Kauno apylinkės teismo nutartis

2026-01-16 · Byla Nr. TS-14-1189/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-01-16
Bylos Nr.
TS-14-1189/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20626-2022-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Nuteistasis
H. S.
Kategorijos
Byla Nr. TS-14-1189/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20626-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.15.2; 2.1.10.1(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. sausio 16 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo H. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam H. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka H. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2024 m. balandžio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo

Žemesnės instancijos teismas

Bausmės pradžia – 2025 m. sausio 2 d., pabaiga – 2027 m. kovo 31 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. gruodžio 19 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam H. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistasis atlieka pirmą realią laisvės atėmimo bausmę. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio formavimuisi įtakos turėjo pavieniai neatsakingi sprendimai ir aplinkos veiksniai, o ne nuoseklus polinkis į kriminalinę veiklą, tarp įvykdytų nusikalstamų veikų yra 10 metų tarpas, kuomet nuteistasis nebuvo patekęs į teisėsaugos akiratį ir tai rodo, jog jis geba laikytis visuomenėje priimtų normų ir nenusikalsti. Nuteistasis nuosekliai švelnino bausmės atlikimo sąlygas. Nuteistasis yra įsitraukęs į resocializacijos procesą, bausmės metu dirba (nors asmeniui nustatytas 55 proc. nedarbingumo lygis), turi pateikęs pažymą apie galimą darbo vietą po bausmės atlikimo ar lygtinio paleidimo taikymo atveju, neturi skolų, palaiko socialinius ryšius su šeima, jam nustatyta žema didelės žalos rizika. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nebuvo baustas ar skatintas. Stebimas nusikaltimų modelis (su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu susiję nusikaltimai). Teisminio proceso metu nuteistasis savo kaltę kategoriškai neigė, teigdamas kad kokainą turėjęs išimtinai savoms reikmėms, šiuo metu savo kaltės neneigia, tačiau ją švelnina ir randa save pateisinančių aplinkybių (liga). Rekomenduotina ir toliau skatinti dalyvavimą psichoedukacinėse priklausomybių prevencijos programose, siekiant ilgalaikio elgesio stabilumo. Taip pat svarbu toliau stiprinti nuteistojo savianalizės įgūdžius. Nustatytas savianalizės ir problemų sprendimo įgūdžių trūkumas, kuris prisidėjo prie nusikalstamų veikų vykdymo, išlieka vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatyta daug kriminogeninių dinaminių veiksnių, kurie šiai dienai dar yra aktualūs, reikšmingų apsauginių veiksnių nenustatyta.

Šalies argumentai

Nuteistasis H. S. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Skundas motyvuojamas tuo, kad Komisija pateikė tik formalaus pobūdžio motyvus ir nepakankamai įvertino jo elgesio pokyčių visumą bei jų reikšmę mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, nėra nurodyta jokių konkrečių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti jo pasirengimu gyventi laisvėje laikantis įstatymų. Nutarime nurodyti argumentai yra susiję tik su tuo, kad išlieka vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nėra nurodyta jokių argumentų, kurie paneigtų kitos alternatyvios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos buvimą, t. y. jog nuteistasis yra padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis nurodo, kad savo iniciatyva ir tikslingai per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką siekė individualių resocializacijos tikslų, sugeba nurodyti savo kriminogeninius poreikius ir apsauginius veiksnius, yra įvykdęs visas nuteistojo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, atitinka pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kriterijus (keliama didelės žalos rizika yra žema, dirba, nusikaltimu žala nebuvo padaryta), neturi galiojančių drausminių nuobaudų (nebaustas) ir neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių už bausmės atlikimo metu padarytus administracinius nusižengimus. Nuteistasis nurodo, kad atliekant bausmę Pravieniškių 2-ame kalėjime buvo skatintas keturis kartus. Jo vertinimu, be to kas nurodyta aukščiau, aplinkybė, jog šiuo metu bausmę atlieka atviro tipo bausmių atlikimo vietoje ir jokių sąlygų nuo perkėlimo į šią vietą, t. y. nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. nepažeidinėja, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad gali būti paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Pažymi, kad yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kuomet gali būti sprendžiamas jo lygtinio paleidimo klausimas, todėl šiuo atveju, kai su nuteistojo mąstymu bei elgesiu, jo dalyvavimu socialinės reabilitacijos procese susiję aspektai teikia pagrindą išvadai, kad nuoseklus ir kryptingas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimas bei teigiami pokyčiai, mažinantys riziką nusikalsti yra stabilūs, ir leidžia spręsti, kad šie pokyčiai yra ilgalaikiai, neatliktos bausmės dalies buvimas neturėtų būti lemiamas faktorius lygtinio paleidimo taikymui. Kaltę dėl nusikalstamos veikos pilnai pripažįsta, anksčiau vartojo narkotines medžiagas, tačiau šiuo metu priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų rizika vertinama kaip žema, toliau dalyvauja tos krypties resocializacijos priemonėse. Savo kriminalinę istoriją vertina itin kritiškai, reguliariai dalyvauja pozityvaus užimtumo renginiuose. Dėl įvardintų priežasčių mano, kad atitinka visus BVK 82 straipsnyje nustatytus materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus, o jo elgesys yra tiek pozityviai pakitęs, kad galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas būtų efektyvus jau šiuo metu.

Atsiliepimas

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Jasaitis pateikė atsiliepimą dėl nuteistojo H. S. skundo, kuriuo prašo nuteistojo H. S. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo H. S. skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, taip pat elgesį įkalinimo įstaigoje. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Atsižvelgiant į bylos medžiagą, teismas konstatuoja, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam H. S. šiuo metu jau egzistuoja, tai yra nuteistasis jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį. Vis tik, kaip jau aukščiau aptarta, vien šios aplinkybės egzistavimas nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, kadangi reikalinga įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką arba pastangas tokią riziką mažinant, o taip pat ir nuteistojo elgesį įkalinimo įstaigoje. Tačiau išanalizavus skundo nagrinėjimui aktualius duomenis, sutiktina su skundžiamu Komisijos nutarimu netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, nustatytas nebuvo.

Iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad nuteistajam pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas kelis kartus. 2025 m. kovo 6 d. vertinimo metu nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, 2025 m. birželio 19 d. nustatyta vidutinės rizikos mažėjimas, 2025 m. lapkričio 11 d. vertinimo metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, riziką vertinant vidutine, yra nepakitęs nuo pirminio vertinimo, kas tik sustiprina teismo manymą, jog nuteistasis nededa pakankamų pastangų mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Be to nuteistojo elgesyje nustatyta gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių, turinčių įtakos jo elgesiui (neturi profesinės kvalifikacijos, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, piktnaudžiavimas narkotikais, ambivalentiška motyvacija nutraukti narkotikų vartojimą, narkotikų vartojimas ir įsigijimas yra pagrindinė veikla, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus, būdingas konkretus/nelankstus mąstymas, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės /bendruomenei atžvilgiu). Tai atskleidžia per menką nuteistojo įsitraukimą į resocializacijos procesą, kas neleidžia spręsti ir dėl lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumo. Be to, tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Vis tik, sutinkamai su bylos duomenimis bei pritariant Komisijos nutarime nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, darytina išvada, jog nuteistojo elgesys nėra tiek pozityvus ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, kad būtų pagrindas spręsti apie lygtinio paleidimo taikymo efektyvumą.

Sutiktina su nuteistojo teiginiais, kad per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką siekia individualių resocializacijos tikslų, sugeba nurodyti savo kriminogeninius poreikius ir apsauginius veiksnius, yra įvykdęs visas nuteistojo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu nebaustas už drausminės tvarkos ir vidaus taisyklių pažeidimus. Tačiau atsižvelgiant į nesuvaldytus dinaminius kriminogeninius veiksnius vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, teismas daro išvadą, kad šiai dienai nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo atliekantis laisvės atėmimo bausmę. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis dalyvauja susitikimuose su psichologu, užsiima darbine veikla, dalyvauja pozityvaus užimtumo renginiuose reguliariai, 2025 m. sausio – gegužės mėnesiais sudalyvavo 198 veiklose, palaiko socialinius ryšius su šeima, tačiau iš gausos dinaminių kriminogeninių veiksnių akivaizdu, kad nuteistojo resocializacijos procesas struktūruotoje aplinkoje dar nėra baigtas, įsitraukimas į priemones yra nemotyvuotas, kadangi pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra pakitusi.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo veika padaryta siekiant finansinės naudos, kriminalinėje veikloje sutiko dalyvauti nesvarstydamas savo elgesio pasekmių, nors šiuo metu nuteistasis dirba, gauna pajamas, jam finansiškai padeda artimieji ir yra pristatęs pažymą apie galimą darbo vietą po bausmės atlikimo ar lygtinio paleidimo taikymo atveju, tačiau nusikaltimo padarymo metu jis taip pat dirbo, turėjo pajamas, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo ir sprendimo įsitraukti į kriminalinę veiklą neįvertinant elgesio pasekmių priėmimo, o kaip vienas iš nesuvaldytų dinaminių kriminogeninių veiksnių nuteistojo elgesyje, kurį reikia koreguoti, šiai dienai vis dar yra negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuo 2025 m. gegužės 16 d. nuteistasis bausmę atliko lengvos grupės sąlygomis, o nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. perkeltas bausmę tęsti į atviro tipo bausmių atlikimo vietą. Todėl pažymėtina, kad teigiamas nuteistojo elgesio pokytis jau buvo įvertintas įkalinimo įstaigos administracijos, kadangi nuteistasis šiuo metu bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, kas neabejotinai turėtų būti paskata nuteistajam koreguoti savo nusikalstamą elgesį išimtinai teigiama linkme. Vis tik, šiuo metu egzistuojantis teigiamas nuteistojo elgesio pokytis yra pakankamas tik bausmės atlikimo tipo pakeitimui, tačiau ne lygtinio paleidimo taikymui. Tuo tarpu tik ilgalaikis, nuoseklus ir teigiamas nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje, gali sudaryti pagrindą lygtinio paleidimo taikymui.

Nuteistasis pažymi, kad yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kuomet gali būti sprendžiamas jo lygtinio paleidimo klausimas. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vadovaujantis BVK 82 straipsniu, yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismas kiekvienu atveju individualiai vertina ar nuteistojo elgesys yra tiek pakitęs, kad paleistas lygtinai nuteistasis nedarys nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų ir toliau tinkama linkme koreguos savo elgesį ne struktūruotoje aplinkoje. Be to, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, atsižvelgiant į visą paskirtą bausmę, bei vyraujančius dinaminius kriminogeninius veiksnius, dar negalima daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas. Aptartos neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, teismo vertinimu neleidžia spręsti, jog dabartinėje pataisos stadijoje lygtinio paleidimo instituto taikymas jau būtų efektyvus, o asmens probacija būtų sėkminga, tik ilgalaikės ir kryptinai teigiamos nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamų veiksnių įtaką jo elgesiui, dinaminių kriminogeninių veiksnių mažinimas, gali sudaryti pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, kas šiuo metu nėra nustatyta.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus ir nėra nustatyta materialiojo pagrindo egzistavimo lygtinio paleidimo taikymui, todėl nuteistojo H. S. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo H. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam H. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.

Teisėja Gabrielė Kaktienė