Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2024-08-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-782-1183/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-08-29
Bylos Nr.
1-782-1183/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13238-2023-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Donatas Dauginis
Kaltinamasis
M. S.
Nukentėjusysis
E. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-782-1183/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13238-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.9.9; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 29 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Donatas Dauginis,sekretoriaujant L. P.,dalyvaujant prokurorei A. R.,kaltinamajam M. S.,nukentėjusiojo E. S. atstovei pagal įstatymą U. S., įgaliotam atstovui advokatui S. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - ten pat, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. S. nuo 2011-02-01 iki 2011-03-14, nuo 2011-07-25 iki 2012-08-22, nuo 2013-04-22 iki 2013-12-23, nuo 2014-07-23 iki 2014-12-11, nuo 2017-01-04 iki 2017-03-08, nuo 2017-03-19 iki 2017-05-30, nuo 2018-03-19 iki 2019-01-19 nemokėdamas, nuo 2023-10-12 iki 2024-03-30 mokėdamas nepilnai, vengė pareigos pagal Šiaulių apylinkės teismo 2011-01-07 sprendimą bei pagal 2010-06-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priteisti išlaikymą sūnui E. S., gim. (duomenys neskelbtini), iki pilnametystės periodinėmis išmokomis po 400 Lt (115,85 euro) mokamomis kas mėnesį E. S. išlaikymui iki pilnametystės nuo 2010-06-17, išlaikymo sumą indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka, taip sudarydamas 17 181 eurų įsiskolinimą iki 2024-03-01.

Įrodymai

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad U. parašė apie tai, kad jis nelankė, nesirūpino sūnumi, serga ar neserga, tai jie gyveno kartu, išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Paskutinis susisiekimas su U. buvo, kai pastaroji sakė, ko čia skambinėji. Jis nesislėpė, nieko nevengė, ką U. yra parašiusi, tai yra visiškas melas, jo sąžinė yra rami. Kas liečia sumas, jo nuomone, 8000 eurų yra išmokėti iš valstybės, jei jis sumokėtų visą sumą, tai gaunasi, kad mokės dvigubą sumą, likutis gaunasi 9000 eurų. Jis nieko niekada neslėpė, antstolis turėjo matyti, jis ne buhalteris. Norėtų gauti leidimą važiuoti dirbti, kad galėtų išlaikyti savo dar du vaikus, nes reikia kažką gyventi, mokėti mokesčius, reikia dirbti. Su U. buvo vedę apie (duomenys neskelbtini). Sūnus gimė (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) d., sūnus E. S.. Išvyko, kai sūnus buvo kūdikis. Nepamena, ar išvykęs vaikui išlaikymą teikė, bet dar po skyrybų jis skambino, ieškojo, bet U. sakė, „ko skambini, rūpinkis savo šeima, aš rūpinsiuosi savo“. Jis niekada nevengė jokio susitikimo. Žino, apie 2010-06-17 nutartis, apie skyrybų procesą, priteistą išlaikymą žino. Jis skyrybų procese nedalyvavo. Priteistas išlaikymas 400. Praeitą vasarą buvo nuskaičiuoti 300 eurų. Savarankiškai nepervedė, nes jie nebendravo. Dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri keitė pavadinimus, dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Darbuose dirbdavo po metus, metus su puse, bet ten yra su neapmokomomis atostogomis. Jų metu darbovietė nieko nemoka. Aštuonias savaites dirba ir dvi savaitės neapmokamų atostogų. Jis turi dirbti mėnesį, kad gautų atlyginimą. Po neapmokamų atostogų turi dirbti visą mėnesį, kad gautų atlyginimą. Niekas nemoka už neapmokamas atostogas. Jam buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šiaip sirgo, buvo covidas, tai susidaro ne nedarbo mėnesiai. Tai vyko paskutinėje darbovietėje. Lietuvoje niekas daugiau nemoka, 1000 eurų uždirbi, susimokėti mokesčius ir vaikams, jam išeina 900 eurų, tai, kaip jam gyventi. Jam dar mokami komandiruotėse dienpinigiai. Į valandą moka 10 eurų, dirbi 10 valandų gauni 100 eurų. Vien mokesčiams, vaikus išlaikyti ir visa kita, gautos pajamos eina nuliui. Algos ir dienpinigių sumos panašios, gal dienpinigių daugiau. Jo išsilavinimas (duomenys neskelbtini). Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Praeitą savaitę buvo atvažiavę į Užimtumo tarnybą, pasakojo apie mokslus. Iš darbo išeidavo savo noru. Nepamena, kad jį atleistų patys. Kadangi dirbo komandiruočių principu, kambaryje apgyvendina 8 žmones, kuris skirtas vienam žmogui gyventi, kurie geria, mušasi, sudėtingos pragyvenimo sąlygos. Lietuvoje dirbant nenori mokėti pinigų arba kažką mažiau mokėti ir panašiai. Buvo nedarbingas gal apie pusmetį ar daugiau. Kitiems vaikams priteistas išlaikymas šiai dienai 320 eurų bendrai, bet tiksliai nepasakys. Jis turto pats neturi, gyvena iš to ką uždirba. Darbo sutartis parašyta aštuonioms val., o dirbti reikia dešimt, už jas apmoka. Atostogauja komandiruotėje šeštadienį, sekmadienį ir tiek. Automobilio neturi. Gyvena pas mamą. Papildomų pajamų neturi. Pripažįsta įsiskolinimą 7000 eurų sumai ir plius 3000 eurų. Išlaikymo nevengiė, tiesiog tokios aplinkybės, niekada nieko neslėpė. Jam sugedo kortelė ir paprašė vienam kartui, reikėjo pinigų, kad pervestų į kitą sąskaitą. Kiti du vaikai gimę jau po E.

Į institucijas dėl bendravimo su vaiku nesikreipė, nes neturėjo pinigų, nes jam reikėjo nerviškai pailsėti. Į vaiko teisių apsaugos tarnybą nesikreipė. U. iniciatyva buvo išieškomi pinigai. Viskas turėjo vykti automatiškai. Savanoriškai kiek nebendravo, ar savanoriškai mokėjo, nepamena. Kad antstolė išieško pinigus žinojo. Su antstole yra bendravęs daug. Ar pranešė apie pakeistą darbovietę antstoliai, nepameną. Su valstybės išmokų mokėjimo tvarka nesusipažinęs. Kiek supranta, pinigai valstybės buvo išmokėti ir jis dar turės sumokėti. Supranta pinigai buvo išmokėti vaiko išlaikymui. Įsidarbinęs buhalteriai pranešdavo, kad reikia iš atlyginimo išskaityti antstoliams vaiko išlaikymui, pranešdavo tik atėjęs dirbti. Jis ne buhalteris, nežino, kodėl nebuvo išskaityti. „(duomenys neskelbtini)“ sistemoms dirbo, buhalteriai pranešė, kad bus išieškomi alimentai, reiktų paklausti antstolės, kodėl neišskaičiavo pinigų. Jis nepamenu, ar domėjosi kodėl neišskaičiuota. Supranta, kad turi pasidomėti. UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ nepamena, kad dirbo, negali atsakyti kodėl atleido, ten dirbo trumpą laiko tarpą tris dienas. Išmokas iš Sodros gavo būdamas nedarbingume 428 eurų. Negali atsakyti į klausimą, kaip mamai vienai reikia išlaikyti vaiką. Po jų išsiskyrimo, jis ieškojo, skambino. Paskutinio pokalbio metu U. pasakė „rūpinkis savo šeima, aš rūpinsiuosi savo“. Nepamena, ar yra pervedęs pinigų iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo savanoriškai. Nežino, reikia klausti mamos, kodėl pastaroji neleidžia bendrauti su sūnumi, jie tiesiog išsiskyrė. U. priežasties nenurodė. Alga buvo mokama visada į sąskaitą. Dienpinigiai, komandiruotpinigiai taip pat buvo mokami į sąskaitą. Nori pasakyti apie tą sąskaitą. Ten buvo mokėjimas vieną kartą, nes jis buvo komandiruotėje, jo kortelė buvo tuo metu sugedusi. Jis komandiruotėje užsakinėjo naują kortelę.

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą U. S., apklausta liudytoja teisiamojo posėdžio metu parodė, kad M. S. jos vaiko tėtis. Jų šeima iširo dėl M. S. kaltės, kuris nesirūpino šeima, nesidomėjo šeimos gyvenimu, išvyko ir negrįžo. Buvo priteistas išlaikymas, nuo to laiko antstolės pagalba šiaip ne taip gauna, bet labai dideli laiko tarpai. Išlaikymas nemokomas, skola susikaupusi milžiniška. Vaiko su M. S. susilaukė (duomenys neskelbtini). Dar turi vieną dukrelę. Šiuo metu yra ištekėjusi, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). M. išvyko grįžus į (duomenys neskelbtini), pavasariop tiesiog išvyko aplankyti mamos, nes buvo pablogėjusi jos sveikata ir daugiau negrįžo. Ji padavė skyryboms. M. S. tiesiog dingo ir viskas. Skyrybų procese pastarasis nedalyvavo. Savarankiškai sumų iki šios dienos nėra pervedęs. Skola apie 17 000 eurų, mano, jau yra ir daugiau, nes, jei neklysta praeitų metų kovo mėnesiui. Šiuo metu M. S. nedirba, dalį valstybė moka, dalį iš Užimtumo tarnybos. E. S. dabar yra (duomenys neskelbtini). Ji visą laikotarpį dirbo, nemokamų atostogų neturėjo, mama jai padėjo. Niekada nebuvo iš M. S. gavusi tiesioginio kontakto ar prašymų dėl bendravimo. Pastarasis bandė su sūnumi susisiekti gal du metai atgal, bet sūnus jau pakankamai protingas ir nenori turėti jokių ryšių. M. S. nėra siuntęs sūnui dovanų, ar kitokiu būdu sūnui teikęs išlaikymą. Mama padėdavo finansiškai, maisto produktais, apranga, batus nupirkdavo. Į antstolę kreipėsi 2010 m. iš karto po teismo sprendimo priėmimo, kadangi niekas nebuvo mokama. Kreipėsi dėl įmonės „(duomenys neskelbtini)“, nemokėdavo, antstolė buvo nusiuntusi nurodymą nuskaičiuoti, bet įmonė nenuskaičiavimo. Dėl M. nėra kreipųsis. Nusprendė kreiptis, nes skola auga ir asmuo turi prisiimti atsakomybę. Suma 400 litų šiuo metu yra nepakankama ir neadekvati sūnaus išlaikymui.

Liudytoja B. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra antstolė, kviesta dėl to, kad M. S. yra didelis įsiskolinimas, dėl nemokėjimo išlaikymo vaikui. Pas juos byla buvo užvesta nuo 2010-12-23, pirmiausiai buvo pateiktos laikinosios apsaugos priemonės, o įsiteisėjus sprendimui buvo pateiktas vykdomasis raštas dėl vaiko išlaikymo išieškojimo U. S. naudai iš M. S.. Šiai dienai įsiskolinimas yra 17522, 06 eurai. Per laikotarpį M. S. dirbo vienuolikoje įmonių, tik buvo ilgi tarpai kai nedirbo, dirbo pakankamai trumpai ir per tą laiką įsiskolinimas augo. Jie turi priėjimą prie Sodros duomenų ir kartas nuo karto patys darydavo užklausas. Dabar automatiškai gauna duomenis, kad žmogus įsidarbino. Dar nėra metų, kai pranešimas automatiškai ateina. Iki tol atsakingi skolininkai paskambina ir pasako antstoliui, kad įsidarbino ir darbovietę. Šiuo atveju to nebuvo, išsiųsdavo, kai nustatydavo. Su M. S. yra bendravę, bet, kad paklaustų kokia skola, kad pradėtų mokėti, kad susisiektų dėl to, kad pradeda dirbti, susisiekęs geranoriškai nebuvo. Paskutinė įmonė, kurioje dirbo, buvo atleistas, vėl įsidarbino buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ten vyko tokie ginčai, nes M. S. gaudavo didelius dienpinigius. Įmonė dienpinigių neatskaitinėdavo, sakykime, kad gal su įmone daugiau buvo, jog pateikė darbo sutartį, kad tai yra kilnojamojo pobūdžio darbas. Pagal teismų praktiką, jei yra kilnojamojo pobūdžio darbas, turėtų būti atskaitoma iš dienpinigių, nes bazinis atlyginimas nedidelis, o dienpinigiai dideli. Įmonė buvo nubausta, nes nenorėjo atskaityti iš dienpinigių. Tuo pačiu konfliktas vyko ir su pačiu S., nes pastarasis nenorėjo, kad būtų atskaitoma iš dienpinigių. Iš kitų įmonių tokių duomenų nebuvo, kiek atskaitydavo tiek. Ji ne viena tvarko vykdomąsias bylas, yra padėjėjai, bet kiek žino iš M. S. pusės nebuvo geranoriškumo. Kad mokėtų pats geranoriškai, to nebuvo. Tokių atvejų, kai įmonei išsiųstas vykdomasis raštas buvo, kiek mato, bent jau nedidelės išmokos buvo, galbūt kur labai trumpai dirbo. Kiek mato, kad į daugumą darboviečių kur buvo išsiųsta, bent jau nedidelės išmokos buvo. Iš pradžių įmonė nurodė jo sąskaitą, bet kadangi iš tos sąskaitos lėšos nebuvo nurašomos kaip turėjo būti, tai jie kreipėsi į įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nurodė, kad S. pakeitė sąskaitą. Jie kreipėsi į banką, pasiklausti kam priklauso ta kita sąskaita, nes jie nematė M. S. vardu. Bankas atsakė, kad M. S. nėra tos sąskaitos savininkas, neparašė kam priklauso. Įmonė kurį laiką vedė į tą sąskaitą, kuri nepriklausė S., bet S. pateikė ją įmonei kaip savo sąskaitą. Kiek kartų įmonė vedė į tą sąskaitą dabar neatsakys, to banko nepaklausė, bet tai nebuvo ilgas laikotarpis.

2011-01-07 Šiaulių apylinkės teismo sprendime nurodoma, kad teismas nusprendė priteisti iš M. S. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt mokamomis kas mėnesį E. S. išlaikymui iki jo pilnametystės, nuo 2010 -06-14 bei išlaikymo įsiskolinimą po 350 Lt per mėnesį nuo 2010-04-02 iki 2010-06-14. 2011-03-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi, kuria ištaisyta techninė klaida (1 t., b. l. 94, 95-97).

2023-03-30 antstolės B. Č. pažymoje apie vykdymo eigą nurodomos išieškotos sumos U. S. naudai iki 2023-03-01 (1 t., b. l. 19-20).

2024-03-14 antstolės B. Č. rašte nurodomos išieškotos sumos U. S. naudai iki 2024-03-01 (1 t., b. l. 112-113).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymoje nurodyti duomenys apie išmokėtas vaikų išlaikymo išmokas (1 t., b. l. 23-26).

2024-02-14 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad iš dalies patenkinamas antstolės B. Č. pareiškimas (1 t., b. l. 67-69).

2023-12-11 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad iš pateiktų banko „(duomenys neskelbtini)“ išrašų matyti, kad vaikų išlaikymui iš M. S. sąskaitos jokių pavedimų nevykdyta, antstoliams nenurašyta. Įplaukų nevyko. (1 t., b. l. 149-151, 133-148).

2023-12-11 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog iš banko „(duomenys neskelbtini)“ išrašo matyti, kad laikotarpyje nuo 2010-04-02 iki 2014-12-31 viso gauta įplaukų 10 065,25 litai. Įplaukos gautos iš darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ - darbo užmokestis. Iš šių pajamų į antstolės B. Č. sąskaitą įvykdytas pinigų pervedimas 62,39 eurai. Daugiau jokių pavedimų vaikų išlaikymui nevykdyta (1 t., b. l. 156-178, 179-181).

2024-02-05 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog iš banko „(duomenys neskelbtini)“ išrašo matyti, kad laikotarpyje nuo 2010-04-02 iki 2023-11-27 M. S. į šią sąskaitą gaudavo atlyginimą iš įvairių darboviečių, gaudavo nedarbingumo išmokas, gaudavo dienpinigius. Taip pat iš šios sąskaitos vyko nurašymai į antstolės B. Č. sąskaitą vaikų išlaikymui (1 t., b. l. 191-192, kompaktinis diskas prie bylos viršelio).

Banko „(duomenys neskelbtini)“ pranešime ir pateiktuose sąskaitų išrašuose nurodyta, kad M. S. iš (duomenys neskelbtini) esančių sąskaitų jokių pavedimų nevykdė, antstoliams nenurašyta (1 t., b. l. 197-198).

2023-11-22 Registrų centro pateiktoje pažymoje nurodyta, kad laikotarpyje nuo 2010-04-02 iki 2023-11-24 M. S. nėra įgijęs ar pardavęs nekilnojamo turto (2 t., b. l. 1).

2023-11-22 „Regitra“ pažymoje nurodyta, kad M. S. nėra įregistravęs transporto priemonių per laikotarpį nuo 2010-04-02 iki 2023-11-24.

2023-11-24 Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktuose M. S. pajamų deklaracijų nuorašuose nurodomos M. S. pajamos nuo 2013 iki 2017 metų (2 t., b. l. 11-35).

2023-08-17 (duomenys neskelbtini) išraše nurodyti duomenys apie M. S. nedarbingumą ir ligas (2 t., b. l. 46).

2024-01-18 Užimtumo tarnybos prie LR SADM Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Trakų skyriaus pažymoje nurodyta, kad M. S. buvo registruotas užimtumo tarnyboje 18 kartų. Iš jų 2 kartus atsisakė siūlyto darbo, 3 kartus buvo siūlytas darbas, bet jį dirbti neturėjo išsilavinimą ir 13 kartų darbas siūlytas nebuvo. Apie išmokas duomenų neturi (2 t., b. l. 50-53).

2024-01-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodyta, kad M. S. dirbo laikotarpyje nuo 2018-03-13 iki 2019-01-09. Iš antstolės B. Č. vykdomojo rašto - patvarkymo nebuvo gauta, todėl U. S. išskaičiavimai nebuvo padaryti (2 t., b. l. 62).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodyta, kad M. S. dirbo laikotarpyje nuo 2012-08-10 iki 2012-08-13. Atlyginimas nemokėtas, atleistas dėl šiurkštaus pažeidimo (2 t., b. l. 65, 66-70).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodyta, kad M. S. dirbo laikotarpyje nuo 2019-06-03 iki 2020-02-18. Pagal antstolės B. Č. vykdomąjį raštą - patvarkymą U. S. pervesta 702,05 eurai. Taip pat pagal kitos antstolės vykdomąjį raštą pervesta kitų vaikų išlaikymui S. I. 675,61 eurai. Iš šio laikotarpio 10 mėnesių buvo nemokamose atostogose (2 t., b. l. 73).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodyta, kad M. S. dirbo laikotarpyje nuo 2014-02-26 iki 2014-04-01. Pagal antstolės B. Č. vykdomąjį raštą - patvarkymą U. S. buvo pervesti paskaičiavimai vaiko išlaikymui (2 t., b. l. 79-80).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodyta, kad M. S. dirbo laikotarpyje nuo 2017-01-04 iki 2017-01-20. Vykdomojo rašto neturėjo, todėl neišskaičiavo išmokų vaikams išlaikyti (2 t., b. l. 83).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodyta, kad M. S. dirbo laikotarpyje nuo 2022-03-12 iki 2022-06-22. Pagal antstolės B. Č. vykdomąjį raštą - patvarkymą U. S. buvo pervesti paskaičiavimai vaiko išlaikymui, kaip ir S. I.. Per šį laikotarpį 2 kartus buvo nedarbingume (2 t., b. l. 86-87, 90-101, 104-105).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešime nurodyta, kad M. S. dirbo laikotarpyje nuo 2012-08-22 iki 2013-04-22. Pagal antstolės B. Č. vykdomąjį raštą - patvarkymą U. S. buvo pervesti paskaičiavimai vaiko išlaikymui (2 t., b. l. 108-109).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodyta, kad M. S. dirbo laikotarpyje nuo 2010-11-15 iki 2011-01-19. Neturi informacijos, dėl vykdomojo rašto ir išskaičiavimų (2 t., b. l. 116-119).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodyta, kad M. S. dirbo laikotarpyje nuo 2010-07-08 iki 2010-10-12. Vykdomojo rašto neturėjo, todėl U. S. pavedimai atlikti nebuvo (2 t., b. l. 122).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodyta, kad M. S. dirbo laikotarpyje nuo 2012-04-30 iki 2012-05-02. Jokių išskaičiavimų nepadaryta (2 t., b. l. 125-127).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodyta, kad M. S. dirbo laikotarpyje nuo 2017-03-20 iki 2017-03-31. Vykdomojo rašto neturėjo, todėl neišskaičiavo (2 t., b. l. 130).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodyta, kad M. S. dirbo laikotarpyje nuo 2015-01-23 iki 2016-10-11. Pagal antstolės B. Č. vykdomąjį raštą - patvarkymą U. S. buvo pervesti 3 kartus paskaičiavimai vaiko išlaikymui (2 t., b. l. 133).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodyta, kad M. S. dirbo laikotarpyje nuo 2020-10-17 iki 2022-01-18. Pagal antstolės B. Č. vykdomąjį raštą - patvarkymą U. S. buvo pervesti paskaičiavimai vaiko išlaikymui, kaip ir S. I.. Per šį laikotarpį buvo ir nedarbingume (2 t., b. l. 138-141).

UAB (duomenys neskelbtini) pažymose nurodyta, kad M. S. dirba nuo 2022-10-14. Yra atliekami pervedimai pagal vykdomuosius raštus (2 t., b. l. 114, 149).

2024-03-07 kitų objektų apžiūros protokole aprašyta pateiktų iš darbo vietų, medicinos įstaigos, Užimtumo tarnybos duomenų analizė (2 t., b. l. 152-155).

Duomenų apie asmenį SODROS DB išraše nurodomos M. S. darbovietės (2 t., b. l. 169-171, 172-175).

M. S. pateiktoje banko pinigų nuskaičiavimo pažymoje nurodyta, kad iš M. S. 2023-04-25 buvo nuskaičiuota papildoma suma, t. y. 295 eurų, pagal antstolės vykdomąjį raštą (3 t., b. l. 5-6).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija

Motyvuojamoji dalis

BK 164 straipsnyje numatyta atsakomybė už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką vengimą, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti būtiną materialią paramą vaikui. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291/2008, 2K-7-68/2009, 2K-432/2013 ir kt.). Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitokias turtines lėšas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2011). Atsakomybė už BK 164 straipsnyje numatytą pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką vengimą atsiranda po nesėkmingų pastangų užtikrinti pareigos išlaikyti vaiką vykdymą civilinio proceso priemonėmis, t. y. kai skolininkas sąmoningai sukuria situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9/2014). Taigi, pripažįstant asmenį kaltu dėl šiame straipsnyje numatytos veikos, būtina nustatyti, jog asmuo žinojo apie pareigą mokėti nustatyto dydžio alimentus, turėjo realią galimybę tai daryti, tačiau to nedarė. Motyvai, kodėl tai nebuvo daroma, esminės reikšmės veikos kvalifikavimui neturi. Atsižvelgiant į tai, jog vaikų išlaikymas yra neišvengiama tėvų pareiga, materialinis vaikų išlaikymas yra būtinas ir neišvengiamas užtikrinti visų pirma būtiniausius fiziologinius vaiko poreikius, vadovaujantis vaiko, kuris pats savimi pasirūpinti ir išgyventi negali, interesais, vengimas išlaikyti vaiką laikomas pavojinga visuomenei veika, dėl ko taikoma griežčiausia – baudžiamoji atsakomybė.

Kartu teismas pažymi, jog piktybiškumas nėra būtinas nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, sudėties požymis, šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. sausio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-19-316/2024). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turtas ir gaunamos pajamos, tačiau ir tai, kokių priemonių buvo imtasi, jog būtų gautos atitinkamos pajamos, sudarančios galimybę teikti išlaikymą savo vaikams (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. birželio 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-228-908/2023).

Šioje byloje M. S. kaltinamas vengęs, pagal teismo sprendimą, savo pareigos išlaikyti sūnų E. S., kaltinime nurodytais laikotarpiais nemokėdamas arba mokėdamas nepilnai priteistą išlaikymą E. S. iki pilnametystės ir taip iki 2024 m. kovo 1 d. sudarydamas 17 181 Eur įsiskolinimą (BK 164 str.).

Teismo vertinimu kaltinamojo M. S. kaltę padarius BK 164 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, visiškai patvirtina byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina, kad kaltinamasis M. S. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 183-185, 195-196) pripažino, kad apie skyrybų procesą su U. S. (buvusi S.) žinojo, tačiau procese nedalyvavo, žinojo, kad jam yra priteistas vaiko – E. S. išlaikymas, mokant kas mėnesį po 400 Lt (115,85 Eur), taipogi pripažino, kad kaltinime nurodytais laikotarpiai iš tiesų nemokėjo (neteikė arba teikė nepilnai) išlaikymo savo sūnui E. S.. Kartu kaltinamasis nurodė, kad išlaikymo nevengė, niekur nesislapstė, išlaikymą teikė pagal galimybes, manė, kad antstolė automatiškai nuskaičiuos reikiamas sumas, apie tai, ar yra nuskaičiuojamos reikiamos sumos nesidomėjo, taipogi nurodė, kad buvo laikotarpiai kai nedirbo, turėjo sveikatos problemų, kai kuriuose darbuose turėjo būti neapmokamose atostogose, taip pat turi dar du vaikus, kuriuos turi išlaikyti mokėdamas alimentus, todėl mano, jog jokio nusikaltimo nepadarė. Teismo vertinimu šie kaltinamojo teiginiai ir pasiaiškinimai dėl ko pastarasis neteikė teismo sprendimais priteisto išlaikymo E. S. yra nepagrįsti, prieštarauja byloje esantiems objektyviems įrodymas, paneigia M. S. gynybinę versiją, jog pastarasis išlaikymo vaikui neteikė dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių ir kartu neabejotinai patvirtina jam pareikštų kaltinimų pagrįstumą.

Pažymėtina, kad kaltinamojo kaltę įvykdžius BK 164 straipsnyje numatytą nusikaltimą kaltinime nurodytomis aplinkybėmis patvirtina byloje esantis 2011 m. sausio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimas (kartu su 2011 m. kovo 25 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi dėl klaidos ištaisymo) (1 t., b. l. 94, 95-97), iš kurio matyti, kad M. S. nuo 2010 m. birželio 14 d. iki E. S. pilnametystės privalo teikti išlaikymą sūnui E. S., mokėdamas kiekvieną mėnesį po 400 Lt, bei po 350 Eur per mėnesį dėl susidariusio išlaikymo įsiskolinimo nuo 2010 m. balandžio 2 d. iki 2010 m. birželio 14 d. Akcentuotina, kad pats M. S. į teismą ar į kitas institucijas dėl priteisto išlaikymo sumos nebuvo kreipęsis, kad ši suma būtų peržiūrėta. Antstolės B. Č. pažyma dėl informacijos pateikimo patvirtina, kad iki 2024 m. kovo 1 d. yra susidaręs 17 181 Eur dydžio įsiskolinimas dėl M. S. neteikiamo išlaikymo sūnui E. S. (1 t., b. l. 112-113). Taigi, šie objektyvūs duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes apie tai, kad M. S. turėjo kaltinime nurodytą pareigą teikti išlaikymą E. S., tačiau išlaikymas nebuvo pilnai teikiamas ir dėl to susidarė išlaikymo skola, kuri 2024 m. kovo 1 d. buvo 17 181 Eur.

Teismo vertinimu byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. S. ne tik kad žinojo apie savo pareigą mokėti nustatyto dydžio alimentus, bet ir turėjo realią galimybę tai daryti kaltinime nurodytais laikotarpiais, tačiau to sąmoningai nedarė, nesant tam jokių pateisinamų ir objektyvių priežasčių. Nors kaltinamasis teigė, kad išlaikymo sūnui neteikė dėl to, kad nedirbo, turėjo sveikatos problemų, tačiau iš byloje esančių (duomenys neskelbtini) išrašo apie M. S. buvusius nedarbingumo laikotarpius (2 t., b. l. 46), Užimtumo tarnybos pažymos apie M. S. laikotarpius, kai pastarasis buvo registruotas Užimtumo tarnyboje ( 2 t., b. l. 50-53), kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, gautų apžiūrėjus minėtus išrašą apie M. S. nedarbingumo laikotarpius ir pažymą apie registracijas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 152-155), matyti, jog M. S. kaltinime inkriminuojamais laikotarpiais (2011-02-01 iki 2011-03-14, 2011-07-25 iki 2012-08-22, 2013-04-22 iki 2013-12-23, 2014-07-23 iki 2014-12-11, 2017-01-04 iki 2017-03-03, 2017-03-19 iki 2017-05-30), kai pastarasis nemokėjo ar mokėjo nepilnai išlaikymą E. S., M. S. būdamas darbingo amžiaus arba niekur visiškai nedirbo ir nesiregistravo Užimtumo tarnyboje, arba jei ir dirbo ir registravosi Užimtumo tarnyboje, tai buvo itin trumpalaikiai laikotarpiai, be to, šiais laikotarpiais nėra fiksuota jokių duomenų apie M. S. nedarbingumus. Teismo įsitikinimu šie duomenys rodo, kad M. S. būdamas geros sveikatos būklės, darbingas, sąmoningai sudarė savo blogos finansinės padėties situaciją, be to, turėdamas galimybę dirbti, šia galimybe nesinaudojo tik dėl jam žinomų priežasčių, nors ir žinojo, kad turi pareigą išlaikyti E. S. pagal jau minėtą teismo sprendimą. Tai, kad M. S. nesiieškojo minėtais laikotarpiais darbo, rodo pastarojo vengimą išlaikyti sūnų E. S.. Kartu teismas pastebi, kad iš kitų objektų apžiūros protokolų matyti, kad aptariamais laikotarpiais M. S. pats savarankiškai E. S. neteikė jokio išlaikymo (1 t., b. l. 149-151, 133-148, 156-178, 179-181, 191-192, 197-198) ir tik 2012-05-07 antstolė E. S. išlaikymui nuo M. S. sąskaitos nurašė 13 Eur.

Teismas pastebi, kad kaltinime nurodant laikotarpį nuo 2013-04-22 iki 2023-12-23 yra padaryta akivaizdi techninė klaida, todėl teismas šią klaidą ištaiso, nurodydamas tinkamą inkriminuojamą laikotarpį, tai yra „nuo 2013-04-22 iki 2013-12-23“, šis datos ištaisymas nesunkina kaltinamojo teisinės padėties ir neribojo pastarojo teisės į gynybą.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad M. S. vengė išlaikyti E. S. ir laikotarpiu nuo 2018-03-19 iki 2019-01-19. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad M. S. šioje įmonėje dirbo nuo 2018-03-13 iki 2019-01-09, jo darbo užmokestis kartu su dienpinigiais siekė iki 1500 Eur, M. S. apie vaiko E. S. išlaikymą įmonės neinformavo (2 t., b. l. 62). Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) išrašo apie M. S. buvusius nedarbingumo laikotarpius (2 t., b. l. 46) matyti, kad M. S. buvo nedarbingume 2018-11-19 iki 2018-12-18, ir tik 2018-05-17 iš M. S. sąskaitos antstolė nurašė 78,69 Eur E. S. išlaikymui (1 t., b. l. 112-113). Teismo vertinimu šie duomenys rodo, kad M. S. minėtu laikotarpiu, net būdamas trumpą laiko tarpą nedarbingume, turėjo pakankamai pajamų, jog ir be priverstinio vykdymo priemonių (antstolės veiksmų, nurašant priteistą išlaikymą nuo sąskaitos) turėjo realią galimybę teikti išlaikymą E. S., tačiau to nedarė, kas vėlgi sudaro BK 164 straipsnyje numatyto vengimo išlaikyti vaiką nusikaltimo sudėtį.

Iš bylos duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2023-10-12 iki 2024-03-30, tik 2024-03-12 iš M. S. sąskaitos buvo nurašyta 80,83 Eur E. S. išlaikymui (1 t., b. l. 112-113), jokių kitų mokėjimų nei priverstine tvarka, nei savarankiškai M. S. neatliko (1 t., b. l. 149-151, 133-148, 156-178, 179-181, 191-192, 197-198), nors minėtu laikotarpiu M. S. dirbo, turėjo pajamų (1 t., b. l. 66-69; 2 t., b. l. 114, 149, 172-175), šios pajamos, kaip matyti iš teismo nutarties (1 t., b. l. 66-69) buvo pakankamai didelės – atlyginimas neto 389 Eur ir 1932 Eur dienpinigiai. Esant šioms aplinkybėms matyti, jog M. S. turėdamas realią galimybę teikti išlaikymą E. S., to sąmoningai nedarė.

Kaltinamasis M. S. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad nėra buhalteris, nesupranta apie išieškojimus, manė, kad antstolė automatiškai susižinos, kur pastarasis dirba ir taip nuo jo gaunamo darbo užmokesčio bus mokamas priteistas išlaikymas vaikui. Teismo vertinimu šie kaltinamojo teiginiai rodo kaltinamojo visišką abejingumą ir sąmoningą ignoravimą pareigos išlaikyti savo vaiką. Akcentuotina, kad pareiga išlaikyti sūnų E. S. kilo ne antstolei, kuri vykdo teismo sprendimą, tačiau būtent pačiam M. S., todėl jis turi rūpintis, kad teismo sprendimas būtų vykdomas ir E. S. būtų teikiamas reikiamas išlaikymas. Pastebėtina, jog nukentėjusiojo E. S. įstatyminės atstovės U. S. parodymai teisme patvirtina, kad M. S. sąmoningai vengia savo pareigos išlaikyti vaiką, nes kaip nurodė U. S., priteistą išlaikymą vaikui gauna tik antstolės pagalba, tačiau susidaro dideli laiko tarpai, išlaikymas nemokamas, skola milžiniška, savarankiškai M. S. sumų nėra pervedęs, dalį išlaikymo teikia valstybė, E. S. dabar yra (duomenys neskelbtini) metų, M. S. sūnui nėra siuntęs dovanų ar kitokiu būdu teikęs išlaikymą, į antstolę buvo kreiptasi iškarto po teismo sprendimo, nes nebuvo mokamas joks išlaikymas. Kartu teismas pažymi, kad teisme apklausta antstolė B. Č. paneigė kaltinamojo teiginius, apie buvusį bendravimą su antstole, kadangi antstolė parodė, jog M. S. geranoriškai jai neskambindavo, kad susirado kokį nors darbą, tai turėdavo nustatyti pati antstolė, nes automatinius pranešimus apie asmens įsidarbinimą iš Sodros antstoliai pradėjo gauti visai neseniai, dar nėra nė metų, turėjo netgi konfliktą su M. S., kadangi pastarasis nenorėjo, kad išlaikymas būtų išskaitomas ir iš dienpinigių mokamų įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas vėlgi rodo, kad M. S. vengė teikti išlaikymą E. S., turėdamas realią galimybę tai daryti. Be kita ko, pats M. S. pripažino, kad žino apie susidariusį įsiskolinimą dėl išlaikymo, todėl šią aplinkybę žinodamas ir būdamas atsakingu asmeniu, galėjo kreiptis į savo darbdavius, kad situaciją dėl galimo išlaikymo neišskaičiavimo iš gaunamų pajamų išsiaiškintų ir ištaisytų, tačiau turėdamas minėtus duomenis, sąmoningai ignoravo savo pareigą teikti išlaikymą E. S. ir nei į darbdavius (kaip pats nurodė M. S.), nei į antstolę (kaip nurodė antstolė B. Č.) geranoriškai nesikreipė.

Teismo proceso metu kaltinamasis itin akcentavo, kad iš turimų pajamų jam pačiam yra sunku išgyventi, todėl negali visa apimtimi teikti išlaikymo E. S. ir tą daro, kiek gali. Teismas pažymi, kad šios aplinkybės niekaip nešalina M. S. atsakomybės pagal BK 164 straipsnio nuostatas. Kaltinamasis būdamas E. S. tėvu privalo savo sūnui teikti reikiamą išlaikymą ir teismo nustatytas išlaikymo dydis iš esmės yra minimali riba, kurią M. S. privalo teikti E. S.. Kaip matyti iš bylos duomenų apie oficialias M. S. darbovietes, ilgus nedarbingumo laikotarpius, M. S. tenkino turima prasta finansinė padėtis, taipogi tenkino ir laikotarpiai, kai pastarasis turėjo eiti į neapmokamas atostogas, o ne keisti darbą, kur gautų nuolatines stabilias pajamas, be to, net ir turėdamas pareigą, nustatytą teismo sprendimu, išlaikyti E. S., pastarasis su kita moterimi susilaukė dar dviejų vaikų, kuriems taipogi moka priteistą išlaikymą, taip dar labiau didindamas savo įsipareigojimų mastą. Pastebėtina, kad M. S., kaltinime aktualiais laikotarpiais, nesiėmė jokių priemonių susirasti darbą, kai niekur nedirbo, nesiregistruodavo į Užimtumo tarnybą, susirasti papildomą darbą ar pajamų šaltinį, trūkstant lėšų, vykdyti teismo sprendimą dėl išlaikymo teikimo E. S., kas tik patvirtina, kad M. S. tokia buvusi padėtis tenkino, todėl dabar pastarasis turi prisiimti iš to kylančias neigiamas teisines pasekmes. Visos šios aplinkybės rodo, kad M. S. sąmoningai sukūrė tokią situaciją, kai net priverstinėmis priemonėmis nėra galimybės išieškoti reikiamą išlaikymo dydį E. S. atžvilgiu iš M. S., kaltinamasis neatliko jokių papildomų veiksmų kaltinime nurodytais laikotarpiais savo turtinei padėčiai pagerinti. Taipogi byloje nėra jokių duomenų, kad M. S. inkriminuojamais laikotarpiais neturėjo pajamų teikti išlaikymo E. S. dėl pateisinamų, objektyvių, nuo M. S. nepriklausančių priežasčių.

Remiantis byloje surinktų įrodymų visuma nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės elementai atskleidžia ir šios nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, tai yra, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – suvokė savo daromos veikos pavojingą pobūdį – suvokė, jog pagal teismo sprendimą turi pareigą mokėti išlaikymą E. S., tačiau to sąmoningai nedarė, o vengdamas dirbti, nesiregistruodamas Užimtumo tarnyboje, nedėjo pastangų, jog turėtų galimybę bent iš dalies teikti teismo sprendimu vaikui priteistą išlaikymą, o laikotarpiais, kai turėjo pakankamai pajamų, vengdamas mokėti išlaikymą sūnui ir taip elgtis pastarasis norėjo. Kaltinamojo M. S. veiksmai, įvertinus visas bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikuoti pagal BK 164 straipsnį.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę kaltinamajam M. S., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad jis anksčiau neteistas (3 t., b. l. 9-10), nebaustas administracine tvarka (3 t., b. l. 7–8), šiuo metu nedirbantis, M. S. įvykdė vieną tyčinę nusikalstamą veiką veikiant tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas, jo įvykdyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam M. S. už įvykdytą nusikalstamą veiką skiriant straipsnio sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, jos terminą parenkant mažesnį nei BK 48 straipsnio 1 dalyje numatytas bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo nusikalstama veika susijusi su tuo, kad pastarasis nemoka viso teismo nustatyto išlaikymo E. S., vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, kaltinamasis įpareigotinas bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kiti klausimai

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamu atveju Šiaulių apylinkės teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. liepos 30 d. pažyma Nr. APD-2024-07576 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 191,67 Eur už E. S. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Teismas įvertinęs tai, kad M. S. šiuo nuosprendžiu pripažįstamas kaltu pagal jam pareikštus kaltinimus, yra darbingo amžiaus, išlaidų suma nėra didelė, todėl iš M. S. valstybės naudai išieškotina 191,67 Eur suma valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms, patirtoms pirmosios instancijos teisme, apmokėti.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas, 1 vnt. (prisegtas prie bylos 2 tomo galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje ir jam paskirti laisvės apribojimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išieškoti iš M. S. valstybės naudai 191,67 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą, 67 ct) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam baudžiamojoje byloje. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – CD diską, 1 vnt., palikti saugoti byloje.

M. S. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Donatas Dauginis