Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-11-24 · Administracinė byla Nr. eI3-2105-816/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-11-24
Bylos Nr.
eI3-2105-816/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04840-2021-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjai
Jovita Einikienė (pirm.), Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis
Pareiškėjas
VšĮ Kauno technologijos universitetas
Atsakovas
VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“
Advokatai
Deividas Soloveičikas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-2105-816/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04840-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 29.8; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Almai Buinovskienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Deividui Soloveičikui,atsakovės atstovei Vidai Čėsnaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Kauno technologijos universitetas skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja viešoji įstaiga Kauno technologijos universitetas (toliau – ir KTU) teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA) 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT101 (toliau – ir Sprendimas). Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimu atsakovė nusprendė 208 135,80 Eur projekto „Fizinių ir technologinių mokslų eksperimentinių ir prototipavimo laboratorijų centras ,,M-Lab“ Nr. 01.1.1-CPVA-V-701-13-0002 (toliau – ir Projektas) lėšų pripažinti netinkamomis finansuoti, pritaikydama pareiškėjai 5 proc. dydžio finansinę korekciją.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

Skunde teigia, jog pareiškėja, Pirkimo sąlygų 3.12.2 p. kvalifikacijos reikalavime nustatydama 0,7 dydžio svarbiausių statybų darbų vertės koeficientą, laikėsi Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 (toliau – ir Metodika), nuostatų, todėl jokiu būdu nepažeidė nei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 47 str. 1 d., 7 d. reguliavimo, nei viešųjų pirkimų principų (VPĮ 17 str.), o atsakovė, teigdama priešingai, netinkamai aiškino ir taikė Metodikos 21.1.6 p. turinį, todėl padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą.

Paaiškina, jog atsakovė nepagrįstai rėmėsi Metodikos 21.1.6 p., teigdama, jog jis įpareigoja pirkimo vykdytoją nustatyti 0,5 dydžio svarbiausių statybos darbų koeficientą, kai Metodikos 21.1.6 p. nustato, jog vidutinė metinė svarbiausių statybos darbų vertė turi būti ne mažesnė kaip 0,5 perkamų darbų vertės, t. y. Metodikos 21.1 p. nustatyta tik mažiausia, o ne konkreti ar didžiausia vertė.

Nesutinka su atsakovės aiškinimu, jog sistemiškai aiškinant Metodikos 21.1 punkto nuostatas, vertintina, kad Metodika nustato pirkimo vykdytojui pareigą nustatyti 0,5 dydžio svarbiausių statybos darbų koeficientą, išskyrus atvejus, atitinkančius Metodikos 8 punkte nustatytus principus, tame tarpe ir būtinybę atsižvelgti į sutarties vertę. Teigia, jog Metodikos 21.1.6 p. nuostatos, netgi jas sistemiškai aiškinant ir taikant su kitomis Metodikos nuostatomis, įskaitant Metodikos 21.1 p., 8 p., negali būti aiškinamos priešingai jų turiniui. Nurodo, jog Metodikos 21.1 p., 21.1.1 p.-21.1.5 p., 21.1.7 p. ir 8 p. nereglamentuoja patirties vertinimo ypatumų darbų pirkimo atveju bei nenustato jokių taisyklių ar reikalavimų, susijusių su vertinamos vidutinės metinės svarbiausių statybos darbų apimties dydžiu (koeficientu), taigi nepagrindžia įpareigojimo pirkimo vykdytojui nustatyti 0,5 dydžio svarbiausių statybos darbų koeficientą. Mano, jog atsakovės Sprendimo argumentai, kad, sistemiškai aiškinant Metodikos 21.1 punkto nuostatas, Metodika įpareigoja pirkimo vykdytoją nustatyti 0,5 dydžio svarbiausių statybos darbų koeficientą, yra nepagrįsti ir neatitinka Metodikos 21.1 p. bei 8 p. turinio, taip pat teismų praktikoje suformuoto aiškinimo.

Taip pat atkreipia dėmesį į 2021 m. gruodžio 31 d. priimtą naujesnę Metodikos redakciją, kurios 16 p. nustato, jog reikalaujama patirties reikšmė turi būti 0,3-0,7 dydžio (arba mažesnė), lyginant atitinkamai su numatoma pirkimo sutarties verte, kiekiu, apimtimi. Pareiškėjos nuomone, tai pagrindžia, jog Pirkimo paskelbimo metu galiojusios Metodikos 21.1.6 p. turinys nenumatė nei imperatyvaus reikalavimo, kad atliktų statybos darbų vertė būtų lygi 0,5 perkamų darbų vertės, nei draudimo nustatyti reikalavimą, kad atliktų statybos darbų vertė būtų didesnė kaip 0,5 perkamų darbų vertės.

Nurodo, jog atsakovės vertinimas, kad pagal Metodikos 6 p. Perkančioji organizacija, nustatydama techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus, gali nustatyti kitokias nei Metodikoje nurodytas reikšmes tik pagrįstais atvejais, neturi teisinės reikšmės, kadangi, kaip jau nurodyta, Pirkimo sąlygų 3.12.2 p. nustatytas kvalifikacijos reikalavimas visiškai atitinka Pirkimo vykdymo metu galiojusios Metodikos 21.1.6 p. reguliavimą.

Taip pat skunde teigiama, jog pareiškėja, Pirkimo sąlygų 3.12.2 p. kvalifikacijos reikalavime nurodydama, kad bus vertinama vidutinė metinė statybos darbų, atliktų būtent ypatingo negyvenamojo pastato paskirties statiniuose, apimtis, tinkamai įgyvendino VPĮ 47 str. 1 d. įtvirtintą pareigą įsitikinti tiekėjų kompetencija, patikimumu ir pajėgumu įvykdyti Pirkimo sutartį, jokiu būdu nepažeidė proporcingumo principo (VPĮ 17 str. 1 d.) ir (ar) konkurencijos Pirkime (VPĮ 17 str. 3 d.), o atsakovė, teigdama priešingai, netinkamai vertina Pirkimo objektą.

Nurodo, jog VPĮ 47 str. 1 d. įtvirtina imperatyvią perkančiųjų organizacijų pareigą išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, taip pat teisę nuspręsti, kokius kvalifikacijos reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose. Nurodo į teismų praktiką, pagal kurią dėl minimalių kvalifikacijos reikalavimų, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs reikalavimai tiekėjo kvalifikacijai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį. Nurodo, jog pagal teismų praktiką, perkančioji organizacija turi teisę nustatyti tokius minimalius kvalifikacijos reikalavimus, kurie atitiktų VPĮ nuostatas, nepažeistų specialiųjų teisės aktų nuostatų ir būtų proporcingi bei objektyviai būtini dėl pirkimo objekto ir dirbtinai neribojantys konkurencijos.

Nurodo, jog sistemiškai aiškinant Pirkimo sąlygų 2.1.1 p., Techninio projekto nuostatas, Pirkimo skelbimo informaciją, Pirkimo sutarties projekto (atitinkamai ir Pirkimo sutarties) 3.4 p. nuostatas, akivaizdu, kad Perkančioji organizacija Pirkimu siekia įsigyti ypatingo negyvenamojo statinio rekonstravimo darbus, kurių planuojama vertė 4 214 876,00 Eur be PVM, o trukmė – 9 mėnesiai. Pažymi, jog pareiškėja Pirkimu siekė įsigyti didelės apimties darbus (4 214 876,00 Eur be PVM) per ganėtinai trumpą laikotarpį (9 mėn.). Teigia, jog, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pagrįstai numatė vertinti tiekėjų patirtį per paskutinius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas veiklą vykdė mažiau nei 5 metus), vykdant statybos darbus būtent ypatingos kategorijos negyvenamuosiuose statiniuose, t. y. tos kategorijos statiniuose, kokios kategorijos statinys turėjo būti rekonstruojamas vykdant Pirkimo sutartį, reikalaudama, kad ši metinė vidutinė vertė būtų ne mažesnė kaip 3 000 000,00 Eur be PVM. Mano, jog nustatydama Pirkimo sąlygų 3.12.2 p. kvalifikacijos reikalavimą, pareiškėja užtikrino tinkamą VPĮ 47 str. 1 d. įgyvendinimą, t. y. įgyvendino pareigą įsitikinti, kad Pirkimo sutartį vykdytų tik kompetentingas, patikimas ir pajėgus tiekėjas, o užtikrinus tinkamą VPĮ 47 str. įgyvendinimą, nėra teisinio pagrindo vertinti ir / ar konstatuoti, kad, vykdant Pirkimo procedūras galėjo būti pažeisti viešųjų pirkimų principai (VPĮ 17 str. 1 d.).

Mano, jog nebuvo teisinio pagrindo atsakovei vertinti, jog Pirkimo sąlygų 3.12.2 p. kvalifikacijos reikalavimas yra neproporcingas Pirkimo objektui. Pažymi, jog Pirkimu buvo siekiama įsigyti didelės vertės ypatingo negyvenamojo statinio rekonstravimo darbus per trumpą laikotarpį. Teigia, jog 3.12.2 p. įtvirtintas kvalifikacijos reikalavimas neabejotinai yra susijęs su Pirkimo objektu ir jam proporcingas, kadangi pareiškėja neprašė įrodyti patirties, nesusijusios su perkamu objektu, atitinkamai, neprašė nei didesnės, nei netgi lygios vidutinės metinės įvykdytų darbų apimties, lyginant su planuota Pirkimo verte.

Nurodo, jog Pirkimo sąlygų 3.12.2 p. kvalifikacijos reikalavimas nei de jure, nei de facto neapribojo konkurencijos Pirkime, nes Pirkimo sąlygų 3.12.2 p. įtvirtintas kvalifikacijos reikalavimas buvo akivaizdžiai susijęs su Pirkimo objektu ir jam proporcingas, o Pirkime pasiūlymus pateikė netgi 7 tiekėjai, iš kurių į pasiūlymų eilę buvo įtraukti 5 (2 tiekėjų pasiūlymai buvo atmesti dėl per didelės kainos). Mano, kad Sprendime nurodyta aplinkybė, jog „<...> dėl Pirkimo sąlygų 3.12.2 p. kvalifikacijos reikalavimo tiekėjas UAB „AVADI“ Pirkimo metu pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad šis reikalavimas neproporcingas Pirkimo objektui, ribojantis konkurenciją“, neturi teisinės reikšmės.

Pareiškėjos nuomone, jei būtų vertinama, kad pareiškėja, vykdydama Pirkimo procedūras, pažeidė VPĮ nuostatas, toks pažeidimas turėtų būti laikomas neesminiu, formaliu, o Sprendime siūloma taikyti finansinė pataisa – neproporcinga, taigi nepagrįsta bei neteisėta, todėl naikintina arba jos dydis esmingai mažintinas.

Mano, jog Sprendime apskritai nenustatytas pažeidimas Lėšų administravimo taisyklių 3 p. prasme, t. y. nenustatyta ir nepripažinta, kad tariamai netinkamo Pirkimo sąlygų 3.12.2 p. kvalifikacijos reikalavimo nustatymas būtų sukėlęs ar galėjęs sukelti nacionalinio ir (arba) Europos Bendrijų biudžeto nuostolius. Teigia, jog faktinės Pirkimo vykdymo aplinkybės, ypatingai Pirkime dalyvavusių tiekėjų, pagrindžia ir įrodo, kad Pirkime buvo užtikrinta konkurencija, taigi grėsmė dėl nacionalinio ir (arba) Europos Bendrijų biudžeto nuostolių atsiradimo negalima.

Atsiliepimas

Atsakovė viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepime teismo prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kuriuose tik pabrėžiama perkančiųjų organizacijų diskrecija, nesusiejant jos su teisės aktuose apibrėžtais įpareigojimais pirkimo sąlygose nustatyti tik būtinus, geriausiai konkurenciją užtikrinančius kvalifikacijos reikalavimus, kurių pagrįstumas turi būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į atskirus kvalifikacijos reikalavimus, o ir į šių reikalavimų visumą.

Nurodo į teismų praktiką, kurioje išaiškinta, jog perkančioji organizacija turi nustatyti minimalius, o ne maksimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus, atsižvelgiant į tai, jog pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams ir riboja konkurenciją; perkančioji organizacija, nustatydama minimalius rekomenduojamus tiekėjams turėti kvalifikacijos reikalavimus, privalo pateikti patikimus ir įtikinamus tokių reikalavimų nustatymo pagrindimus. Taip pat nurodo į Metodikos 6 ir 8 p. Pažymi, jog, remiantis Metodikos 21.1 p., kvalifikaciniuose reikalavimuose nustatant tiekėjo patirtį turi būti nustatoma panaši, bet ne identiška patirtis. Mano, jog pareiškėja, nei teikdama paaiškinimus dėl įtariamo pažeidimo, nei skunde nepagrindė kvalifikacijos reikalavime nurodyto didesnio nei minimalus rekomenduojamas koeficiento taikymo, taip pat poreikio kvalifikaciniuose reikalavimuose be statinio kategorijos nurodyti ir statinio grupę (negyvenamasis). Teigia, jog darbų atlikimas gyvenamųjų ir negyvenamųjų statinių grupėse yra pakankamai panašūs, jog būtų galima įsitikinti rangovų techniniu ir profesiniu pajėgumu. Mano, jog tokiu būdu pareiškėja nepagrįstai apribojo tiekėjų konkurenciją. Nurodo, kad dėl šio kvalifikacijos reikalavimo pasiūlymo Pirkime nepateikė pretenziją pateikęs tiekėjas. Nepagrįstu laiko pareiškėjos argumentą, kad šiuo kvalifikacijos reikalavimu buvo siekiama įsitikinti tiekėjų pajėgumu per trumpą laiką atlikti didelės vertės pirkimą.

Nesutinka su skundo teiginiais dėl finansinės korekcijos proporcingumo. Nurodo, jog finansinės korekcijos dydį nustatė, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) 311 p., 7 priedo 6 ir 10 p., Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Europos Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (toliau - Gairės). Remtasi Gairių 2.1 lentelės 11 p., taip pat atsižvelgta į visas finansinės korekcijos dydį galinčias įtakoti aplinkybes: konkurso tipą, pasiūlymus pateikusių tiekėjų skaičių, pažeistas VPĮ normas, tiekėjų pretenzijas, pareiškėjos veiksmus. Pažymi, jog pareiškėjos padarytas pažeidimas atitinka pažeidimą, pateikiamą Gairių 2.1 lentelės 11 punkte, kuriame numatyta minimali 5 proc. finansinė korekcija, taigi pačiose Gairėse esant įvertintam pažeidimo sunkumui ir numatytam finansinės korekcijos dydžiui, Sprendimu taikyta finansinė korekcija laikytina proporcinga nustatytam pažeidimui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėja iš esmės skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Papildomai pabrėžė, jog, taikant Metodikos 21.1.6 p. lingvistinį aiškinimą, turi būti suprantama, jog galima nustatyti pirkimo sąlygose didesnį nei 0,5 atliktų darbų apimties koeficientą, o sisteminis šios normos aiškinimas negali būti atliekamas taip, kad pakeistų lingvistinį aiškinimą. Pažymi, jog atsakovė nukreipia į teismų praktiką, pagal kurią leidžiama nustatyti koeficientą nuo 0,5 ir didesnį. Pabrėžia, jog naujoje Metodikos redakcijoje nustatyta galimybė pirkimo sąlygose nustatyti koeficientą nuo 0,3 iki 0,7 taip pat paneigia atsakovės argumentą, jog pagal ginčui taikytiną Metodikos redakciją negalima rinktis didesnio nei 0,5 koeficiento. Koeficiento 0,7 nustatymą Pirkimo sąlygose grindžia trumpu rangos darbų terminu, siekiu atrinkti organizuotą ir patikimą tiekėją, gebantį atlikti darbus per trumpą terminą. Pažymi, jog Pirkimo sąlygose nebuvo reikalaujama 100 proc. atliktų darbų apimties, iki Metodikos įsigaliojimo taikytame teisės akte buvo nustatytas atliktų darbų apimties koeficientas - 0,8 ir didesnis. Prašo teismo atmesti atsakovės aiškinimą 2017 m. apeliacinės instancijos teismo nutarties pagrindu, atsižvelgiant į tai, jog bylose nėra tapačios faktinės aplinkybės, be to, minėtoje apeliacinės instancijos byloje nagrinėjamas rekomendacijų taikymas, o nagrinėjamoje byloje - įstatymo įgyvendinamojo norminio teisės akto taikymas.

Pabrėžia, jog tiekėjo pateikta pretenzija nepagrindžia konkurencijos ribojimo, nes byloje nėra įrodymų, jog tiekėjas nedalyvavo pirkime dėl šioje byloje ginčijamų kvalifikacijos reikalavimų, taip pat teismų praktikoje pripažįstama, jog ne visi tiekėjai gali dalyvauti pirkime, jei neatitinka kvalifikacijos reikalavimų. Nurodo, jog atsakovė konkurencijos ribojimą konstatavo neįvertinusi faktinių aplinkybių, šios išvados nepagrindė, tuo pažeidė tinkamo administravimo ir proporcingumo principus. Nurodo, jog būtent negyvenamosios paskirties ypatingi statiniai kvalifikacijos reikalavimuose buvo nurodyti remiantis techniniais pirkimo objektą apibrėžiančiais dokumentais.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai pabrėžė, jog Metodikos 21.1.6 p. aiškina remdamasi sisteminiu teisės normų aiškinimo metodu, atsižvelgdama į 2017 m. apeliacinės instancijos nutartį dėl minimalaus rekomenduojamo kriterijaus taikymo, taip pat kasacinės instancijos teismo praktiką. Pažymi, jog pagal teismų praktiką turi būti taikomas minimalus rekomenduojamas kriterijus, nes kitaip būtų ribojama tiekėjų konkurencija; neturi būtų siekiama atrinkti geriausią tiekėją, o sudaryti sąlygas ir smulkiajam bei vidutiniam verslui dalyvauti pirkimuose. Nurodo, jog pareiškėja viršijo minimalų rekomenduojamą koeficientą, to nepagrindusi pirkimo specifika; pareiškėja tyrimo metu atsakovei nepateikė įrodymų, kodėl aukštesnės vertės koeficientas laikytinas pagrįstu.

Atsakovė pabrėžė, jog negyvenamosios ir gyvenamosios paskirties pastatų rangos darbų požiūriu nėra jokių esminių skirtumų, pareiškėja nepagrindė kvalifikacijos reikalavimų susiaurinimo iki negyvenamosios paskirties pastatų, paneigiant ir Metodikos reikalavimą, jog tiekėjų patirtis neturi būti identiška, pakanka panašios patirties. Dėl konkurencijos ribojimo atsakovė nurodė, jog turi būti vertinama ne tik faktinė situacija, bet ir potenciali galimybė kitiems tiekėjams dalyvauti pirkime. Dėl finansinės korekcijos dydžio atsakovė pažymėjo, jog vadovaudamasi Gairėse nustatytais kriterijais pritaikė Gairėse nustatyto konkretaus dydžio korekciją.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl CPVA 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT101 (toliau – ir Sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo. Iš esmės keliamas ginčas dėl Pirkimo sąlygų 3.12.2 p. kvalifikacijos reikalavimų (0,7 dydžio vidutinės metinės svarbiausių statybos darbų vertės koeficientas, skaičiuojamas nuo perkamų darbų vertės; vertinama statybos darbų, atliktų ypatingo negyvenamojo pastato paskirties pastatuose, apimtis) pagrįstumo bei skirtos finansinės korekcijos dydžio (5 proc. dydžio finansinė korekcija, kuri sudaro 208 135,80 Eur) proporcingumo.

Bylos duomenimis nustatyta:

2021 m. sausio 8 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) pareiškėja paskelbė skelbimą apie tarptautinio atviro konkurso būdu vykdomą viešąjį pirkimą Nr. 527849 „KTU pastato Studentų g. 63A, Kaune rekonstravimo į eksperimentinių ir prototipavimo laboratorijų centrą „M-Lab“ darbai-2“, pirkimo Nr. 527849 (toliau – ir Pirkimas), siekdama įgyvendinti Projektą. Pirkimas buvo vykdomas pagal CVP IS paskelbtas sąlygas (toliau – ir Pirkimo sąlygos). Pirkimo sąlygų 2.1.1 p. apibrėžtas Pirkimo objektas – pastato – Kauno technologijos universiteto Studentų g. 63A, Kaune, rekonstravimo į eksperimentinių ir prototipavimo laboratorijų centrą „M-Lab“ darbai, įgyvendinami pagal Kauno technologijos universiteto pastato Studentų g. 63A, Kaune, rekonstravimo techninį projektą Nr. SV11-1522-2019 ir darbo projektą. Pirkimo sąlygų 3.12.2 p. numatytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas: „Tiekėjo vidutinė metinė statybos darbų, atliktų ypatingo negyvenamojo pastato paskirties pastatuose, apimtis per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas veiklą vykdė mažiau nei 5 metus) yra ne mažesnė kaip 3,00 mln. Eur (be PVM).“ (toliau – ir profesinio pajėgumo reikalavimas).

2021 m. sausio 13 d. pareiškėja, atsakydama į tiekėjo paklausimą, patikslinto skelbimo apie Pirkimą II.2.6) p. ir nurodė bendrą Pirkimo vertę – 4 214 876,00 Eur be PVM (bendra Pirkimo vertė pirminiame skelbime apie Pirkimą buvo nurodyta 5 100 000,00 Eur be PVM), kuri atitiko pareiškėjos pirkimų plane numatytą vertę.

Kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 46 tiekėjai, pasiūlymus pateikė 7 tiekėjai.

2021 m. balandžio 19 d. pareiškėja, įvykdžiusi Pirkimo procedūras, sudarė Pirkimo sutartį su Pirkimo laimėtoju pripažintu tiekėju UAB „Dzūkijos statyba“. Pirkimo sutarties vertė – 5 036 886,45 Eur su PVM, iš kurių 4 162 716,07 Eur finansuojama Projekto lėšomis.

2021 m. gegužės 10 d. Projekto vykdytojas per CVP IS VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai pateikė Pirkimo dokumentus paskesnei patikrai.

2021 m. rugsėjo 22 d. pareiškėja elektroniniu laišku gavo atsakovės paklausimą „Dėl projekto Nr. 01.1.1-CPVA-V-701-13-0002 pirkimo 1.003“ (toliau – ir Paklausimas Nr. 1), kuriuo atsakovė informavo, kad atlieka Pirkimo vertinimą. Paklausime Nr. 1 atsakovė nurodė, jog pareiškėja Pirkimo sąlygų 3.12.2 p. kvalifikacijos reikalavime nustatė reikalaujamą statybos darbų vertę, kuri sudarė 0,7 planuojamos darbų vertės, kas lėmė tai, kad nustatytas reikalavimas buvo neproporcingas Pirkimo objektui, ribojantis konkurenciją, todėl, vykdant Pirkimą, galimai buvo pažeisti VPĮ 17 str. įtvirtinti nediskriminavimo, proporcingumo principai ir VPĮ 47 str. nuostatos, nurodančios, kad perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu. Paklausimu Nr. 1 atsakovė paprašė pareiškėjos pateikti paaiškinimus dėl nurodytų aplinkybių.

2021 m. rugsėjo 24 d. pareiškėja atsakovei pateikė paaiškinimus (toliau – ir Paaiškinimai Nr. 1.

2021 m. spalio 8 d. raštu Nr. 2021/2-5797 „Dėl įtariamo pažeidimo projekte Nr. 01.1.1-CPVA-V-701-13-0002“ (toliau – ir Paklausimas Nr. 2) pareiškėja buvo informuota apie įtariamą pažeidimą. Nurodyta, jog Pirkimo sąlygų 3.12.2 p. apibrėžtas kvalifikacijos reikalavimas yra galimai neproporcingas Pirkimo objektui, dirbtinai ribojantis tiekėjų konkurenciją, todėl galimai pažeidžiantis VPĮ 17 str. įtvirtintus proporcingumo, skaidrumo principus, VPĮ 47 str. 1 d. ir 7 d. nuostatas. Raštu nurodyta, jog vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) 303 p., nuspręsta pradėti pažeidimo tyrimą Projekte. Paklausimu Nr. 2 atsakovė paprašė pareiškėjos pateikti paaiškinimus ir kitus dokumentus, kurie gali turėti įtakos pažeidimo tyrimo eigai.

2021 m. spalio 15 d. pareiškėja pateikė raštą „Dėl paaiškinimų įtariamam pažeidimui projekte Nr. 01.1.1-CPVA-V-701-13-0002“.

2021 m. lapkričio 18 d. viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra priėmė ginčijamą sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT101 (toliau – ir Sprendimas).

Sprendime pažymima, jog, sistemiškai aiškinant Metodikos 21.1 punkto nuostatas, vertinama, kad Metodika nustato pirkimo vykdytojui pareigą nustatyti 0,5 dydžio svarbiausių statybos darbų koeficientą, išskyrus atvejus, atitinkančius Metodikos 8 punkte nustatytus principus, tame tarpe ir būtinybę atsižvelgti į sutarties vertę. Pažymima, jog remiantis Metodikos 6 p., Perkančioji organizacija, nustatydama techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus, gali nustatyti kitokias, nei Metodikoje nurodytas, reikšmes tik pagrįstais atvejais. Nurodoma į teismų praktiką, pagal kurią Perkančioji organizacija, nustatydama kvalifikacijos reikalavimus, kurie viršija minimalius rekomenduojamus tiekėjams turėti kvalifikacijos reikalavimus, privalo pateikti patikimus ir įtikinamus tokių reikalavimų nustatymo pagrindimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-370-381/2017). Sprendime nustatyta, jog Perkančioji organizacija, nustatydama reikalaujamos svarbiausių statybų darbų vertės 0,7 dydžio koeficientą bei patirties reikalavimą susiaurindama iki ypatingų negyvenamųjų statinių grupės ir nepateikusi pagrįstų ir įtikinamų įrodymų dėl jos nustatyto kvalifikacijos reikalavimo ir kandidato ar dalyvio gebėjimo įvykdyti sutartį priežastinio ryšio, nustatė nepagrįstai aukštą, perteklinį ir dirbtinai ribojantį konkurenciją kvalifikacijos reikalavimą.

Remiantis tuo, Sprendime vertinta, jog pareiškėja pažeidė 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 6 str., VPĮ 17 str. 1 d. nustatytus proporcingumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo principus, VPĮ 47 str. 1 ir 7 d.

Vadovaudamasi PAFT 311 p., 7 priedo 6 ir 10 p., Gairių 2.1. lentelės 11 p., taip pat atsižvelgdama į aplinkybes, jog buvo vykdomas tarptautinis Pirkimas atviro konkurso būdu, Pirkimu susidomėjusių buvo 46 tiekėjai, pasiūlymus pateikė 7 tiekėjai (taigi konkurencija buvo užtikrinta), buvo atmesti 2 pasiūlymai dėl per didelės, nepriimtinos kainos, buvo pateikta pretenzija dėl nepagrįsto kvalifikacijos reikalavimo, atsakovė Sprendimu pritaikė poveikio priemonę – 5 proc. dydžio finansinę korekciją, kuri sudaro 208135,80 Eur.

Pareiškėja teismui apskundė atsakovės Sprendimą.

Dėl Pirkimo sąlygų 3.12.2 p. kvalifikacijos reikalavimo, kuriuo nustatytas 0,7 dydžio vidutinės metinės svarbiausių statybos darbų vertės koeficientas (toliau – ir Koeficientas), skaičiuojamas nuo perkamų darbų vertės

Pareiškėja teigia, jog atsakovė ginčijamu Sprendimu nepagrįstai darė išvadą, jog pareiškėjas nurodytoje pirkimo sąlygoje nustatė nepagrįstai aukštą, perteklinį ir dirbtinai ribojantį konkurenciją kvalifikacijos reikalavimą, dėl ko nepagrįstai sprendė, jog pareiškėja pažeidė 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 6 str., VPĮ 17 str. 1 d. nustatytus proporcingumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo principus, VPĮ 47 str. 1 ir 7 d. Pareiškėja nurodo, jog atsakovė netinkamai aiškino Metodikos nuostatas, kaip reikalaujančias nustatyti mažiausią Metodikos 21.1.6 p. rekomenduojamą Koeficientą, nesant pagrindimo dėl aukštesnės vertės koeficiento taikymo.

Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog pareiškėjo nustatyto Koeficiento dydis yra 0,7 nuo perkamų darbų vertės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, jog ginčo teisinius santykius reguliuoja ginčo teisiniams santykiams aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – ir VPĮ), Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika, patvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105, (toliau – ir Metodika), Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir PAFT), Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (toliau – ir Gairės).

Metodikos 21.1.6 p. nustato: „Patirties vertinimo ypatumai darbų pirkimo atveju – įsigyjant darbus, vertinama vidutinė metinė svarbiausių statybos darbų apimtis per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 metus). Vidutinė metinė svarbiausių statybos darbų vertė turi būti ne mažesnė kaip 0,5 perkamų darbų vertės“.

Atsakovė Metodikos nuostatas aiškina remdamasi sisteminiu teisės normų aiškinimo metodu, ginčijamą Sprendimą grindė Metodikos 21.1.6 p. nuostatomis kartu su Metodikos 8, 6, 21.1.4 punktais, teigdama, jog Metodika nustato pirkimo vykdytojui pareigą nustatyti 0,5 dydžio svarbiausių statybos darbų koeficientą, išskyrus atvejus, atitinkančius Metodikos 8 punkte nustatytus principus, tame tarpe ir būtinybę atsižvelgti į sutarties vertę, taip pat pažymėdama, jog remiantis Metodikos 6 p., Perkančioji organizacija, nustatydama techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus, gali nustatyti kitokias, nei Metodikoje nurodytas, reikšmes tik pagrįstais atvejais.

Metodikos 6 p. nustato: „Pirkimo vykdytojas gali nustatyti šioje Metodikoje neįtvirtintus, tačiau, atsižvelgiant į konkretaus pirkimo specifiką, apimtį, ypatingus pirkimo vykdytojo poreikius, būtinus nustatyti kitokius kvalifikacijos reikalavimus (tik finansinius, ekonominius) ir (ar) kitokias šioje Metodikoje įtvirtintų kvalifikacijos reikalavimų reikšmes, vadovaudamasis šios Metodikos 8 punkte nustatytais principais“.

Metodikos 8 punktas numato kvalifikacijos reikalavimų nustatymo principus:

„8.1. visiems pirkime dalyvaujantiems tiekėjams turi būti taikomi vienodi kvalifikacijos reikalavimai;

8.2. tuo atveju, kai pirkimo objektas suskirstytas į atskiras dalis, kvalifikacijos reikalavimai kiekvienai pirkimo objekto daliai gali būti nustatomi atskirai ir kiekvienoje iš jų gali būti skirtingi. Jei pirkimas suskirstytas į dalis, nustatydamas kvalifikacijos reikalavimus pirkimo vykdytojas turi įvertinti galimybę, kad tiekėjas gali pateikti pasiūlymus vienai, kelioms ir (ar) visoms pirkimo objekto dalims;

8.3. pirkimo vykdytojas negali kelti tokių kvalifikacijos reikalavimų, kurie dirbtinai riboja konkurenciją. Tais atvejais, kai tam tikras tiekėjo gebėjimas sėkmingai įvykdyti pirkimo sutartį gali būti patikrinamas skirtingais kvalifikacijos reikalavimais, pirkimo vykdytojas turi siekti, kad pirkimo dokumentuose būtų nustatomi geriausiai konkurenciją užtikrinantys kvalifikacijos reikalavimai;

8.4. keliami reikalavimai turi būti susiję su pirkimo objektu, proporcingi pirkimo objektui, tikslūs, aiškūs ir objektyviai patikrinami. Įvertindamas, ar pasirinkti kvalifikacijos reikalavimai yra proporcingi pirkimo objektui, pirkimo vykdytojas turi atsižvelgti ne tik į atskirus kvalifikacijos reikalavimus, o ir į šių reikalavimų visumą, keliamą atitinkamam pirkimo objektui;

8.5. pirkimo vykdytojas nustato tik tą (tuos) kvalifikacijos reikalavimą (-us), kuris (-ie) geriausiai įrodys tiekėjo galimybes įvykdyti pirkimo sutartį;

8.6. tiekėjo kvalifikacijai negali būti keliami tokie reikalavimai, kurie yra pirkimo sutarties vykdymo dalykas. Tokio tipo reikalavimai yra įtraukiami į pirkimo sutarties projekto nuostatas, o jei pirkimo sutarties projektas nerengiamas – į pagrindines pirkimo sutarties sąlygas, nustatomas pirkimo dokumentuose (pavyzdžiui, pirkimo sutarties vykdymo dalyku yra laikomi tokie reikalavimai: perkant paslaugas, kurių įkainio didžiąją dalį sudaro darbo užmokestis pirkimo sutartį vykdantiems asmenims, į pirkimo sutartį būtų galima įtraukti reikalavimą tiekėjui užtikrinti, kad jiems bus mokamas ne mažesnis kaip vidutinis darbo užmokestis arba, pavyzdžiui, yra nustatomas reikalavimas civilinės atsakomybės draudimu apdrausti atskirai kiekvieną objektą, dėl kurio sudaroma pirkimo sutartis ir pirkimo dokumentuose nurodoma, kad pirkimo objekto draudimą patvirtinantį dokumentą turi pateikti tas tiekėjas, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu ir su kuriuo bus sudaryta pirkimo sutartis).

8.7. kvalifikacijos reikalavimai nustatomi atsižvelgiant į pirkimo sutarties vertę.“

Metodikos 21.1.4 p. nustato: „Patirtį įrodančių sutarčių vertė – pirkimo vykdytojas neprivalo prašyti būti įvykdžius arba vykdyti sutartį (-is) ne mažiau kaip 0,5 pirkimo objekto vertės – apimtis gali būti nustatoma ir mažesnė. Pavyzdžiui, „Per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) turi būti sėkmingai įvykdęs arba šiuo metu vykdyti bent vieną sporto įrangos tiekimo sutartį, kurios vertė turi būti ne mažesnė kaip 0,3 pirkimo objekto vertės. Jei tiekėjas teikia informaciją apie vykdomą sutartį, laikoma, kad jo patirtis atitinka keliamą reikalavimą, jei vykdomos sutarties įvykdyta dalis per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jei tiekėjas vykdo veiklą mažiau nei 3 metus) yra ne mažesnė nei 0,3 pirkimo objekto vertės“. Tokia praktika formuotina atsižvelgiant į tai, jog nustatant aukštą įvykdytos (vykdomos) sutarties koeficientą dalyje pirkimų susidaro ydinga situacija, kad pasiūlymą neretai gali pateikti tik vienas tiekėjas, tuo tarpu pirkimo vykdytojo tikslas yra gauti konkurencingus pasiūlymus. Tai įmanoma užsitikrinti tik tais atvejais, kai pirkime dalyvauja smulkaus ar vidutinio verslo atstovai, o ne tik stambaus kapitalo įmonės. Atitinkamai, kuo aukštesnės vertės sutartis, tuo žemesnis turi būti nustatomas koeficientas, pavyzdžiui, kai sudaroma didelės vertės pirkimo sutartis – koeficientas 0,3, vidutinės vertės pirkimo sutartis – 0,5, mažos vertės pirkimo sutartis – 0,7.“

Pareiškėja pažymi, jog aiškinant Metodikos 21.1.6 p. taip pat svarbu atsižvelgti į šiame punkte nustatytos teisės normos pokyčius. Galiojančios redakcijos (aktuali nuo 2022 m. balandžio 1 d.) Metodikos 16 p. apie tiekėjų techninio ir profesinio pajėgumo kvalifikacinius reikalavimus nurodoma, jog apibrėžiant reikalavimą verte, kiekiu, apimtimi (plotas, ilgis, kiekis ir kt.), reikalaujama patirties reikšmė paprastai turi būti ne daugiau kaip 0,7 dydžio, lyginant su numatoma atitinkamų prekių, paslaugų ar darbų verte, kiekiu, apimtimi, o Metodikos 12.2 p. nustatoma, jog „Pavyzdžiui, jeigu ketinama sudaryti 36 mėnesių trukmės pirkimo sutartį, kurios kiekvienais metais planuojamas įvykdymas yra panašus, nustatomas reikalavimas ūkio subjekto metinėms iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, pajamoms – konkreti suma eurais, kuri būtų apie 0,2–0,7 visos numatomos pirkimo sutarties vertės, bet ne daugiau kaip 2 kartus didesnė už numatomą didžiausią metinę pirkimo sutarties vykdymo vertę.“.

Atsakovė Sprendimą taip pat grindė Lietuvos apeliacinio teismo (toliau – ir LApT) 2017 m. sausio 20 d. nutartyje byloje Nr. e2A-370-381/2017 (toliau – ir LApT 2017 m. nutartis) pateiktu aiškinimu. Šioje byloje LApT nurodė, jog „tai nereiškia, kad tiekėjų minimaliai kvalifikacijai pagrįsti reikalaujamos darbų apimtys gali būti nepagrįstai didelės, iš esmės viršijančios minimalų rekomenduojamą kvalifikacijos reikalavimą ir neproporcingos pirkimo objekto vertei“, taip pat nurodė, jog perkančioji organizacija, nustatydama kvalifikacijos reikalavimus, kurie „viršija minimalius rekomenduojamus tiekėjams turėti kvalifikacijos reikalavimus, todėl perkančioji organizacija, nustačiusi tokias aukštas kvalifikacinės atrankos kriterijų maksimalias vertes, privalėjo pateikti patikimus ir įtikinamus tokių reikalavimų nustatymo pagrindimus“. Pareiškėja nurodo, jog atsakovė nepagrįstai remiasi nutartimi minėtoje byloje, atsižvelgiant į tai, jog minėtos bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių.

Atsižvelgdamas į nustatytas bylos faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reguliavimą teismas pažymi, jog Metodikos 21.1.6 p. numato galimybę nustatyti kvalifikacijos reikalavimuose vidutinę metinę svarbiausių statybos darbų vertę 0,5 perkamų darbų vertės ir didesnę, todėl 0,7 dydžio Koeficiento nustatymas savaime nepažeidžia Metodikos reikalavimų. Atsakovės nurodytas Metodikos 8 punktas reikalauja, jog nebūtų nustatyti kvalifikacijos reikalavimai, kurie dirbtinai riboja konkurenciją, keliami reikalavimai turi būti susiję su pirkimo objektu, proporcingi pirkimo objektui, tikslūs, aiškūs ir objektyviai patikrinami, pirkimo vykdytojas turi atsižvelgti ne tik į atskirus kvalifikacijos reikalavimus, o ir į šių reikalavimų visumą, reikalavimai turi būti nustatomi atsižvelgiant į pirkimo sutarties vertę. Tačiau atsakovė, Sprendime darydama išvadą apie nustatytą nepagrįstai aukštą, perteklinį ir dirbtinai ribojantį konkurenciją kvalifikacijos reikalavimą, tuo pagrindu konstatuodama pažeidimą ir taikydama poveikio priemonę, iš esmės neišnagrinėjo, nepagrindė ir nemotyvavo Metodikos 21.1.4 p. nurodytų sąlygų egzistavimo nagrinėjamu atveju, nurodydama, jog pareigą pagrįsti kvalifikacijos reikalavimų atitiktį Metodikos reikalavimams privalėjo pareiškėja. Metodikos 21.1.4 p. nuostatos suformuluotos nurodant, kad pirkimo vykdytojas neprivalo prašyti būti įvykdžius arba vykdyti sutartį (-is) ne mažiau kaip 0,5 pirkimo objekto vertės, sudarant galimybę nustatyti ir mažesnę vertę, tam, kad išvengti situacijos, kai dėl aukšto įvykdytos (vykdomos) sutarties koeficiento dalyje pirkimų pasiūlymą neretai gali pateikti tik vienas tiekėjas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ši nuostata netaikytina, ji nėra privalomo pobūdžio ir nepaneigia Metodikos 21.1.6 p. nustatytos galimybės perkančiajai organizacijai nustatyti 0,5 ir didesnį Koeficientą. Juolab, kai pagal faktines aplinkybes nebuvo sukurta situacija, kai galėjo dalyvauti tik vienas tiekėjas ar ribotas ratas tiekėjų.

Žemesnės instancijos teismas

Galiojančios redakcijos Metodikos 16 p., nustatantis tam tikras ribas, kuriose gali būti pasirenkamas Koeficientas nustatant kvalifikacijos reikalavimą tiekėjų patirčiai, susijusiai su tam tikros srities darbais, vertinti, taip pat nepaneigia, jog ginčo santykiams taikytinos Metodikos 21.1.6 p. leidžia perkančiajai organizacijai nustatyti 0,5 ir didesnį Koeficientą.

Atsakovės nurodytoje LApT 2017 m. nutartyje LapT pasisakė ne dėl Metodikos 21.1.6 p. taikymo, o dėl Viešųjų pirkimų tarnybos Rekomendacijų 25 p. taikymo, be to, minėtos bylos faktinės aplinkybės nėra identiškos nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms (ginčo dalyku buvo tiekėjų kvalifikacinės atrankos kriterijai; nustatytas kvalifikacinės atrankos kriterijus P1 (4 500 000 Eur be PVM vidutinė metinė penkių pastarųjų metų atitinkamų darbų apimtis) net kelis kartus viršijo vidutinę metinę darbų apimtį). Taigi atsakovės nurodyta teismo praktika nepagrindžia atsakovės siūlomo Metodikos 21.1.6 p. nuostatų aiškinimo.

Atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje, priimdama sprendimus, be kita ko, privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, kurio 10 straipsnio 5 dalyje detalizuojama, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas), administracinio sprendimo motyvai (6 punktas). Administraciniai sprendimai turi būti priimti vadovaujantis VAĮ 3 str. įtvirtintais viešojo administravimo principais, įskaitant teisėtumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatytas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad ginčijamo Sprendimo dalis dėl konstatuoto pažeidimo dėl Pirkimo sąlyga 3.12.2 p. reikalaujamo profesinio pajėgumo darbų verte (0,7 koeficientas) nepagrįsta. Priešingai nei nurodyta skundžiamame sprendime, pareiškėja tiek tyrimo metu, tiek ir teisme pateikė pakankamai argumentų dėl to, jog nustatytas kvalifikacijos reikalavimas nėra nei per aukštas, nei perteklinis ir dirbtinai neriboja konkurencijos. Dėl to nebuvo teisinio pagrindo (nesant pažeidimo) atsakovei taikyti pareiškėjai už šį kvalifikacijos reikalavimą poveikio priemonę (finansinę korekciją).

Pažymėtina, pareiškėja įgyvendina Kauno technologijos universiteto pastato Studentų g. 63A, Kaune, rekonstravimo techninį projektą Nr. SV11-1522-2019 ir darbo projektą, kurio pirkimo objektas – pastato – Kauno technologijos universiteto Studentų g. 63A, Kaune, rekonstravimo į eksperimentinių ir prototipavimo laboratorijų centrą „M-Lab“ darbai. Pirkimas vykdomas įgyvendinant 2014 – 2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ 01.1.1-CPVA-V-701 priemonės „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų infrastruktūros plėtra ir integracija į Europines infrastruktūras“ projektą „Fizinių ir technologinių mokslų eksperimentinių ir prototipavimo laboratorijų centras „M-LAB“, projekto Nr. 01.1.1-CPVA-V-701-13-0002“ Pirkimo sąlygų 2.1-2.3 p.). Vykdytas tarptautinis atviras viešojo pirkimo konkursas. Bendra Pirkimo vertė sudarė 4 214 876,00 Eur be PVM, sudarė Pirkimo sutartį su Pirkimo laimėtoju pripažintu tiekėju UAB „Dzūkijos statyba“. Sudarytos su laimėtoju pirkimo sutarties vertė – 5 036 886,45 Eur su PVM, iš kurių 4 162 716,07 Eur finansuojama Projekto lėšomis. Pareiškėjas nuosekliai nurodė, kad 0,7 profesinio pajėgumo kvalifikacinis reikalavimas nurodytas dėl to, jog pirkimo objektas buvo didelės vertės darbai, kurie turėjo būti atlikti per ganėtinai trumpą laikotarpį (9 mėn.) (Pirkimo sąlygų 2.10 p.), be to, siekta įsigyti ypatingojo statinio rekonstravimo darbus (žr. techninio projekto ištrauką). Kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 46 tiekėjai, pasiūlymus pateikė 7 tiekėjai. Šiuos pareiškėjo argumentus patvirtina pirkimo sąlygos ir dokumentai. Atsakovas jų ir neneigia.

Be to, būtent perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją (VPĮ 47 str. 1 d.). Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: 1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; 3) techninį ir profesinį pajėgumą. Tikrindama tiekėjo finansinį ir ekonominį pajėgumą, perkančioji organizacija gali 1) nustatyti tam tikrą reikalaujamą tiekėjų metinių pajamų iš visos veiklos arba iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, sumą. Reikalaujama metinė tiekėjo veiklos pajamų suma negali būti daugiau kaip du kartus didesnė už numatomą atliekamo pirkimo vertę, išskyrus pagrįstus atvejus, kai dėl perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdžio arba su tuo susijusios rizikos būtina nustatyti didesnę reikalaujamą metinę tiekėjo veiklos pajamų sumą. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose arba pirkimo procedūrų ataskaitoje nurodo pagrindines tokio reikalavimo priežastis (VPĮ 47 str. 3 d. 1 p.). Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką (VPĮ 47 str. 7 d.).

Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos tikslas – padėti perkančiajai organizacijai įgyvendinti VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti viešojo pirkimo ar pirkimo sutarties sąlygas (Metodikos 1 p.). Dėl to pagal Metodikos reikalavimus nustatytas reikalavimas tiekėjui, kuris papildomai tyrimo metu perkančiosios organizacijos racionaliai, argumentuotai paaiškinamas ir pagrindžiamas, negali sukelti neigiamų teisinių pasekmių, nes toks elgesys neatitiktų teisėtumo principo bei teisinio tikrumo reikalavimo ir Metodika siekiamo tikslo. Atsakovo pateikiama kitokia Metodikos nuostatos, kuri yra aiški ir vienareikšmiai suprantama, interpretacija niekaip negali būti laikoma pagrįsta taikant Sprendime nurodomą sisteminį Metodikos aiškinimo būdą. Juolab, kad papildomai su lingvistiniu teisės aiškinimo būdu įvertinus ir teisės normos vystymosi aspektą (galiojančią Metodikos 21.1.6 p. redakciją), darytina išvada, kad pareiškėjo nustatyta 0,7 darbų vertė pirkimo sąlygų nustatymo metu pagal galiojantį tuo metu Metodikos reikalavimą nebuvo ta darbų vertė, dėl kurios reikėjo teikti daugiau pagrindimo nei pareiškėjas pateikė.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad atsakovas netinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, netinkamai aiškino aptariamą Metodikos nuostatą, dėl ko nepagrįstai pripažino pareiškėją pažeidus VPĮ 17 ir 47 str. nuostatas dėl 0,7 dydžio svarbiausių darbų vertės reikalavimo tiekėjams ir taikė jam finansinę korekciją. Šioje dalyje skundžiamas sprendimas naikintinas.

Dėl Pirkimo sąlygų 3.12.2 p. kvalifikacijos reikalavimo, pagal kurį vertinama statybos darbų, atliktų ypatingo negyvenamojo pastato paskirties pastatuose, apimtis

Pareiškėja teigia, jog atsakovė ginčijamu Sprendimu nepagrįstai darė išvadą, jog nustatydama reikalaujamos svarbiausių statybų darbų patirties reikalavimą susiaurindama iki ypatingų negyvenamųjų statinių grupės ir nepateikusi pagrįstų ir įtikinamų įrodymų dėl jos nustatyto kvalifikacijos reikalavimo ir kandidato ar dalyvio gebėjimo įvykdyti sutartį priežastinio ryšio, nustatė nepagrįstai aukštą, perteklinį ir dirbtinai ribojantį konkurenciją kvalifikacijos reikalavimą, bei nepagrįstai sprendė, jog pareiškėja pažeidė 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 6 str., VPĮ 17 str. 1 d. nustatytus proporcingumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo principus, VPĮ 47 str. 1 ir 7 d. Pareiškėja nurodo, jog Pirkimo sąlygų 3.12.2 p. kvalifikacijos reikalavimas nei de jure, nei de facto neapribojo konkurencijos Pirkime, atsakovė konkurencijos ribojimą konstatavo neįvertinusi faktinių aplinkybių, šios išvados nepagrindė, Pirkimo sąlygų 3.12.2 p. kvalifikacijos reikalavimas, tiekėjų patirtį siejantis su statybos darbais, atliktais ypatingo negyvenamojo pastato paskirties pastatuose, nustatytas atsižvelgiant į didelę pirkimo objekto apimtį ir trumpą įgyvendinimo laikotarpį, taigi reikalaujančius kompetentingo, patikimo, pajėgaus tiekėjo, taip pat iš esmės remiantis techniniais pirkimo objektą apibrėžiančiais dokumentais.

Atsakovė skundžiamame Sprendime nurodė, jog Pirkimo objektas yra ypatingo negyvenamojo statinio rekonstravimo darbai, taigi iš esmės pripažino, jog kvalifikacinis reikalavimas yra susijęs su Pirkimo objektu. Taip pat atsakovė vertino, jog nustatant pagrindinius darbus, būtų pakakę nurodyti tik kategoriją (ypatingi statiniai), kadangi darbų atlikimas gyvenamųjų ir negyvenamųjų statinių grupėse yra pakankamai panašūs, kad būtų galima įsitikti rangovų kvalifikacija ir pajėgumu vykdyti Pirkimo sutartį. Taip pat pažymėjo, kad dėl šio kvalifikacijos reikalavimo buvo gauta vieno tiekėjo pretenzija, kuris pasiūlymo Pirkime nepateikė. Nurodė, jog nustatytas reikalavimas neatitinka teismų praktikoje suformuoto esminio kriterijaus, kad jis būtų pakankamas tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį, kadangi Perkančioji organizacija šį tikslą galėjo pasiekti ir mažiau varžančiomis priemonėmis.

Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – ir STR 1.01.03:2017) 5.1 p. nustatyta, kad pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes: gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus.

Žemesnės instancijos teismas

STR 1.01.03:2017 13 p. nustato, jog ypatingųjų statinių kategorijai priskiriami statiniai, kaip nustatyta Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje ? statiniai, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal šio Reglamento 1 lentelėje nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys. Ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašas pateikiamas STR 1.01.03:2017 1 lentelėje.

LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, jog tiek gyvenamosios, tiek negyvenamosios paskirties pastatų statyba yra pakankamai panaši, todėl tiekėjas, turėdamas pakankamai patirties administracinės, švietimo, mokslo, gydymo ir panašios negyvenamosios paskirties objektų statyboje, galėtų tinkamai įvykdyti pirkimo, kurio objektas yra ypatingas gyvenamosios paskirties statinys, sąlygas (LVAT 2022 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-237-552/2022).

Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teismas vertina, jog tiek gyvenamosios, tiek negyvenamosios paskirties ypatingųjų pastatų statyba laikytina pakankamai panašia, pareiškėjai neįrodžius priešingai, ir tiekėjas, turėdamas pakankamai patirties gyvenamosios paskirties ypatingųjų pastatų statyboje, galėtų tinkamai įvykdyti pirkimo, kurio objektas yra ypatingas negyvenamosios paskirties pastatas, sąlygas.

VPĮ 17 str. 1 d. nustato, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. VPĮ 17 str. 3 d. nustato, jog planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) savo praktikoje išaiškino, jog „priemonės (įpareigojimai, suvaržymai, draudimai ir kt.) privalo būti nediskriminuojančios; pagrįstos privalomais bendrojo intereso reikalavimais; tinkamos užtikrinti, kad jomis siekiamas tikslas bus pasiektas; neviršyti to, kas būtina tikslui pasiekti“ (ESTT 1995 m. lapkričio 30 d. sprendimas byloje Nr. C-55/94).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad „konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas“ (LAT 2010 m. gegužės 4 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010). LAT taip pat yra išaiškinęs, jog „objektyviais, aiškiais ir tiksliais kriterijais pagrįsti reikalavimai skirti sudaryti sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo tiems tiekėjams, kurie yra pajėgūs įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, ir apriboti galimybę tiems, kurie reikiamos kompetencijos neturi. Svarbu, kad reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai būtų pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs bei aiškūs“ (LAT 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008). Be to, LAT pažymėjo, jog „pagrindžiant aukštų arba specifinių kvalifikacijos reikalavimų nustatymo tikslingumą, ypač tais atvejais, kai dėl tokių reikalavimų nustatymo kyla ginčų arba abejonių, perkančioji organizacija privalo patikimai ir įtikinamai įrodyti jos nustatyto kvalifikacijos reikalavimo ir kandidato ar dalyvio gebėjimo įvykdyti sutartį priežastinį ryšį. Tokiu įrodymu gali būti ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifinė paskirtis arba viešojo intereso apsauga“ (LAT 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008).

Teismas pažymi, jog pareiškėja nepagrindė, kodėl nagrinėjamų Pirkimo, kurio objektas yra ypatingas negyvenamosios paskirties pastatas, sąlygų negalėtų tinkamai įvykdyti tiekėjas, turėdamas pakankamai patirties gyvenamosios paskirties ypatingųjų pastatų statyboje. Pareiškėjos teiginys, jog tik ypatingo negyvenamosios paskirties pastato statybos patirties turintis tiekėjas galėtų per trumpą laikotarpį (9 mėnesius) atlikti didelės apimties ypatingo negyvenamosios paskirties pastato statybos darbus, yra deklaratyvus.

Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teismas vertina, jog atsakovė tinkamai taikė teisės normas ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėja, nustatydama patirties reikalavimą ir jį susiaurindama iki ypatingų negyvenamųjų pastatų grupės, t. y. iki pirkimo objekto darbų, nepateikdama pagrįstų ir įtikinamų įrodymų dėl šio kvalifikacijos reikalavimo ir kandidato ar dalyvio gebėjimo įvykdyti sutartį priežastinio ryšio, nustatė perteklinį, dirbtinai ribojantį konkurenciją kvalifikacijos reikalavimą ir tuo pažeidė VPĮ 47 str. 1 d., 7 d. nuostatas bei 17 str. 1 d. įtvirtintus proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Teismo posėdžio metu pareiškėjas taip pat nepagrindė aplinkybės, kad ypatingosios gyvenamosios paskirties pastatų statybos darbai reikšmingai skirtųsi nuo ypatingosios negyvenamosios paskirties pastatų statybos ir atitinkamai dėl to galėjo būti apribota konkurencija perkant darbus.

Dėl paskirtos finansinės korekcijos

Pareiškėja nurodo, jog teismui vertinant, kad pareiškėja, vykdydama Pirkimo procedūras, pažeidė VPĮ nuostatas, toks pažeidimas turėtų būti laikomas neesminiu, formaliu, o Sprendime siūloma taikyti finansinė pataisa – neproporcinga, taigi nepagrįsta bei neteisėta, todėl naikintina arba jos dydis esmingai mažintinas. Mano, jog Sprendime apskritai nenustatytas pažeidimas Lėšų administravimo taisyklių 3 p. prasme, t. y. nenustatyta ir nepripažinta, kad tariamai netinkamo Pirkimo sąlygų 3.12.2 p. kvalifikacijos reikalavimo nustatymas būtų sukėlęs ar galėjęs sukelti nacionalinio ir (arba) Europos Bendrijų biudžeto nuostolius, be to, faktinės aplinkybės (Pirkime dalyvavusių tiekėjų skaičius), pagrindžia užtikrintą konkurenciją. Teigia, jog 5 proc. finansinė korekcija (sudaranti 280 000 Eur) yra neproporcinga, atsižvelgiant į pirkimuose dalyvavusių tiekėjų skaičių, ir į tai, jog faktiškai konkurencija buvo užtikrinta, taip pat atsižvelgiant į teismų praktiką, pagal kurią, taikant proporcingumo principą buvo sprendžiama dėl mažesnio nei Gairėse nurodyto korekcijos dydžio taikymo.

Finansinės korekcijos taikymo pagrindines nuostatas įtvirtina PAFT.

PAFT 311 p. nustato: „Kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas Taisyklių 7 priedo 6–14 punktuose nustatyta tvarka“.

PAFT 7 priedo 6 punktas nustato: „Nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (angl. „Guidelines for determining financial corrections to be made to expenditure financed by the Union for non-compliance with the applicable rules on public procurement“) (toliau – Gairės), kurios skelbiamos interneto svetainėje www.esinvesticijos.lt.“.

PAFT 7 priedo 10 punktas nustato: „Kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes: 10.1. ar pirkimas (išskyrus tarptautinį pirkimą) nekelia tarptautinio susidomėjimo (pvz., vertinama, ar kitose valstybėse narėse esantys ūkio subjektai siekė pateikti pasiūlymą dėl pirkimo, arba, kai apie tai nėra duomenų, vertinama, ar tokie ūkio subjektai dalyvavo vykdant panašius pirkimus (vadovaujantis turima informacija apie analogiškus projektus) ir kt.); 10.2. ar nebuvo neteisėtai ribojama rangovų, prekių tiekėjų ir (ar) paslaugų teikėjų konkurencija (pvz., vertinama, ar sudarytos sąlygos potencialiam rangovui, prekių tiekėjui ir (ar) paslaugų teikėjui pateikti pasiūlymą, pateiktų pasiūlymų skaičius ir kt.); 10.3. ar dėl nustatytų diskriminuojančių reikalavimų nebuvo atmesta pasiūlymų; 10.4. ar yra kitų, atsižvelgiant į taikytinų teisės normų pažeidimo pobūdį ir sunkumą, laikantis proporcingumo principo įgyvendinančiosios institucijos nustatytų aplinkybių (pretenzijų ir skundų nebuvimas savaime nėra lengvinanti aplinkybė).“

Gairių 2.1. lentelės 11 p. nustatyta, kad pažeidimas nustatomas, kai buvo taikyti ribojami kriterijai, sąlygos ir (arba) specifikacijos, bet vis dar buvo užtikrintas minimalus konkurencijos lygis, t. y. keli ekonominės veiklos vykdytojai pateikė pasiūlymus, kurie buvo priimti ir atitiko atrankos kriterijus ir taikoma 5 proc. pataisos norma.

Pažymėtina, kad Gairės suformuluotos taip, kad jos savyje inkorporuoja proporcingumo principą taikant atitinkamas finansines korekcijas, t. y. finansinės korekcijos dydis parenkamas priklausomai nuo padaryto pažeidimo pobūdžio, sunkumo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1218-261/2016 buvo pažymėta, kad Gairėse nurodytos finansinių korekcijų minimalios ir maksimalios ribos yra rekomendacinės, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas nustatyto pažeidimo sunkumas, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, finansinė korekcija turi būti proporcinga nustatytam pažeidimui. Kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos dydžio taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes, nurodytas PAFT 7 priedu patvirtinto Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašo 10.1-10.4 punktuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-719-415/2020, 2019 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-561-525/2019 ir kt.).

Teismas pažymi, jog ginčijamame Sprendime nustatyta bendra 5 procentų finansinė korekcija (sudaro 208 135,80 Eur), neišskiriant atskirai finansinės korekcijos už Sprendime nustatytus pažeidimus. Teismui nusprendus, jog ginčijamas Sprendimas naikintinas dalyje, kurioje nustatytas pažeidimas, susijęs su Koeficiento dydžio nustatymu kvalifikaciniuose reikalavimuose, taip pat naikintinas Sprendimas dalyje, kurioje nustatyta 5 procentų finansinė korekcija, ir grąžintinas atsakovei iš naujo nagrinėti dėl finansinės korekcijos taikymo remiantis proporcingumo (adekvatumo) principu ir finansinės korekcijos, jei ji taikytina, dydžio apskaičiavimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, pareiškėja įgijo teisę į dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Byloje pateikta 2021 m. lapkričio 20 d. pareiškėjos ir Advokatų kontoros Norkus ir partneriai COBALT atstovavimo sutartis, kurios pagrindu pareiškėją atstovavo advokatas Deividas Soloveičik, parengęs ir pateikęs skundą bei dalyvavęs teismo posėdyje.

Pareiškėja teismui pateikė 2022 m. spalio 20 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame nurodė, kad iš viso patyrė 21 417,00 Eur (įskaitant PVM) bylinėjimosi išlaidų (dokumentų teisinei analizei, vertinimui, procesinių dokumentų rengimui ir su tuo susijusių teisinių paslaugų teikimui, pasirengimui Administracinės bylos nagrinėjimui žodiniame teismo posėdyje, įtraukiant ir laiką, skirtą Pareiškėjos atstovavimui žodinio teismo posėdžio metu). Pareiškėja pateikė 2021 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 47680, taip pat 2021 m. gruodžio 17 d. mokėjimo pavedimo kopiją. Taip pat pareiškėja sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (toliau – VDU). Pareiškėjos išlaidos sumokėtos 2021 m. IV ketvirtį, atitinkamai taikytinas VDU už 2021 m. II ketvirtį 1566,40 Eur. Pagal Rekomendacijų 8 punkto nuostatas maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas už ieškinį (skundą) yra 2,5 (atitinka 3916 Eur); už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4 (atitinka 626,56 Eur); už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1 (atitinka 156,40 Eur). Pareiškėjos nurodyta suma už suteiktas advokato teisines paslaugas (21 417,00 Eur įskaičius PVM) nelaikytina adekvačia bei proporcinga, atsižvelgiant į tai, jog advokatas parengė ir pateikė teismui skundą, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, dalyvavo teismo posėdyje, kuris truko 1 valandą.

Teismas gali nesilaikyti ABTĮ 40 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 40 str. 4 d.). Įvertinus atmestus ir patenkintus skundo teismui argumentus, tai, kad skundas buvo tenkintas iš dalies, pareiškėjos nurodyta suma už suteiktas advokato teisines paslaugas viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, teismas iš dalies tenkina pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priteisdamas 2 000 Eur bylinėjimosi teisme išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

iš dalies tenkinti pareiškėjos VšĮ Kauno technologijos universiteto skundą.

Pakeisti VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT101, panaikinant:

- dalį, kurioje padaryta išvada, jog nustatydama reikalaujamos svarbiausių statybų darbų vertės 0,7 dydžio koeficientą pareiškėja pažeidė 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 6 straipsnį, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus proporcingumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo principus, 47 straipsnio 1 ir 7 dalis,

- dalį, kurioje taikyta 5 procentų dydžio finansinė korekcija, ir grąžinti atsakovei iš naujo nagrinėti dėl finansinės korekcijos taikymo ir , jei ji taikytina, dydžio apskaičiavimo.

Atmesti skundo reikalavimus likusioje dalyje.

Iš dalies patenkinti pareiškėjo VšĮ Kauno technologijos universiteto prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Priteisti pareiškėjai VšĮ Kauno technologijos universitetui iš atsakovės VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 2000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jovita EinikienėSaulius JakaitisFausta Vitkienė