Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Romualdos Janovičienės ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Birštono vandentiekis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.e2-2549-273/2016 pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ ieškinius atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Birštono vandentiekis“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu:ieškovės UAB „KRS“ ieškinį atmetė;ieškovės UAB „Gensera“ ieškinį tenkino, panaikino viešojo pirkimo sąlygų 13.5 punkte nustatytus kvalifikacinės atrankos kriterijus: P1, pagal kurį vertinama tiekėjo vandentvarkos objektų, kuriuose buvo atliekami vandentiekio ir/ar nuotekų lauko komunalinių tinklų statybos darbai, apimtis per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo rangovo įregistravimo dienos (jeigu rangovas veiklą vykdė mažiau nei 5 metus); maksimali vertinama apimtis – 22 500 000,00 Eur be PVM; kandidatas, kurio darbų apimtis didesnė nei 22 500 000,00 Eur be PVM gauna maksimalų kriterijaus įvertinimą ir papildomų kvalifikacinės atrankos balų negauna; P2, pagal kurį vertinama per pastaruosius 5 metus (arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau negu 5 metus) vandentvarkos objektų, kuriuose buvo atliekami vandentiekio ir/ar nuotekų lauko komunalinių tinklų statybos darbai, pastatytų tinklų bendras ilgis; maksimalus vertinamas tinklų ilgis – 22,5 km; kandidatas, kurio pastatytų tinklų bendras ilgis didesnis nei 22,5 km., gauna maksimalų kriterijaus įvertinimą ir papildomų kvalifikacinės atrankos balų negauna; P3, pagal kurį vertinama per pastaruosius 5 metus (arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu teikėjas vykdė veiklą mažiau negu 5 metus) vandentvarkos objektų, kuriuose buvo atliekami vandentiekio ir/ar nuotekų lauko komunalinių tinklų statybos darbai, tinkamai įvykdytų sutarčių skaičius;nutraukė UAB „Birštono vandentiekis“ vykdomo supaprastinto riboto konkurso „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir rekonstravimas Birštono savivaldybėje“ (pirkimo Nr. 177212) pirkimo procedūras, priteisė iš UAB „Birštono vandentiekis“ ieškovei UAB „Gensera“ 217 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl viešojo pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacinės atrankos kriterijų teisėtumo.Teismas sprendė, kad ginčo viešojo pirkimo sąlygų 13.5 punkte nustatyti kvalifikacinės atrankos kriterijai P1 ir P2 yra neobjektyvūs ir neaiškūs. Teismas nustatė, kad pagal P1 kriterijų bus atrinktas tiekėjas, kuris vandentiekio ir/ar nuotekų lauko komunalinių tinklų statybos darbų bus atlikęs už 22 500 000,00 Eur be PVM, o pagal P2 kriterijų – tiekėjas, kurio pastatytų tinklų bendras ilgis didesnis nei 22,5 km, t. y. nustatytos maksimalios ribos, kuomet tiekėjui skiriami balai ir tiekėjas kviečiamas pateikti pasiūlymą. Teismas, pasisakydamas dėl pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacinės atrankos kriterijų P1 ir P2, sutiko su Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kad nustatytų atrankos kriterijų reikšmių ribos yra per didelės, neaišku, kodėl nustatyta tokia aukšta vertintinų atliktų darbų vertė. Teismas atkreipė dėmesį, kad pirkimo sąlygų 5 punkte nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai; 5.1.1 papunktyje nustatyta „Pavienio dalyvio/ jungtinės veiklos dalyvio (visų jungtinės veiklos partnerių bendrai) vidutinė metinė svarbiausių statybos darbų apimtis per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo dalyvio įregistravimo dienos (jeigu dalyvis vykdė veiklą mažiau nei 5 metus) yra ne mažesnė kaip 900 000,00 Eur be PVM“, o 5.1.3 papunktyje - pavienis dalyvis/jungtinės veiklos dalyvis (bent vienas jungtinės veiklos dalyvio partneris) per paskutinius 5 metus (jei įmonė veikia trumpiau nei 5 metai, tai nuo jos registravimo pradžios) iki paraiškų pateikimo dienos privalo būti tinkamai įvykdęs nors vieną statybos rangos sutartį, kurios objektas ar objekto dalis buvo vandentiekio ir/ar nuotekų surinkimo lauko komunalinių tinklų statyba/rekonstrukcija, ir atlikęs darbų, kurie atitinka bent vieną iš nurodytų sąlygų: a) bendras pastatytų vandentiekio ir/ar nuotekų tinklų ilgis ne mažiau kaip 4,5 km; b) pastatytų, rekonstruotų vandentiekio ir/ar nuotekų tinklų sutarties vertė ne mažesnė kaip 1 200 000,00 Eur be PVM.Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad P1 kvalifikacinės atrankos kriterijus nustatytas minimalaus kvalifikacijos reikalavimo pagrindu, taigi maksimali vertinama tiekėjų darbų apimtis per 5 metus negalėtų būti mažesnė nei 2,5 dauginant iš pirkimo objekto. Teismas konstatavo, kad maksimali kvalifikacinės atrankos kriterijaus reikšmė turi būti tokio dydžio, kuris leidžia nustatyti kvalifikuočiausius tiekėjus konkrečių darbų atlikimo srityje. Tuo tarpu atsakovės nustatyta maksimali P1 kriterijaus reikšmė yra 5 kartus didesnė nei Viešųjų pirkimų tarnybos rekomenduojamas minimalus kvalifikacijos reikalavimas. Teismas pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų tarnybos Rekomendacijose, perkant darbus, siūloma prie kvalifikacijos kriterijų numatyti vidutinę metinę svarbiausių statybos darbų apimtį per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 metus), o jo rekomenduojama reikšmė – vidutinė metinė svarbiausių statybos darbų vertė ne mažesnė kaip pusė perkamų darbų (pasiūlymo) vertės (Rekomendacijų 25.1 punktas). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė 5.1.1 papunktyje yra nustačiusi ne mažesnę kaip 900 000,00 Eur be PVM vidutinę metinę svarbiausių statybos darbų apimtį per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo dalyvio įregistravimo dienos (jeigu dalyvis vykdė veiklą mažiau nei 5 metus), į tai, kad vykdomas nedidelės vertės pirkimas (apie 1 800 000 Eur be PVM), sprendė, jog kvalifikacinės atrankos kriterijai turėtų būti nustatyti proporcingai viešojo pirkimo vertei arba šiek tiek didesni, protingumo ribose, tačiau atsakovės nustatyti maksimalūs atrankos kriterijai (P1 – 22 500 000 Eur riba, P2 – 22,5 km riba) yra visiškai neproporcingi pirkimo objekto vertei.Teismas, įvertinęs tai, kad pirkimo objektas nėra nei išskirtinis, nei sudėtingas, padarė išvadą, kad nebuvo pagrįsto būtinumo nustatyti tokius aukštus kvalifikacinės atrankos kriterijus P1 ir P2, be to, perkančioji organizacija neįrodė nustatytų atrankos kriterijų reikalingumo.Teismas nustatė, kad perkančioji organizacija, kvalifikacinės atrankos kriterijumi P3 nustačiusi, kad bus atrinkti tie tiekėjai, kurie pateiks daugiausia sutarčių, įrodančių, jog atliko vandentiekio ir/ar nuotekų lauko komunalinių tinklų statybos darbų vandentvarkos objektuose, nenurodė tokių sutarčių vertės ar atliktų darbų apimties. Tokią situaciją teismas vertino, kaip sudarančią galimybę vieniems tiekėjams pateikti sutarčių už nedidelę vertę (po keliasdešimt tūkst. Eur), bet daug, o kitiems tiekėjams, atitikusiems P1 ir P2 kriterijus, pateikti tik keletą sutarčių, kurių vertės bus milijoninės. Teismas sprendė, kad kvalifikuotesnis bus laikomas tiekėjas, kuris atliko daugiau darbų už didesnę vertę. Tačiau pagal P3 kriterijų vertinamas tiekėjų turimų sutarčių skaičius, todėl P1 ir P2 kriterijai netenka reikšmės. Teismas, atsižvelgęs į aukščiau aptartus argumentus sprendė, kad pirkimo sąlygose numatyti kvalifikacinės atrankos kriterijai P1 ir P2 naikinami, kaip neproporcingi pirkimo objektui ir ribojantys tiekėjų konkurenciją, o kvalifikacinės atrankos kriterijus P3 naikinamas, kaip perteklinis reikalavimas, kuris neleidžia įsitikinti tiekėjo patirtimi ir kvalifikacija.Teismas, pasisakydamas dėl pirkimo sąlygų 1.4.4, 13.4 ir 13.9 punktuose nustatyto reikalavimo, kad pasiūlymus teikti bus kviečiami atrinkti trys tiekėjai, pažymėjo, jog Taisyklių 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kandidatų, kurie bus atrinkti pateikti pasiūlymus, skaičius negali būti mažesnis kaip 3; jei minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitinka mažesnis skaičius kandidatų, pasiūlymus pateikti turi būti kviečiami visi kandidatai, kurie atitinka minimalius kvalifikacinius reikalavimus.Teismas nurodė, kad VPĮ 47 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad dalyvauti pirkime kviečiamų kandidatų skaičius negali būti mažesnis kaip 5; VPĮ 85 straipsnio 1 dalyje vykdant supaprastintus pirkimus nenumatyta kviečiamų kandidatų skaičius, nes perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus vykdo pagal pasitvirtintas taisykles; supaprastinti viešieji pirkimai pagal VPĮ reglamentuojami minimaliai, kiekviena perkančioji organizacija supaprastintus viešuosius pirkimus turi teisę reglamentuoti jos pasitvirtintose supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse, pagal jos poreikius, kiek tai neprieštarauja VPĮ nuostatoms; VPĮ 85 straipsnio 1 dalyje nenurodyta, kad perkančioji organizacija, vykdydama supaprastintus viešuosius pirkimus, privalėtų vadovautis VPĮ 47 straipsnio 3 dalimi, todėl perkančioji organizacija turi teisę nustatyti ir mažesnį atrenkamų kandidatų skaičių.Teismas, pripažinęs ginčijamas viešojo pirkimo sąlygas neteisėtomis, nutraukė perkančiosios organizacijos UAB „Birštono vandentiekis“ vykdomas supaprastinto riboto konkurso „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir rekonstravimas Birštono savivaldybėje“ (pirkimo Nr. 177212) pirkimo procedūras (CPK 423⁸ straipsnio 2 dalis). Teismas nurodė, kad VPĮ 24 straipsnio 9 dalis numato perkančiųjų organizacijų pareigą rengti pirkimo dokumentus ir kelia pirkimo dokumentams tikslumo ir aiškumo reikalavimus. Teismas konstatavo, kad už pirkimo dokumentų parengimą yra atsakinga perkančioji organizacija, todėl teismas neturi teisės savo nuožiūra keisti pirkimo sąlygų. Konstatavus pirkimo sąlygų neteisėtumą, teismas turi teisę šias sąlygas panaikinti. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė UAB „KRS“ pirkimo sąlygas prašė pakeisti, tokių ieškinio reikalavimų netenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

Bylos duomenimis nustatyta, kad perkančioji organizacija UAB „Birštono vandentiekis“ vykdo supaprastintą ribotą konkursą „Projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir rekonstravimas Birštono savivaldybėje, rangos darbų pirkimas“, pirkimo Nr. 177212. Pirkimas vykdomas vadovaujantis VPĮ, perkančiosios organizacijos pasitvirtintomis ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbtomis UAB „Birštono vandentiekis“ supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis, patvirtintomis 2015 m. sausio 20 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-5, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais bei viešojo pirkimo sąlygomis. Pirkimas vykdomas supaprastinto riboto konkurso būdu tokiais etapais: 1) kandidatai pateikia paraiškas; 2) perkančioji organizacija įvertina tiekėjų atitikimą minimaliems kvalifikacijos reikalavimams ir paraiškos atitikimą nustatytiems reikalavimams; 3) perkančioji organizacija vykdo kvalifikacinę atranką pagal šiose sąlygose nurodytus kvalifikacinės atrankos kriterijus; 4) atrenkami trys tiekėjai (arba mažiau, jei tiekėjų, atitikusių nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, ir kurių paraiškos neatmestos dėl kitų priežasčių, yra mažiau nei trys, kurie kviečiami teikti pasiūlymus; 5) atrinkti tiekėjai kviečiami pateikti pasiūlymus; 6) vertinami tiekėjų pateikti pasiūlymai, sudaroma pasiūlymų eilė, nustatomas laimėtojas ir priimamas sprendimas dėl pirkimo sutarties sudarymo. Pirkimo sąlygų 13.5 punkte perkančioji organizacija nustatė kvalifikacinės atrankos kriterijus P1, P2 ir P3. Pagal kvalifikacinės atrankos kriterijų P1 vertinama tiekėjo vandentvarkos objektų, kuriuose buvo atliekami vandentiekio ir/ar nuotekų lauko komunalinių tinklų statybos darbai, apimtis per pastaruosius penkerius metus arba per laiką nuo rangovo įregistravimo dienos (jeigu rangovas veiklą vykdė mažiau nei penkerius metus). Maksimali vertinama apimtis – 22 500 000,00 Eur be PVM. Kandidatas, kurio darbų apimtis didesnė nei 22 500 000,00 Eur be PVM, gauna maksimalų kriterijaus įvertinimą ir papildomų kvalifikacinės atrankos balų negauna. Lyginamasis svoris - 0,45.Pagal kvalifikacinės atrankos kriterijų P2 vertinama per pastaruosius penkerius metus (arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau negu penkerius metus) vandentvarkos objektų, kuriuose buvo atliekami vandentiekio ir/ar nuotekų lauko komunalinių tinklų statybos darbai, pastatytų tinklų bendras ilgis. Maksimalus vertinamas tinklų ilgis – 22,5 km. Kandidatas, kurio pastatytų tinklų bendras ilgis didesnis nei 22,5 km, gauna maksimalų kriterijaus įvertinimą ir papildomų kvalifikacinės atrankos balų negauna. Lyginamasis svoris – 0,45. Pagal kvalifikacinės atrankos kriterijų P3 vertinama per pastaruosius penkerius metus (arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu teikėjas vykdė veiklą mažiau negu penkerius metus) vandentvarkos objektų, kuriuose buvo atliekami vandentiekio ir/ar nuotekų lauko komunalinių tinklų statybos darbai, tinkamai įvykdytų sutarčių skaičius. Lyginamasis svoris – 0,1.Pirkimo sąlygų 13.9 punkte perkančioji organizacija nustatė, kad pasiūlymus kviečiami pateikti trys tiekėjai, kurie surinko aukščiausią kvalifikacinės atrankos įvertinimą. Jei paraiškas pateikusių ir minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitikusių tiekėjų yra mažiau nei trys, pasiūlymus pateikti kviečiami visi minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitikę tiekėjai (ir kurių paraiškos neatmestos dėl kitų priežasčių) ir kvalifikacinė atranka pagal nustatytus kvalifikacinės atrankos kriterijus nevykdoma. Ieškovė UAB „Gensera“, nesutikdama su perkančiosios organizacijos nustatytais kvalifikacinės atrankos kriterijais, 2016 m. rugpjūčio 26 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kuri perkančiosios organizacijos 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimu buvo atmesta.Ieškovė UAB „KRS“, taip pat nesutikdama su perkančiosios organizacijos nustatytais kvalifikacinės atrankos kriterijais, 2016 m. rugpjūčio 29 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kuri 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimu buvo atmesta. Ieškovė UAB „Gensera“ pretenziją iš esmės grindė argumentais, kad tokie kvalifikacinės atrankos kriterijai pažeidžia ne tik viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintą proporcingumo principą, bet ir perkančiosios organizacijos įtvirtintą pareigą užtikrinti tiekėjų konkurenciją ir lygiateisiškumą. Kadangi kvalifikacinės atrankos metu bus atrinkti tik trys tiekėjai, kurie tikėtinai kvalifikacinės atrankos kriterijų P1 ir P2 maksimalias vertinamas reikšmes pasieks, o pagal vienintelį varžymosi kriterijų P3 vertinamos tinkamai įvykdytos sutartys, nepriklausomai nuo jų apimties ir sudėtingumo, todėl konkurencija viešajame pirkime yra ypatingai apribota ir sudaromos sąlygos viešajame pirkime varžytis tik stambiausiems rinkos dalyviams. Pirkime negalės dalyvauti tiekėjai, kurie kad ir viršytų maksimalias reikšmes, tačiau yra tinkamai įvykdę nedaug, bet pakankamai sudėtingų ir didelės vertės sutarčių ir galėtų pasiūlyti geresnę kainą. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos ribas sudaro klausimai, ar perkančiosios organizacijos ginčijami kvalifikacinės atrankos kriterijai (P), numatyti pirkimo sąlygų 13.5 punkte, nėra per aukšti ir ribojantys tiekėjų konkurenciją, ar nustatydama tokius kriterijus perkančioji organizacija nepažeidė tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo, taip pat viešųjų pirkimų proporcingumo ir skaidrumo principų.Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės UAB „KRS“ ieškinį, kuriame buvo prašoma pakeisti viešojo pirkimo sąlygų 13.5 punkte nustatytų kvalifikacinės atrankos kriterijų P1 ir P2 maksimalias vertinamas reikšmes, P3 kvalifikacinės atrankos kriterijui nustatyti reikalaujamų pateikti sutarčių vertes, taip pat prašoma pakeisti pirkimo sąlygų 13.9 punktą, nustatant, jog pasiūlymus viešajame pirkime bus kviečiami teikti bent penki atrinkti tiekėjai (arba daugiau). Ieškovė UAB „KRS“ pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundžia, atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą patvirtino, kad ją tenkina pirmosios instancijos teismo sprendimo rezultatas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieškovės UAB „KRS“ ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas nėra šios apeliacijos objektas, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako.

Dėl viešųjų pirkimų principų užtikrinimo, perkančiajai organizacijai sudarant pirkimo dokumentus

Vadovaujantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečią elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 7 straipsnis). Viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia reiškiančio jų (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Be to, kaip pažymėjo Europos S. T. Teismas (toliau – Teisingumo Teismas), toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai jas atitinka (Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas, Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Šiame kontekste Teisingumo Teismas taip pat konstatavo, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai jas suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2013 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).

Dėl perkančiosios organizacijos teisės pasirinkti, kokius minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus nustatyti pirkimo sąlygose

Perkančiosios organizacijos turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis). Šią pareigą perkančioji organizacija įgyvendina inter alia pagal tiekėjų kvalifikacijos sąlygas, kurios įtvirtintos VPĮ 34–37 straipsniuose (teisė verstis tam tikra veikla, ekonominis, finansinis, techninis, profesinis pajėgumas, tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimas ir pan.). Tai objektyviais, aiškiais ir tiksliais kriterijais pagrįsti reikalavimai, skirti sudaryti sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo tiems tiekėjams, kurie pajėgūs įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, ir apriboti galimybę patekti tiems tiekėjams, kurie reikiamos kompetencijos neturi.Kasacinio teismo išaiškinta, kad perkančiųjų organizacijų pareiga patikrinti tiekėjų kvalifikaciją išplaukia ir iš racionalaus lėšų panaudojimo principo (VPĮ 3 straipsnis). Nors įstatyme konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį. Dėl perkančiosios organizacijos pareigos nustatyti pirkimo pobūdį atitinkančius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ir pagal juos įvertinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktį sprendžiama pagal pirkimo sąlygas, VPĮ nuostatas ir kitus pirkimui reikšmingus dokumentus (pvz., perkančiosios organizacijos supaprastintų pirkimų taisykles, rekomendacinio pobūdžio VPT metodinę medžiagą ir pan.) bei įprastinę atitinkamų reikalavimų taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012).Perkančiosios organizacijos, įgyvendindamos pareigą patikrinti tiekėjų kvalifikaciją, privalo nepažeisti viešųjų pirkimų principų. Tai, visų pirma, reiškia aiškių ir nedviprasmiškų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymą, jų aiškinimą ir taikymą taip, kaip juos suprastų kiekvienas rūpestingas asmuo, taip pat draudimą nustatyti perteklinius, neproporcingus, su pirkimo objektu ir kitais teisės aktais nesuderinamus reikalavimus. Dėl to VPĮ 32 straipsnyje įtvirtinta būtent „minimalių“ tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų sąvoka, suponuojanti atitinkamos (pakankamos pirkimo sutarčiai įvykdyti) kvalifikacijos tiekėjams lygias galimybes dalyvauti pirkime. Tai, ar atitinkamas kvalifikacijos reikalavimas nepažeidžia VPĮ įtvirtinto reikalavimo užtikrinti lygias sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose, draudimo juos diskriminuoti ar riboti konkurenciją, sprendžiama, atsižvelgiant inter alia į teisėtus perkančiosios organizacijos interesus ir pirkimo objekto poreikį. Konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010). Pagrindžiant aukštų arba specifinių kvalifikacijos reikalavimų nustatymo tikslingumą, ypač tais atvejais, kai dėl tokių reikalavimų nustatymo kyla ginčų arba abejonių, perkančioji organizacija privalo patikimai ir įtikinamai įrodyti jos nustatyto kvalifikacijos reikalavimo ir kandidato ar dalyvio gebėjimo įvykdyti sutartį priežastinį ryšį. Tokiu įrodymu gali būti ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifinė paskirtis (VPĮ 36 straipsnio 1 dalis, 1 dalies 5 punktas), arba tai, kad aukštą kvalifikacinį reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008).

Dėl perkančiosios organizacijos nustatytų kvalifikacinės atrankos kriterijų P1, P2 ir P3, numatytų viešojo pirkimo sąlygų 13.5 punkte

Kaip jau buvo minėta, pirkimo sąlygų 13.5 punkte perkančioji organizacija nustatė kvalifikacinės atrankos kriterijų P1, pagal kurį vertinama tiekėjo vandentvarkos objektų, kuriuose buvo atliekami vandentiekio ir/ar nuotekų lauko komunalinių tinklų statybos darbai, apimtis per pastaruosius penkerius metus arba per laiką nuo rangovo įregistravimo dienos (jeigu rangovas veiklą vykdė mažiau nei penkerius metus). Maksimali vertinama apimtis – 22 500 000,00 Eur be PVM. Kandidatas, kurio darbų apimtis didesnė nei 22 500 000,00 Eur be PVM, gauna maksimalų kriterijaus įvertinimą ir papildomų kvalifikacinės atrankos balų negauna. Lyginamasis svoris - 0,45.Pagal kvalifikacinės atrankos kriterijų P2 vertinama per pastaruosius penkerius metus (arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau negu penkerius metus) vandentvarkos objektų, kuriuose buvo atliekami vandentiekio ir/ar nuotekų lauko komunalinių tinklų statybos darbai, pastatytų tinklų bendras ilgis. Maksimalus vertinamas tinklų ilgis – 22,5 km. Kandidatas, kurio pastatytų tinklų bendras ilgis didesnis nei 22,5 km, gauna maksimalų kriterijaus įvertinimą ir papildomų kvalifikacinės atrankos balų negauna. Lyginamasis svoris – 0,45. Pagal kvalifikacinės atrankos kriterijų P3 vertinama per pastaruosius penkerius metus (arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu teikėjas vykdė veiklą mažiau negu penkerius metus) vandentvarkos objektų, kuriuose buvo atliekami vandentiekio ir/ar nuotekų lauko komunalinių tinklų statybos darbai, tinkamai įvykdytų sutarčių skaičius. Lyginamasis svoris – 0,1.Pirkimo sąlygų 13.6 punkte nustatyta tiekėjų kvalifikacinės atrankos tvarka, pagal kurią:Apskaičiuojama kiekvieno kandidato (jeigu paraiška pateikta jungtinės veiklos sutarties pagrindu – sumuojami visų šalių pajėgumai, atsižvelgiant į pirkimo dokumentų nuostatas) kiekvieno vertinamo kriterijaus santykinė reikšmė pagal formulę Ki = Pi / Pi,max* Li; (i - vertinamo kriterijaus indeksas; Ki - vertinamo kriterijaus santykinė vertė; Pi – kandidato, kurio kvalifikacinis kriterijus vertinamas, nurodyta vertinamo kriterijaus reikšmė; Pi,max – didžiausia iš visų kandidatų nurodytų vertinamo kriterijaus reikšmių; Li - vertinamo kriterijaus svarbos koeficientas (lyginamasis svoris). Apskaičiuojamas bendras kvalifikacijos įvertinimas, sumuojant visų vertintų kriterijų santykines vertes pagal formulę . Tai reiškia, kad kvalifikacinėje tiekėjų atrankoje konkretaus tiekėjo atrinkimą tolesnėms pirkimo procedūroms turėjo lemti ne kuris nors vienas kriterijus (P1, P2 ar P3), bet pagal sąlygose pateiktus kriterijus apskaičiuotų konkrečių jų reikšmių suma, atsižvelgiant į atliktų darbų vertę (pagal kriterijų P1), nutiestų tinklų ilgį (pagal kriterijų P2) ir įvykdytų sutarčių skaičių (pagal kriterijų P3).Nustatomas kandidatų eiliškumas jų kvalifikacijos įvertinimo balų mažėjimo tvarka. Jei keli tiekėjai surinko vienodą kvalifikacinės atrankos balų įvertinimą, pirmesnis į eilę įrašomas kandidatas, kurio paraiška CVP IS priemonėmis įregistruota anksčiau. Pirkimo sąlygų 13.9 punkte numatyta, kad pasiūlymus kviečiami pateikti trys tiekėjai, kurie surinko aukščiausią kvalifikacinės atrankos įvertinimą. Jei paraiškas pateikusių ir minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitikusių tiekėjų yra mažiau nei 3, pasiūlymus pateikti kviečiami visi minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitikę tiekėjai (ir kurių paraiškos neatmestos dėl kitų priežasčių) ir kvalifikacinė atranka, pagal nustatytus kvalifikacinės atrankos kriterijus, nevykdoma. Kvietimai teikti pasiūlymus pateikiami CVP IS priemonėmis.Ieškovė UAB „Gensera“ savo nesutikimą su kvalifikacinės atrankos kriterijais P1 ir P2 iš esmės grindė argumentais, kad jie nėra proporcingi viešojo pirkimo objektui (P1 beveik dešimt kartų, o P2 du kartus viršija viešojo pirkimo objekto vertę) bei riboja tiekėjų konkurenciją, jų galimybes dalyvauti viešajame pirkime. Ieškovės teigimu, pagal nustatytą P1 kriterijų bus atrinktas tiekėjas, kuris vandentiekio ir/ar nuotekų lauko komunalinių tinklų statybos darbų bus atlikęs už 22 500 000 Eur be PVM, o pagal P2 kriterijų – tiekėjas, kurio pastatytų tinklų bendras ilgis bus didesnis nei 22,5 km., t. y. nustatytos maksimalios ribos, kuomet tiekėjui skiriami balai ir tiekėjas kviečiamas pateikti pasiūlymą. Nesutikimą su kvalifikacinės atrankos kriterijumi P3 ieškovė grindžia argumentais, kad šis kriterijus yra perteklinis ir ydingas, kadangi jame nenumatytas maksimalus reikalaujamų pateikti sutarčių skaičius, taip pat nenumatytos reikalaujamų sutarčių darbų apimtys, kas sudaro galimybę tiekėjams pateikti visiškai neproporcingas viešajam pirkimui sutartis bei gauti už tokių sutarčių pateikimą papildomus kvalifikacinės atrankos balus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs perkančiosios organizacijos vykdomo viešojo pirkimo svarbumą ir jo sudėtingumą, viešojo pirkimo objekto vertę bei perkančiosios organizacijos tikslus, nustatant ginčijamus kvalifikacinės atrankos kriterijus, padarė išvadą, jog viešojo pirkimo objektas nėra išskirtinis ir sudėtingas, todėl perkančioji organizacija nepagrįstai nustatė tokius aukštus kvalifikacinės atrankos kriterijus P1 ir P2. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad perkančiajai organizacijai nustačius kvalifikacinės atrankos kriterijus P1 ir P2, kuriuose tinkamai įvykdytos sutartys vertinamos priklausomai nuo atliktų darbų apimties, ginčijamas kvalifikacinės atrankos kriterijus P3, kuriame vertinamas tinkamai įvykdytų sutarčių skaičius, netenka reikšmės.Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvada dėl kvalifikacinės atrankos kriterijų P1 ir P2 neteisėtumo, iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino VPT Rekomendacijas dėl minimalių kvalifikacijos reikalavimų nustatymo, ko pasėkoje neteisingai sprendė, jog perkančiosios organizacijos nustatytos reikalaujamų pateikti įvykdytų sutarčių maksimalios vertės (P1 ir P2) yra nepagrįstos. Apeliantės teigimu, perkančioji organizacija kvalifikacinės atrankos kriterijaus P1 maksimalią reikšmę išreiškė, kaip bendrą penkių pastarųjų metų atitinkamų darbų apimtį, o ne kaip vidutinę penkių pastarųjų metų atitinkamų darbų apimtį. Perkančiosios organizacijos nustatyta maksimali kvalifikacinėje atrankoje vertinama vidutinė metinė atitinkamų statybos darbų apimtis yra 2,29 karto didesnė už pirkimo objektą, todėl atitinka VPT rekomenduojamą dydį „proporcinga pirkimo objektui arba šiek tiek didesnė“.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliaciniame skunde pateikiami argumentai dėl netinkamo ginčijamų kvalifikacinės atrankos kriterijų (P1 ir P2) maksimalių verčių apskaičiavimo iš dalies pagrįsti, bet nesudaro pagrindo kvestionuoti iš esmės teisingą pirmosios instancijos teismo išvadą, kad kvalifikacinės atrankos kriterijai P1 ir P2 neproporcingi ginčo viešojo pirkimo objektui bei diskriminuoja tiekėjus. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2012 m. sausio 8 d.) 10 punktą perkančioji organizacija tiekėjų kvalifikacijai patikrinti pasirenka tuos tiekėjo kvalifikaciją apibūdinančius kriterijus ir nustato tokias jų reikalaujamas reikšmes, kurios, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtinos ir pakankamos siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą. Taigi perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius tiekėjų vertinimo kriterijus nustatyti pirkimo dokumentuose. Tačiau, kaip jau buvo minėta, tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją. Minėtų rekomendacijų 7 punkte taip pat numatyta, kad perkančioji organizacija negali kelti tokių kvalifikacijos reikalavimų, kurie dirbtinai ribotų galimą tiekėjų konkurenciją; kvalifikacijos reikalavimai turi būti minimalūs, pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Teisė pačiai perkančiajai organizacijai nustatyti tiekėjų kvalifikaciją apibūdinančius kriterijus įtvirtinta ir šių rekomendacijų 4 punkte, pagal kurį perkančioji organizacija gali nustatyti ir kitokius kvalifikacijos kriterijus ar jų reikšmes, tačiau tik tokius, kurie neprieštarauja VPĮ nuostatoms; nustatydama rekomendacijose pateiktus kriterijus, perkančioji organizacija kiekvieno pirkimo atveju turi atsižvelgti į pirkimo objekto specifiką, apimtį, įvertinti kiekvieno nustatomo kriterijaus tikslingumą bei nenustatyti visų šiose rekomendacijose pateiktų kriterijų kiekvieno pirkimo atveju. Perkančiosios organizacijos teisė nuspręsti, kokius tiekėjų kvalifikacijos vertinimo kriterijus nustatyti skelbiamų viešųjų pirkimų konkurso pirkimų dokumentuose, yra ypač svarbi nagrinėjamos bylos atveju, vertinant ginčijamus pirkimo sąlygose numatytus kvalifikacinės atrankos kriterijus. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, minėtų Rekomendacijų 25 punkte perkant darbus siūloma vertinti vidutinę metinę svarbiausių statybos ir montavimo darbų apimtį per pastaruosius penkerius metus, rekomenduojama reikšmė – vidutinė metinė svarbiausių statybos darbų vertė, ne mažesnė kaip pusė perkamų darbų (pasiūlymo) vertės. Nors Rekomendacijose apsiribojama tik minimalios statybos darbų vertės nustatymu ir nėra nustatytos maksimalios rekomenduojamos statybos darbų vertės, tačiau tai nereiškia, kad tiekėjų minimaliai kvalifikacijai pagrįsti reikalaujamos darbų apimtys gali būti nepagrįstai didelės, iš esmės viršijančios minimalų rekomenduojamą kvalifikacijos reikalavimą ir neproporcingos pirkimo objekto vertei.Apeliaciniame skunde atsakovė tvirtina, kad pirkimo sąlygų 13.5 punkte nustatytos kvalifikacinių atrankos kriterijų P1 ir P2 maksimalios vertės atitinka nurodytas VPT Rekomendacijas. Kaip minėta, atsakovė laikosi pozicijos, kad kvalifikacinės atrankos kriterijaus P1 maksimali reikšmė išreiškiama ne kaip vidutinė metinė už penkerių metų laikotarpį, bet kaip bendra penkių pastarųjų metų atitinkamų darbų apimtis. Remiantis atsakovės apeliaciniame skunde pateiktais aritmetiniais skaičiavimais, vidutinė metinė svarbiausių statybos darbų apimtis turi būti apskaičiuojama sudėjus per pastaruosius penkerius metus atliktų statybos darbų vertes ir gautą sumą padalinus iš penkerių metų. Turint vidutinės metinės darbų apimties reikšmę ir ataskaitinio laikotarpio trukmę, bendra svarbiausių statybos darbų apimtis, anot atsakovės, turėtų būti skaičiuojama dauginant Rekomendacijose nurodytą 0,5 koeficientą iš penkių pastarųjų metų. Remiantis atsakovės atliktais paskaičiavimais, VPT rekomenduojama minimalaus kvalifikacijos reikalavimo, skirto nustatyti atliktų darbų apimtims, reikšmė yra ne 0,5, o 2,5 pirkimo objekto vertės, kai skaičiuojama bendra visų penkerių metų svarbiausių statybos darbų apimtis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo vadovautis atsakovės apeliaciniame skunde pateikiamais minimalių kvalifikacijos reikalavimų verčių apskaičiavimais, kurie iš esmės paneigia Rekomendacijų 25 punkte pateikiamą vidutinės metinės svarbiausių statybos ir montavimo darbų apimties per pastaruosius penkerius metus rekomenduojamą reikšmę.Rekomendacijų 25 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai išaiškinta, kad vidutinė metinė svarbiausių statybos darbų vertė per pastaruosius penkerius metus turi būti ne mažesnė kaip pusė perkamų darbų (pasiūlymo) vertės. Taigi, minimalių kvalifikacijos reikalavimų reikšmė tiesiogiai siejama su vidutine metine svarbiausių statybos darbų verte per pastaruosius penkerius metus, o ne bendra pastarųjų penkių metų atitinkamų darbų apimtimi, kaip teigia apeliantė. Nurodytame Rekomendacijų punkte numatyta, kad vidutinė metinė svarbiausių statybos darbų vertė per pastaruosius penkerius metus turi būti ne mažesnė kaip pusė perkamų darbų (pasiūlymo) vertės. Kaip teisingai nurodyta Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje, Rekomendacijose nėra numatyta minimalaus kvalifikacijos reikalavimo dydžio 2,5 viešojo pirkimo objekto vertės, taip pat nėra numatyta, kad nustatant minimalių kvalifikacijos reikalavimų reikšmę Rekomendacijose nurodytas 0,5 koeficientas turi būti dauginamas iš penkerių metų. Priešingai, iš penkerių metų laikotarpio išvedama vidutinė metinė atliktų darbų vertė, kuri ir turi būti ne mažesnė kaip pusė perkamų darbų (pasiūlymo) vertės. Taigi, visiškai nepagrįstai apeliantė sieja ne tiekėjo vidutinę metinę pastarųjų penkių metų svarbiausių statybos darbų apimtį su 0,5 perkamų darbų (pasiūlymo) verte, o kvalifikacinės atrankos kriterijaus P1 numatytą vidutinę metinę atliktų statybos darbų vertę (4 500 000 Eur) lygina su pirkimo objekto verte. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė nurodytas VPĮ ir Rekomendacijų nuostatas, nors ir nepateikė išsamaus ir tikslaus kvalifikacinės atrankos kriterijaus P1 maksimalios vertinamos apimties ir minimalaus kvalifikacinio reikalavimo vertės santykio apskaičiavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis apeliantės pateikiamais skaičiavimais, kurių ji net nebuvo pateikusi byloje dalyvaujantiems tiekėjams ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, ginčijamas kvalifikacinės atrankos kriterijus P1 turėtų būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas vien tuo pagrindu, kad jo numatytos maksimalios vertės apskaičiavimas yra neaiškus bei klaidinantis tiekėjus. Byloje neginčijama, kad viešojo pirkimo vertė yra 1 965 500 Eur be PVM, todėl pusę viešojo pirkimo vertės sudaro 982 750 Eur. Atitinkamai planuojamų rekonstruoti/pastatyti vandentiekio ir/ar nuotekų tinklų ilgis – 9,149 km, todėl pusę nurodyto ilgio sudaro 4,57 km. Remiantis nurodytais Rekomendacijų nuostatų aiškinimais akivaizdu, kad perkančiosios organizacijos nustatytos kvalifikacinės atrankos kriterijų P1 ir P2 maksimalios vertinamos atliktų darbų apimtys viršija viešojo pirkimo objekto vertę ir perkamų darbų apimtis. Net ir sutikus su apeliantės argumentais, kad perkančioji organizacija kvalifikacinės atrankos kriterijaus P1 maksimalią reikšmę išreiškė kaip bendrą penkių pastarųjų metų atitinkamų darbų apimtį, o ne kaip vidutinę metinę penkių pastarųjų metų atitinkamų darbų apimtį, nustatytas kvalifikacinės atrankos kriterijus P1 (4 500 000 Eur be PVM vidutinė metinė penkių pastarųjų metų atitinkamų darbų apimtis) net kelis kartus viršija vidutinę metinę darbų apimtį, kaip minimalų kvalifikacijos reikalavimą (982 750 Eur be PVM), turintį būti ne mažesniu kaip pusė prognozuojamos viešojo pirkimo perkamų darbų (pasiūlymo) vertės (1 965 500 Eur be PVM be PVM), o tai nėra proporcinga viešojo pirkimo objektui.Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad nustatant vidutinę metinę pastarųjų penkerių metų svarbiausių statybos darbų apimtį, turėtų būti vertinamas kvalifikacinės atrankos kriterijaus P1 maksimalios reikšmės proporcingumas pirkimo objekto vertei. Apeliantės teigimu, maksimali kvalifikacinėje atrankoje vertinama vidutinė metinė atitinkamų statybos darbų apimtis yra 2,29 karto didesnė už pirkimo objektą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodyti atsakovės atlikti aritmetiniai veiksmai neteisingi, nes neatitinka viešųjų pirkimų tarnybos anksčiau nurodytų rekomendacijų esmės. Kaip minėta, viešojo pirkimo objekto vertė yra 1 965 500 Eur be PVM, todėl vidutinė metinė darbų vertė turi būti ne mažesnė kaip pusė prognozuojamo maksimalaus dydžio pasiūlymo vertės, t. y. apie 982 750 Eur be PVM (1 965 500:2), kas ir rekomenduojama kaip būtinas tiekėjui turėti minimalus kvalifikacijos reikalavimas. Tuo tarpu kvalifikacinės atrankos kriterijumi P1 numatyta vidutinė metinė 4 500 000 Eur darbų vertė, kuri yra ne 2,29, bet 4,58 karto didesnė už rekomenduojamą minimalų kvalifikacijos reikalavimą (1 965 500 : 2 = 982 750 Eur; 4 500 000 Eur : 982 750 = 4.58, kas atitinka 2,29 x 2), taigi yra dar dvigubai didesnė nuo apeliantės pateikto paskaičiavimo.Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl kvalifikacinės atrankos kriterijaus P2 (ne)teisėtumo, laikosi pozicijos, kad maksimalios vertinamos reikšmės (22,5 km) ir pirkimo objekto (9,149 km) apimties santykis yra vos 2,46, todėl iš esmės atitinka VPT rekomenduojamą minimalaus kvalifikacinio reikalavimo dydį, kuris turi būti proporcingas viešojo pirkimo objektui arba šiek tiek didesnis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovės išvada, nes ji padaryta taip pat remiantis klaidingais aritmetiniais paskaičiavimais. Kaip jau buvo minėta anksčiau, rekomenduojama reikšmė – vidutinė metinė svarbiausių statybos darbų vertė, ne mažesnė kaip pusė perkamų darbų (pasiūlymo) vertės. Taigi, pagal analogiją, nustatant tokio pobūdžio atrankos kriterijų P2, minimaliu kvalifikacijos reikalavimu galėtų būti laikomas reikalavimas turėti nutiestų tinklų 0,5 planuojamų pirkime nutiesti tinklų (9,149 km : 2 = 4,5745 km), tuo tarpu atrankos kriterijus P2 reikalauja net 4,9 karto didesnės reikšmės (22,5 : 4,5745 = 4,9), kuri tikrai negali būti vertinama kaip „šiek tiek“ didesnė už viešojo pirkimo objektą ar, juo labiau, už rekomenduojamą minimalios kvalifikacijos reikalavimą, todėl taip pat pripažįstama kaip neproporcinga perkamam objektui.Bylos nagrinėjimo metu ieškovė UAB „Gensera“ ginčijamų kvalifikacinės atrankos kriterijų P1 ir P2 neteisėtumą įrodinėjo taip pat argumentais, kad pagal nustatytą P1 kriterijų bus atrinktas tiekėjas, kuris vandentiekio ir/ar nuotekų lauko komunalinių tinklų statybos darbų bus atlikęs už 22 500 000 Eur be PVM, o pagal P2 kriterijų – tiekėjas, kurio pastatytų tinklų bendras ilgis bus didesnis nei 22,5 km., t. y. nustatytos maksimalios ribos, kuomet tiekėjui skiriami balai ir tiekėjas kviečiamas pateikti pasiūlymą. Analogiškos pozicijos laikėsi Viešųjų pirkimų tarnyba pateiktoje išvadoje. Dėl nurodytų ieškovės argumentų pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė. Kadangi ieškovės keliamas klausimas reikšmingas sprendžiant dėl ginčijamais kvalifikacinės atrankos kriterijais galimai ribojamos tiekėjų konkurencijos, teisėjų kolegija dėl jo pasisako. Priešingai nei teigia ieškovė ir Viešųjų pirkimų tarnyba, pirkimo sąlygose nėra numatyta, kad pagal nustatytą P1 kriterijų bus atrinktas tik tas tiekėjas, kuris vandentiekio ir/ar nuotekų lauko komunalinių tinklų statybos darbų bus atlikęs už 22 500 000 Eur be PVM, o pagal P2 kriterijų – tik tas tiekėjas, kurio pastatytų tinklų bendras ilgis bus didesnis nei 22,5 km. Pirkimo sąlygų 13.6 punkte numatyta kvalifikacinės atrankos tvarka, pagal kurią bus apskaičiuojama kiekvieno kandidato kiekvieno vertinamo kriterijaus santykinė reikšmė. Kaip matyti iš šiai reikšmei apskaičiuoti nustatytos formulės, vertinamo kriterijaus santykinė reikšmė bus apskaičiuojama dalijant kandidato nurodytą vertinamo kriterijaus reikšmę iš didžiausios iš visų kandidatų nurodytų vertinamo kriterijaus reikšmių, o gautas skaičius dauginamas iš vertinamo kriterijaus koeficiento (lyginamojo svorio). Nustačius kiekvieno vertinamo kriterijaus santykines reikšmes, jos bus sumuojamos. Remiantis nurodyta kvalifikacinės atrankos tvarka, akivaizdu, kad kvalifikacinės atrankos kriterijai bus vertinami ne tik tų tiekėjų, kurie atitiks atitinkamų kriterijų maksimalias vertinamas apimtis, bet ir tų tiekėjų, kurie atitiks minėtus kvalifikacinės atrankos kriterijus, bet pateiks darbų apimtis ar nutiestų tinklų kiekius mažesnius, nei nustatyti maksimalūs vertinami dydžiai. Todėl nurodyti ieškovės argumentai iš esmės neturi esminės reikšmės ginčijamų kvalifikacinės atrankos kriterijų (ne)teisėtumui.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad kvalifikacinės atrankos kriterijų P1 ir P2 maksimalios vertinamos atliktų darbų ir nutiestų tinklų vertės net kelis kartus viršija minimalius rekomenduojamus tiekėjams turėti kvalifikacijos reikalavimus, todėl perkančioji organizacija, nustačiusi tokias aukštas kvalifikacinės atrankos kriterijų maksimalias vertes, privalėjo pateikti patikimus ir įtikinamus tokių reikalavimų nustatymo pagrindimus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių pernelyg aukštų ir neproporcingų viešojo pirkimo objektui kvalifikacinės atrankos kriterijų P1 ir P2 nustatymo tikslingumą, nustatytų kvalifikacinės atrankos kriterijų ir kandidato ar dalyvio gebėjimo įvykdyti sutartį priežastinį ryšį.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs viešojo pirkimo objekto svarbą ir jo vertę, padarė teisingą išvadą, kad nagrinėjamu atveju viešojo pirkimo objektas nėra išskirtinis ir/ar sudėtingas, kad pateisintų tokius aukštus kvalifikacinės atrankos kriterijus. Priešingai, nei teigia apeliantė, viešojo pirkimo objektas nėra sudėtingas, jo vertė nėra išskirtinė savo dydžiu, darbai atliekami įprastomis sąlygomis bei priemonėmis.Šios išvados nepaneigia apeliantės argumentai, kad viešojo pirkimo objektas yra itin svarbus gyventojams, nes tą yra konstatavęs Lietuvos apeliacinis teismas kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1165-180/2016, kurioje buvo kilęs ginčas, anot apeliantės, dėl panašaus pirkimo objekto. Kaip matyti iš apeliantės nurodytos išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2A-1165-180/2016, joje buvo keliamas klausimas dėl kvalifikacinės atrankos kriterijaus P1, pagal kurį buvo vertinama tiekėjo vidutinė metinė vandens tiekimo ir/ar nuotekų lauko komunalinių tinklų, nuotekų valyklos statinių ir/ar vandenviečių statinių ir nusodintuvų statybos darbų apyvarta per pastaruosius 5 finansinius metus arba per laiką nuo rangovo įregistravimo dienos. Vertinant šį kriterijų nebuvo numatyta jokių minimalių ar maksimalių vertinamų apimčių. Pagrindinis klausimas nurodytoje išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo keliamas dėl to, ar nurodytas kvalifikacinės atrankos kriterijus (ne)susijęs su perkamais darbais. Taigi, apeliantės nurodytoje civilinėje byloje buvo keliamas klausimas dėl kvalifikacinės atrankos kriterijaus P1 reikalaujamų pateikti sutarčių pobūdžio, o ne atitinkamų sutarčių maksimalios vertinimo apimties, kuri turi būti proporcinga viešojo pirkimo objektui. Kadangi minėtoje ir nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiami skirtingo pobūdžio klausimai, nėra pagrindo remtis išnagrinėtoje civilinėje byloje padarytomis išvadomis dėl viešojo objekto, kurio vertė net nėra žinoma, svarbos.Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl kvalifikacinės atrankos kriterijaus P3 teisėtumo. Kaip minėta, perkančioji organizacija, kvalifikacinės atrankos kriterijumi P3 nustatė, kad bus atrinkti tie tiekėjai, kurie pateiks daugiausia sutarčių, įrodančių, jog atliko vandentiekio ir/ar nuotekų lauko komunalinių tinklų statybos darbų vandentvarkos objektuose. Nurodytame reikalavime nėra numatyta nei reikalaujamų pateikti sutarčių vertė, nei atitinkamų sutarčių darbų apimtys, taip pat nėra numatytos maksimalios vertinamos reikšmės. Reikalavimas tiesiogiai siejamas su atitinkamų sutarčių skaičiumi. Sistemiškai aiškinant kvalifikacinės atrankos kriterijų P3, kuris sudaro 10 proc. maksimalaus lyginamojo svorio bendroje vertinimo formulėje, su prieš tai aptartais kvalifikacinės atrankos kriterijais P2 ir P3, kurie sudaro po 45 proc. maksimalaus lyginamojo svorio bendroje vertinimo formulėje, matyti, kad visi trys kriterijai siejami su tos pačios rūšies sutartimis – vandentiekio ir/ar nuotekų lauko komunalinių tinklų statybos darbais vandentvarkos objektuose. Kvalifikacinės atrankos kriterijus P1 nustato nurodytų darbų maksimalią vertinamą vertę, o kriterijus P2 – nurodytų darbų maksimalų vertinamą nutiestų tinklų ilgį. Todėl kvalifikacinės atrankos kriterijus P3, nenustatydamas jokių minimalių ir/ar maksimalių vertinamų sutarčių reikšmių, išskyrus sutarčių skaičių, iš dalies paneigia kvalifikacinės atrankos kriterijų P1 ir P2 prasmę ir paskirtį. Apeliantės argumentai, kad, nustatydama kvalifikacinį atrankos kriterijų P3, ji siekė patikrinti tiekėjų turimos patirties įvairiapusiškumą, nelogiški bei iš esmės prieštarauja jos argumentams, kad kriterijais P1 ir P2 siekiama nustatyti kvalifikuočiausią tiekėją, turintį patirties panašių objektų statybose. Teisėjų kolegijos vertinimu, perkančiajai organizacijai nustačius aukštesnes kvalifikacinės atrankos kriterijų P1 ir P2 reikšmes, nei rekomenduojama, bei jas tinkamai pagrindus, šių kriterijų pakaktų tiekėjų kvalifikacijai, patirčiai bei gebėjimui įvykdyti viešojo pirkimo sutartį patikrinti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nenustačius kvalifikacinės atrankos kriterijaus P3 vertinamų reikšmių, tiekėjai galėtų pateikti kelias didelės vertės sutartis arba daugiau, bet mažesnių verčių, sutarčių, todėl konstatuoti, kuris iš tiekėjų tokiu atveju būtų laikomas labiau kvalifikuotu, objektyviai būtų neįmanoma. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad perkančioji organizacija tinkamai neįrodė, kad kvalifikacinės atrankos kriterijus P3 yra būtinas tiekėjų kvalifikacijos, patirties ir gebėjimo įvykdyti viešojo pirkimo sutartį patikrinimui, todėl pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės teisingą išvadą, jog šis kvalifikacinės atrankos kriterijus taip pat naikintinas kaip neteisėtas. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į ginčijamų atrankos kriterijų P1, P2 ir P3 prieštaringumą, klaidinamą pobūdį, yra pagrindas juos pripažinti neteisėtais ne tik dėl kriterijų P1 ir P2 neproporcingumo, bet ir dėl pirkimo sąlygose nustatytų tiekėjų atrankos kriterijų neaiškumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliantei (atsakovei) nepriteistinas (CPK 93 straipsnis).Ieškovės UAB „Gensera“ ir UAB „KRS“ atsiliepimuose į atsakovės apeliacinį skundą pateikė prašymus priteisti joms bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, nepateikė. Nesant duomenų apie prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, taip įrodymų, pagrindžiančių tokias išlaidas, ieškovių UAB „Gensera“ ir UAB „KRS“ prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nenagrinėjami (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.