- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-07
- Bylos Nr.
- e2-756-330/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00045-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Aukštaitija“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Akronas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 27 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Aukštaitija“ ir (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Akronas“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovėms dėl skolos pagal rangos sutartį priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Aukštaitija“ ir (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – ir Bendrija) ieškinį atsakovei UAB „Akronas“ dėl 78 487,50 Eur nuostolių, kilusių iš statybos rangos sutarties, 6 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei pagal atsakovės priešieškinį ieškovėms dėl skolos pagal rangos sutartį priteisimo.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinio sumos dydžiu areštuoti atsakovei UAB „Akronas“ priklausantį turtą ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis.
Šalies argumentai
3. Ieškovė nurodė, kad šios bylos nagrinėjimo metu kita ieškovė UAB „Mano Būstas Aukštaitija“ du kartus teikė prašymą teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nė karto neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamas ginčas turi viešojo intereso pobūdį, kad yra pagrindas konstatuoti vartotojų teisių pažeidimą. Ankstesni prašymai buvo išnagrinėti nevisapusiškai, pažeidžiant procesinės teisės normas.
4. Pasak ieškovės, atsakovė piktybiškai nevykdo rangos sutartimi, kuri Bendrijos vardu sudaryta per administratorę UAB „Mano Būstas Aukštaitija“, prisiimtų įsipareigojimų, nesiruošia pradėti šalinti nekokybiškai bei tikėtinai neteisėtai atliktų darbų trūkumų. Teismas, turėdamas galimybę rinkti įrodymus apie atsakovės turtinę padėtį, tokių duomenų nerinko, be pagrindo konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdytas. Viešoje erdvėje pateiktos informacijos apie atsakovės paskutinę finansinę atskaitomybę duomenimis, ji 2020 m. patyrė 32 401 Eur nuostolių. Vadinasi, mažai tikėtina, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovės padėtis nebus sunkinama, gaunamos sumos nebus nukreiptos tretiesiems asmenims, o turtas ir piniginės lėšos nebus iššvaistyti arba perleisti. Teismas šių aplinkybių kontekste turėtų sistemiškai įvertinti ir informaciją, kad atsakovės atstovas išreiškė poziciją, jog jis pradės atsakovės nemokumo procesą. Neatmestina, kad atsakovei iškėlus bankroto bylą, ieškovių reikalavimas taptų paskesnės eilės kreditorių finansiniu reikalavimu nemokumo byloje. Teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, gali sukurti prielaidas augti žalai, kurios atlyginimo nebus galimybės išieškoti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. birželio 27 d. nutartimi netenkino ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6. Teismas, įvertinęs ieškovės prašyme nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad ieškovė iš esmės kvestionuoja Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. ir 2023 m. gegužės 17 d. nutartyse, kuriomis buvo atmesti ieškovės UAB „Mano Būstas Aukštaitija“ prašymai taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones, išdėstytus motyvus. Nurodė, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones naujų ar teismo šioje byloje anksčiau neanalizuotų aplinkybių nenurodė ir neįrodė.
7. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne atsakovės nesąžiningumas santykiuose su ieškove, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) ir taip apsunkinti galbūt ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Tokių aplinkybių ieškovė neįrodė.
8. Teismo vertinimu, ieškovės prašyme išdėstyti argumentai nesudarė pagrindo spręsti, kad atsakovė imasi ar imsis nesąžiningų veiksmų, siekdama išvengti ieškovėms tikėtinai palankaus sprendimo įvykdymo. Ieškovė nepateikė patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti bent labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovė ėmėsi nesąžiningų aktyvių veiksmų savo turtui nuslėpti ir (ar) perleisti, taip siekdama išvengti ieškovėms palankaus teismo sprendimo vykdymo. Ieškovės argumentai, kad byla susijusi su viešuoju interesu ir būtina ginti vartotojų teises, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad nustatyta antroji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, t. y. kad atsakovė ėmėsi aktyvių nesąžiningų veiksmų savo turtui nuslėpti ir (ar) perleisti, taip siekdama išvengti ieškovėms palankaus sprendimo vykdymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskirajame skunde ieškovė (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartį ir priimti naują nutartį – ieškinio sumos dydžiu areštuoti atsakovei UAB „Akronas“ priklausantį turtą ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Atsakovės elgesys ir visiškas nenoras sutikti su byloje pareikštu reikalavimu patvirtina jos nusiteikimą nevykdyti sutartinių įsipareigojimų daugiabučio namo gyventojams. Teismas, turėdamas visas galimybes vartotojų teisių ginče ex officio vertinti tam tikras aplinkybes, rinkti įrodymus byloje, elgiasi pasyviai. Teismas nevertino, ar byla turi viešojo intereso gynimo požymių, ignoravo, kad byloje ieškovė atstovauja daugiau kaip 220 turto objektų savininkų, kad byloje keliamas klausimas dėl ypatingos paskirties statinio fasado, kurio bendras plotas 16 000 kv. m, apgadinimo.
9.2. Ieškovės požiūriu, yra pažeisti ieškovės ir jos atstovaujamų asmenų teisėti lūkesčiai. Teismas, atsisakydamas užtikrinti galimo teismo sprendimo realų įgyvendinimą, tokiu būdu demonstruoja realaus proceso formalumą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad galimo sprendimo vykdymo negalimumo aplinkybes turi įrodinėti ieškovės. Įstatymas neįpareigoja visiškai įrodyti ieškinį arba pateikti informaciją, kad atsakovas aktyviais veiksmais ruošiasi nevykdyti teismo sprendimo. Atsakovė nedraudžia savo civilinės atsakomybės, neturi banko garantijų, neturi stabilios veiklos perspektyvų, nėra atestuota atlikti statybos darbus ypatingos paskirties objekte įstatymų nustatyta tvarka.
9.3. Teismas nepagrįstai reikalavo įrodyti perspektyvoje galimą teismo sprendimo vykdymo problematiką. Įstatyme įtvirtinta, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę. Atsakovė grasino dirbtinai sukelti savo nemokumą. Neatmestina, kad atsakovei iškėlus bankroto bylą, ieškovių reikalavimas taptų tik paskesnės eilės kreditoriaus finansiniu reikalavimu nemokumo byloje.
Atsiliepimas
10. Atsakovė UAB „Akronas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Ieškovės pozicija dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui grindžiama deklaratyviais teiginiais. Ieškovė prašo laikinąsias apsaugos priemones taikyti pagal ieškinį, kuris nėra tikėtinai pagrįstas. Ieškovė nei ieškinyje, nei prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neidentifikavo, kokiomis aplinkybėmis kilo ginčas dėl darbų kokybės, tik deklaratyviai tvirtina apie neįvardintų ieškovės sutartinių teisių pažeidimą. Dėl šios priežasties prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškusi ieškovė negali būti laikomas sąžininga. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas.
10.2. Laikinųjų apsaugos priemonių skyrimas neatitiktų ekonomiškumo ir proporcingumo principų. UAB „Akronas“ nuo 2017 m. sėkmingai veikia statybų srityje. Šiuo metu bendrovėje dirba 7 darbuotojai, vidutinis atlyginimas siekia 949,19 Eur. Įmonės apyvartinės lėšos sudaro apie 200 000 Eur per metus, jos formuojamos iš avansinių, periodinių ir galutinių mokėjimų pagal sutartis su užsakovais. Ieškovės nepagristai nesumokėjo bendrovei 10 508,85 Eur sumos už atliktus darbus, o tokios specializacijos ir tokio dydžio bendrovėje turi nepertraukiamai vykti pinigų ir materialinių vertybių apyvarta. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemones iš karto neigiamai paveiktų bendrovės veiklą. Ieškovių pasirinktas tariamai jų pažeistų teisių gynimo būdas, kai prašomo priteisti nuostolių atlyginimo suminė išraiška (78 487,50 Eur) faktiškai yra lygi visai atsakovės pagal rangos sutartis su ieškove atliktai darbų kainai (90 389 Eur), negali būti laikomas sąžiningu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 27 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Skundžiamos nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, konstatavęs, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su viešojo intereso gynimu, nepatvirtina grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovės aiškinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepasisakė dėl viešojo intereso pobūdžio byloje ir būtinybės ginti vartotojų interesus, nustatė nepagrįstai aukštą grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimo standartą.
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos esant šių sąlygų visetui: pirma, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą; antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytų aplinkybių pakanka joms taikyti (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-809-236/2018).
14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, jog gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016 ir kt.). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai paremti įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015 ir kt.). Tačiau ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize. Prima facie ieškinio vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirenka neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-780-180/2018).
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovių ieškinio šioje byloje preliminarus pagrįstumas buvo konstatuotas dar Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi (ji palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-593-553/2022) ir Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas pritaria nuostatai, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog šioje proceso stadijoje būtų paneigta pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Nustačius, kad ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, vertintina antroji laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – grėsmė galbūt ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
16. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje yra išaiškinta, kad teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinis teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
17. Civiliniame procese šalims yra nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą bei poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui (CPK 178 straipsnis). Laikinosios apsaugos priemonės, jeigu jos taikomos, kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai. Todėl jas prašanti taikyti šalis turi pareigą tokį savo prašymą pagrįsti, nurodyti aplinkybes, kurios bent minimaliai patvirtintų tikėtiną grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas esą be pagrindo ieškovėms nurodė pareigą įrodyti būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar nustatė nepagrįstai aukštą galimos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimo standartą.
18. Ieškovė teigia, kad teismas turėjo pareigą būti aktyvus ieškovės, kaip vartotojų teises atstovaujančio asmens, ginče su rangovu, rinkti įrodymus, reikšmingus prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones išnagrinėjimui, nevertino viešojo intereso pobūdžio šioje byloje. Ieškovės teigimu, tokiomis iki šiol teismo neįvertintomis aplinkybėmis (dėl vartotojų teisių gynimo, viešojo intereso apsaugos) buvo grindžiamas dabartinis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiais ieškovės teiginiais.
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsižvelgė į Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartyje, kuri palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-593-553/2022), ir Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartyje padarytas išvadas tuo pačiu procesiniu klausimu, teismui išanalizavus ginčo šalies argumentus, kuriais buvo grindžiami ankstesni prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas paminėtomis nutartimis grėsmės teismo sprendimo įvykdymui aspektu įvertino pareikšto ieškinio reikalavimo sumos ir atsakovės turtinės padėties reikšmę, galimo atsakovės nemokumo realumą. Skundžiama nutartimi išnagrinėtas Bendrijos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais, išreikštais per vartotojų teisių gynimo prizmę. Tačiau tokia aplinkybė nekeičia ir nepaneigia ankstesnėmis teismo nutartimis pateikto vertinimo. Šioje byloje priimtų teismo procesinių sprendimų turinys patvirtina, kad nuo bylos nagrinėjimo pradžios teismui buvo aiškus tarp šalių kilusio ginčo pobūdis. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nepasisakė dėl to, ar šis ginčas turi viešojo intereso požymių, nepaneigia pirmosios teismo išsakyto vertinimo dėl daugiabučio namo gyventojų teisės į galimų (būsimų) nuostolių atlyginimo užtikrinimą pagrįstumo.
20. Bylos duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad tarp ieškovių ir atsakovės kilo ginčas dėl UAB „Mano Būstas Aukštaitija“ su UAB „Akronas“ sudarytos 2017 m. rugsėjo 5 d. Ilgalaikės rangos sutarties Nr. AKB-SUT-17-0065 ir jos priedų Nr.4 ir Nr.10 vykdymo. Šalys viena kitai reiškia pretenzijas dėl netinkamo sutartimi apibrėžtų pareigų vykdymo, savo procesines pozicijas grindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais, byloje atlikta statybos ekspertizė. Vadinasi, šalys abipusių įsipareigojimų pagal sutartį nevykdo dėl tarp jų kilusio ginčo, dėl to, kad nesutinka su priešingos šalies pozicija dėl sutarties vykdymo. Panevėžio apygardos teismas dar 2023 m. gegužės 17 d. nutartyje konstatavo atsakovės byloje išreikštą poziciją, kad ji nesiima atlyginti ateityje galimų (būsimų) ieškovių nuostolių ne dėl to, jog neturi finansinių galimybių, o todėl, kad nesutinka su ieškinio reikalavimais, kad su pačia atsakove nėra visiškai atsiskaityta pagal rangos sutartį. Teismas pripažino, kad ginčyti ieškinio pagrindą ir įrodinėti priešieškinio pagrindą yra tokia pati atsakovo teisė, kaip ir ieškovo teisė reikalauti ieškinio patenkinimo.
21. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia kiekvienos iš šio proceso šalių teisės ginti savo interesus teisme vadovaujantis rungtyniškumo ir lygiateisiškumo principais, o ginčo šalių procesinės pozicijos nesutikti su pareikštais ieškinio ar priešinio ieškinio reikalavimais negalima vertinti kitaip nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Ieškovės argumentai, jog ši byla susijusi su viešuoju interesu, kad būtina ginti vartotojų teises, nepaneigia ieškovės pareigos, netaikant itin aukšto įrodinėjimo standarto, įrodyti objektyvaus pobūdžio tikimybę teismo sprendimo įvykdymo grėsmės dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų buvimo ar atsiradimo.
22. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai asmens nesąžiningumo nepreziumuoja, todėl šio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-196/2018). Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-840-196/2018; ir kt.).
23. Nagrinėjamu atveju reikia nustatyti ir įvertinti, ar ieškovė nurodė (pateikė), o pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų išvadai dėl atsakovės nesąžiningumo (buvusio, esamo arba ateityje galimo (prognozuojamo) elgesio), suponuojančio grėsmę galbūt palankaus ieškovėms teismo sprendimo įvykdymui, padaryti.
24. Ieškovė teigia, kad atsakovė kategoriškai nusiteikusi nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, sudarinėja bendrovei nuostolingus sandorius ir grasina dirbtinai sukelti bendrovės nemokumo padėtį. Pasak ieškovės, atsakovė, būdama atsakinga už ypatingojo statinio remontą, darbus atliko neturėdama tam teisės, ji nedraudžia savo civilinės atsakomybės, neturi banko garantijų. Ieškovė prognozuoja, kad teismo sprendimo įgyvendinimas perspektyvoje po ilgai užtrukusio teisminio proceso taps apsunkintas arba apskritai neįmanomas.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodytos aplinkybės yra reikšmingos vertinant atsakovės profesinę riziką ir jos sutartinę civilinę atsakomybę, tačiau niekaip nepatvirtina atsakovės siekio sąmoningai išvengti b9simo teismo sprendimo vykdymo. Nėra pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo argumentu, kad teismo sprendimo vykdymas gali prarasti aktualumą dėl ilgo teismo proceso. Šiuo aspektu reikšmingu pripažintinas šalių pareigos nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir veikti už greitą bylos išnagrinėjimą, bendradarbiauti tarpusavyje bei su teismu realus įgyvendinimas, o tai turi tiesioginės įtakos teismo proceso trukmei.
26. Ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės paremtas deklaratyviais teiginiais apie gyventojų, kaip vartotojų, interesų užtikrinimo būtinybę, apie galimą atsakovės nemokumą ar apie sąmoningą atsakovės nusiteikimą nevykdyti sutartimi jai nustatytų pareigų. Šie teiginiai nepaneigia atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų aplinkybių apie jos turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas laikosi nuostatos, kad ieškovės pateikti argumentai pripažintini subjektyviu situacijos vertinimu, pasireiškiančiu ieškovės nuogąstavimais, bet ne atsakovės neteisėtų veiksmų faktiniu atlikimu ar realiu ketinimu juos atlikti. Subjektyviu suvokimu išreikštas situacijos vertinimas nėra pakankamas pripažinti realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą.
27. Nei prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei atskirajame skunde ieškovė nenurodė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti apie faktinius ar realiai tikėtinus atsakovės ketinimus ar veiksmus siekiant paslėpti turtą ar kitaip nesąžiningai elgiantis išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Nepateikus duomenų apie faktinius ar realiai tikėtinus atsakovės veiksmus, bloginant savo turtinę padėtį, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo. Išdėstytos aplinkybės šiuo metu nesuponuoja ieškovės interesų pabloginimo iki bus priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas byloje. Ginčo tarp šalių dėl sutarties vykdymo kilimas pripažintinas pakankamu pagrindu tariamai pažeistas teises ginti teisme, tačiau savaime nepatvirtina, jog bylą pralaimėjusi šalis vengs vykdyti teismo sprendimą.
28. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkindamas ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai įvertino sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (ne)egzistavimą. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nebuvo įrodyti nesąžiningi atsakovės veiksmai ir realios grėsmės galimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. Ieškovės atskirojo skundo argumentai nesukuria pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.