Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Nida Solovjovienė, sekretoriaujant Irmai Oržekauskienei, dalyvaujant ieškovui R. J. ir jo atstovui advokatui Arvydui Peneliui, atsakovei R. J. ir jos atstovui advokatui Algimantui Kolpertui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal ieškovo R. J. patikslintą ieškinį atsakovei R. J. ir

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas ir dalies.

Bylos duomenys rodo, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) d. (b.l.7, 1 t.). Teismo posėdyje abi šalys nurodo, kad jų šeima jau yra iširusi ir jie nebeturi jokių galimybių jos išsaugoti, nes daugiau kaip metus jau gyvena atskirai ir nebetvarko bendro ūkio bei abu yra kategoriškai apsisprendę išsituokti. Ieškovas nurodo, kad jų santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės. Tuo tarpu atsakovės atsiliepime į patikslintą ieškinį (b.l.61, 1 t.) ir teismo posėdyje nurodytus argumentus, kad jų šeima iširo dėl to, jog ieškovas buvo jai neištikimas, teismo posėdyje patvirtino ir apklausti liudytojais G. J. ir V. K.. Priešingų šiems įrodymų ieškovas nepateikė. Visos šios byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad šalių bendras gyvenimas yra nebegalimas. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, todėl ji nutrauktina (LR CK 3.60 str. 3 d.

Šalys išlaikymo sau viena iš kitos nereikalauja.

Po santuokos nutraukimo šalys pasilieka santuokines pavardes.

Šalių santuokoje įgytas ir jų vardu šiuo metu registruotas turtas: – automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 0,1333 ha žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini) (b.l.8-9,11,13-15, 1 t.).

LR CK 3.117 str. 1 d. nustato, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o 2 d. reglamentuoja, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais.

Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo jiems lygiomis dalimis bei būdo, nes atsakovė sutinka su ieškovo reikalavimu priteisti šį turtą jam natūra, o atsakovei priteisiant kompensaciją už ieškovui tenkančią turto dalį. Tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl nekilnojamojo turto vertės ir dėl to atsakovei priteistinos kompensacijos dydžio.

Ieškovas teismui pateikė šalims priklausančio nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą (b.l.22, 1 t.), kurioje šio turto rinkos vertė nustatyta 31400 EUR, tačiau teismo posėdyje apklaustas šią ataskaitą rengęs S. Š. teismui patvirtino, jog ieškovas nuslėpė aplinkybę, kad ši ataskaita bus teikiama teismui, nes užsakovas nurodė, kad vertę reikia nustatyti kitam tikslui, t.y. šio turto pardavimui. Tuo tarpu turto vertinimo ekspertizė, skirta teismui, turi būti išsamesnė ir labiau motyvuota. Atsakovė teismui pateikė turto vertinimo ataskaitą (b.l.32, 1 t.), kurios išvadose (ataskaitos 22 psl.) nurodyta, kad ji skirta užsakovui pateikti teismui. Šioje ataskaitoje to paties turto rinkos vertė yra nustatyta 43000 U. T. tarpu atsakovė teismo posėdyje patvirtino, kad 2009 m. rugpjūčio mėn. įsigydami šį žemės sklypą su pastatais, už jį mokėjo 130000 Lt (37650 EUR), tačiau po to namas buvo rekonstruojamas, buvo pakeista stogo konstrukcija, nes buvo įrengta mansarda, pastatytas priestatas, įrengta katilinė, pakeista santechnika, pastatytas naujas garažas, kuris buvo įrengtas ir pritaikytas laikinam gyvenimui, todėl į namą buvo investuota dar panaši suma. Šių aplinkybių neginčija ir atsakovas. Kad buvo atlikti tokie šio namo ir garažo rekonstrukcijos bei statybos darbai, teismo posėdyje patvirtino ir apklausti liudytojais V. J., D. G., G. J., V. K.. Tai patvirtina ir turto vertinimo ataskaitoje esančios šio turto nuotraukos. Tuo tarpu iš turto vertinimo ataskaitoje (b.l.32, 1 t. 13 psl.) esančio Lietuvos butų kainų indekso matyti, kad nuo 2010 m. pradžios jis kito tik labai nežymiai. Todėl, esant visoms šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas remiasi šia nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita ir joje nustatyta turto verte 43000 U. I. automobilio (duomenys neskelbtini) vertę nurodo 2900 EUR, kurios neginčija ir atsakovė. Iš teismo posėdyje pateikto automobilio (duomenys neskelbtini) pardavimo sutarties matyti, kad šį automobilį ieškovas 2015-03-28 pardavė už 500 EUR ir teismo posėdyje pripažino, kad gauta suma su atsakove nepasidalijo.

Todėl, esant visoms šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, šalių santuokoje įgytas nekilnojamasis ir registruotas kilnojamasis turtas padalintinas lygiomis dalimis, ieškovui priteisiant turtą natūra 45900 EUR vertės, o atsakovei – kompensaciją 22950 EUR, šios sumos neišdėstant ieškovo prašomam 4 metų laikotarpiui, nes jis teismui nepateikė adekvataus šios prievolės įvykdymo užtikrinimo, be to, įstatymas numato galimybę kompensacijos mokėjimą atidėti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams (LR CK 3.117 str. 1,3 d.). Ir nors ieškovas tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje prašė jam priteisti automobilį (duomenys neskelbtini), tačiau teismo posėdyje pateikti rašytiniai duomenys rodo, kad šiai dienai ši transporto priemonė yra parduota bei išregistruota, todėl šis turtas, kaip nebesantis, negali būti padalintas, todėl išjungtinas iš dalintino turto sąrašo, atsakovei priteisiant pusę už jį gautos sumos - 250 EUR.

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 9178 EUR kompensaciją už santuokoje sukauptas lėšas, laikytas atsakovės asmeninėse banko sąskaitose. Atsakovė su tokiu ieškovo reikalavimu nesutinka nurodydama, kad uždirbtas lėšas ji naudojo šeimos interesais, išlaikydama save, savo dukrą, dalį pinigų pervesdama ieškovui, pirkdama maistą, aprangą, mokėdama mokesčius, mokėdama už odontologo paslaugas, gyvenant ir dirbant Norvegijoje mokėdama už būsto nuomą bei visus komunalinius patarnavimus.

LR CK 3.92 str. 5 d. reglamentuoja, kad kiekvienas sutuoktinis turi teisę be kito sutuoktinio sutikimo atidaryti banko depozitinę sąskaitą savo vardu ir laisvai disponuoti joje esančiomis lėšomis, jeigu tos piniginės lėšos nebuvo perduotos bendrojon jungtinėn nuosavybėn.

Ieškovas prašo priteisti jam kompensaciją pusę iš atsakovės banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išgrynintos sumos iš viso 13088,84 EUR, nurodydamas, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė, o atsakovė šias lėšas panaudojo ne šeimos interesais, tačiau teismo posėdyje pats atsakovas pripažino, kad 2013-11-25 d. 5500 Norvegijos kronų suma buvo grąžinta bankui kaip permokėta, kas matyti ir iš paties banko išrašo (b.l.88, 1 t.). Taip pat ieškovas prašo priteisti jam pusę sumos iš 2013-10-14 d. ir 2014-01-10 d. pervestų 50000 ir 10000 Norvegijos kronų (7122,08 EUR) į atsakovės asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), iš kurios sąskaitos matyti, kad šios lėšos buvo įskaitytos į jos sąskaitą 2014 m. sausio 10 ir vasario 26 d. (b.l.96-97,102, 1 t.), tačiau ieškovas vėl tas pačias pinigines lėšas prašo padalinti jiems lygiomis dalimis (tiek išgrynintas, tiek likusį likutį 2014-04-21 d.), nors iš to paties banko išrašo matyti, kad atsakovė pačiam ieškovui yra pervedusi per du kartus iš viso 1500 Lt 2014 m. sausio 10 ir vasario 8 d. Taigi atsakovė per laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio iki 2014-04-16 d. iš (duomenys neskelbtini) banko, atėmus virš nurodytas sumas, kurios buvo sugrąžintos bankui ir pervestos į atsakovės sąskaitą Swedbanke Lietuvoje, iš viso išsigrynino 5313,90 U. A. nurodo, kad šios lėšos buvo naudojamos sumokėti už būsto nuomą ir komunalinius patarnavimus (duomenys neskelbtini) bei pragyvenimui. Ieškovas taip pat teismo posėdyje bei savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jie su atsakove (duomenys neskelbtini) dirbo atskirai bei teismo posėdyje nurodė sumas, kokio dydžio turėjo išlaidų būsto nuomai, maistui, kitiems būtiniems pirkiniams. Todėl, esant visoms šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į laikotarpį, atsakovės išgrynintos ir išleistos sumos pragyvenimui Norvegijoje laikytinos pagrįstomis ir protingomis. Tuo labiau, kad iš atsakovės banko išrašų (b.l.75-92, 1 t.) matyti, kad ir laikotarpiu po to, kai ieškovas nebepretenduoja į atsakovės gautą darbo užmokestį, ji kas mėnesį taip pat išsigrynindavo tokias pačias sumas, kas taip pat duoda pagrindo išvadai, kad tokia suma jai reikalinga pragyvenimui (duomenys neskelbtini). Ir nors ieškovas, prašydamas jam priteisti iš atsakovės kompensaciją nurodo, kad tai yra santuokoje sukauptos lėšos, laikytos atsakovės asmeninėse banko sąskaitose, tačiau tiek iš (duomenys neskelbtini) banko, tiek iš (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, (b.l.75-102, 1 t.), kad atsakovės gautas darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) nebuvo kaupiamas, o už šiuos pinigus buvo perkamas maistas, prekės, bilietai kelionėms, vaistai, kuras, mokami mokesčiai už ryšio paslaugas, atliekų išvežimą. Atsakovės argumentus, kad grįžus į (duomenys neskelbtini) 2014 m. išleido pinigus sveikatos pagerinimui, nes lankė masažą ir išleido 800 Lt, tvarkėsi dantis sau ir ieškovui bei išleido už šias paslaugas apie 2000 Lt, tvarkė dantis dukrai, nes jai buvo sudėti breketai, kurie kainavo 2500 Lt, iš dalies patvirtina ir pateikta dukros foto nuotrauka bei pavedimas odontologijos klinikai. Be to, kaip jau buvo pasisakyta aukščiau, iš savo uždirbtų pinigų 2014 m. pradžioje ji pervedė ieškovui 1500 Lt. Ir nors teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad atsakovė davė pinigų savo seseriai E. K., tačiau atsakovės argumentus, kad sesuo paskolintus pinigus grąžino, patvirtina ir banko išraše esantys duomenys apie skolos grąžinimą per kelis kartus (b.l.94-95, 1 t.). Taigi visos šios byloje nustatytos aplinkybės duoda pagrindo išvadai, kad atsakovė gautą darbo užmokestį naudojo pragyvenimui, kas paneigia ieškovo argumentus, kad šios lėšos buvo kaupiamos ir naudojamos ne šeimos interesų tenkinimui. Tuo labiau, kad ir pats ieškovas teismo posėdyje pripažino, kad nuo 2013 m. pradžios jokie nusipirkto namo dideli rekonstrukcijos darbai nebebuvo atliekami, o tik jis pats, nusipirkęs medžiagas, išdažė du kambarius ir sudėjo laminato grindis ir visi šie remonto darbai kainavo daugiausiai apie 4000 Lt, ką patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojais V. J. bei D. G., bei nurodė, kad nuo 2011 iki 2014 m. važinėdamas dirbti statybose į (duomenys neskelbtini) ir nelegaliai dirbdamas kas mėnesį parsiveždavo ne mažiau kaip po 5000-6000 Lt grynais pinigais. Ir nors ieškovas teigia visus uždirbtus pinigus per tą laiką išleidęs šeimai išlaikyti, tačiau šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Kaip nepateikė ir jokių įrodymų apie tai, kiek jis, pradėjus gyventi šeimai atskirai, pats turėjo sukaupęs uždirbtų pinigų. Ieškovo pateikti išrašai iš bankų pagrinde apima laikotarpį po to, kai šalys pradėjo gyventi atskirai, t.y. po 2014 m. balandžio mėn. pabaigos. Tuo tarpu per laikotarpį nuo 2013-08-19 d. iki 2014-01-28 d. ieškovas taip pat iš sąskaitos išsiėmė 17020 (duomenys neskelbtini) kronų. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti jam 9178 EUR kompensaciją už santuokoje sukauptas lėšas, laikytas atsakovės asmeninėse banko sąskaitose, atmetamas, kaip nepagrįstas.

Ieškovui iš atsakovės nepriteistina dalis žyminio mokesčio (kadangi teismas pripažino, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, todėl nepriteistinas visas žyminis mokestis dėl santuokos nutraukimo (41 EUR) , jam priteistina dalis jo sumokėto žyminio mokesčio turto padalinimo dalyje jam tenkančios turto dalies apimtyje: šalių bendras turtas 45900 EUR, jis šalims padalintas lygiomis dalimis, t.y. kiekvienam turto už 22950 EUR, kas sudarytų kiekvienam mokėti po 688,50 EUR žyminio mokesčio, o ieškovas yra sumokėjęs 696 EUR, todėl jam priteistina iš atsakovės 7,50 EUR, kitą jai tenkančią likusią žyminio mokesčio dalį – 681 EUR priteisiant valstybei). Teismas priėmė ieškovo patikslintą ieškinį, kuriuo jis prašė jam priteisti 9178,64 EUR kompensaciją iš atsakovės, tačiau nuo šios sumos jis nesumokėjo žyminio mokesčio, kas sudaro 275 EUR, o šią jo reikalavimo dalį atmetus, ši suma priteistina iš ieškovo valstybei. Abi šalys turėjo turto vertinimo išlaidų, todėl šios jų patirtos išlaidos paliktinos kiekvienai iš šalių. Ieškovas teismui nepateikė savo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė pateikė teismui išlaidas advokato pagalbai apmokėti – 150 EUR už dokumento surašymą (kadangi ieškinys buvo patenkintas iš dalies, iš trijų reikalavimų visiškai patenkintas vienas (santuokos nutraukimas, tačiau dėl ieškovo kaltės, reikalavimas dėl kompensacijos už pinigines lėšas - atmestas, reikalavimas dėl turto padalijimo – visiškai, nes turtas padalintas lygiomis dalimis, t.y. ieškovo reikalavimai patenkinti 33,33 procentų (66,66 procentų atmetant), todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 100 EUR jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 93 str. 2 d., 98 str.). Kadangi atsakovė turi sumokėti ieškovui 7,50 EUR žyminio mokesčio, ši suma atimama iš jai priteistinos sumos iš ieškovo.

Iš šalių atitinkamai priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos į valstybės pajamas (LR CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., teismas

Nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies. Santuoką tarp R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) m. ir R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) m., įregistruotą (duomenys neskelbtini) d. Biržų rajono savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl ieškovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalys pasilieka santuokines pavardes.

R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka:

0,1333 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), 43000 EUR vertės;

transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2900 EUR vertės.

Už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį priteisti iš R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 22950 EUR kompensaciją bei 250 EUR už parduotą santuokoje įgytą turtą.

Ieškovo reikalavimą priteisti jam iš atsakovės 9178 EUR kompensaciją už santuokoje sukauptas lėšas, laikytas atsakovės asmeninėse banko sąskaitose, atmesti.

Priteisti iš R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 275 EUR žyminio mokesčio ir 6,36 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės pajamas.

Priteisti iš R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 681 EUR žyminio mokesčio ir 6,36 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Priteisti iš R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 92,50 EUR jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Biržų rajono apylinkės teisme.