- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-13
- Bylos Nr.
- 1S-57-1023/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20626-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaida Baumilė, Danutė Giačaitė, Daina Dyburienė
- Nuteistasis
- H. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainos Dyburienės ir Danutės Giačaitės,
nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo H. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. sausio 16 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo H. S. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. LK-N-1008 netaikyti nuteistajam H. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. H. S. nuteistas 2024 m. balandžio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 260 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.
2. Bausmės pradžia – 2025 m. sausio 2 d., bausmės pabaiga – 2027 m. kovo 31 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2025 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. LK-N-1008 nutarta netaikyti nuteistajam H. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tokį sprendimą Komisija motyvavo tuo, kad stebimas nusikaltimų modelis (su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu susiję nusikaltimai), teisminio proceso metu nuteistasis savo kaltę kategoriškai neigė, teigdamas kad kokainą turėjęs išimtinai savoms reikmėms, šiuo metu savo kaltės neneigia, tačiau ją švelnina ir randa save pateisinančių aplinkybių (liga). Komisija nurodė, jog rekomenduotina ir toliau skatinti dalyvavimą psichoedukacinėse priklausomybių prevencijos programose, siekiant ilgalaikio elgesio stabilumo, taip pat svarbu toliau stiprinti nuteistojo savianalizės įgūdžius. Nustatytas savianalizės ir problemų sprendimo įgūdžių trūkumas, kuris prisidėjo prie nusikalstamų veikų vykdymo, išlieka vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatyta daug kriminogeninių dinaminių veiksnių, kurie šiai dienai dar yra aktualūs, reikšmingų apsauginių veiksnių nenustatyta.
4. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, nuteistasis H. S. pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas 2026 m. sausio 16 d. nutartimi nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo atmetė. Teismas nutartyje konstatavo, kad dar negalima daryti išvados, jog nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas. Neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės neleidžia spręsti, jog dabartinėje pataisos stadijoje lygtinio paleidimo instituto taikymas jau būtų efektyvus, o asmens probacija būtų sėkminga, tik ilgalaikės ir kryptinai teigiamos nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamų veiksnių įtaką jo elgesiui, dinaminių kriminogeninių veiksnių mažinimas, gali sudaryti pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, kas šiuo metu nėra nustatyta.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis H. S. skunde Kauno apygardos teismui prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 16 d. nutartį ir Komisijos 2025 m. gruodžio 19 d. nutarimą, bei taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos.
6. Skunde nuteistasis:
6.1. nurodo, kad 2025 m. lapkričio 11 d. vertinimo metu jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, riziką vertinant vidutine, yra nepakitęs nuo pirminio vertinimo. 2025 m. lapkričio 11 d. vertinimo išvada neatitinka kitų duomenų esančių byloje. 2025 m. lapkričio 11 d. vertinimo metu nuteistasis net nebuvo laisvės atėmimo vietoje, nes buvo reabilitacijoje Birštone. Jam paskambino psichologė, pakalbėjo maždaug 2-3 minutes. Pokalbis buvo malonus, buvo kalbama daugiau bendro pobūdžio temomis, jokie testai nebuvo daryti. Pažymi, kad nutartyje nurodyti argumentai yra susiję tik su tuo, kad jam išlieka vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nėra nurodyta jokių argumentų, kurie paneigtų kitos alternatyvios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos buvimą, t. y. jog jis yra padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.
6.2. teigia, kad 2025 m. lapkričio 11 d. vertinime nurodyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra akivaizdžiai nepriskirtini nuteistajam, nes tai prieštarauja ankstesniems vertinimams, o ir jokių duomenų, kurie juos patvirtintų nėra. Nuteistojo požiūris į narkotikų vartojimą yra visiškai priešingas nei nurodoma vertinime, nes jo bylai dar esant ikiteisminio tyrimo stadijoje jis kreipėsi į Priklausomybės ligų centrą dėl gydymosi, savanoriškai lanko anoniminių alkoholikų/narkomanų klubą. Laisvės atėmimo vietoje yra periodiškai tikrinimas dėl draudžiamų medžiagų vartojimo ir nei karto jo testai nebuvo teigiami. Jeigu būtų priešingai, tokie duomenys butų užfiksuoti jo asmens byloje. Pripažįsta, kad anksčiau vartojo narkotines medžiagas, tačiau šiuo metu jo priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų rizika vertinama kaip žema, be to ir toliau dalyvauja tos krypties resocializacijos priemonėse, kaip ir priemonėse, susijusiose su savianalizės ir problemų sprendimo įgūdžių lavinimu.
6.3. pažymi, kad visą gyvenimą dirbo, turėjo nuosavą verslą, iki nuosprendžio paskutinius penkerius metus dirbo vienoje darbovietėje – UAB „(duomenys neskelbtini)“, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu į bylą yra pateikęs savo ir sutuoktinės pajamų deklaracijos, kurios patvirtina apie jų šeimos daugiau nei pakankamus legalius pragyvenimo šaltinius ir pajamas. Niekada nepriklausė ir nepriklauso jokiai asocialiai grupei, nusikaltimą padarė vienas, o ir duomenų apie priklausymą kokiai nors grupei byloje nėra. Atlikdamas paskirtą laisvės atėmimo bausmę, savo iniciatyva ir tikslingai per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką siekė individualių resocializacijos tikslų, kas leidžia daryti išvadą, jog yra padaręs akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Sugeba nurodyti savo kriminogeninius poreikius ir apsauginius veiksnius, yra įvykdęs visas nuteistojo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, skirtas kriminogeniniams poreikiams mažinti ir apsauginiams veiksniams stiprinti, sugeba apibūdinti jų panaudojimo tikslus, turinį, įvardyti asmeninį taikytų priemonių poveikį ir naudą, atitinka 2-ąjį, 3-ąjį ir 4-ąjį pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kriterijus, neturi galiojančių drausminių nuobaudų (nebaustas) ir neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių už bausmės atlikimo metu padarytus administracinius nusižengimus.
6.4. Atkreipia dėmesį, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad tarp įvykdytų nusikalstamų veikų yra 10 metų tarpas, kuomet nuteistasis nebuvo patekęs į teisėsaugos akiratį ir tai rodo, jog jis geba laikytis visuomenėje priimtų normų ir nenusikalsti. Nuteistasis nuosekliai švelnino bausmės atlikimo sąlygas: nuo 2025-05-16 nuteistasis bausmę atliko lengvojoje grupėje, o nuo 2025-08-01 nuteistasis perkeltas į atviro tipo bausmių atlikimo vietą. Nuteistasis yra įsitraukęs į resocializacijos procesą, bausmės metu dirba (nors asmeniui nustatytas 55 proc. nedarbingumo lygis), turi pateikęs pažymą apie galimą darbo vietą po bausmės atlikimo ar lygtinio paleidimo taikymo atveju, neturi skolų, palaiko socialinius ryšius su šeima. Elgesys bausmės atlikimo metu teigiamas - nuteistasis baustas nebuvo, skatintas taip pat nebuvo, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras prašė skundą atmesti. Nurodė, jog apylinkės teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta, bei motyvuota.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nuteistojo H. S. skundas atmetamas.
8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be kita ko, nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumo vertinimas taip pat yra svarbus sprendžiant dėl to, ar nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.
9. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis H. S. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nuteistojo H. S. skundas dėl Komisijos nutarimo buvo atmestas, yra pagrįsti, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį pagrindo nėra.
10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis H. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau, priešingai nei teigiama skunde, įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų H. S. šiuo metu neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
11. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, akcentuojamais ir nuteistojo skunde, apygardos teismui nekyla. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka, kad nuteistojo elgesio korekcijoje yra teigiamų pokyčių, tai įvertinta ir pataisos įstaigos administracijos: nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę stengėsi dirbti, šiuo metu bausmę atlieka atviro tipo pataisos įstaigoje, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, priklausomybių prevencijos programose, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, lygtinio paleidimo atveju turėtų pastovią gyvenamąją vietą, taip pat ir darbo vietą, palaiko ryšius su artimaisiais, nebaustas drausmine tvarka, laikosi įstaigoje nustatytos vidaus tvarkos. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teigiamai H. S. charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai yra jau pasiekti. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Vertinamuoju atveju, aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad vien tik aukščiau išvardintų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų nepakanka spręsti, kad nuteistajam jau gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Be to, aplinkybės susijusios su artimaisiais egzistavo ir nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, narkotinės medžiagos buvo rastos jo ir žmonos namuose, į kuriuos jis šiuo metu vyksta trumpalaikių išvykų, tačiau tai jo nuo nusikalstamos veikos padarymo nesustabdė ir neatgrasė, o tai leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryšiai (nusikalstamos veikos padarymo metu buvo vedęs), gyvenamoji vieta (nuteistasis nusikalstamą veiką padarė – narkotines medžiagas laikė savo gyvenamojoje vietoje) ir darbo turėjimas (dirbo ir nusikalstamos veikos padarymo metu) analizuojamu atveju yra tokios reikšmingos aplinkybės, kurių egzistavimas leistų daryti išvadą, jog laisvėje H. S. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pastebėtina, kad nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo laisvės atėmimo vietoje, taigi nuteistojo padėtis, atsižvelgiant į aptartas teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pastangas, jau yra palengvinta kaip tai numato BVK 32-36 straipsnių nuostatos.
12. Atkreiptinas skundą pateikusio asmens dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, turi būti įvertinti ne vien nuteistąjį teigiamai charakterizuojantys duomenys, tačiau jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma, kuri betarpiškai apima ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, turimas drausmines nuobaudas, kriminogeninius rizikos veiksnius ir kitas nuteistojo resocializacijai įtakos turinčias aplinkybes. Iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad H. S. rizika pakartotinai nusikalsti įvertinta kaip vidutinė. Byloje nustatytos aplinkybės suteikia pagrindą spręsti, kad per bausmės atlikimo laiką nebuvo nustatyta pakankamo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo, ir tai rodo, jog nuteistojo pastangos koreguojant elgesį nebuvo pakankamos. Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje.
13. Tai, kad nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina H. S. socialinio tyrimo išvadoje išdėstyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai ir nors nuteistasis savo skunde nurodo, kad jam nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra neatitinkantys jo bylos medžiagos, tačiau apygardos teismas su tuo nesutinka. Nustatyta, kad nuteistajam nustatyti šie kriminogeniniai veiksniai: nuteistasis turi mažą/nestabilią darbo patirtį, neturi darbinių įgūdžių, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, piktnaudžiavimas narkotikais, ambivalentiška motyvacija nutraukti narkotikų vartojimą, narkotikų vartojimas ir įsigijimas yra pagrindinė veikla, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus, būdingas konkretus/nelankstus mąstymas, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės /bendruomenei atžvilgiu. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek H. S. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Iš nustatytų dinaminių veiksnių kiekio (net 19 dinaminių kriminogeninių veiksnių), darytina išvada, kad jie turi įtakos nuteistojo kriminogeniniam elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Analizuojamu atveju, aptartos aplinkybės ir nuteistojo elgesys bei mąstymas bausmės atlikimo metu neleidžia daryti patikimos išvados, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir savo gyvenimo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. Iš nuteistojo skunde nurodytų motyvų matyti, kad jis nesutinka su jam nustatytais kriminogeniniais veiksniais, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Šiuo aspektu aktualu pažymėti, kad pagal BVK 85 straipsnio 2 dalį, Lygtinio paleidimo komisija <...>, apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba jo netaikyti. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimo, įvertina, ar Lygtinio paleidimo komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos. Taigi socialinio tyrimo išvada yra vienas pagrindinių dokumentų, kurį Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija ir teismas vertina spręsdami klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo. Aptariamu atveju pirmiau nurodytos nuteistojo skunde minimos aplinkybės yra nustatytos 2025 n. rugsėjo gruodžio 1 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-22-7306, kuri buvo parengta vadovaujantis aprobuota vertinimo metodika, atsižvelgus į nuteistojo elgsenos stebėsenos bausmės atlikimo metu, interviu/pokalbio rezultatus, informaciją apie nuteistojo kriminalinį elgesį. Abejoti šioje išvadoje pateiktos informacijos objektyvumu, vertinimą atlikusio specialisto kvalifikacija, teismas neturi pagrindo.
14. Pažymėtina, kad H. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka už vienos sunkios nusikalstamos veikos padarymą. Nuteistasis bausmę atlieka už disponavimą narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, tai jo 2 teistumas. Savo kaltės dėl psichotropinių medžiagų platinimo nepripažįsta, kokainą nurodo turėjęs išimtinai savo reikmėms. Nusikaltimas, už kurį atlieka bausmę, yra sunkesnis palyginus su ankstesniais teisės pažeidimais. Šie duomenys rodo, kad ankstesniu nuosprendžiu (taip pat susijusiu su narkotinėmis medžiagomis pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį) jam skirta švelnesnio pobūdžio bausmė (bauda) pakankamos teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo. Šių aplinkybių visuma suponuoja pagrįstą išvadą, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas, už kurio padarymą jis šiuo metu atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, nebuvo atsitiktinio pobūdžio, stebimas nusikalstamų veikų modelis. Atsižvelgtina ne tik į nuteistojo kriminalinę istoriją, bet taip pat ir į socialinio tyrimo išvadą, kad nuteistojo pokalbio su specialistais metu stebimas atlaidus požiūris į savo elgesį, įstatymus, bei bendras elgesio taisykles, be to, stebimas narkotinių medžiagų vartojimo problemos minimalizavimas. Įvertintina, kad nuteistasis Lietuvoje neturėjo pastovios darbinės veiklos, jo darbiniai santykiai su pertraukomis, nuteistasis baigė tik vidurinę mokyklą, niekur daugiau nesimokė, profesijos neįgijo, tačiau nevertina to kaip problemos ir taip neužtikrino finansinio stabilumo, todėl apygardos teismui akivaizdu, jog nusikalstamų veikų darymas (narkotinių medžiagų laikymas turint tikslą jas patinti) buvo siekiant gauti finansinės naudos. Nors skunde nurodoma, jog nuteistasis paleistas lygtinai siekia dirbti ir bus įdarbintas, tačiau, kaip jau minėta nuteistojo oficiali darbinė patirtis yra nepastovi, jis neturi profesijos, įkalinimo įstaigoje nesimoko, kas neleidžia teigti, jog išėjęs į laisvę, jis tęs darbinę veiklą. Nurodytos aplinkybės duoda teismui pagrindą manyti, kad šiuo metu lygtinis paleidimas ir probacijos taikymas nuteistajam nepasiektų savo tikslo.
15. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau pritartina apylinkės teismo argumentui, jog ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Nagrinėjamu atveju likusioji neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, vertinant ją paskirtos bausmės dydžio kontekste, šiuo atveju vis dar yra pakankamai ženkli. Nepaneigiant bausmės paskirties, nuteistasis asmuo dėl savo padarytų teisei priešingų veiksmų turi patirti tam tikrus apribojimus, o nepatogumai kylantys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiami, tačiau būtini siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Svarbu ir tai, kad pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas taip pat gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą. Taigi, įvertinus ir šiuos argumentus kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, kol kas nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
16. Aukštesnysis teismas įvertinęs visus byloje esančius duomenis, skundžiamą nutartį bei skundo argumentus, sutikti, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra neteisingos ir nepagrįstos, neturi pagrindo ir atkreipia dėmesį į tai, kad H. S. savo skunde akcentuoja tik nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą pagrindžiančias aplinkybes. Akivaizdu, kad apylinkės teismas nagrinėdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, vertino tiek nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, tiek – neigiamai, ir įvertinęs lygtiniam paleidimui reikšmingų duomenų visetą, padarė pagrįstą išvadą, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos H. S. dar negali būti taikomas, su kuo visiškai sutinka ir aukštesnysis teismas.
17. Įvertinus tai, kas paminėta, aukštesnysis teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos 2025 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. LK-N-1008 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 16 d. nutartis kaip teisėta ir pagrįsta paliekama nepakeista, o nuteistojo H. S. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo H. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 16 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.