Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo H. S. atstovo advokato Edgaro Jautakio skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. LK-N-550 netaikyti nuteistajam H. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka H. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2024 m. balandžio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2025 m. sausio 2 d., bausmės pabaiga – 2027 m. kovo 31 d.

Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. liepos 2 d. priėmė nutarimą Nr. LK-N-550 netaikyti nuteistajam H. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 4 dalį. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, praeityje teistas. Pirmas įkalinimas, įkalinimo metu nuteistasis laikosi įstaigoje nustatytos tvarkos, pažeidimų nedaro, nebaustas, paskatintas. Bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis. Nuteistasis dirba, dalyvauja resocializacijos priemonėse, savo kriminalinę istoriją vertina kritiškai, diskriminacinių nuostatų nestebima. Nuteistasis anksčiau buvo teistas, šiuo metu tai jo antras teistumas. Nuteistasis kaltę dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo neigia. Nuteistojo ankstesnė darbinė patirtis buvo ganėtinai menka ir nepakankamai stabili. Jo vykdyta nusikalstama veika finansinio pobūdžio, siekiant materialinės naudos sau. Nuteistajam yra būdingas kiek dviprasmiškas požiūris į poreikį laikytis įstatymų bei nustatytų elgesio normų. Gana daug nesuvaldytų dinaminių kriminogeninių veiksnių, nėra nustatyti apsauginiai veiksniai. Nors nuteistasis dirba, dalyvauja resocializacijos priemonėse, tačiau nedalyvauja tęstinėse veiklose orientuotose į psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, išlieka problemų atpažinimo ir tinkamų sprendimų priėmimo įgūdžių stoka. Bausmės atlikimo metu nepasiekta reikšminga pažanga valdant nusikalstamo elgesio recidyvo riziką, dėl akivaizdžios pažangos nedarymo buvo nukeltas asmens prašymo svarstymas Komisijoje. Daugumos komisijos narių nuomone, nuteistasis neatitinka lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, todėl nuspręsta netaikyti lygtinio paleidimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, privalomas pagal įstatymą. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Be to, vien žemos nusikalstamo elgesio rizikos nustatymas dar nėra vienareikšmiai vertinamas, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, reikalinga įvertinti visumą duomenų charakterizuojančių nuteistąjį, ir tik nuoseklus teigiamas nuteistojo elgesys galėtų būti vertinamas kaip vertas pasitikėjimo taikant lygtinį paleidimą.

Sutinkamai su bylos medžiaga, teismas konstatuoja, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam H. S., šiuo metu jau egzistuoja, kadangi nors nuteistasis BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį atliks tik 2025 m. rugsėjo 8 d., tačiau pagal BVK 82 straipsnio 4 dalį jis sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, dėl ko nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iki devynių mėnesių anksčiau. Ir nors nuteistasis iš esmės yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau byloje nenustatytas materialiojo pagrindo egzistavimas, kuris taip pat reikalingas sprendžiant dėl lygtinio paleidimo.

Nors skunde nurodoma, jog Komisija netinkamai nurodė, tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal ,,OASys“ metodiką yra laikytina vidutinė, byloje tai paneigiančių duomenų nėra. Kaip nustatyta iš 2025 m. birželio 18 d. Socialinio tyrimo išvados, ji buvo parengta remiantis 2025 m. kovo 6 d. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, kurio metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta kaip atitinkantį kriterijų – vidutinis. Tuo tarpu dabartinės Socialinio tyrimo išvados parengimo metu buvo nustatyta tik, tai, kad nuteistasis daro pažangą ir nustatyta žema didelės žalos rizika, tačiau ne pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, kaip nustatyta, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vis tik, dar išlieka vidutinė. Pažymėtina, kad nuteistajam siekiant lygtinio paleidimo, o ypač su intensyvia priežiūra, kas reiškia, jog tokio instituto svarstymas apskritai vyksta anksčiau nei įprastine tvarka, nuteistojo elgesys privalo būti neabejotinai teigiamas ir nekeliantis jokių abejonių, ko šiuo atveju nėra nustatyta, ir tokia išvadą teismas daro įvertinęs nuteistojo elgesyje fiksuotos dinaminius kriminogeninius veiksnius. Išanalizavus Socialinio tyrimo išvados duomenis nustatyta, jog nuteistojo elgesyje fiksuojami net septyniolika dinaminių kriminogeninių veiksnių (neturi profesinės kvalifikacijos; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; piktnaudžiavimas narkotikais; ambivalentiška motyvacija nutraukti narkotikų vartojimą; narkotikų vartojimas ir įsigijimas yra pagrindinė veikla; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; Savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ketinimus; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu), kurie turi neabejotinos įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai bei, kurie ne tik, kad gali, tačiau ir privalo būti koreguojami nuteistajam siekiant lygtinio paleidimo, juo labiau, kad apsauginių veiksnių, nuteistojo elgesyje fiksuota nebuvo.

Nors nuteistojo advokatas skunde akcentavo teigiamas nuteistojo savybes, o būtent tai, kad jis bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis, dirba, dalyvauja resocializacijos priemonėse, vis tik teismas sprendžia, jog šios aplinkybės niekaip išskirtinai teigiamai nuteistojo H. S. necharakterizuoja, jos tik atskleidžia tai, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Vien resocializacijos priemonių vykdymas ir pozityvaus užimtumo priemonių įgyvendinimas pats savaime nėra pagrindu lygtiniam paleidimui, priešingai šios priemonės yra skirtos pačio nuteistojo elgesio pokyčiam išimtinai teigiamos dinamikos link, kurios šiuo atveju teismas dar negali vertinti, nes, kaip jau minėta aukščiau, nuteistojo elgesyje yra išskirtinai daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie vis dar nėra koreguoti, net ir po intervencinių priemonių lankymo. Todėl šios sritys turi būti gilinamos, lankant pozityvaus užimtumo priemones, tęstines programas. Be to, nors skunde nurodoma, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra prisipažinęs ir nuoširdžiai gailisi, vis tik sutikti su tokiu skundo argumentu nėra pagrindo, nes susipažinus su nuosprendžiu, pagal kurį nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, nustatyta, kad nuteistasis savo nusikalstamą veikimą pripažino tik iš dalies, Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nėra duomenų apie pasikeitusią asmens poziciją, todėl ši aplinkybė nei teigiamai, nei neigiamai necharakterizuoja nuteistojo, o tiesiog atskleidžia jo santykį su nusikaltimu, tačiau nėra vertinama lygtinio paleidimo taikymo kontekste. Tuo tarpu nuteistojo teigiamos iniciatyvos jau buvo įvertintas ir įkalinimo įstaigos administracijos, kadangi bausmės atlikimui iš paprastosios grupės jis buvo perkeltas į lengvąją grupę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste bei atsižvelgiant į visą paskirtą bausmę, dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas. Aptartos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, teismo vertinimu neleidžia spręsti, jog dabartinėje pataisos stadijoje lygtinio paleidimo instituto taikymas jau būtų efektyvus, o asmens probacija būtų sėkminga, tik ilgalaikės ir kryptinai teigiamos nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamų veiksnių įtaką jo elgesiui, o būtent reikšmingas dinaminių kriminogeninių veiksnių ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymas, gali sudaryti pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, kas šiuo metu nėra nustatyta.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog negalima spręsti apie tai, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys jau yra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas šiuo metu jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo H. S. atstovės advokato Edgaro Jautakio skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. LK-N-550 panaikinimo, netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1, 4 dalimis, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo H. S. atstovo advokato Edgaro Jautakio skundo dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. LK-N-550, netinkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.