl sutuoktinio kaltės nutraukiant santuoką ir turto padalinimo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmos instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.).
Patenkinus ieškovo reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, iš ieškovės priteistinas 41 Eur žyminis mokestis dėl santuokos nutraukimo. Kiekvienai iš šalių priteista turto už 19 100 Eur sumą, todėl kiekviena iš šalių turi mokėti po 573 Eur žyminio mokesčio. Be to, ieškovas turi sumokėti 275 Eur žyminį mokestį už reikalavimą priteisti 9 178,64 Eur kompensaciją. Ieškovas yra sumokėjęs 696 Eur žyminio mokesčio dalį, todėl iš jo valstybei priteistina 152 Eur žyminio mokesčio dalis, iš atsakovės valstybei priteistinas 614 Eur žyminis mokestis. Pagal pakeistą ieškovo patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį pakeistinos pirmos instancijos teismo priteistos atsakovei iš ieškovo išlaidos advokatui ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.
Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 500 Eur žyminio mokesčio išlaidas, 1 948,10 Eur išlaidas advokatų ir advokatų padėjėjų teisinei pagalbai apmokėti, 700 Eur išlaidas už ekspertizės atlikimą, atsakovė patyrė 600 Eur išlaidas advokatui už atsiliepimo į skundą surašymą, atstovavimą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie 2015-12-16 apelianto atstovų parengtą atskirąjį skundą, 145,20 Eur išlaidos už atskirojo skundo rengimą nepriteisiamos. Be to, ieškovo prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos mažintinos iki 1000 Eur atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo nuostatas, tai kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos už teisines konsultacijas, atstovavimą teisme, pasirengimą teismui viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius. Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme tarp šalių paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų turtinių reikalavimų daliai (CPK 88 str., 93 str. 2 d., 98 str.), atsižvelgiant į tai, kad patenkinus neturtinį reikalavimą pirmos instancijos teismo sprendimas dalyje dėl santuokos nutraukimo pakeistas neesminiai, ekspertizės išlaidos susidarė, sprendžiant šalių turtinį ginčą.
Ieškovas pateikė prašymą dėl 504 Eur žyminio mokesčio permokos grąžinimo. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto pateiktu žyminio mokesčio paskaičiavimu. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu ginčijama suma yra 16 678 Eur, mokėtinas žyminis mokestis – 500 Eur. Vadovaujantis CPK 87 str. 1 d. 1 p., 3 d., 4 d. prašymas dėl žyminio mokesčio permokos grąžinimo tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu
nutaria:
Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimą pakeisti.
Pripažinti, kad ieškovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
R. J. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti:
- 0,1333 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), 34 800 Eur vertės;
- Transporto priemonę OPEL VECTRA STATION WAGON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2 900 Eur vertės.
Priteisti iš R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 19 100 Eur (devyniolika tūkstančių vienas šimtas eurų) kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį bei parduotą santuokoje įgytą turtą - R. J., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 152 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt du eurai) žyminį mokestį ir 4,24 Eur (keturi eurai 24 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 614 Eur (šeši šimtai keturiolika eurų) žyminį mokestį ir 8,47 Eur (aštuoni eurai 47 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdešimt eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti R. J., a. k. (duomenys neskelbtini)
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio išlaidas, 350 Eur (trys šimtai penkiasdešimt eurų) ekspertizės išlaidas, 500 Eur (penki šimtai eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidas - R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trys šimtai eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidas - R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Grąžinti R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 504 Eur (penkis šimtus keturis eurus) už apeliacinį skundą žyminio mokesčio, sumokėto 2015-12-15 AB „SEB bankas“ mokėjimo nurodymu Nr. 211, permoką. Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.