Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova, sekretoriaujant J. P., I. B., D. R., dalyvaujant ieškovių R. V. ir N. V. atstovui advokatui Vykintui Zulonui, atsakovo J. G. atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovių R. V. ir N. V. ieškinį atsakovui J. G. dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei pagal atsakovo priešieškinį ieškovėms N. V. ir R. V. dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad G. V. ir ieškovė N. V. 2011-03-28 pranešimu „Dėl uždarosios akcinės bendrovės UAB „Jaumina“ akcijų pardavimo“ informavo UAB „Jaumina“ akcininkus apie jiems jungtinės nuosavybės teise priklausančių 330 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Jaumina“ akcijų, kurių nominali vertė buvo 10,00 Lt, pardavimo. Iš šalių atstovų duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad kitu UAB „Jaumina“ akcininku ir direktoriumi 2011-03-28 buvo J. G. (e.b. I t. l. 22). Iš atsakovo J. G. 2011-03-28 pranešimo matyti, kad atsakovas išreiškė norą įsigyti iš G. V. ir ieškovės N. V. 330 paprastųjų vardinių UAB „Jaumina“ akcijų, kurių nominali vertė buvo 10,00 Lt, už 100000,00 Lt (e.b. I t. l. 20). G. V. ir ieškovė N. V. bei atsakovas J. G. 2011-03-28 sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (e.b. I t. 9-12). Iš sutarties 1 ir 2 straipsnių matyti, kad G. V. ir N. V. pardavė J. G. 330 paprastųjų UAB „Jaumina“ vardinių akcijų už 100000,00 Lt. Pagal sutarties 3.1. punktą J. G. kainą už įgyjamas UAB „Jaumina“ akcijas įsipareigojo sumokėti per 12 mėnesių po sutarties sudarymo. Iš 2015-02-23 pretenzijos matyti, kad advokatas Vykintas Zulonas G. V. ir N. V. pavedimu kreipėsi į J. G. dėl skolos už UAB „Jaumina“ akcijas sumokėjimo (e.b. I. t., l. 9-12). Ieškovas G. V. 2015-10-06 mirė, o jo turtą pagal įstatymą paveldėjo R. V. (e.b. II t., l. 84-87). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-26 nutartimi ieškovas G. V. byloje pakeistas jo teisių perėmėja R. V. (e.b. II t., l. 90).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp G. V. ir ieškovės N. V. bei atsakovo J. G. 2011-03-28 sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią G. V. ir ieškovė N. V. perleido atsakovui J. G. nuosavybėn 330 UAB „Jaumina“ paprastųjų vardinių akcijų, o atsakovas J. G. įsipareigojo priimti perleidžiamas akcijas ir šioje sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka sumokėti pirkimo kainą, tai yra 100000,00 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.305 straipsnio 1 dalį, pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.305 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vertybinių popierių pirkimui – pardavimui taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos XXIII skyriaus „Pirkimas – pardavimas“ normos, jeigu kiti įstatymai nenustato specialiųjų pirkimo – pardavimo taisyklių. Įvertinus tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas, darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai pirkimo-pardavimo santykiai (CK 6.1. – 6.4., 6.305 straipsniai).

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl 2011-03-28 akcijų pirkimo – pardavimo sutarties galiojimo. Atsakovas priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento tarp G. V. ir ieškovės N. V. bei atsakovo 2011-03-28 sudarytą akcijų pirkimo pardavimo sutartį. Nurodo, kad minėtas sandoris buvo tariamas, sudarytas realiai nesiekiant sukurti jokių teisinių pasekmių. Ieškovės su pareikštu reikalavimu nesutinka, nurodo, kad sudarytas sandoris atitiko tikrąją šalių valią ir šalys siekė sukurti tokias pasekmes, kokios atsirado. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.86 straipsnio 1 dalį, tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. D., J. D. v. E. A., bylos Nr. 3K-3-667/2003; 2005 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. R. J. P., Klaipėdos rajono savivaldybės valdyba, bylos Nr. 3K-3-341/2005;2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. L. v. S. I., A. A., bylos Nr. 3K-3-619/2005). Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje L. L. v. V. L., D. B. L., I. B., bylos Nr. 3K-3-974/2000). Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Amplitudė“ v. UAB „Radijo elektroninės sistemos“, bylos Nr. 3K-3-47/2006).

Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Stateta“ v. R. A., bylos Nr. 3K-3-418/2008). Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. D. G., bylos Nr. 3K-3-337/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Stateta“ v. R. A., bylos Nr. 3K-3-418/2008). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. K. ir kt. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-339/2012).

Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. L. v. S. I. ir kt., bylos Nr. 3K-3-619/2005; 2006 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. R. ir kt. v. J. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-191/2006). Taigi nagrinėjamu atveju atsakovas turi pareigą įrodyti, jog 2011-03-28 akcijų pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, nesiekiant sukurti šalims teisių ir pareigų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad G. V. ir ieškovė N. V. 2011-03-28 pranešimu „Dėl uždarosios akcinės bendrovės UAB „Jaumina“ akcijų pardavimo“ informavo UAB „Jaumina“ akcininkus apie jiems jungtinės nuosavybės teise priklausančių 330 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Jaumina“ akcijų, kurių nominali vertė buvo 10,00 Lt, pardavimo. Iš atsakovo J. G. 2011-03-28 pranešimo matyti, kad atsakovas išreiškė norą įsigyti iš G. V. ir ieškovės N. V. 330 paprastųjų vardinių UAB „Jaumina“ akcijų, kurių nominali vertė buvo 10,00 Lt, už 100000,00 Lt. Taigi atsakovas raštu išreiškė savo valią įsigyti 330 paprastųjų vardinių UAB „Jaumina“ akcijų už 100000,00 Lt. Tarp šalių 2011-03-28 sudarytoje akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje apibrėžtas jos dalykas – perleidžiamos bendrovės akcijos, susitarta dėl jų kainos, akcijų perleidimo ir atsiskaitymo už jas tvarkos, tai patvirtina šalių susitarimą dėl akcijų perleidimo. Šalys 2011-03-28 akcijų pirkimo – pardavimo sutarties 4 straipsnyje susitarė, jog nuosavybės teisė į akcijas pereina iš pardavėjo pirkėjui nuo šios pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo, akcijų perdavimas atliekamas pardavėjui perduodant pirkėjui akcijų sertifikatą ir kitus dokumentus, patvirtinančius, kad pardavėjas akcijų pardavimo metu buvo akcijų savininkas. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija apie UAB „Jaumina“ matyti, kad 2011-03-30 pateiktas naujas akcininkų sąrašas, kuriame nurodyta, jog vienintelis UAB „Jaumina“ akcininkas nuo 2011-03-30 yra atsakovas J. G. ir jam nuosavybės teise priklauso 20430 vnt. UAB „Jaumina“ akcijų. Vėliau, 2011-08-05 buvo pateiktas naujas akcininkų sąrašas, pagal kurį nuo 2011-08-05 atsakovui J. G. ir G. G. nuosavybės teise priklausė po 10215 vnt. UAB „Jaumina“ akcijų. Atsakovo atstovas advokatas Saulius Tamošaitis teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas pusę UAB „Jaumina“ akcijų perleido dovanojimo sutarties pagrindu atsakovo broliui G. G.. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad G. V. ir ieškovė N. V. savo prievolę pagal 2011-03-28 akcijų pirkimo – pardavimo sutartį įvykdė, tai yra pardavė akcijas atsakovui, o atsakovas taip pat įvykdė dalį savo įsipareigojimų, tai yra priėmė perduodamas akcijas ir viešai apie tai deklaravo.

Atsakovas nurodė, kad G. V. buvo vienintelis UAB „Metva“, turėjusios daug skolų akcininkas ir savininkas, todėl, siekdamas apsaugoti savo turtą, išvengti bendrovių savininkui ir vadovui tenkančių pareigų, buvo suinteresuotas neturėti UAB „Jaumina“ akcijų ir jas perleisti kitam asmeniui. G. V. priklausiusi įmonei UAB „Metva“ už mėnesio po UAB „Jaumina“ akcijų pardavimo buvo iškelta bankroto byla, todėl atsakovo nuomone, ši aplinkybė patvirtina G. V. nesąžiningą elgesį, siekį apsaugoti asmeninį turtą, perduodant jį kitiems asmenims. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuo 2009-10-15 iki 2011-07-14 G. V. buvo UAB „Metva“ direktorius, o nuo 2000-09-04 vienintelis UAB „Metva“ akcininkas. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010-05-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1650-125/2010 buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą UAB „Metva“, nes įmonė moki, Lietuvos Apeliacinis teismas 2010-09-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1339/2010 paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2010-05-27 nutartį. Klaipėdos apygardos teismo 2011-04-22 nutartimi UAB „Metva“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Admivita“. Duomenų, patvirtinančių, kad iki UAB „Metva“ bankroto bylos iškėlimo ar po bankroto bylos iškėlimo UAB „Metva“ kreditoriai būtų pareiškę reikalavimus asmeniškai G. V., byloje nepateikta. Byloje taip pat nėra duomenų, jog kreditoriai kreipėsi į teismą ar buvo priteistas žalos atlyginimas iš G. V. kaip UAB „Metva“ akcininko ar direktoriaus už netinkamai atliktas pareigas ar nesikreipimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad G. V. ir ieškovė N. V. 2008-04-18 sudarė laidavimo sutartį su AB SAMPO banku, pagal kurią G. V. ir ieškovė N. V. įsipareigojo atsakyti visu savo turtu bankui, jeigu UAB „Resota“ nevykdys bankui įsipareigojimų pagal 2006-04-28 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-04-18 susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal 2013-02-11 D. B. A/S Lietuvos filialo (buvęs AB SAMPO bankas) pažymą, kuria informuojama, kad 2013-02-13 klientui grąžinant įsiskolinimą prieš jo galutinį terminą sudarys 558561,00 Eur paskolos likutis, 79377,20 Eur pradelsta paskola, 5937,84 Eur palūkanos, 8797,52 Eur delspinigiai, iš viso 652673,56 Eur. Pažymėtina, kad pažyma išduota 2013-02-13, tai yra po beveik dvejų metų nuo ginčijamos akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, be to, ši pažyma nepatvirtina aplinkybių, jog kredito ir laidavimo sutartys buvo nutrauktos, buvo pradėtas priverstinis išieškojimas iš pagrindinio kreditoriaus ar laiduotojų, tai yra G. V. ir N. V.. Atkreiptinas dėmesys, jog, jeigu G. V. 2011-03-28 akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi būtų siekęs išvengti galimų prievolių įvykdymo kreditoriams, būtų siekęs perleisti akcijas už kuo mažesnę kainą arba jų nebūtų perleidęs apskritai, priešingu atveju išieškojimas būtų nukreiptas į reikalavimo teisę gauti iš atsakovo akcijų kainą, tai yra 100000,00 Lt.

Vertinant tikruosius sandorio šalių ketinimus būtina atsižvelgti į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-10266-613/2010 ir 2-15005-613/2010, kurios teismo 2010-10-27 nutartimi buvo sujungtos į vieną civilinę bylą, suteikiant numerį 2-10266-613/2010 (vėlesnis numeris 2-1343-613/2011). Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1343-613/2011 medžiagos matyti, kad abiejose civilinėse bylose buvo nagrinėjami ieškovo G. V. ieškiniai atsakovams UAB „Jaumina“ ir J. G. dėl akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais bei duomenų registracijos panaikinimo. Pažymėtina, kad minėtoje civilinėje byloje ieškovas G. V. 2011-03-30 pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo. Teismas 2011-04-01 nutartimi priėmė ieškovo G. V. atsisakymą nuo ieškinio atsakovams UAB „Jaumina“, J. G., trečiajam asmeniui VĮ Registrų centras, dėl akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais bei duomenų registracijos panaikinimo ir civilinę bylą nutraukė. Taigi iš karto po 2011-03-28 akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo G. V. atsisakė reikalavimų J. G. dėl akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais. Akivaizdu, jog tarp G. V. ir atsakovo J. G. buvo susiklostę konfliktiški santykiai ir labiausiai tikėtina, kad 2011-03-28 akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymas buvo viena iš sąlygų iškilusiam konfliktui išspręsti. Nurodyti rašytiniai įrodymai paneigia atsakovo išreikštą poziciją, kad atsakovas su G. V. palaikė draugiškus santykius ir 2011-03-28 sandorį atsakovas sutiko sudaryti norėdamas padėti G. V. išvengti galimo išieškojimo nukreipimo į G. V. asmeninį turtą.

Atsakovas kaip vieną iš aplinkybių, patvirtinančių, kad tarp šalių buvo sudarytas tariamas sandoris, nurodo tai, kad UAB „Jaumina“ akcijų kaina sandorio sudarymo metu neatitiko tikrovės - UAB „Jaumina“ finansinės būklės, kadangi UAB „Jaumina“ faktiškai jokios veiklos nevykdė, buvo įkurta vienam projektui įgyvendinti, neturėjo jokių perspektyvų, dėl ko vėliau bankrutavo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.313 straipsnio 1 dalį parduodamo daikto (vertybinių popierių) kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu. Iš byloje pateikto Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija apie UAB „Jaumina“ nustatyta, kad įmonė buvo įsteigta 1999-04-02. Klaipėdos apygardos teismo 2014-03-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1113-538/2014 pagal ieškovės UAB „Resota“ ieškinį atsakovei UAB „Jaumina“ dėl bankroto bylos iškėlimo buvo nutarta iškelti bankroto bylą UAB „Jaumina“ ir bankroto administratore paskirti S. S. K.. Minėtoje teismo nutartyje konstatuota, kad pagal 2013-09-04 balansą matyti, jog įmonės turtas yra 13393062,00 Lt, per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dydis 1662276,00 Lt, taigi pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršija pusę į jos balansą įrašytos turto vertės. Teismas nutarė kelti bankroto bylą dėl to, kad įmonė negalėjo laiku atsiskaityti su kreditoriais. Iš 2012-03-02 balanso matyti, kad 2010 metais įmonės turtą sudarė 13400570,00 Lt, o per vienerius metus mokėtinas sumas ir įsipareigojimus sudarė 15121814,00 Lt, 2011 metais įmonės turtą sudarė 13309714,00 Lt, o per vienerius metus mokėtinas sumas ir įsipareigojimus sudarė 15170456,00 Lt. Taigi iš esmės įmonės turtinė padėtis nuo 2010 metų nesikeitė, o atsakovas, būdamas įmonės direktorius ir pats teikęs įmonės balansus viešajam registrui, žinojo apie įmonės turtinę padėtį. Duomenų, patvirtinančių, kad po 2011-03-28 sandorio sudarymo UAB „Jaumina“ jokios veiklos nebevykdė, byloje nepateikta, priešingai, atsakovas būdamas įmonės akcininkas ir direktorius bei žinodamas įmonės turtinę padėtį iki 2014 metų kovo mėnesio, tai yra trejus metus, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir 2014 metais pats atsakovas kaip įmonės akcininkas ir direktorius nesikreipė į teismą dėl UAB „Jaumina“ bankroto bylos iškėlimo, ieškinį pateikė UAB „Resota“, kuri buvo UAB „Jaumina“ kreditorė. Būtina įvertinti ir tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo akcijų pirkimo – pardavimo sandorio realios rinkos kainos, o apsiribojo deklaratyviais teiginiais apie UAB „Jaumina“ nemokumą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog sudarant 2011-03-28 akcijų pirkimo – pardavimo sutartį šalys tikėjosi, jog UAB „Jaumina“ toliau vykdys veiklą, ir dėl to sandoris buvo sudarytas būtent tokiomis sąlygomis.

Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir bylos šalių elgesį po sandorio sudarymo. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas pareiškė reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu tik po to, kai G. V. ir ieškovė N. V. pareiškė reikalavimą dėl skolos pagal ginčijamą sutartį priteisimo, be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuo ginčijamo sandorio sudarymo praėjo daugiau nei ketveri metai ir atsakovas nesikreipė į teismą su savarankišku reikalavimu G. V. ir ieškovei N. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas ne tik tarp G. V. ir atsakovo, šiame sandoryje dalyvavo ir ieškovė N. V.. Atsakovas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė N. V. sudarydama sandorį siekė kitų tikslų, negu numatyta sandorio sąlygose.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta, jog ginčijamas sandoris buvo sudarytas tarp šalių nesiekiant sukurti teisinių padarinių, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento tarp G. V. ir ieškovės N. V. bei atsakovo 2011-03-28 sudarytą akcijų pirkimo pardavimo sutartį.

Viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.81 straipsnio 1 dalis). Viešąją tvarką įtvirtina imperatyviosios teisės normos. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo sampratą). Kasacinio teismo praktikoje išaiškintas šios teisės normos turinys: įstatyme neatskleistas formuluotės viešoji tvarka ar gera moralė turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti R. M. stomatologinė klinika v. BUAB „Ratio“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-30/2006; 2008 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-617/2008; kt.). Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai iš tiesų turi labai svarbią reikšmę. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. sausio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcija v. UAB „Kraitenė“ ir UAB „Auksaakė“, bylos Nr. 3K-3-62). Iš byloje pateiktos 2011-03-28 akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų bei byloje esančių rašytinių įrodymų, nėra pagrindo pripažinti, kad šalys sudarydamos minėtą sutartį siekė tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei. Byloje nenustatytos aplinkybės, kad G. V. sudarydamas 2011-03-28 sandorį siekė išvengti atsakomybės kaip UAB „Jaumina“ akcininkas ar kaip UAB „Metva“ akcininkas ir vadovas, taip pat nenustatyta, kad šiuo sandoriu siekta išvengti tam tikrų įsipareigojimų kreditoriams vykdymo ar kad sudarant šį sandorį buvo pažeisti kreditorių interesai. Akcijų pirkimo – pardavimo sandoris, kuriuo už šalių susitartą kainą vienas asmuo perleidžia kitam asmeniui akcijas, nėra draudžiama ar visuomenės netoleruojama veikla. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog 2011-03-28 tarp šalių sudaryta sutartis neprieštarauja ir viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnis).

Ieškovės prašo priteisti iš atsakovo 28962,00 Eur skolą pagal 2011-03-28 akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad tarp G. V. ir ieškovės N. V. bei atsakovo J. G. 2011-03-28 sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią G. V. ir ieškovė N. V. perleido atsakovui J. G. nuosavybėn 330 paprastųjų UAB „Jaumina“ vardinių akcijų, o atsakovas J. G. įsipareigojo priimti perleidžiamas akcijas ir šioje sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka sumokėti pirkimo kainą, tai yra 100000,00 Lt (28962,00 Eur). Pagal minėtos sutarties 3.1. punktą, visą pirkimo kainą atsakovas įsipareigojo sumokėti G. V. ir ieškovei N. V. per 12 mėnesių po sutarties pasirašymo į nurodytą banko sąskaitą arba kitu šalims priimtinu būdu. Taigi atsakovas turėjo pareigą sumokėti akcijų pirkimo kainą G. V. ir ieškovei N. V. iki 2012-03-28. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.313 straipsnio 1 dalį parduodamo daikto (vertybinių popierių) kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu. Pardavėjo teisė reikalauti iš pirkėjo sumokėti visą kainą, tai yra įvykdyti sutartinę prievolę natūra, reglamentuojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.314 straipsnio 5 dalyje: kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus (vertybinius popierius), pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas. Bylos medžiaga patvirtina, kad G. V. ir N. V. perdavė atsakovui UAB „Jaumina“ akcijas, jos buvo įregistruotos viešajame registre kaip atsakovo nuosavybė, o atsakovas iki sutartyje nustatyto termino savo prievolės sumokėti susitartą akcijų kainą G. V. ir N. V. neįvykdė. Taigi atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovių atstovas advokatas Vykintas Zulonas 2015-02-23 išsiuntė atsakovui pretenziją, reikalaudamas G. V. ir ieškovei N. V. iki 2015-03-09 sumokėti 28962,00 Eur įsiskolinimą pagal 2011-03-28 akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Duomenų, kad atsakovas sumokėjo prašomą priteisti sumą, byloje nėra. Pažymėtina, kad atsakovas neginčija aplinkybės, jog sutartyje nurodyta suma už akcijų įsigijimą nėra sumokėta. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas G. V. (duomenys neskelbtini) mirė, jo turtą pagal įstatymą paveldėjo R. V., todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-26 nutartimi ieškovas G. V. byloje pakeistas jo teisių perėmėja R. V.. Teismo 2016-01-26 nutartis įsiteisėjusi. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovių reikalavimas priteisti skolą yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovėms iš atsakovo priteistina 28962,00 Eur skola (CK 6.256, 6.258 straipsniai).

Ieškovės prašo priteisti iš atsakovo 5359,76 Eur palūkanų už pradelstą terminą įvykdyti prievolę, skaičiuojamą nuo 2012-03-29 iki ieškinio pateikimo teismui dienos 2015-04-30, bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad abi sandorio, iš kurio kilo prievolė atsakovui sumokėti prašomą priteisti sumą ir palūkanas, šalys verslininkai, todėl turi būti taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalyje numatyta palūkanų norma. Atsakovas su pareikštu reikalavimu nesutinka, nurodo, kad ieškovės nepagrįstai ilgai delsė prieš kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo ir dirbtinai padidino prašomų priteisti palūkanų dydį. Be to, sandoris buvo sudarytas tarp fizinių asmenų, todėl turėtų būti taikoma 5 procentų palūkanų norma, numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalyje.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinėje teisėje yra išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją, ir palūkanos, atliekančios kompensavimo (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal AB banko ,,Hansa–LTB“ prašymą, bylos Nr. 3K-7-571/2003; teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos nacionalinė filharmonija v. Lietuvos ir Kinijos UAB „Lichua“, bylos Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. M. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-357/2007; kt.). Nagrinėjamos bylos atveju aktualios kompensuojamosios palūkanos, reglamentuojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnyje, nustatančiame kompensuojamųjų palūkanų dydžius, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.261 straipsnyje, įtvirtinančiame minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpciją ir teisę reikalauti didesnių nuostolių, jeigu jie buvo patirti, bei kitose Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normose (pavyzdžiui, CK 6.415, 6.446 straipsniai). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nurodytas palūkanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas. Palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Išimtys, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą palūkanos nemokamos, gali būti nustatytos įstatymuose arba sutartyje. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. I. ir kt. v. antstolė A. R.-Ž., bylos Nr. 3K-3-373/2006). Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas turėjo prievolę sumokėti ieškovėms 28962,00 Eur sumą iki 2012-03-28, tačiau iki šios dienos atsakovo prievolė ieškovėms nėra įvykdyta. Iš 2011-03-28 tarp šalių pasirašytos akcijų pirkimo – pardavimo sutarties 6 straipsnio nustatyta, kad bet kuriai iš šalių pažeidus šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus arba paaiškėjus, kad bet kuri iš šios sutarties 5 straipsnyje šalių pateiktų garantijų ir patvirtinimų yra neteisinga ar klaidinga, sutarties nuostata pažeidusioji šalis ar šalis, kurios patvirtinimas ar/ir garantija paaiškėjo esanti neteisinga, įsipareigoja kompensuoti nukentėjusiajai šaliai visus (tiesioginius ar netiesioginius) nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusioji šalis dėl tokio šalies pažeidimo, įsipareigojimų nevykdymo ar klaidingo patvirtinimo ar garantijos pateikimo. Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.314 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus (vertybinius popierius), pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas. Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sutartyje nustatytu terminu neįvykdė piniginės prievolės, taip pat į tai, kad tarp šalių sudarytoje sutartyje numatyta sąlyga, kad įsipareigojimų neįvykdęs asmuo turi atlyginti kitai šaliai visus patirtus nuostolius, teismas daro išvadą, jog ieškovių reikalavimas priteisti iš atsakovo kompensuojamąsias palūkanas nuo termino įvykdyti prievolę dienos iki kreipimosi į teismą dienos ir nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pagrįstas ir tenkintinas.

Tarp šalių kilo ginčas, kokio dydžio palūkanų norma turėtų būti taikoma. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad 6 procentų dydžio metinės palūkanos už termino praleidimą mokamos, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Taigi įstatymas išskiria dviejų kategorijų teisinių santykių dalyvius, kuriems ši norma taikoma, – verslininkus ir privačius juridinius asmenis. Verslininkų sąvoka yra pateikta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.4 straipsnyje, tai – fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla. Atsižvelgiant nurodytą teisinį reglamentavimą, į tarp šalių susiklosčiusių santykių pobūdį, tai yra kad buvo sudaryta akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, kurios paskirtis buvo ūkinės komercinės veiklos tolimesnis vystymas, bei į tai, kad tiek G. V. ir N. V., tiek atsakovas J. G. buvo UAB „Jaumina“ akcininkai ir vertėsi ūkine komercine veikla, darytina išvada, jog 2011-03-28 akcijų pirkimo – pardavimo sutarties šalys yra verslininkai ir jiems apskaičiuojant priteistinas palūkanas turi būti taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalyje numatyta palūkanų norma.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovėms iš atsakovo priteistina 5359,76 Eur palūkanų iki kreipimosi į teismą dienos ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo viso priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-05-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis).

Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ieškovių ir atsakovo atstovų paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad ieškovių ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovėms iš atsakovo priteistina 28962,00 Eur skola, 5359,76 Eur palūkanos, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 34321,76 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-05-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o atsakovo priešieškinis nepagrįstas, todėl atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ir atsakovas pateikė teismui prašymą priteisti iš priešingos šalies jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės pareikšdamos ieškinį sumokėjo 150,00 Eur žyminio mokesčio, o nuo likusios 581,00 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo buvo atleistos 2015-05-18 teismo nutartimi. Kitų rašytinių įrodymų apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nepateikta. Atsakovas už pareikštą priešieškinį sumokėjo 100,00 Eur žyminio mokesčio, o nuo likusios 551,00 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo buvo atleistas 2015-09-08 teismo nutartimi. Ieškinį tenkinus ir priešieškinį atmetus, ieškovės iš atsakovo priteistina 150,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo taip pat priteistina 581,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovės buvo atleistos, valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį tenkinus, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-18 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo J. G. 28962,00 Eur skolą, 5359,76 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 34321,76 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-05-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ieškovėms N. V. ir R. V..

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo J. G. 581,00 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-18 nutartimi palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.