Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-350-923/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-12-18
Bylos Nr.: 1A-350-923/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-20626-2022-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aušra Vingilė, Lina Lesinskienė, Odeta Gruodienė
Nuteistasis: H. S.
Advokatai: Edgaras Jautakis

Kategorijos

2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-350-923/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20626-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 2.4.7. (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

sekretoriaujant Editai Ugianskienei,dalyvaujant prokurorei Gabijai Večerinskienei,nuteistajam H. S., jo gynėjui advokatui Edgarui Jautakiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo H. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio H. S. sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmę nuspręsta įskaityti H. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. 9.25 val. iki 2022 m. rugsėjo 7 d. 13.24 val., tai yra dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

H. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą nuspręsta panaikinti.

Nuosprendžiu taip pat išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, likimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. H. S. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas už tai, kad nuo tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2022 m. rugsėjo 6 d. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), laikė ne mažiau kaip 8,369 g narkotinės medžiagos kokaino ir tiksliai nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos – ketamino, supakuotų įvairiose pakuotėse, iš kurių dalį, t. y. 0,654 g narkotinės medžiagos – kokaino, supakuoto į 2 vnt. bespalvių plastikinių uždaromų maišelių, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, 2022 m. rugsėjo 6 d. apie 09.13 val. laikė savo kelnių kišenėje ir gabeno iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) prospektu, Kaune, iki kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), kol 2022 m. rugsėjo 6 d. 09.25 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, ir neteisėtai laikoma bei gabenama ši narkotinė medžiaga surasta ir paimta, o likusią dalį – 7,715 g narkotinės medžiagos – kokaino ir tiksliai nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos – ketamino, supakuoto įvairiose pakuotėse, toliau neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė savo namuose iki 2022 m. rugsėjo 6 d. 12.25 val., kol kratos metu šias narkotines ir psichotropines medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad H. S. kaltė patvirtinta byloje esančiais ir ištirtais įrodymais, jo veika kvalifikuota tinkamai. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, rastų narkotinių medžiagų kiekį ir platinimo apimtis, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad nenustatyta H. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, į jį charakterizuojančias aplinkybes, kad H. S. gydosi dėl priklausomybės narkotikams.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, H. S. skundžia jį ir prašo nuosprendį pakeisti – nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę šio straipsnio sankcijos ribose.

3.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė procesinės teisės normų pažeidimus. Nurodo, kad nors buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, tačiau nuosekliai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisme savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. jis neneigė, jog laikė bei gabeno narkotines medžiagas, tačiau neturėjo tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

3.2. Skunde nuteistasis pažymi, kad pripažindamas įrodytu tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotinę medžiagą, pirmosios instancijos teismas tai padarė neatlikęs išsamios ir chronologinės visų bylos duomenų analizės, duomenis vertino selektyviai, ne tik neįvertindamas kiekvieno bylos įrodymo atskirai, bet ir nepalygindamas tarpusavyje iš atskirų įrodymų šaltinių gautų duomenų, kas leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo in dubio pro reo principu ir teismų praktika, nepašalino visų abejonių dėl jo kaltės. Nuosprendyje paminėti įrodymai patvirtina tik faktą, kad jo įgyta ir kratos metu surasta medžiaga yra kokainas ir ketaminas, tačiau nėra jokių įrodymų, kurie įrodytų BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardytą tikslą „parduoti ar kitaip platinti“.

3.3. Skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas. Pažymima, kad apylinkės teismas iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo, kuriame yra užfiksuoti jo ir D. Š. pokalbiai 3 mėnesių laikotarpyje, padarė išvadą, kad pokalbiuose kalbama apie narkotinių/psichotropinių medžiagų palikimą ar apie galimai pašto dėžutėje paliktas medžiagas, nors užfiksuotų pokalbių ir susirašinėjimo turinys nėra informatyvus ir neleidžia daryti neabejotiną išvadą, kad buvo kalbama apie narkotinių medžiagų įsigijimą ir/ar platinimą. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas net nevertino duomenų kokybine prasme, bet apsiribojo protokole esančia policijos pareigūno pokalbių subjektyvia interpretacija, kurios bylos duomenys iš esmės nepatvirtina. Šiame susirašinėjime nėra vartojami terminai, kurie leistų spręsti, kad kalbama apie narkotines medžiagas, taip pat terminai, kurie leistų aiškiai identifikuoti pageidaujamų įsigyti narkotinių medžiagų rūšį, jų kiekį ir kt. Be to, užfiksuotų pokalbių ir susirašinėjimo turinys nepaneigia jo iškeltos versijos, kad D. Š. jo klausė apie rakto palikimą pašto dėžutėje, tam, kad D. Š. galėtų nueiti apžiūrėti apelianto nuomojamus butus. Teismo išvados padarytos remiantis tik prielaidomis ir spėjimais, bet ne įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu buvo leista stebėti, apžiūrėti ir fiksuoti jo pašto dėžutę, tačiau jokių faktų, kad pašto dėžutėje kada nors būtų paliktos narkotinės medžiagos nebuvo nustatyta. Jeigu pašto dėžutėje sistemingai būtų palikinėtos narkotinės medžiagos, buvo galima atlikti pašto dėžutės vidaus paviršiaus tyrimą dėl narkotinių medžiagų ant jo buvimo, kas nebuvo padaryta.

3.4. Apeliantas pažymi, kad apylinkės teismas neįvertino, jog byloje yra pateikti įrodymai apie tai, kad jis kartu su sutuoktine turi du butus, kuriuos nuomoja. Klientai su jais susisiekia žinutėmis arba skambučiu ir jiems nurodoma, kad raktai nuo butų bus pašto dėžutėj Nr. 4-5, kur juos po nuomos termino pabaigos reikia įmesti atgal. Jie abu su sutuoktine apklausiami teisme parodė, kad yra buvę atvejų, kai jie paprašydavo D. Š., kad pastarasis, išvykus nuomininkui, apžiūrėtų butą ar jis paliktas tvarkingas ir pan. Nuosprendyje minimuose pokalbiuose kaip tik ir buvo kalbama apie tokius atvejus, kur D. Š. teiravosi ar paliktas raktas pašto dėžutėje. Būtent tokias aplinkybes nurodė ir liudytojas D. Š. apklaustas teisiamojo posėdžio metu. Byloje yra D. S. susirašinėjimas su kitais asmenimis dėl raktų palikimo pašto dėžutėje, todėl net nelogiška būtų pašto dėžutėje palikinėti narkotines medžiagas, jeigu ji bet kada gali būti atidaryta pašalinių žmonių (buto nuomininkų), kurie pasiima arba grąžina raktus.

3.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė ir SMS žinute „Tai ryt 3“ bei aplinkybe, kad kitą rytą jis atvyko į D. Š. darbovietę, kur buvo sulaikytas ir pas jį rasta 2 plastikiniai maišeliai su narkotine medžiaga, o pas D. Š. piniginėje 185 Eur ir dėl ko teismas padarė išvadą, kad jie susitiko būtent dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, tačiau narkotinės medžiagos D. Š. nebuvo perduotos, nes jie buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Apelianto manymu, nereikia vertinti tik vienos žinutės, o reikia vertinti visą susirašinėjimo kontekstą, iš kurio matosi, jog susirašinėta apie Aplinkos valdymo agentūrai (APVA) teiktas paraiškas. Į bylą yra pateiktas atsakymas iš APVA, gautas tą pačią dieną po susirašinėjimo. Šias aplinkybes patvirtino jis ir jo sutuoktinė bei D. Š., kuris parodė, kad jo paklausė apie kompensaciją už saulės elektrines pagal tris paraiškas („tai ryt 3“). Teismas neįvertino, kad ši žinutė buvo parašyta jam, tačiau jis į ją neatsakė. Beje, D. Š. apklausos metu teismui pateikė visą tos dienos judviejų susirašinėjimą, kurio turinio teismas nuosprendyje neįvertino ir kuris paneigia teismo padarytas prielaidas. Teismas taip pat neįvertino to, kad žinutės turinys niekaip su narkotikais nesusijęs, nes nei jie susitiko trečią valandą, nei trys paketėliai ar gramai rasti, nei tas skaičius turi kokią kitą susijusią su nusikaltimu prasmę, todėl lieka neaišku, kodėl šia žinute buvo paremtas apkaltinamasis teismo nuosprendis.

3.6. Skunde apeliantas teigia, kad apylinkės teismas ignoravo visų byloje apklaustų asmenų parodymus, jog jis beveik kiekvieną dieną užeidavo į „(duomenys neskelbtini)“, kur dirba D. Š., todėl jų susitikimas sulaikymo dieną nebuvo niekuo išskirtinis ir nors šis susitikimas buvo kontroliuojamas policijos pareigūnų, tačiau pirmosios instancijos teismas jų neapklausė dėl narkotinių medžiagų neperdavimo priežasties. Vien tai, kad po susitikimo su D. Š. pas jį buvo surasti du paketėliai su kokainu, yra pagrindas tik hipotetinei prielaidai, o ne išvadai dėl tikslo kokainą parduoti D. Š., tuo labiau, kad susitikimo metu nebuvo užfiksuota jokių pokalbių apie narkotines medžiagas ar nebuvo užfiksuoti kokie nors jo veiksmai, kurie leistų spręsti, kad jis ketino narkotines medžiagas perduoti ar parduoti D. Š.. Pažymi, kad jis nurodė, kaip ir kada ketino suvartoti tas dvi pakuotes, kurios buvo pas jį surastos ir tai nėra paneigta jokiais kitais duomenimis. Slapto sekimo metu iki sulaikymo nebuvo fiksuotas nei pats narkotinių medžiagų perdavimo faktas, nei bandymas tai padaryti.

3.7. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad anksčiau minėti pokalbiai, susirašinėjamas ir susitikimas tarp jo ir D. Š. buvo įvertinti prokurorės priimant nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą D. Š. atžvilgiu, nes nepakako duomenų D. Š. kaltei pagrįsti, o jo atžvilgiu byla į teismą atiduota išskirtinai tų pačių surinktų duomenų pagrindu, išskyrus tai, kad pas jį buvo surasti du paketėliai su kokainu, o namuose dar 8,369 g, kuriuos jis nurodė įsigijęs ir vartojęs išskirtinai savo reikmėms ir dėl ko prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Teigiama, kad nuosprendis grindžiamas išskirtinai duomenimis, kurie susiję su D. Š., kas reiškia, jog tų pačių įrodymų pagrindu nepakako duomenų padaryti išvadai, kad D. Š. ketino iš jo pirkti narkotines medžiagas, o pakako išvadai, kad jis ketino narkotines medžiagas parduoti D. Š..

3.8. Apeliantas nurodo, kad apklausiamas teisme D. Š. nurodė, kad niekada nėra vartojęs narkotikų, nėra jų įsigijęs ar ketinęs tai daryti, jo šlapime nebuvo surasta jokių narkotinių medžiagų pėdsakų, todėl nebuvo pagrindo teismui juo netikėti. Atkreipiamas dėmesys, kad analizuojant D. Š. pirminius parodymus, kad esą jis buvo gavęs iš jo narkotinių medžiagų – ikiteisminio tyrimo metu ši versija nebuvo tikrinama, o teisme apklausta tyrėja patvirtino, kad duomenų, kurie patvirtintų minėtus D. Š. parodymus, nėra. Parodymus, kuriais rėmėsi apylinkės teismas, D. Š. davė turėdamas įtariamojo statusą, todėl teismas privalėjo itin atsargiai ir kruopščiai vertinti šiuos parodymus apie jo paties ir kitų bendrininkų vaidmenį bei reikšmę padarant nusikalstamą veiką, skirti didesnį dėmesį, tikrinant jų objektyvumą, ir pripažinti juos įrodymais tik tada, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinami kita bylos medžiaga. Nagrinėjamu atveju jokių kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų D. Š. nurodytas aplinkybes dėl narkotinių medžiagų įgijimo iš jo, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė ne įrodymais, bet prielaidomis ir spėjimais.

3.9. Apeliantas tvirtina, kad jis nuo pirmos apklausos momento davė nuoseklius parodymus apie aplinkybes dėl kompensacijų už saulės baterijas, SMS žinučių turinio ir susitikimo su D. Š. aplinkybių, kurios nieko bendro neturi su narkotinių medžiagų platinimu. Taip pat nuosekliai nurodė kada, iš kur įsigijo narkotinių medžiagų ir, kad jų įsigijo išskirtinai savo reikmėms. Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad pas jį, priešingai nei pas D. Š., šlapime buvo surasta kokaino pėdsakų, kas taip pat patvirtina jo nurodytas aplinkybes dėl kokaino įsigijimo savo reikmėms. Byloje yra įrodymai, kurie patvirtina, kad jis anonimiškai kreipėsi į Priklausomybės ligų centrą dėl gydymosi, be to, jis pats nurodė, kad ir šiuo metu lanko Anoniminių alkoholikų/narkomanų klubą, ką patvirtino liudytoja apklausta jo sutuoktinė. Pažymi, kad jo namuose surastas kokaino kiekis nėra didelis ir kurio negalėtų suvartoti savo reikmėms. Apylinkės teismas padarė išvadas, kad jo parodymai yra nenuoseklūs ir jie keičiami bandant sušvelninti savo padėtį ir teisinį kvalifikavimą, tačiau tokios išvados prieštarauja ne tik byloje esantiems jo parodymams, bet ir kitų įrodymų visumai. Visos kitos aplinkybės, kurias akcentuoja teismas, niekaip nepatvirtina teismo išvados, kad narkotinės medžiagos buvo laikomos, gabenamos su tikslu jas platinti.

3.10. Skunde taip pat akcentuojama specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad apelianto telefone nėra jokių programėlių ar susirašinėjimų, susijusių su narkotinėmis medžiagomis. Apylinkės teismas šio įrodymo nevertino ir dėl jo nepasisakė, nors akivaizdu, kad jei jis narkotikais būtų prekiavęs – pas tokį prekeivį pokalbiai ar programėlės turėtų būti ir jos turėjo būti užfiksuotos, kadangi gana ilgą laiką jo ryšio priemonės buvo kontroliuojamos žvalgybos pareigūnų. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog nei klausantis, nei sekant jį tris mėnesius, nebuvo gauta jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog jis platino narkotines medžiagas ar, kad būtų bandęs tai daryti, taip pat nebuvo gauta duomenų, kad narkotinės medžiagos buvo paliekamos pašto dėžutėje.

3.11. Apelianto manymu, negalima nepaminėti ir to, kad apylinkės teismas byloje nustatė aplinkybę, jog jis namuose laikė su tikslu platinti tiksliai nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos – ketamino, supakuoto įvairiose pakuotėse, nors byloje duomenų dėl tokių pakuočių visiškai nėra. Teismas neįvertino, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, jog ketamino buvo gavęs pabandymui iš to paties asmens, iš kurio pirko kokainą, nes jam buvo pasiskundęs nugaros skausmais. Jis tą medžiagą parsinešė namo bei per kelis kartus suvartojo. Įrodymų, kurie paneigtų jo nurodytas aplinkybes byloje nėra, todėl galima teigti, kad apylinkės teismas tiesiog perrašė kaltinamąjį aktą, bet ne pats padarė išvadas, ištyręs įrodymus. Be to, skunde apeliantas pažymi, kad yra dirbantis, t. y. turintis oficialių pajamų, teismui buvo pateiktos jo ir žmonos pajamų deklaracijos, kurios patvirtina apie jų šeimos daugiau nei pakankamus legalius pragyvenimo šaltinius ir pajamas. Taigi, apylinkės teismo nurodytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais pagrįstų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, t. y. jo veiksmuose tikslo platinti turėjimo, nagrinėjamu atveju, nustatyti nebuvo pagrindo.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

Šalies argumentai

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas

Žemesnės instancijos teismas

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 320) straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo H. S. apeliaciniame skunde neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad pas jį kišenėje bei atliekant kratą namuose buvo rastos narkotinės – psichotropinės medžiagos, tačiau nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų tyrimu ir nustatytu jo tikslu šias pareigūnų rastas medžiagas platinti.

7. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas, įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

8. BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-270-628/2020, 2K-15-648/2024).

9. Viena iš svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K- 587- 697/2015, 2K-189-648/2016, 2K-23-697/2019). Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26-689/2018). BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

10. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad H. S. nuo tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2022 m. rugsėjo 6 d. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) pr. 77-5, Kaune, laikė ne mažiau kaip 8,369 g. narkotinės medžiagos kokaino ir tiksliai nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos – ketamino, supakuotų įvairiose pakuotėse, iš kurių dalį, t. y. 0,654 g narkotinės medžiagos – kokaino, supakuoto į 2 vnt. bespalvių plastikinių uždaromų maišelių, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, 2022 m. rugsėjo 6 d. apie 09.13 val. laikė savo kelnių kišenėje ir gabeno iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), iki kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), kol 2022 m. rugsėjo 6 d. 09.25 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, ir neteisėtai laikoma bei gabenama ši narkotinė medžiaga surasta ir paimta, o likusią dalį – 7,715 g narkotinės medžiagos – kokaino ir tiksliai nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos – ketamino, supakuoto įvairiose pakuotėse, toliau, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė savo namuose iki 2022 m. rugsėjo 6 d. 12.25 val., kol kratos metu šias narkotines ir psichotropines medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvadas ir apeliacinio skundo argumentus, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, kurio metu perklausyti H. S. telefoninių pokalbių garso įrašai bei peržiūrėti USB atmintinėje esantys trys vaizdo įrašai iš „(duomenys neskelbtini)“ vykusio sulaikymo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nepažeidė, tinkamai argumentavo ir nurodė, kurie byloje esantys duomenys pagrindžia nuteistojo kaltę bei kurie duomenys paneigia nuteistojo versiją, kad jis narkotines medžiagas turėjo savo asmeniniam vartojimui. Su nuosprendyje atliktu įrodymų vertinimu bei H. S. nusikalstamos veikos kvalifikacija sutinka ir apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija.

12. Tiek BK 259 straipsnio 1 dalyje, tiek BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą. Tačiau BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas būtent su tikslo platinti tokias medžiagas turėjimu arba šių medžiagų pardavimu ar kitokiu platinimu. Todėl esminis kriterijus, atribojantis vieną iš šių veikų nuo kitos, yra tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas arba šių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2011, 2K-131- 719/2022).

13. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2011, 2K-162-976/2018, 2K-131-719/2022, 2K- 167-303/2022, 2K-187-976/2023). Taigi, tikslas platinti narkotines ar psichotropines medžiagas nustatomas vertinant byloje surinktų įrodymų visumą.

14. Apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtina, kad jis pripažįsta turėjęs narkotinių medžiagų ir jas laikė, tačiau nurodo, kad neturėjo tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, to nepatvirtina ir byloje esantys įrodymai. Apelianto teigimu, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis davė nuoseklius parodymus apie aplinkybes dėl kompensacijos už saulės baterijas, SMS žinučių turinį bei susitikimo su D. Š. aplinkybes, tačiau su šiais teiginiais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

15. Dėl rastų narkotinių medžiagų. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu atliktos pirmosios H. S. apklausos, jis teigė, kad narkotines medžiagas turėjo savo vartojimui, kokainą vartoja nereguliariai, pradėjo vartot maždaug prieš metus, kurias dažniausiai perka iš nepažįstamo asmens. Teigė, kad apsirengė treningais, kurių kelnių kišenėje iš anksčiau turėjo įsidėjęs du paketėlius su kokainu, kuriuos pirko iš nepažįstamo asmens 2022 m. rugsėjo 1 d. už 160 eurų. Nurodė, kad buvo visiškai užmiršęs turintis kelnių kišenėje tuos paketėlius. Tvirtino, kad daugiau narkotinių medžiagų neturi nei namuose, nei savo automobiliuose, tai vieninteliai jo turėti du paketėliai (3 t., b. l. 12–13). Tačiau ikiteisminiame tyrime apklaustas po trijų mėnesių H. S. jau parodė, kad narkotines medžiagas pirko savaitę ar dvi iki jo sulaikymo (2022 m. rugsėjo 6 d.). Paketėlius į „(duomenys neskelbtini)“ atsinešė tik dėl to, kad tą dieną turėjo vykti krepšinio varžybos ir planavo turėtą kokainą pats suvartoti. Tuos du paketėlius pasiėmė iš savo namų, kuriuose turėjo ir daugiau narkotinių medžiagų. Namuose turėjo ir elektronines svarstykles, kurių pagalba atsisvėrė tuos du paketėlius ir įsidėjo į kelnių kišenę. Jo sulaikymo dieną namuose buvo atlikta krata, kurios metu rastas stiklainis su tuščiais polietileniniais užspaudžiamais paketėliais ir dvi pakuotės su kokainu. Taip pat šalia buvo dėžutė, kurioje buvo elektroninės svarstyklės, kurias jis panaudojo sverdamasis sau kokainą. Svėrė tik tam, kad neviršyti suvartojimo dozės. Svėrė tą pačią dieną prieš sulaikymą. Svėrėsi tam, kad suvartotų per krepšinio varžybas, svėrės tik tiek, kad per daug neapsvaigtų (3 t., b. l. 37–38). Apklausiamas teisme H. S. parodė, kad narkotines medžiagas įgijo 2-3 savaites iki sulaikymo, mokėjo apie 800 Eur, įsigydavo iki 10 gramų kokaino, per kartą suvartodavo iki 1 gramo, vartodavo ne kiekvieną, gal kas antrą savaitgalį. Įsigijo svarstykles, nes tikėtina, jog buvo perdozavęs, buvo bloga, tad norėjo neviršyti leistinos normos. Būdavo, kad išeidamas iš namų įsimesdavo porą paketėlių. Sulaikymo dieną pasiėmė treningą, kuriame nuo žmonos buvo paslėptos narkotinės medžiagos. Pareigūnams nepasakė, kad namie turi narkotinių medžiagų, nes buvo šokas. Teigė, kad polietileninius paketėlius paėmė iš dukros, kuri anksčiau verdavo karoliukus, ir juos naudojo jiems (4 t., b. l. 7–8). Akivaizdu, kad duodamas parodymus nuteistasis nebuvo nuoseklus, iš pradžių nurodęs, kad kelnių kišenėje narkotinės medžiagos buvo iš seniau, apie jas buvo užmiršęs, vėliau teigė, kad tuos paketėlius susisvėręs įsidėjo tą pačią dieną kai buvo sulaikytas, o teisme vėlgi nurodė, kad įvykio dieną apsirengė treningą, kuriame nuo žmonos buvo paslėptos turėtos narkotinės medžiagos. Be to, iš pradžių pareigūnams nurodė, kad daugiau narkotinių medžiagų niekur neturi, tačiau pareigūnams jas suradus, apklausiamas nurodė, jog turi namie ir, kad svarstykles naudodavo tam, kad pats neperdozuotų, apklausiamas teisme pateikė ir versiją, jog polietileniniai paketėliai buvo jo dukros.

16. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal kintančius H. S. parodymus buvo derinami ir jo sutuoktinės D. S. parodymai. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu D. S. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 6 d. jų namuose ir automobiliuose buvo atlikta krata ir ji buvo visiškai rami, kad namuose tikrai nėra narkotinių medžiagų, tačiau vonios kambaryje buvo rastas stiklainis ir svarstyklės. Kai pareigūnai rado, jai pasidarė silpna ir bloga, nes tikrai nesitikėjo, kad namuose kažką gali rasti, apie jokius narkotikus ji nieko nežino, pati nevartoja, o ar vyras vartoja – po atliktos kratos nebežino ką ir atsakyti. Savo namuose ar automobiliuose ji nebuvo mačiusi jokių narkotinių medžiagų, taip pat nėra mačiusi, kad vyras turėtų narkotikų, ji yra prieš, dėl to jai buvo šokas, nesuprato iš kur tie narkotikai (2 t., b. l. 37–38). Tačiau apklausiama teisme liudytoja parodė, kad grįžęs namo vyras jai viską papasakojo, ji prisiminė atvejį, kai vyras buvo išbalęs, norėjo kviesti greitąją, tačiau vyras jai po to prisipažino, kad buvo pervartojęs. Anksčiau namie nėra mačiusi nei stiklainiuko su narkotikais, nei svarstyklių, vyras jai prisipažino, kad jas įsigijo nenorėdamas perdozuoti. Teigė, kad iki to laiko nežinojo, kad vyras vartoja narkotines medžiagas, tik po to jis prisipažino, kad skausmus malšina narkotinėmis medžiagomis. Negali pasakyti kada vyrui buvo tas perdozavimas, gal keli mėnesiai prieš sulaikymą (4 t., b. l. 177–179). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad H. S. apklausiamas nurodė, kad narkotines medžiagas pradėjo vartoti maždaug prieš metus laiko, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad H. S. dėl disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (pagal BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalis) buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dar 2015 metais (nusikalstama veika 2013 m. lapkričio mėn.). Pasak jo, tada jis tik turėjo sau minimaliai narkotikų, bet nevartojo. Nors liudytoja D. S. teigė nežinojusi, kad jos vyras būtų kada vartojęs narkotines medžiagas, tačiau apklausiama teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad žino apie vyro teistumą, jis jai prisipažino, kad kelis kartus buvo pakvailiojęs, atsiprašė ir sakė, kad daugiau taip nebus.

17. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, kad pas jį kišenėje ir namuose turėtas narkotinių medžiagų kiekis yra normalus ir suvartotinas vieno asmens, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad vis tik rastas narkotinių medžiagų kiekis kaip asmeniniam naudojimui yra per didelis. Juo labiau įvertinus aplinkybes, kad, pasak nuteistojo, jo vienkartinė dozė yra iki gramo, o atlikus asmens kratą, jo kelnių kišenėje rastų paketėlių svoris buvo 0,700 g ir 0,699 g (kuriuose bendra gryno kokaino koncentracija sudarė 0,654 g.), kas reiškia, kad namie rastas narkotinių medžiagų kiekis sudarytų dar 24 dozes (1 t., b. l. 142–145; 2 t., b. l. 154–156). Nuteistasis nurodė, kad narkotines medžiagas vartoja retai, kas antrą savaitgalį, todėl jo teiginiai apie turimą kiekį kaip normalų asmeniniam naudojimui yra nepagrįsti.

18. Apeliantas skunde nurodo, kad iš byloje esančių pateiktų jo telefoninių pokalbių ir susirašinėjimų turinio bei iš specialisto išvados dėl jo mobiliojo telefono turinio, galima daryti išvadą, kad jis narkotinėmis medžiagomis neprekiavo, o vykę pokalbiai ir susirašinėjimai buvo apie paliktus raktus nuo buto bei dėl saulės baterijų, ir šios versijos nebuvo paneigtos. Sutiktina su apeliantu, kad tiek telefoniniuose pokalbiuose, tiek trumposiose žinutėse nėra konkrečiai kalbama apie narkotines medžiagas, jų kiekį ar rūšį, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad būtent tokio pobūdžio bylos ir pasižymi specifika, kad asmenys kalbėdami apie įstatymo draudžiamas medžiagas kalba netiesiogiai ir bendrauja sutartiniais žodžiais, šifruotėmis, kodais. Be to, pažymėtina ir tai, kad pats nuteistasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog paskutiniu metu su D. Š. susitinka itin retai, bet telefonu pabendrauja (3 t., b. l. 12), teisiamojo posėdžio metu atsakydamas į prokurorės klausimą nuteistasis nurodė, kad su D. Š. bendravo telefonu, susirašinėjo žinutėmis. Tačiau apklausiamas D. Š. nurodė, kad susitinka, matosi ir geria kavą su H. S. beveik kasdien. Teisiamojo posėdžio metu tą patvirtino ir liudytoja D. S., kuri nurodė, kad vos ne kiekvieną rytą vyras susitikdavo su D. Š.. Taigi, šios aplinkybės pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad matantis beveik kasdien tiesiogiai, bendraujant dar ir telefonu nebus aptariamos detaliai visos aplinkybės dėl narkotinių medžiagų, o pakanka tam tikrų fragmentų, užuominų, kurie leidžia vienas kitam suprasti ką norima pasakyti.

19. Ikiteisminio tyrimo metu D. Š. paklaustas ką reiškia jo H. S. išsiųsta žinutė „tai ryt 3” to paaiškinti negalėjo, neatsiminė tokią žinutę rašęs, teigė, kad galimai vaikas žaisdamas su jo telefonu išsiuntė tokią žinutę. Taip pat šios apklausos metu nurodė, kad telefoninio pokalbio su nuteistuoju metu kalbėjo apie paramą saulės elektrinėms, kadangi jie abu buvo užpildę paraiškas paramai gauti ir abu gavo laiškus su patvirtinimais, kad paramą gavo (2 t., b. l. 86–88). Papildomos apklausos metu D. Š. parodė, kad įsijungęs telefoną ir pamatęs susirašinėjimą su H. S. prisiminė, kad žinutė “tai ryt 3“ reiškia, kad gaus kompensaciją už tris paraiškas, kadangi H. S. užpildė dvi paraiškas už du butus (2 t., b. l. 91). Analogiškus parodymus tiekė ir vėlesnės apklausos metu (3 t., b. l. 45–46). Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu D. Š. parodė, kad “tai ryt 3” parašyta kai jie kalbėjo apie tai, kad patvirtino saulės elektrines, kurios pastatytos ant namo stogo, tai reiškia, kad bus patvirtintos visos trys paraiškos, kurias jis išsiuntė (4 t., b. l. 8–10). Tačiau pats nuteistasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu iš karto po sulaikymo parodė, kad su D. Š. dieną prieš kalbėjo telefonu apie tai, jog jis girdėjo, jog galima gauti kompensacijas dėl saulės baterijų. Vakare gavo apie tai dar laišką, todėl sutarė su D. Š., kad susitiks pakalbėti apie tai (3 t., b. l. 12–13). Vėliau H. S. apie tai užsiminė tik apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, kur parodė, kad abu su D. Š. savo namuose įsirenginėjo saulės elektrines, gavo atsakymą, kad patvirtino jų teiktas paraiškas. O D. Š. jam atsiųsta žinutė „tai ryt 3” reiškia tai, kad trims jo butams jo name bus įrengtos saulės baterijos. D. Š. paklausė ar visiems trims butams duoda leidimą (4 t., b. l. 7–9). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad H. S. ir D. Š. paaiškinimai tiek apie paraiškos teikimą, jų kiekį, objektus dėl ko buvo teiktos – nesutampa, dėl ko šie parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs ir paneigiantys H. S. kaltę, priešingai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su daroma išvada, kad ši žinutė iškrenta iš susirašinėjimo ir bendravimo konteksto, kas patvirtina, jog šie du asmenys tarpusavy bendravo šifruotėm.

20. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad liko nepaneigta versija, kad su D. Š. nuteistasis kalbėjo apie pašto dėžutėje paliekamus nuomojamų butų raktus, o ne narkotines medžiagas. Teigiama, kad jei sistemingai būtų narkotinės medžiagos palikinėjamos, galėjo būti atliktas pašto dėžutės paviršiaus tyrimas, be to, butai nuolat yra nuomojami, o buto raktai visuomet paliekami pašto dėžutėje, todėl tokia pašto dėžutė galėjo būti bet kada atidaroma pašalinio asmens ir joje palikti narkotines medžiagas būtų nelogiška. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nuteistasis nurodė, kad būdavo, jog išvažiuodavo atostogauti, raktus palikdavo pašto dėžutėje. Kai išvažiavo pailsėti, paprašė pas D. Š. pažiūrėti, ar viskas bute tvarkingai palikta, tą padaryti prašė kelis kartus (4 t., b. l. 7–8). Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu D. Š. parodė, kad apie pašto dėžutes su H. S. kalbėjo gal būt dėl to, kad nuteistasis užsiima būsto nuoma ir kai būdavo nefaini klientai, o H. S. būdavo išvykęs ilsėtis, jis paimdavo buto raktą, apžiūrėdavo butą ir atgal jį padėdavo į pašto dėžutę. Yra gal 2-4 kartus taip apžiūrėjęs (4 t., b. l. 165-166). D. S. teisiamojo posėdžio metu taip pat parodė, kad nuomoja butus, su nuomininkais bendrauja ji, kai jie išvyksta, tvarko butus ji, raktus dažniausiai nuomininkams palieka arba nuomininkai išeidami palieka pašto dėžutėje. Nurodo, kad yra buvę vienetinių atvejų, kada jiems būnant išvykus, jie yra pas D. Š. paprašę pažiūrėti nuomojamus butus, ar nuomininkai nepalikę kondicionierių, ar paprašę jo išnešti šiukšles ir pan., tą padaręs jis raktus palikdavo taip pat dėžutėje, jeigu jų reikdavo svečiams, o kartais ir pasiimdavo (4 t., b. l. 177–179). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju sutiktina su apelianto skundo argumentu, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog H. S. su sutuoktine nuomojo butus ir kad nuomininkams palikdavo, arba nuomininkai jiems raktus palikdavo pašto dėžutėje, tačiau nagrinėjamu atveju aplinkybes, kad D. Š. su H. S. tarėsi ne dėl buto apžiūros po jo nuomos, patvirtina jų telefoninių pokalbių turinys. 2022 m. birželio 10 d. 22:08:59 val., t. y. vėlai vakare D. Š. skambino H. S. ir pokalbio metu nuteistasis nurodė, kad yra išvažiavęs, jau Klaipėdoj, o D. Š. jo pasiteiravo, ar dėžutė tuščia, į ką H. S. atsakė „Jo, tai ką... oi tu zuiki, zuiki“. 2022 m. liepos 20 d. 07:46:06 val. Užfiksuota kaip H. S. skambina D. Š., pokalbio pradžioje nurodo, kad išvyksta į pajūrį, o pokalbio pabaigoje D. Š. jo pasiteirauja, ar šiandieną išvyksta, į ką H. S. atsako „Jo, šiandien... užmesiu, duosiu žinią, gerai“, D. Š.: „klausyk, tai gal nežinau“, H. S.: „Tai taip, jo. Tai gerai, nu tai taip ir padarysiu.“, D. Š.: „Gerai, čiau“, H. S.: Gerai, davai, pasakysiu, iki“. Tą pačią dieną, 13:19:58 val. D. Š. skambino H. S. jau būdamas (duomenys neskelbtini) name prie pašto dėžučių ir klausė nuteistojo kur raktas, į ką H. S. atsakė „Ne, atrakinta gi“, D. Š. pasitikslino kuri pašto dėžutė, H. S. atsakė „keturi penki“ ir juokdamiesi abu atsisveikino bei baigė pokalbį. Taigi, kaip matyti iš šių pokalbių, nuteistasis su D. Š. nei karto nekalbėjo atvirai apie nuomotojus, apie buto priežiūrą, priešingai, pirmą kartą nurodydamas, kad jau išvykęs ir pašto dėžutė tuščia, kitą kartą prieš išvykdamas susisiekė ir nurodė, kad „užmes“, o po kelių valandų D. Š. būtent ir nuvyko prie pašto dėžučių. Be to, pažymėtina, kad birželio mėnesio pokalbis vyko paties D. Š. iniciatyva ir gana vėlų paros metą, kas paneigia keliamą versiją, kad H. S. prašė pas D. Š. prižiūrėti nuomojamus butus.

21. Nuteistasis apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į D. Š. atžvilgiu nutrauktą ikiteisminį tyrimą, ar tam tikrus procesinius veiksmus, kurie pasak jo, būtų padėję byloje nustatyti tiesą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą D. Š. atžvilgiu yra įsiteisėjęs, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo svarstyti priimto ir įsiteisėjusio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat teisėjų kolegija nevertins nuteistojo skunde nurodomų buvusių galimų atlikti procesinių veiksmų tam tikrais atvejais, kadangi apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas tikrina tik ar pakako duomenų priimti atitinkamą skundžiamą procesinį sprendimą, šiuo atveju – apkaltinamąjį nuosprendį H. S. atžvilgiu, o ne hipotetines versijas ką vienas ar kitas procesinis veiksmas galimai būtų pagrindęs ar paneigęs, jei jis būtų buvęs atliktas.

22. Skunde taip pat teigiama, kad nėra jokių duomenų, kad nuteistasis planavo perduoti narkotines medžiagas D. Š., nesiaiškinta ir kodėl tariamas šių medžiagų pardavimas neįvyko, o pirminius D. Š. parodymus, pasak apelianto, teismas turėjo vertinti itin kritiškai, nes jie buvo duoti jam turint įtariamojo statusą. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent pirminiai duoti D. Š. parodymai atitinka visą ikiteisminio tyrimo metu surinktą bylos medžiagą, visas nustatytas aplinkybes. Pažymėtina, kad sulaikymo dieną apklausiamas D. Š. parodė, kad iš H. S. planavo įsigyti narkotines medžiagas – kokainą, tačiau susitikimo metu persigalvojo ir jų nepirko. Pažymėtina, kad asmuo konkrečiai nurodė ir planuotos įsigyti narkotinės medžiagos rūšį, kuri atitiko H. S. turėtas medžiagas. Taip pat parodė, kad kartais kokainą pavartoja, savo reikmėms įsigydavo iš įvairių vietų, konkretaus pardavėjo neturėjo. Taip pat parodė, kad jei sugalvoja, kad nori kokaino, tai būna, kad ekspromtu paklausia pas H. S. apie tai, ar galima gauti. Yra buvę, kad H. S. jam nurodo vietą, kur yra padėta, bet niekad tiesiogiai iš jo rankų nėra įgijęs (2 t., b. l. 79–80). Būtent šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismo kolegijos vertinimu, parodo, kodėl susitikimo metu iki sulaikymo H. S. dar nebuvo perdavęs medžiagų D. Š.. Be to, apklausiamas D. Š. patvirtino, kad iš vakaro bendraudamas su H. S. telefonu jam nurodė, kad norės įsigyti narkotinių medžiagų, ką konkrečiai sakė nepamena, bet nurodo, kad H. S. iš jo žodžių galėjo suprasti, kad jis nori kokaino (2 t., b. l. 79–80). Nors vėlesnėse apklausose D. Š. nebepalaikė šių savo duotų parodymų, teigė, kad juos davė būdamas šoke, pareigūnams jam darant spaudimą, tačiau teisėjų kolegija pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad parodymų keitimas susijęs su siekiu padėti išvengti atsakomybės savo draugui H. S.. Be to, kad D. Š. apklausos metu nebuvo daromas joks spaudimas nurodė ir apklausą vykdžiusi tyrėja E. Č.. Teisiamojo posėdžio metu apklausiama ji parodė, kad D. Š. būsena apklausos metu nebuvo tokia, kuri trukdytų atlikti su juo procesinius veiksmus. Apklaustas jis buvo supažindintas su apklausos protokolu, kurį pasirašė (4 t., b. l. 166-167). Ir tik antros apklausos metu, kurioje jau dalyvavo ir jo gynėjas, D. Š. pakeitė poziciją, ją priderino prie H. S. teikiamų versijų, taip siekdamas padėti pastarajam išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje H. S. inkriminuota nusikalstama veika ne tik dėl kokaino, bet ir dėl ketamino. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad jis ketaminą suvartojo savo asmeniniams tikslams bei kad nebuvo nustatytas jo kiekis, ar kad nepagrįstai nurodyta, jog ketaminas rastas paketėliuose, tačiau šie skundo argumentai nepagrįsti. Pažymėtina, kad siekdamas išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės, nuteistasis H. S. nurodė, kad savo reikmėms turėjo ir 26 dozes kokaino (24 dozės namuose ir 2 paketėliai rasti asmens kratos metu), o tai paneigta bylos medžiaga. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistasis teigė, jog ketaminą gavo pirkdamas kokainą iš to paties asmens. Nurodė, kad jam pasiūlė pirkti analgetiką – ketaminą. Vėliau nurodė, kad jam ketaminas nekainavo – davė šiaip. Nuteistasis teigė, kad jo kiekis buvo kaip dviejų degtukų galvutė, ketaminą suvartojo per nosį (4 t., b. l. 7). Tačiau šias aplinkybes paneigia tai, kad būtent ketaminas ir buvo rastas ant svarstyklių ir maišelių paviršiaus, kas suponuoja išvadą, jog šią medžiagą nuteistasis taip pat sverdavo, tad jo kiekis buvo žymiai didesnis, nei kad nurodo apeliantas. Kaip matyti iš specialisto išvados, tirti buvo pateikta baltos spalvos miteliai nuo elektroninių svarstyklių ir 2 vnt. plastikinių užspaudžiamų maišelių išorinių paviršių, kurių bendroji masė buvo 0,047g., iš šių medžiagų nustatyta, kad rasta kokaino, kurio bendroji masė 0,018 g. ir ketaminas, kurio kiekio nebuvo įmanoma nustatyti dėl to, kad Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre nebuvo šios medžiagos standartinio pavyzdžio (1 t., b. l. 142-145). Teisėjų kolegijos vertinimu, disponavimas ketaminu į H. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes įtrauktas pagrįstai.

Dėl paskirtos bausmės

24. Nuteistasis H. S. apeliaciniu skundu neigia savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, pagal kurią jis nuteistas, todėl tai apibrėžia plačiausias apeliacinio skundo ribas ir dėl to apeliacinės instancijos teismas įpareigotas patikrinti bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės.

25. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bausmė skiriama vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal teismų praktiką, įvertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-661/2012). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

26. Pripažinus asmenį kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dviejų iki aštuonerių metų. H. S. pirmosios instancijos teismas paskyrė bausmę, artimą šios bausmės minimumui – 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmę.

27. Skirdamas bausmę be bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kad H. S. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie sunkių tyčinių nusikaltimų, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, H. S. asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Vertinant nuteistojo asmenybę, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad jis anksčiau teistas už BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, tačiau teistumas yra išnykęs (3 t., b. l. 85–94), nebaustas administracine tvarka (3 t., b. l. 95), dirbantis, pakaltinamas (3 t., b. l. 98, 101). Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į pas H. S. rastų narkotinių medžiagų kiekį ir platinimo apimtis, jo nurodytas aplinkybes, kad gydosi nuo priklausomybės narkotikams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bausmė individualizuota tinkamai, nuteistajam H. S. skirta bausmė nėra per griežta, kas sudarytų pagrindą šioje dalyje nuosprendį keisti.

28. Atsižvelgdama į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendis yra priimtas išsamiai ištyrus ir įvertinus visus byloje esančius duomenis, atlikus išsamią jų analizę ir padarius motyvuotas išvadas, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, o jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo H. S. apeliacinį skundą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjos Odeta GruodienėLina LesinskienėAušra Vingilė