Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Indrės Pukanasytės-Biekšės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu (per „Zoom“ programą) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Kauno technologijų universiteto skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Kauno technologijos universitetas (toliau – atsakovas, KTU, Universitetas) kreipiasi į teismą dėl atsakovės VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – Agentūra, CPVA) 2023 m. sausio 18 d. Sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – Pakartotinis sprendimas) panaikinimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Išklausius šalių atstovų paaiškinimus, ištyrus rašytinę bylos medžiagą nustatyta, jog ginčas šiuo atveju kilo dėl CPVA 2023 m. sausio 18 d. Sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01 teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, jog atsakovė 2023 m. sausio 19 d. išsiuntė pranešimą apie atnaujinto pažeidimo tyrimo rezultatus, informavo pareiškėją, jog atnaujino pažeidimo tyrimą įgyvendinamame projekte „Fizinių ir technologinių mokslų eksperimentinių ir prototipavimo laboratorijų centras ,,M-Lab“, projekto Nr. 01.1.1-CPVA-V-701-13-0002 ir pateikia atnaujintą Sprendimą dėl nustatyto pažeidimo Nr. IT01 Projekte, kurio kodas: 01.1.1-CPVA-V-701-13-0002.

Iš rašytinių įrodymų matyti, jog KTU skelbimas apie Pirkimą CVP IS paskelbtas 2021 m. sausio 8 d. Pirkimui Nr. 527849 aktuali VPĮ redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d., ir Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos (toliau – Metodika) redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.

Kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 46, pasiūlymus pateikė 7 tiekėjai. KTU su laimėjusia UAB „Dzūkijos statyba“ 2021 m. balandžio 19 d. pasirašė Statybos darbų rangos sutartį Nr. SV11-2122, kurios vertė – 5 036 886,45 Eur su PVM.

Pirminis pasiūlymų pateikimo terminas buvo 2021 m. vasario 10 d., tačiau kelis kartus buvo nukeltas dėl Pirkimo dokumentų tikslinimo bei atsakymų tiekėjams.

Universitetas 2021 m. gegužės 10 d. per CVP IS Agentūrai pateikė Pirkimo dokumentus paskesnei patikrai.

Nėra ginčo, jog vienas tiekėjas pateikė pretenziją dėl aptariamo reikalavimo neproporcingumo Pirkimo objektui. Akcentavo, jog tai riboja konkurenciją, tačiau argumentus dėstė pagal šiam Pirkimui netaikytiną Metodikos redakciją, todėl pareiškėjas pretenziją atmetė kaip nepagrįstą. Daugiau šis tiekėjas pasiūlymo neteikė.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja VPĮ ir jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai.

Tiek VPĮ, tiek kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai ir perkančiajai organizacijai, ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (tolau – LAT) biuletenio „Teismų praktika“ Nr. 38, skirto viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgai, skyrių „Viešųjų pirkimų principai ir tikslas“).

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje taip pat konstatuota, kad lygiateisiškumo principas yra viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo pagrindas: perkančiosios organizacijos apibrėžti sutarties skyrimo kriterijai turi nepažeisti būtent pagrindinių vienodo požiūrio, ne diskriminacijos ir skaidrumo principų. Pareiga laikytis vienodo požiūrio principo atitinka Direktyvų viešųjų pirkimų srityje esmę, pasiūlymus pateikę asmenys turi būti vertinami vienodai tiek jiems rengiant savo pasiūlymus, tiek juos vertinant.

Vertinant pareiškėjo argumentus dėl pritaikytos finansinės korekcijos būtinumo ir proporcingumo teisėjų kolegija pažymi, jog Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte nustatyta, kad pažeidimas – tai bet koks įgyvendinant Europos struktūrinius ir investicijų fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą, padaroma ar būtų padaryta žala šiam biudžetui. Nustačius, kad pareiškėjas nesilaikė nuostatų, susijusių su viešuoju paslaugų pirkimu, ir nustačius pažeidimą, kaip jis suprantamas pagal Reglamentą Nr. 1303/2013, tai sudaro teisinį pagrindą taikyti finansinę korekciją.

Gairių 1.4 skyriaus „Kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti sprendžiant dėl proporcingumo pataisos normos“ 1-oje pastraipoje nustatyta, kad „jei dėl pažeidimo pobūdžio finansinio poveikio tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma, bet tokio pobūdžio pažeidimas gali turėti poveikį biudžetui, Komisija gali apskaičiuoti taikytinos pataisos sumą, atsižvelgdama į tris kriterijus: pažeidimo pobūdį, jo sunkumą ir susijusius finansinius fondų nuostolius. Tai reiškia, kad remiantis šių gairių 2 skirsnyje nurodytomis fiksuoto dydžio (5, 10, 25 ir 100 proc.) normomis atliekamos finansinės pataisos turi atitikti proporcingumo principą. Tai nedaro poveikio tam, kad apskaičiuojant galutinę taikytinos pataisos sumą reikėtų atsižvelgti į visas nustatyto pažeidimo charakteristikas, susijusias su elementais, į kuriuos atsižvelgta nustatant šią fiksuoto dydžio normą“.

Teisėjų kolegija pažymi, kad perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti perkamų prekių, paslaugų ar darbų konkrečias technines savybes ir specifikacijas, tačiau ši teisė nėra ir negali būti absoliuti, nes turi tik tokią diskreciją, kiek jos neriboja teisės aktai ir VPĮ principai.

Viešiesiems pirkimams taikytini tiek bendrieji ES teisės principai, tiek iš šių principų kylantys VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti specialieji lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principai. Šių principų laikymosi garantas ir jų galimo pažeidimo subjektas – perkančioji organizacija (o ne tiekėjas) (LAT 2013 m. balandžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (I) Nr. AC-38-1). Viešųjų pirkimų principų taikymas srities (rationae materia) prasme reiškia, kad šiais principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, įskaitant, tiek dėl tarptautinių ir supaprastintų, tiek dėl klasikinio ir komunalinio sektorių viešųjų pirkimų visų procedūrų nuostatų.

Finansinė korekcija pareiškėjui buvo pritaikyta vadovaujantis Gairių 2.1 lentelės 11 punktu, kuriame nurodoma, kad tais atvejais, kai buvo taikyti ribojami kriterijai, sąlygos ir (arba) specifikacijos, bet vis dar buvo užtikrintas minimalus konkurencijos lygis, t. y. keli ekonominės veiklos vykdytojai pateikė pasiūlymus, kurie buvo priimti ir atitiko atrankos kriterijus, siūlant taikyti 5 proc. finansinę korekciją. Nagrinėjamu atveju nustatyti VPĮ pažeidimai savo esme visgi turėjo įtakos viešojo pirkimo rezultatams, todėl negali būti pripažįstami kaip formalūs ir mažareikšmiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamu Sprendimu paskirta finansinė korekcija savo dydžiu yra tinkama keliamų tikslų aspektu ir visiškai proporcinga, nes skirta atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį bei įvertinus su pažeidimu susijusias aplinkybes: buvo vykdomas tarptautinis pirkimas atviro konkurso būdu; tarptautiniu skelbimu paskelbus apie Pirkimą CVP IS pasiūlymus pateikė 7 tiekėjai; techninės specifikacijos reikalavimai (standartai) buvo susiję su Pirkimo objektu; Pirkimą laimėjo ekonomiškai naudingiausias tiekėjo pasiūlymas.

Šiuo atveju CPVA pritaikė mažiausią iš galimų Gairėse nurodytų fiksuotų korekcijų. Atsakovė, nustatydama taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės įvertino ir pažeidimo pobūdį, ir visas aukščiau aptartas reikšmingas aplinkybes, o tai leidžia teisėjų kolegija pripažinti, kad finansinės korekcijos dydis yra proporcingas padarytam pažeidimui, todėl nėra pagrindo pritarti skundo argumentams dėl jos mažinimo.

VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: 1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; 3) techninį ir profesinį pajėgumą.

Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų teisę verstis atitinkama veikla; finansinį ir ekonominį pajėgumą; techninį ir profesinį pajėgumą. Tikrindama tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą, perkančioji organizacija gali reikalauti žmogiškųjų ir techninių išteklių bei patirties, kurie reikalingi pirkimo sutarčiai įvykdyti pagal pirkimo dokumentuose pirkimo objektui nustatytus kokybės reikalavimus. Reikiama tiekėjo patirtis visų pirma gali būti įrodoma užsakovų pažymomis apie tinkamai įvykdytas ankstesnes sutartis (VPĮ 47 straipsnio 6 dalis). Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką (VPĮ 47 straipsnio 7 dalis).

Perkančiosios organizacijos turi itin atidžiai įvertinti visų ketinamų kelti reikalavimų svarbą ir reikšmę, tikimybę, kad kai kurių reikalavimų gali neatitikti iš tiesų pajėgūs tiekėjai. Tai ypač svarbu dėl to, kad perkančioji organizacija, tiekėjams nustačiusi tam tikrus kvalifikacijos reikalavimus, nepaisant to, kad tiekėjo veikla, kuriai vykdyti šie yra būtini, viešojo pirkimo sutartyje sudarytų labai nedidelę visos sutarties vertės dalį, viešojo pirkimo laimėtoju turi išrinkti tą tiekėją, kuris visiškai juos atitinka (LAT 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2008). Kasacinio teismo praktikoje konkrečiai išaiškinta, kad konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį realiai ir faktiškai gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams (LAT 2010 m. gegužės 4 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).

VPĮ 47 straipsnio 7 dalyje perkančiajai organizacijai numatyta pareiga tiekėjo kvalifikacijos reikalavimus nustatyti pagal Metodiką. Ši įstatymo nuostata įgyvendinta Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105, kurio 2 punkte nustatyta, kad juo patvirtinta Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika turi vadovautis perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai, vykdydami nuo 2017 m. liepos 1 d. pradėtus tarptautinius ir supaprastintus pirkimus. Akivaizdu, kad Metodikos nuostatos imperatyviosios visais tarptautinių ir supaprastintų pirkimų atvejais, todėl juos vykdančios perkančiosios organizacijos neturi teisės savo nuožiūra spręsti dėl metodikos taisyklių (ne)taikymo. Tokios praktikos laikosi ir kasacinės instancijos teismas (LAT 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018).

Pareiškėjo skundo argumentai, kad konstatuotas pažeidimas yra formalus bei nesukėlė jokių neigiamų pasekmių (žalos), laikytini nepagrįstais. Viešųjų pirkimų principai – imperatyviosios normos, kurių kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (žr., pvz., LAT 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005, 2009 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose (žr., pvz., LAT 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2012).

LVAT savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, betarpiškų, matomų neigiamų padarinių. Pastebėtina, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Taigi, net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (LVAT 2018 m. balandžio 23 d. nutartis adm. byloje Nr. A-727-502/2018; 2016 m. kovo 31 d. nutartis adm. byloje Nr. A-2868-502/2016; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis adm. byloje Nr. A756-2046/2013).

Nagrinėjamu atveju rašytiniai byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad dėl konstatuotų VPĮ pažeidimų Pirkimas atliktas pažeidus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, todėl, vadovaujantis šiame procesiniame sprendime paminėta teismų praktika, jų negalima vertinti kaip mažareikšmių ir nesukėlusių realių neigiamų pasekmių. Tai, kad šiuo atveju nėra galimybės nustatyti konkrečios padarytos žalos dydžio, nereiškia, kad žala apskritai nebuvo padaryta. ESTT yra nurodęs, kad netgi tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius ES interesus (ESTT 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimas Nr. C 199/03). Ginčo atveju Pirkimo sąlygų 3.12.2 punkte nurodytas kvalifikacijos reikalavimas, iš dalies ribojantis konkurenciją, galėjo lemti galimai neracionalų ES fondų lėšų panaudojimą, turėti neigiamos įtakos ES finansiniams interesams.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šioje byloje konstatuoti VPĮ pažeidimai atitinka Reglamento 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte nurodytą pažeidimo sąvoką.

Pagal PAFT 7 priedo 6 punktą, nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (angl. „Guidelines for determining financial corrections to be made to expenditure financed by the Union for non-compliance with the applicable rules on public procurement“), kurios skelbiamos interneto svetainėje www.esinvesticijos.lt.

Gairėse nurodoma, kad „šiose gairėse atsižvelgiama į patirtį, įgytą taikant ankstesnes 2013 m. gruodžio 19 d. Komisijos sprendimu priimtas gaires dėl finansinių pataisų, atliktinų dėl viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, ir paaiškinama, kokio dydžio pataisos turi būti taikomos laikantis proporcingumo principo <...>“. Gairių priede pateikiami diferencijuoti finansinių korekcijų dydžiai (nuo 5 iki 100 proc.), priklausomai nuo viešojo pirkimo nuostatų pažeidimų rūšies ir jų sunkumo laipsnio. Taigi, jau pačios Gairės užtikrina proporcingumo principo, nustatant finansines korekcijas, taikymą.

PAFT 7 priedo 10 punkte nustatyta, kad dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo laikantis proporcingumo principo, sprendžiant atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes: kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes: 1) ar pirkimas (išskyrus tarptautinį pirkimą) nekelia tarptautinio susidomėjimo (pvz., vertinama, ar kitose valstybėse narėse esantys ūkio subjektai siekė pateikti pasiūlymą dėl pirkimo, arba, kai apie tai nėra duomenų, vertinama, ar tokie ūkio subjektai dalyvavo vykdant panašius pirkimus (vadovaujantis turima informacija apie analogiškus projektus) ir kt.); 2) ar nebuvo neteisėtai ribojama rangovų, prekių tiekėjų ir (ar) paslaugų teikėjų konkurencija (pvz., vertinama, ar sudarytos sąlygos potencialiam rangovui, prekių tiekėjui ir (ar) paslaugų teikėjui pateikti pasiūlymą, pateiktų pasiūlymų skaičius ir kt.); 3) ar dėl nustatytų diskriminuojančių reikalavimų nebuvo atmesta pasiūlymų; 4) ar yra kitų, atsižvelgiant į taikytinų teisės normų pažeidimo pobūdį ir sunkumą, laikantis proporcingumo principo įgyvendinančiosios institucijos nustatytų aplinkybių (pretenzijų ir skundų nebuvimas savaime nėra lengvinanti aplinkybė).

Apibendrinant byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė, priimdama ginčijamą Sprendimą, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas, išanalizavo faktinių aplinkybių visetą. Įvertinus pareiškėjo padarytus VPĮ pažeidimus, ginčui aktualių teisės aktų reikalavimus, teismų praktiką, pripažintina, kad Agentūra veikė teisėtai ir pagrįstai skyrė 5 proc. finansinę korekciją, kuri proporcinga padarytam pažeidimui bei atitinka teisinį reglamentavimą, todėl nėra pagrindo jos sumažinti. Vadovaujantis išdėstytu, daroma išvada, kad nėra pagrindo naikinti ginčijamą Sprendimą, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalimi 1 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl jie netenka teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Kauno technologijos universiteto skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.