Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Kauno technologijos universitetas (toliau – ir KTU, ir Universitetas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra, ir CPVA) 2023 m. sausio 18 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Sprendimu dėl pažeidimo CPVA nusprendė 208 135,80 Eur projekto Nr. 01.1.1-CPVA-V-701-13-0002 „Fizinių ir technologinių mokslų eksperimentinių ir prototipavimo laboratorijų centras ,,M-Lab“ (toliau – ir Projektas) lėšų pripažinti netinkamomis finansuoti, t. y. pakartotinai pritaikė pareiškėjui 5 proc. dydžio finansinę korekciją.

2.2. Universitetas, siekdamas įgyvendinti Projektą, atviro konkurso būdu vykdė tarptautinį viešąjį pirkimą Nr. 527849 „KTU pastato (duomenys neskelbtini) rekonstravimo į eksperimentinių ir prototipavimo laboratorijų centrą „M-Lab“ darbai-2“ (toliau – ir Pirkimas) pagal Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) paskelbtas sąlygas (toliau – ir Pirkimo sąlygos).

2.3. Pareiškėjas, įvykdęs Pirkimo procedūras, 2021 m. balandžio 19 d. sudarė sutartį Nr. SV11-2122 (toliau – ir Pirkimo sutartis, ir Sutartis) su laimėtoju pripažintu tiekėju – uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Dzūkijos statyba“. Pirkimo sutarties vertė – 5 036 886,45 Eur su PVM, iš kurių 4 162 716,07 Eur finansuojama Projekto lėšomis.

2.4. Atsakovas, atlikęs Pirkimo vertinimą, 2021 m. lapkričio 18 d. priėmė sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT101 (toliau – ir Pirminis sprendimas dėl pažeidimo), kuriame konstatavo, kad pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, t. y. Pirkimo sąlygų 3.12.2 punkte nustatydamas kvalifikacijos reikalavimą „Tiekėjo vidutinė metinė statybos darbų, atliktų ypatingo negyvenamojo pastato paskirties pastatuose, apimtis per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas veiklą vykdė mažiau nei 5 metus) yra ne mažesnė kaip 3,00 mln. Eur (be PVM)“, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 47 straipsnio 1 ir 7 dalių nuostatas bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, kadangi: pareiškėjas, Pirkimo sąlygų 3.12.2 punkte nustatydamas 0,7 dydžio svarbiausių statybos darbų vertės koeficientą, nesivadovavo Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika, patvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 (toliau – ir Metodika); pareiškėjas Pirkimo sąlygų 3.12.2 punkte susiaurino kvalifikacijos reikalavimą iki ypatingų negyvenamųjų statinių grupės, tačiau nepateikė pagrįstų bei įtikinamų įrodymų dėl nustatyto kvalifikacijos reikalavimo ir tiekėjo gebėjimo įvykdyti Pirkimo sutartį priežastinio ryšio. Atsakovas, atsižvelgdamas į nustatytus du pažeidimus, Pirminiu sprendimu dėl pažeidimo nusprendė 208 135,80 Eur Projekto lėšų pripažinti netinkamomis finansuoti, t. y. pritaikė pareiškėjui 5 proc. dydžio finansinę korekciją.

2.5. KTU, nesutikdamas su Pirminiu sprendimu dėl pažeidimo, 2021 m. gruodžio 15 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT), kuris 2022 m. lapkričio 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-2105-816/2022 (toliau – ir VAAT sprendimas) konstatavo, kad Agentūra netinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, netinkamai aiškino Metodikos nuostatas, dėl ko nepagrįstai pripažino pareiškėją pažeidus VPĮ 17 ir 47 straipsnių nuostatas dėl 0,7 dydžio svarbiausių darbų vertės reikalavimo tiekėjams ir nepagrįstai taikė pareiškėjui finansinę korekciją. Teismas pakeitė Pirminį sprendimą dėl pažeidimo, panaikinant dalį, kuria padaryta išvada, jog pareiškėjas, nustatydamas reikalaujamos svarbiausių statybų darbų vertės 0,7 dydžio koeficientą, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalį, 47 straipsnio 1 ir 7 dalis, bei dalį, kuria taikyta 5 proc. dydžio finansinė korekcija; grąžino atsakovui iš naujo nagrinėti klausimą dėl finansinės korekcijos taikymo ir dydžio apskaičiavimo. Bylos šalys sprendimo neskundė, todėl jis įsiteisėjęs, galiojantis ir vykdytinas.

2.6. Atsakovas, VAAT įpareigojimu atlikęs atnaujintą pažeidimo tyrimą, priėmė Sprendimą, kuriame pakartotinai konstatavo, kad Universitetas, Pirkimo sąlygų 3.12.2 punkte patirties reikalavimą susiaurindamas iki ypatingos kategorijos negyvenamųjų statinių grupės ir nepateikęs pagrįstų ir įtikinamų įrodymų dėl nustatyto kvalifikacijos reikalavimo ir kandidato ar dalyvio gebėjimo įvykdyti sutartį priežastinio ryšio, nustatė nepagrįstai dirbtinai konkurenciją ribojantį kvalifikacijos reikalavimą, todėl pažeidė VPĮ 47 straipsnio 1 ir 7 dalių nuostatas bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Pakartotinai pritaikė 5 proc. finansinę korekciją, kuri sudaro 208 135,80 Eur.

2.7. Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu dėl pritaikytos finansinės korekcijos ir jos dydžio, kadangi pritaikyta finansinė korekcija neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. CPVA absoliučiai nenurodė ir nedetalizavo, kaip, taikydama korekciją ir nustatydama jos dydį, užtikrino proporcingumo principo įgyvendinimą, todėl Sprendimas prieštarauja VAAT sprendimui. CPVA pritaikyta finansine korekcija akivaizdžiai neproporcinga nustatytam pažeidimui, nurodytas nukrypimas nuo VPĮ nuostatų per se (pats savaime) nelemia finansinės korekcijos taikymo fakto.

2.8. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 patvirtintų Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių (toliau – ir Lėšų administravimo taisyklės) 3 punktą pažeidimu yra laikomas Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktų, ir (arba) tarptautinių sutarčių nuostatų pažeidimas veikimu arba neveikimu, dėl kurio atsirado arba galėjo atsirasti nacionalinio ir (arba) Europos Bendrijų biudžeto nuostolių. Nenustačius aplinkybės, jog atsirado ar galėjo atsirasti nacionalinio ir (arba) Europos Bendrijų biudžeto nuostolių, negali būti konstatuojama, kad yra pažeidimas Lėšų administravimo taisyklių prasme. Šiuo konkrečiu atveju atsakovas Sprendime nenustatė pažeidimo Lėšų administravimo taisyklių 3 punkto prasme, t. y. nenustatė ir nepripažino, kad Pirkimo sąlygų 3.12.2 punkte kvalifikacijos reikalavimo nustatymas, tiek, kiek jis susijęs su reikalavimu, jog statybos darbai būtų atlikti išimtinai ypatingo negyvenamojo pastato paskirties pastatuose, būtų sukėlęs ar galėjęs sukelti nacionalinio ir (arba) Europos Bendrijų biudžeto nuostolius.

2.9. Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendime Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (toliau – ir Gairės), nurodyta, kad tais atvejais, kai viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir neturi jokio faktinio arba galimo finansinio poveikio, finansinės pataisos yra nepateisinamos.

2.10. Faktinės Pirkimo vykdymo aplinkybės, ypatingai dalyvavusių tiekėjų skaičius, pagrindžia ir įrodo, kad buvo užtikrinta konkurencija, kas reiškia, jokia grėsmė dėl nacionalinio ir (arba) Europos Bendrijų biudžeto nuostolių atsiradimo negalima. Atsakovas Sprendime konstatavo, kad „<...> pasiūlymus pateikė 7 tiekėjai, todėl konkurencija buvo užtikrinta“.

2.11. Net ir konstatavus, jog KTU neužtikrino VPĮ nuostatų įgyvendinimo, toks pažeidimas nesukėlė realių pasekmių, yra išimtinai formalus ir negali lemti finansinės korekcijos taikymo. Jeigu būtų vertinama, kad Universitetui turi būti taikoma finansinė korekcija, Sprendimas bet kokiu atveju būtų neteisėtas, kadangi atsakovo pritaikyta finansinė korekcija akivaizdžiai neatitinka proporcingumo principo reikalavimo.

2.12. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo veiksmai realiai nepažeidė konkurencijos ir leido pasiekti viešųjų pirkimų tikslą – įsigyti reikalingą Pirkimo objektą, atsakovo numatytas taikyti 5 proc. finansinės pataisos dydis nuo Pirkimo sutarties vertės akivaizdžiai prieštarauja proporcingumo principui, todėl finansinė korekcija turi būti panaikinta, o atsakovui laikantis pozicijos, jog finansinė pataisa vis dėlto taikoma – jos dydis esmingai mažintinas.

2.13. Atsakovas jau Pirminiame sprendime dėl pažeidimo pareiškėjui buvo pritaikęs analogišką korekciją, t. y. 5 proc. dydžio finansinę korekciją (208 135,80 Eur). Tačiau esminę reikšmę turi tai, kad, priimant Pirminį sprendimą dėl pažeidimo, atsakovas vertino, jog pareiškėjas, tariamai, padarė du pažeidimus. VAAT įsiteisėjusiu ir vykdytinu sprendimu konstatavo, kad pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, padarė tik vieną pažeidimą. Todėl VAAT, atsižvelgęs į tai, kad Pirminiame sprendime dėl pažeidimo 5 proc. dydžio finansinė korekcija buvo pritaikyta būtent už du pažeidimus, šią korekciją panaikino, t. y. vertino kaip nepagrįstą, ir įpareigojo atsakovą įvertinti, ar, esant nustatytam vienam pažeidimui, finansinė korekcija apskritai taikytina ir, jeigu taip, kokio dydžio.

2.14. Atsakovas Sprendimu Universitetui už vieną pažeidimą skyrė tokio paties dydžio korekciją kaip ir už du pažeidimus, nors VAAT sprendime aiškiai konstatavo, jog turi būti įvertinta, ar nurodytu atveju korekcija apskritai taikytina. Pareiškėjui už vieną pažeidimą skirta tokio dydžio finansinė korekcija, kaip ir už du pažeidimus, negali būti vertinama kaip proporcinga. Sprendime atsakovas nenurodė ir nepaaiškino, kaip to paties dydžio finansinė korekcija suderinama su proporcingumo principu ir užtikrina jo įgyvendinimą.

Šalies argumentai

3.6. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad atsakovas pakartotinai pritaikė tokio paties dydžio korekciją, kuri buvo pritaikyta Pirminiu sprendimu dėl pažeidimo ir panaikinta VAAT sprendimu, nes, kaip nustatyta, CPVA sprendime buvo nustatyti du pažeidimai, pažymint, jog su šia aplinkybe sutinka ir pareiškėjas, todėl atsižvelgiant į tai, kad už kiekvieną nustatytą pažeidimą buvo taikyta tokio paties dydžio finansinė (5 proc.) korekcija bei vertinant, jog remiantis Gairėmis pataisų normos nesudedamos, o pataisos norma nustatoma pagal sunkiausią pažeidimą, CPVA sprendime pagrįstai taikė bendrą 5 proc. finansinę korekciją.

3.7. Atsižvelgiant į tai, kad VAAT sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo skundą, pakeičiant Pirminį sprendimą dėl pažeidimo ir panaikinant sprendimo dalį dėl nepagrįsto kvalifikacijos reikalavimo, kuriuo nustatytas 0,7 dydžio svarbiausių statybos darbų vertės koeficientas, todėl Sprendime už nepagrįstą patirties kvalifikacijos reikalavimą, vadovaudamasi Gairių 2.1 lentelės 11 punktu ir atsižvelgdama į Sprendime nurodytas Pirkimo aplinkybes, CPVA pagrįstai taikė 5 proc. pataisos normą.

3.8. VAAT sprendime nėra konstatuota, kad Pirminiame sprendime dėl pažeidimo nustatytas pažeidimas dėl nepagrįsto patirties kvalifikacijos reikalavimo yra formalus pažeidimas, todėl pareiškėjas skunde daro nepagrįstas išvadas, jog nustatytas pažeidimas yra ,,<...> išimtinai formalus, nes nesukėlė absoliučiai jokių realių padarinių <...>“. Ginčo dėl pažeidimo už nepagrįstą patirties kvalifikacijos reikalavimą nėra ir negali būti, nes pareiškėjas šio pažeidimo neginčijo apeliacinės instancijos teisme. Taigi, remiantis VAAT sprendimu, daroma vienareikšmiška išvada, kad pareiškėjas Pirkimo sąlygose apibrėžė nepagrįstą patirties kvalifikacijos reikalavimą, o šio pažeidimo pirmosios instancijos teismas nevertino kaip formalaus pažeidimo.

3.9. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad nepadaryta žala Europos Sąjungos (toliau – ir ES) biudžetui. Pirkimo sąlygose patirties reikalavimą nepagrįstai susiaurindamas iki ypatingos kategorijos negyvenamųjų statinių grupės ir nepateikdamas pagrįstų ir įtikinamų įrodymų dėl šio kvalifikacijos reikalavimo tikslingumo, KTU nustatė nepagrįstai dirbtinai konkurenciją ribojantį kvalifikacijos reikalavimą, todėl pažeidė proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus ir šiais veiksmais padarė žalą ES bendrajam biudžetui, todėl pagrįstai CPVA už šį pažeidimą taikė finansinę korekciją.

3.10. Pareiškėjui išmokėjus netinkamas finansuoti išlaidas, susijusias su šiuo pažeidimu, padaroma žala ES bendrajam biudžetui. Valstybės narės (šiuo atveju – Lietuvos Respublika) gali deklaruoti ir prašyti apmokėti tik tinkamas finansuoti išlaidas, kaip numato 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1303/2013).

3.11. Nagrinėjamo pažeidimo atveju taikytos 2019 m. Gairės, o ne Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr. C(2013) 9527, kuriuo išdėstomos ir patvirtinamos finansinių pataisų, susijusių su išlaidomis, Sąjungos finansuotomis pagal pasidalijamąjį valdymą, kurias dėl viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymo turi atlikti Komisija, nustatymo gairės (toliau – ir 2013 m. Gairės), todėl pareiškėjas nepagrįstai remiasi 2013 m. Gairėmis. Be to, skunde nurodomų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nagrinėtų administracinių bylų aplinkybės yra visiškai skirtingos nei nagrinėjamo ginčo.

3.12. Gairių 2.1 lentelės 11 punkte reglamentuota tiekėjų konkurencija yra vienas iš pažeidimą kvalifikuojančių aspektų, todėl nepagrįstai pareiškėjas skunde teigia, kad, nustatant finansinę korekciją, pažeidimo sunkumas nebuvo vertintas, atkreipiant dėmesį, jog kiekviename Gairių punkto aprašyme atsispindi pažeidimo sunkumas. Pastarąją aplinkybę patvirtina Gairių 2.1 lentelės 11 punkte apibrėžtas analogiškas pažeidimas, už kurį Gairėse numatytas 10 proc. finansinės korekcijos taikymas, todėl Gairėse įgyvendintas proporcingumo principas atsispindi už skirtingus pažeidimus, nustatant konkretų taikytinos finansinės korekcijos dydį. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstai pareiškėjas teigia, kad pasiūlymus pateikusių tiekėjų skaičius, kurių pasiūlymai buvo neatmesti, nebuvo vertintas, nes pastaroji aplinkybė yra viena iš Gairių 2.1 lentelės 11 punkto taikymo sąlygų. Pareiškėjo pažeidimas atitinka Gairių 2.1 lentelės 11 punkte apibrėžto pažeidimo aprašymą, todėl Sprendime tinkamai nustatė taikytinos finansinės korekcijos dydį (5 proc.), proporcingą nustatytam pažeidimui.

3.13. CPVA su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas nesutinka, nes pareiškėjas – viešasis juridinis asmuo, turi vidinius resursus užtikrinti tinkamą savo interesų atstovavimą, todėl nebuvo būtina pasitelkti advokato pagalbą. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių. Universitetas savo patvirtintoje struktūroje, kuri skelbiama internetiniame puslapyje, turi Teisės ir pirkimų skyrių. Įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, sudėtingumą ir bylos apimtį, byla nėra išskirtinai sudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sprendžiami teisiniai klausimai nėra nauji, neegzistuoja objektyvių priežasčių, dėl kurių buvo būtina pasitelkti papildomai advokatų pagalbą. Pareiškėjas, prašydamas atlyginti bylinėjimosi išlaidas už suteiktą advokato pagalbą, nepateikė įrodymų, kad nagrinėjamu atveju buvo būtina pasitelkti advokatą. Teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš atsakovo neturėtų būti priteisiamas.

18. Pareiškėjas KTU apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai Pirkime padarytą VPĮ pažeidimą sutapatino su pažeidimu Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkto prasme, t. y. nepagrįstai ir neteisėtai vertino, kad VPĮ pažeidimas per se lemia pažeidimo Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkto prasme konstatavimą. Teismas didelį dėmesį skyrė būtent vertinimui, ar Pirkimo sąlygų 3.12.2 punkte įtvirtintas patirties reikalavimas, susiaurintas iki ypatingų negyvenamųjų pastatų grupės, lemia VPĮ pažeidimą. Tačiau nurodytas teismo vertinimas dėl VPĮ pažeidimo šio konkretaus ginčo atveju apskritai neturi teisinės reikšmės. Administracinėje byloje apskritai nėra ginčo dėl to, kad įsiteisėjusiu VAAT sprendimu yra pripažinta, jog pareiškėjas, nustatydamas Pirkimo sąlygų 3.12.2 punkte kvalifikacijos reikalavimą, tiek, kiek tai susiję su reikalavimu, jog statybos darbai būtų atlikti išimtinai ypatingo negyvenamojo pastato paskirties pastatuose, pažeidė VPĮ 47 straipsnio 1 ir 7 dalių nuostatas bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Teismo sprendimas buvo priimtas teismui atlikus vertinimą aplinkybių, kurios jau buvo nustatytos įsiteisėjusiu VAAT sprendimu ir kurios pakartotinai apskritai neturėjo ir negalėjo būti vertinamos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 2 d.). Tai tik pagrindžia ir įrodo, kad teismas vertino ne tas aplinkybes, kurias privalėjo vertinti.

18.2. ESTT 2024 m. spalio 4 d. priėmė sprendimą byloje Obshtina Svishtov prieš Rakovoditel na Upravlyavashtia organ na Operativna programa „Regioni v rastezh“ 2014-2020, C-175/23, kurioje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs nacionalinis teismas siekė išsiaiškinti, ar draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias bet koks viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas yra pažeidimas, dėl kurio automatiškai taikoma finansinė pataisa, kurios dydis nustatomas pagal iš anksto nustatytą fiksuoto dydžio pataisos normų skalę. Kaip konstatavo ESTT, draudžiama, kad bet koks Europos Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, taikytinos veiksmams, finansuojamiems iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, pažeidimas būtų laikomas automatiškai darančiu žalą Europos Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, neatsižvelgiant į tokio pažeidimo poveikį Europos Sąjungos biudžetui.

18.3. Naujausioje LVAT praktikoje, įgyvendinant ir taikant ESTT praktiką, taip pat vertinama ir pripažįstama, kad, net ir nustačius VPĮ pažeidimą, vertinant, ar toks pažeidimas yra laikomas pažeidimu, už kurį skiriama finansinė korekcija, kiekvienu atveju privalo būti vertinama ir nustatoma būtina pažeidimo Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkto prasme sąlyga – padaryta žala Sąjungos biudžetui ar bent galimybės, kad šios aplinkybės turėjo įtakos Sąjungos fondo biudžetui, buvimas (LVAT 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1538-624/2024; 2025 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-227-415/2025). Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad be to, jog minėtos aplinkybės turi būti atsakovo įrodytos, jos taip pat turi būti tinkamai ir visapusiškai aprašytos bei motyvuotos Sprendime viešojo administravimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų aspektu (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8, 10 str.). Taigi, vien šio procesinio (procedūrinio) elemento trūkumas taip pat suponuoja Sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.

18.4. Teismas formaliai konstatavo, kad šiuo atveju turi būti vertinama potencialios žalos galimybė, t. y. vertinama, jog Pirkimo sąlygos galėjo lemti galbūt neracionalų ES fondų lėšų panaudojimą, turėti neigiamos įtakos ES finansiniams interesams, nes tariamai nėra galimybės nustatyti konkrečios padarytos žalos dydžio. Tačiau teismas, suformuodamas tokią išvadą, absoliučiai netyrė ir nevertino šių ginčo atveju esminę reikšmę turinčių faktinių aplinkybių: ar atsakovas, priimdamas Sprendimą, apskritai bandė įvertinti ir nustatyti realią žalą, tariamai kilusią dėl VPĮ nuostatų, vykdant Pirkimą, pažeidimo. Jeigu taip, kokius konkrečiai veiksmus atliko atsakovas ir, ar nurodyti veiksmai buvo tinkami ir pakankami; jeigu atsakovas, priimdamas Sprendimą, bandė įvertinti ir nustatyti realią žalą, dėl kokių konkrečiai priežasčių to nebuvo įmanoma padaryti ir, ar tokios konkrečios priežastys nepriklausė nuo paties atsakovo.

18.5. Atsakovo atstovė 2025 m. kovo 4 d. vykusio žodinio posėdžio metu taip pat tiesiogiai patvirtino, kad, priimant Sprendimą, atsakovas net nebandė nustatyti, ar Pirkime konstatuotas VPĮ pažeidimas sukėlė faktinę, realią žalą ES finansiniams interesams (teismo posėdžio protokolo 00:45:56-00:46:44 min.). Dar daugiau, atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, vertino, jog VPĮ pažeidimas Pirkime galėjo lemti hipotetinę žalą, nes Pirkime buvo gauta viena pretenzija dėl Pirkimo sąlygų 3.12.2 punkte įtvirtinto kvalifikacijos reikalavimo, kas galėjo lemti konkurencijos apribojimą Pirkime (teismo posėdžio protokolo 00:47:08-00:47:59 min.). Nors pati atsakovo atstovė pripažino, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, net nebandė aiškintis ir vertinti, kokią kainą pretenziją pateikęs tiekėjas būtų pasiūlęs Pirkime, jeigu, nesant ginčo kvalifikacijos reikalavimo, būtų jame dalyvavęs (teismo posėdžio protokolo 00:47:58-00:48:12 min.).

18.6. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai vertino, kad Gairėse nurodyto dydžio finansinė korekcija per se atitinka proporcingumo principą.

18.7. ESTT 2024 m. spalio 4 d. sprendime byloje Obshtina Svishtov prieš Rakovoditel na Upravlyavashtia organ na Operativna programa „Regioni v rastezh“ 2014-2020, C-175/23, tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad finansinės pataisos dydis neturi būti nustatomas automatiškai, remiantis vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale. Naujausioje LVAT praktikoje, įgyvendinant ir taikant ESTT praktiką, taip pat vertinama ir pripažįstama, kad fiksuoto dydžio finansinės korekcijos automatinis taikymas, remiantis vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale, nedera su Reglamento Nr. 1303/2013 nuostatomis. Tam, kad galėtų būti taikoma fiksuoto dydžio finansinė korekcija, pirmiausia turi būti įrodyta ir pagrįsta, kodėl neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos (LVAT 2025 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-227-415/2025).

18.8. Kaip matyti iš ESTT ir LVAT praktikoje suformuotų išaiškinimų, iš anksto fiksuoto dydžio finansinė korekcija gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra įrodoma, kad neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos, ir pagrindžiama – kodėl. Tačiau šiuo konkrečiu ginčo atveju teismas apskritai nevertino ir neanalizavo to, ar atsakovas, siekdamas skirti pareiškėjui finansinę korekciją, bandė įvertinti ir apskaičiuoti iš fondų mokėtiną tariamai neteisėtą išlaidų sumą. Kita vertus, teismas nevertino ir paties fakto, kad atsakovas nurodyto administracinio tyrimo ir vertinimo apskritai neatliko, kas savaime yra pažeidimas nurodytos viešosios teisės prasme.

18.9. Atsakovas Sprendime nenustatė, o tiksliau – apskritai neatliko vertinimo, ar, nustačius Pirkimo sąlygų 3.12.2 punkte kvalifikacijos reikalavimą, kilo ar galėjo kilti nacionalinio ir (arba) ES biudžeto nuostoliai. Atsakovas, konstatavęs, kad Pirkimo sąlygų 3.12.2 punkte kvalifikacijos reikalavimas neužtikrino VPĮ nuostatų įgyvendinimo, pareiškėjui automatiškai pritaikė fiksuotą 5 proc. dydžio finansinę korekciją. Atsakovo atstovė 2025 m. kovo 4 d. vykusio žodinio teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą ir nustatydamas finansinės korekcijos dydį, rėmėsi būtent iš anksto Gairėse nustatytais finansinių korekcijų dydžiais (teismo posėdžio protokolo 00:44:36-00:45:15 min.).

18.10. Atsakovas, atlikęs pakartotinį vertinimą, Sprendimu pareiškėjui automatiškai dar kartą skyrė Gairėse numatytą tokią pačią 5 proc. dydžio finansinę korekciją, t. y. už vieną pažeidimą skyrė tokio paties dydžio finansinę korekciją kaip ir už du pažeidimus, nors VAAT sprendime aiškiai konstatavo, jog turi būti įvertinta, ar nurodytu atveju korekcija apskritai taikytina ir, jeigu taikytina – skiriama proporcingumo principą atitinkanti korekcija.

18.11. Teismo vertinimas, jog atsakovo pareiškėjui pritaikyta 5 proc. dydžio finansinė korekcija yra teisėta bei proporcinga, nes tai yra mažiausias Gairėse nustatytas korekcijos dydis, akivaizdžiai prieštarauja ESTT ir LVAT praktikai.

Šalies argumentai

19.2. Pareiškėjas, išskirdamas atskirus teismo skundžiamame sprendime nurodytus sakinius ar jo dalis, daro nepagrįstas, priešingas pirmosios instancijos teismo sprendime daromas išvadas, o toks teismo sprendimo aiškinimas yra neteisėtas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde konkrečiai neįvardino, kokių konkrečių aplinkybių ir/ar įrodymų teismas visapusiškai neįvertino.

19.3. Vertinant aplinkybę, kad CPVA sprendime buvo nustatyti du pažeidimai, t. y. i) nepagrįstas kvalifikacijos reikalavimas, kuriuo nepagrįstai nustatytas 0,7 dydžio svarbiausių statybos darbų vertės koeficientas ir ii) nepagrįstas patirties kvalifikacijos reikalavimas, todėl už kiekvieną nustatytą pažeidimą, vadovaujantis Gairių 2.1 lentelės 11 punktu, buvo taikyta 5 proc. pataisos norma. Vadovaujantis Gairėmis, kai nustatomi keli tos pačios konkurso procedūros pažeidimai, pataisų normos nesudedamos, o pataisos norma nustatoma pagal sunkiausią pažeidimą bei atsižvelgiant į tai, kad už kiekvieną nustatytą pažeidimą buvo taikyta vienoda 5 proc. finansinė korekcija, CPVA Sprendime pagrįstai už nustatytus du pažeidimus taikė bendrą 5 proc. pataisos normą.

19.4. VAAT įsiteisėjusiame sprendime nėra konstatuota, kad CPVA sprendime nustatytas pažeidimas dėl nepagrįsto patirties kvalifikacijos reikalavimo yra formalus pažeidimas, todėl pareiškėjas apeliaciniame skunde daro nepagrįstas išvadas, jog nustatytas pažeidimas yra išimtinai formalus, deklaratyvus ir neatitinka naujausios ESTT praktikos. Ginčo dėl pažeidimo už nepagrįstą patirties kvalifikacijos reikalavimą nėra ir negali būti, nes pareiškėjas šio pažeidimo neginčijo apeliacinės instancijos teisme.

19.5. Nagrinėjamu atveju CPVA Sprendime yra nurodytos individualios, su nustatytu pažeidimu susijusios aplinkybės, į kurias buvo atsižvelgta taikant finansinę korekciją, t. y. buvo atliktas išsamus aplinkybių nagrinėjimas, kurio metu buvo atsižvelgta į visus Sprendimu konstatuotą VPĮ nuostatų ir viešųjų pirkimų principų pažeidimą apibūdinančius ypatumus, palyginant juos su elementais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant Gairių 2.1 lentelės 11 punkto skalę. Kitų aplinkybių, kurios leistų mažinti finansinę korekciją už nustatytą pažeidimą, atsakovas nenustatė. Pareiškėjas nenurodo aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertintos ir /ar kurios pagrįstų mažesnės finansinės korekcijos taikymą, nes tik nustatytos finansinės korekcijos dydžio pagrįstumas yra šio ginčo objektas.

19.6. Pareiškėjas yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga ir turi vidinius resursus užtikrinti tinkamą savo interesų atstovavimą, todėl pareiškėjui nebuvo būtina pasitelkti advokato pagalbą. Pareiškėjas, prašydamas atlyginti bylinėjimosi išlaidas už suteiktą advokato pagalbą, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad nagrinėjamu atveju buvo būtina pasitelkti advokatą, t. y. šio ginčo atveju visiškai neįrodyta, jog pareiškėjas neturėjo galimybių savo pajėgumais užtikrinti tinkamą savo interesų atstovavimą kitais būdais nei sudarydamas atstovavimo sutartį su advokatu.