Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrindinio išsilavinimo, dirba UAB (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2009 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 178 str. 2 d. – laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant nuo 20 val. iki 7 val. būti vaikų globos namuose, tęsti mokslą;

2) 2010 m. lapkričio 24 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. – laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 20 val. iki 7 val. būti vaikų globos namuose;

3) 2011 m. kovo 29 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 4 d. – laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant nuo 20.00 val. iki 7.00 val. būti vaikų globos namuose, tęsti mokslą, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 8 mėnesiams, įpareigojant nuo 20.00 val. iki 7.00 val. būti vaikų globos namuose, tęsti mokslą;

4) 2011 m. balandžio 22 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 2 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą 1 metams, įpareigojant būti globos įstaigoje nuo 21 val. iki 6 val., tęsti mokslą, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą, 90 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį; 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., 2011 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams; vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 2 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą 1 metams, įpareigojant būti globos įstaigoje nuo 21.00 val. iki 6.00 val., tęsti mokslą, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą, 90 valandų nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, dirbant juos globos įstaigoje;

5) 2013 m. sausio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. – areštu 40 parų, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu ir 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 2 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones - elgesio apribojimą 1 metams, įpareigojant būti gyvenamoje vietoje nuo 21.00 val. iki 06.00 val., tęsti mokslą, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą;

6) 2014 m. balandžio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. sausio 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių;

7) 2014 birželio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. – areštų 45 parų, vadovaujantis LR BK 64-1 str. 1 d., paskirta bausmė 30 parų areštas. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d., bausmę, subendrinti su bausme, paskirta pagal 2013-01-04 nuosprendžiu, prie neatliktos bausmės dalinai pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 mėn. 15 d. 2014-06-27 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-10 d. nuosprendis: vadovaujantis LR BK 64 (1) str., paskirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 ir paskirtas laisvės atėmimas 4 mėn. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 3 d., prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-04 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės (8 mėn.) pridėti dalį (3 mėn.) šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 mėn. 2015-05-26 paleistas iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus, atlikus bausmę. Teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis ir panaudodamas fizinį smurtą, pasikėsino įvykdyti plėšimą, o būtent: jis, 2015-09-21, apie 20.30 val., prie bendrabučio, Saulėtekio al. 29, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjo prie nukentėjusiosios E. Š. ir ją užkalbino, tada viena ranka papurškė dujų balionėliu pastarajai į veidą, taip atimdamas galimybę priešintis, bei panaudojo fizinį smurtą, pasireiškusį tuo, kad kita ranka sugriebė už E. Š. kaklo ir jėga palenkęs jos galvą trenkė ją veidu į savo kelį, pargriovė nukentėjusiąją ant žemės ir, jai klūpant, iš jos rankos ištraukė piniginę, 10 eurų vertės, kurioje buvo 30,54 eurų grynųjų pinigų, balto metalo apyrankė su inkrustuotais baltais akmenukais, 40 eurų vertės, E. Š. vardu išduoti dokumentai - darbo pažymėjimas Nr. 207282, tarptautinis studento pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), SEB banko mokėjimo kortelė „Master Card“ Nr. (duomenys neskelbtini), DNB banko mokėjimo kortelė „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), DNB banko mokėjimo kortelė „Visa“ Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), neturintys materialinės vertės, o E. Š. pradėjus šauktis pagalbos, bandė ištraukti jai iš rankų mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A5“, 400 eurų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes, išsigandęs E. Š. į pagalbą atbėgusių vaikinų, su pagrobta pinigine pabėgo, pakeliui ją išmesdamas, taip nesunkiai sutrikdė E. Š. sveikatą, kas pasireiškė kaktos kairės pusės sumušimu, pasireiškusiu minkštųjų audinių patinimu, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, nosies nugarėlės srityje, nosies kaulu lūžiu, abiejų akių ir vokų junginės cheminiu nudegimu I laipsnio, odos nubrozdinimais abiejose plaštakose, odos nubrozdinimais su poodine kraujosruva abiejų kelių srityse, dešinėje blauzdoje, poodine kraujosruva kairėje blauzdoje, ir pasikėsino pagrobti svetimą E. Š. priklausantį 500,54 eurų vertės turtą.

Tokiais veiksmais A. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d.

2015-09-23 asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusioji E. Š. atpažino A. P. kaip asmenį, kuris 2015-09-21, apie 20.30 val., Saulėtekio al. 29, Vilniuje, pasikėsino ją apiplėšti. (b.l. 53-55)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3192/15(01) konstatuota, kad E. Š. nustatytas kaktos kairės pusės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies nugarėlės srityje, nosies kaulu lūžis, abiejų akių ir vokų junginės cheminis nudegimas I laipsnio, odos nubrozdinimai abiejose plaštakose, odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva abiejų kelių srityse, dešinėje blauzdoje, poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje. Abiejų akių ir vokų junginės nudegimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu būdu (papurškus dujomis į akis), likusieji kūno sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku, ribotą bei neribotą šiurkštų paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu bei laiku (2015-09-21). Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Vertinant sužalojimus atskirai, kaktos sumušimas, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžiu vertinama visumoje, nes jų padarymas paaiškinamas ir nuo vieno trauminio poveikio – nesunkiu sveikatos sutrikdymu, likusieji kūno sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai – nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b.l. 24-25)

Iš 2015 m. gruodžio 29 d. nutarimo pripažinti civiliniu ieškovu matyti, kad E. Š. pripažinta byloje civiline ieškove 10 000 Eur sumai (b. l. 31).

E. Š. civiliniame ieškinyje dėl žalos atlyginimo nurodoma, kad patirtą žalą bendrai vertina 10 000 Eur, be to, jos atlyginimas sumažėjo 150 Eur, o likusia suma vertina patirtą fizinį skausmą ir moralinius išgyvenimus (b. l. 30).

Iš 2015 m. gruodžio 29 d. nutarimo pripažinti civiliniu ieškovu matyti, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa pripažinta byloje civiline ieškove 40,02 Eur sumai (b. l. 40). 2016-03-16 raštu ji nurodė, kad ieškinį palaiko (b. l. 125).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniame ieškinyje dėl žalos atlyginimo nurodoma, kad patirtą žalą vertina 40,02 Eur. Buvo sužalota E. Š., kuri dėl patirtų sužalojimų gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina 40,02 Eur (b. l. 36-37).

Nukentėjusioji E. Š. 2016-03-29 apklausiama teismo posėdžio metu dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, kadangi patyrė didelį išgąstį, buvo iš karto išvežta į ligoninę. Negalėjo eiti į darbą, negalėjo studijuoti apie mėnesį, negalėjo miegoti, nes buvo labai nudegintas veidas ir akys. Dabar negali viena vaikščioti po gatves, visada prašo, kad su ja kažkas eitų, vienai eiti baisu. Anksti eina į darbą ir vėlai grįžta iš paskaitų. Įvykio pasekmė: nusilpęs regėjimas, nosies lūžis su poslinkiu. Regėjimo nebesugrąžins. Vizualinius nosies pakeitimus, artimieji mato, ji pasikeitusi. Kaltinamasis bandė su ja bendrauti. Rašė žinutes ir elektroninius laiškus. Siūlė apmokėti ligonių kasoms. Jai žalos nebandė atlyginti, su juo nebendravo, neatsakė jam. Jos atlyginimas automatiškai sumažėjo, nes turėjo nedarbingumą apie mėnesį laiko (b. l. 129-131).

E. Š. 2016-04-27 apklausiama teismo posėdžio metu paaiškino, kad savo civilinį ieškinį palaiko pilnai. Turtinė žala tik ta, kurią patyrė dėl turėto nedarbingumo. Tikslios turtinės ir neturtinės žalos neskaičiavo. Civiliniame ieškinyje parašė 150 Eur, kadangi paprašė įvertinti, tačiau tuomet nežinojo tikslios sumos. Visą nedarbingumo laikotarpį nedirbo dėl po įvykio padarytos žalos. Dirba (duomenys neskelbtini). Ligos pašalpą gavo tik 80 proc. savo pajamų. Jos vidutinis darbo užmokestis buvo apie 450 Eur. Tuo metu gaunamo uždarbio tikslios sumos nepamena. Civiliniame ieškinyje nurodė bendrą turtinės ir neturtinės žalos dydį. Prašo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą (b. l. 138-140).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs šiuos aukščiau išdėstytus kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo A. P. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d., visiškai įrodyta. Apklaustas teisme, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Jo teismui papasakotas įvykio aplinkybes patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji E. Š., liudytojas J. B., taip pat nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, specialisto išvada, asmens parodymo atpažinti protokolas. A. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d., nes jis atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis ir panaudodamas fizinį smurtą prieš E. Š., pasikėsino pagrobti jai priklausantį turtą. Nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios – nukentėjusioji ėmė šauktis pagalbos, išsigando E. Š. į pagalbą atbėgusių vaikinų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. P. pasikėsino apiplėšti nukentėjusiąją, pavartodamas fizinį smurtą (BK 22 str. 180 str. 1 d.). Šią veiką baudžiamojo įstatymo leidėjas priskiria prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4 d.). Kaltinamasis teisiamas 8 kartą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, jis vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą, todėl konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.1 d.). Anksčiau baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 84-87), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre ir Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (b. l. 99-100), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 101). A. P. dirba, padarytos žalos neatlygino. Šiuos kaltinamojo veiksmus ir jo asmenį apibūdinančios aplinkybės rodo jo polinkį nusikalsti. A. P. padarė savanaudišką nusikaltimą, pavartojo smurtą, kaip turto užvaldymo priemonę, dėl to nukentėjusiajai nesunkiai sutrikdyta sveikata. Anksčiau teistas taip pat už turtinio bei smurtinio pobūdžio nusikaltimus. Darytina išvada, kad ankstesni teistumai teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė. Esant nusikaltimų recidyvui (BK 56 str.) kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad A. P. jauno amžiaus, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra sunkinančių aplinkybių, kad teismo proceso metu jis atsiprašė nukentėjusiosios, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, pradėjo dirbti, bei vadovaudamasis BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatomis teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu nesiekia įstatymo numatyto šios bausmės rūšies vidurkio. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu A. P., buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. nustatyta tvarka 2015-09-23, 8 val. (b. l. 57), paleistas 2015-09-24, 16.08 val. (b. l. 72). A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, kardomoji priemonė paliktina.

Byloje pareikštas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. Š. ieškinys, kuriuo prašoma priteisti 10 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismo posėdžio metu dėl civilinio ieškinio nukentėjusioji paaiškino, kad palaiko savo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, nes patyrė didelį išgąstį, apie mėnesį negalėjo eiti į darbą, studijuoti. Įvykio pasekmė – nusilpęs regėjimas, nosies lūžis su poslinkiu, vizualiniai nosies pakitimai, kuriuos pastebi artimieji. Dėl turtinės žalos ji paaiškino, kad civiliniame ieškinyje prašė priteisti 150 Eur turinės žalos, Tikslaus turtinės žalos dydžio skaičiavimo ji neatliko, tačiau jos atlyginimas automatiškai sumažėjo, nes turėjo nedarbingumą apie mėnesį laiko. Gavo ligos pašalpą, kurią sudaro tik 80 proc. jos pajamų. Dirba (duomenys neskelbtini). Jos vidutinis darbo užmokestis buvo apie 450 Eur (b. l. 129-131). Prašo priteisti negautas pajamas.

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Kaltinamasis A. P. pripažino, kad dėl jo veiksmų nukentėjusioji patyrė turtinės ir neturtinės žalos, palieka šį klausimą spręsti teismui.

Turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kartu pažymėtina, kad negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-35/2011). Iš nukentėjusiosios pateiktų dokumentų, t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2016-04-25 pažymų matyti, kad E. Š. buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai: nuo 2015-09-22 iki 2015-09-28, nuo 2015-09-29 iki 2015-10-05, nuo 2015-10-06 iki 2015-10-09 (b. l. 135). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2016-04-25 pažymoje apie socialinį draudimą užfiksuota, kad draudėjo(duomenys neskelbtini) draudimo laikotarpiu 2015-09-01 – 2015-09-30 draudžiamos pajamos – 410,76 Eur, socialinio draudimo įmokų suma – 165 Eur, draudimo laikotarpiui 2015-10-01 – 2015-10-31, draudžiamos pajamos – 438, 28, socialinio draudimo įmokų suma – 176,06. Ligos pašalpa už laikotarpį nuo 2015-09-22 iki 2015-09-23 – 43,14 Eur; 2015-09-24 – 2015-09-30 – 102 Eur, o 2015-10-01 – 2015-10-09 – 142,80 Eur (b. l. 136). Nukentėjusioji teismo posėdžio metu prašė priteisti jai pajamas, kurių ji negavo dėl nusikaltimo tapusi nedarbinga nurodytu laikotarpiu ir gavusi ligos pašalpą, sudarančią 80 procentų jos atlyginimo. Išanalizavus bylos medžiagą, nukentėjusiosios pateiktus dokumentus, įvertinus tą aplinkybę, kad dėl kaltinamojo veiksmų, kurie sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, ji tapo nedarbinga, laikotarpiu nuo 2015-09-22 iki 2015-10-09 turėjo nedarbingumą, E. Š. priteistina 61.20 Eur turtinė žala – dėl nusikaltimo negautos pajamos. Toks turtinės žalos, padarytos kaltinamojo nusikalstama veika, dydis yra įrodytas nukentėjusiosios pateiktais dokumentais.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Be to, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus.

A. P. padarė smurtinį nusikaltimą, todėl nėra pagrindo abejoti, kad nukentėjusioji dėl jo nusikalstamų veiksmų patyrė neigiamų išgyvenimų ir fizinį skausmą, nerimą dėl sveikatos sutrikdymo padarinių. Dėl A. P. padaryto nusikaltimo nukentėjusioji patyrė pažeminimą, buvo priversta kęsti skausmą, dėl sužalojimų veide laikinai pablogėjo jos išvaizda, o tuo pačiu ir bendravimo galimybės. Šie padariniai atsirado ir žala nukentėjusiajai buvo padaryta tyčiniais smurtiniais kaltininko veiksmais. Vertinant neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į E. Š. patirtų sužalojimų laipsnį, nusikaltimu pastarajai buvo padarytas veido sumušimas su nosies kaulu lūžiu, abiejų akių ir vokų junginės cheminiu nudegimu I laipsnio, kvalifikuotas nesunkiu sveikatos sutrikdymu; kaltinamojo turtinę padėtį (registruoto turto neturi, tačiau yra jauno amžiaus darbingas asmuo, dirba parduotuvėje kasininku, gauna darbo užmokestį, artimą minimaliam). Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į minėtų aplinkybių visumą, nei vienos jų neišskirdamas, taip pat ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką šios kategorijos bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-57/2008, 2K-82/2008, 2K-540/2009, 2K-234/2010, 2K-419/2011, 2K-259/2012, 2K-40-507/2015) bei į tai, kad kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo vidutiniškai priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas apie 2896,20 Eur (10 000 Lt) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-181/2014). Pavyzdžiui, bylose, kai nesunkus sveikatos sužalojimas, be kita ko, reiškiasi nosies kaulų lūžiu, priteisiamos sumos: kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015 – 579,24 Eur (2000 Lt), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136/2008 – 1158,48 Eur (4000 Lt), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012 – 2027,34 Eur (7000 Lt), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-497/2011 – 2896,20 Eur (10 000 Lt). Įvertinęs į byloje nustatytų aplinkybių ir CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų visumą, atsižvelgęs į teismų praktiką šios kategorijos bylose, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas nukentėjusiajai E. Š. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį nustato 3000 eurų.

Be to, šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 40,02 eurų išlaidoms dėl nukentėjusiosios E. Š. gydymo atlyginti. Šis civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Bylos duomenimis įrodyta, jog nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai E. Š. buvo padarytas kaltinamojo A. P. nusikalstama veika. Civilinio ieškinio dydis pagrįstas bylos medžiagoje esančiu gydymo paslaugų apskaitos išrašu (b. l. 38).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir galutinę bausmę A. P. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 2 d., į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-09-23, 8.00 val. iki 2015-09-24, 16.08 val., dvi dienas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti.

Nukentėjusiosios E. Š. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš A. P. 61.20 (šešiasdešmt vieną eurą dvidešimt euro centų) turtinei žalai atlyginti ir 3000 (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. P. priteisti Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 40,02 Eur (keturiasdešimt eurų ir du euro centus) nukentėjusiosios E. Š. gydymo išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.