- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-07
- Bylos Nr.
- e2S-94-368/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02784-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Pareiškėjas
- A. Z.-M.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. Z.-M. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-6082-715/2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja A. Z.-M. kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-7362-344/2018, kurioje 2018 m. lapkričio 28 d. buvo priimtas teismo įsakymas dėl 180129,08 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą ir 775,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreditoriaus A. A. naudai iš skolininkės UAB „Kustata“. Nurodė, jog 2018 m. lapkričio 28 d. teismo įsakymas įtakoja jos kaip UAB „Kustata“ akcininkės teises, nes priteista skola neegzistuoja arba egzistuoja tik iš dalies, tad priėmus nepagrįstą teismo įsakymą bendrovė tampa faktiškai nemoki, o jos akcijos nuvertėja. Nurodė, jog A. A. buvo ilgametis UAB „Kustata“ vadovas ir vienintelis akcininkas. 2012 m. balandžio 25 d. dalis akcijų buvo perduota pareiškėjos tėvui P. Z., kuris akcijas perleido jai. Nors šiuo metu įmonei vadovauja K. B., faktinis vadovas yra A. A.. 2018 m. spalio 30 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi nuspręsta pradėti juridinio asmens ir jo vadovo tyrimą. Pareiškėja nurodo, jog kreditorius A. A. pasinaudojo teismo įsakymo institutu, nes jo priėmimui nereikia pateikti jokių skolą pagrindžiančių įrodymų, todėl iš UAB „Kustata“ buvo priteista tariama skola. Taip pat pareiškėja papildomai paaiškino, jog 2019 m. balandžio 24 d. jos tėvas P. Z. dalyvavo UAB „Kustata“ visuotiniame susirinkime, kuriame buvo atneštas ir perskaitytas 2018 m. lapkričio 28 d. teismo įsakymas, tačiau kopijos buvo neleista pasidaryti. Pasidomėjus antstolio kontoroje, sužinojo, kad priverstinis skolos išieškojimas pagal teismo įsakymą nėra pradėtas, todėl pamanė, kad teismo įsakymas yra apgaulingas ir jog juo tiesiog daromas psichologinis spaudimas mažą akcijų dalį turinčiam akcininkui. Kad teismo įsakymas yra realus ir jau pateiktas priverstiniam vykdymui, sužinojo 2019 m. rugpjūčio mėn. per evarzytines.lt svetainę.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo UAB „Kustata“ prašė pareiškėjos A. Z.-M. prašymą atmesti. Nurodė, jog UAB „Kustata“ skola A. A. susidarė dėl 2009 m. ir 2011 m. sudarytų pirkimo-pardavimo sandorių, pagal kuriuos buvo laiku neatsiskaityta, taip pat dėl akcininko A. A. įmonei paskolintų lėšų. Skolos sumos buvo įtrauktos į bendrovės buhalterinę apskaitą, su kreditoriumi buvo pasirašomi skolos suderinimo aktai, tad skola buvo priteista teisėtai ir pagrįstai. Bendrovė buvo ir yra moki, dirba pelningai, tad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog jos akcijos nuvertėjo. Pareiškėja nepagrįstai teigia, jog apie teismo įsakymą sužinojo tik 2019 m. rugpjūčio mėnesį, nes 2019 m. balandžio 24 d. vykusiame UAB „Kustata“ eiliniame akcininkų susirinkime, kuris patvirtino 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinį, akcininkai buvo informuoti apie teismo įsakymą dėl 180129,08 Eur skolos priteisimo kreditoriui A. A.. Susirinkime dalyvavo pareiškėjos įgaliotas asmuo – P. Z., kuris pasidarė teismo įsakymo kopiją, tad pareiškėja yra praleidusi 3 mėnesių terminą prašymo pateikimui.
3. Suinteresuotas asmuo A. A. su prašymu atnaujinti procesą nesutiko. Nurodė, jog skola buvo priteista pagrįstai – ji buvo susidariusi pagal 2009 m. birželio 23 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, 2011 m. gruodžio 23 d. pirkimo pardavimo sutartį, 2013 m. sausio 2 d. Paskolos sutartį. 2018 m. vasario 28 d. duomenimis, skolininkė UAB „Kustata“ buvo skolinga kreditoriui A. A. 180129,08 Eur. Kreditorius 2018 m. vasario 15 d., 2018 m. kovo 31 d., 2018 m. balandžio 3 d. raštais reikalavo grąžinti skolą. Siekiant išvengti teisminio nagrinėjimo, buvo bandoma sudaryti taikos sutartį ir ją patvirtinti teisme supaprastinto proceso tvarka. Teismui nepatvirtinus taikos sutarčių, kreditorius pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, o skolininkė, gavusi teismo įsakymą, jam neprieštaravo, nes skola buvo pagrįsta. Pareiškėja apie teismo įsakymą sužinojo 2019 m. balandžio 24 d. akcininkų visuotinio susirinkimo metu, nes pareiškėją susirinkime atstovavęs P. Z. telefonu pasidarė minėto įsakymo kopiją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi pareiškėjos A. Z.-M. prašymo netenkino ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-7362-344/2018.
Šalies argumentai
5. Teismas nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo praėjus beveik pusei metų nuo sužinojimo apie priimtą teismo įsakymą. Kadangi byloje nėra duomenų, jog pareiškėja būtų kreipusis į teismą ar kitaip bandžiusi išsiaiškinti aplinkybę, ar teisme iš tikro yra priimtas teismo įsakymas, todėl teismas padarė išvadą, jog pasyvus pareiškėjos elgesys šiuo atveju negali būti pateisinamas, o pareiškėjos subjektyvus įsitikinimas, jog teismo įsakymas yra apgaulingas ir iš tikro neegzistuoja, nelaikytinas svarbia termino praleidimo priežastimi. Nenustatęs jokių svarbių objektyvių praleidimo priežasčių, teismas laikė, jog prašymas pateiktas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Dėl pareiškėjos nurodyto proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto pagrindo, t. y. jog sprendimu nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, teismas nurodė, jog civilinė byla Nr. L2-7362-344/2018 buvo užvesta pagal kreditoriaus A. A. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir skolos priteisimo iš skolininkės UAB „Kustata“. Skolininkė - juridinis asmuo, kuris yra savarankiškas teisinių santykių subjektas, turintis teisinį veiksnumą ir teisnumą, todėl teismas sprendė, kad 2018 m. lapkričio 28 d. teismo įsakymo išdavimo metu, pareiškėja nebuvo ir negalėjo būti įtraukta į bylą trečiuoju ar suinteresuotu asmeniu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja A. Z.-M. prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą tenkinti. Atskirąjį skundas grindžia šiais esminiais argumentais:
7.1. Nesutinka, jog apie priimtą teismo įsakymą sužinojo 2019-04-24, kadangi minėto teismo įsakymo kopija jai, kaip įgaliotam atstovui įteikta nebuvo. Garso įraše, kuriuo teismas vadovaujasi, aiškiai užfiksuota, kad teismo įsakymo kopija jo atstovui nebuvo pateikta. Be to, iš 2019-04-24 UAB „Kustata“ visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės matyti, kad klausimas dėl skolos A. A. priteisimo ir šios aplinkybės aptarimo į susirinkimo darbotvarkę nėra įtrauktas. Kreditorius teismo įsakymą vykdymui pateikė tik 2019-05-13. Šią informaciją iš antstolio gavo tik 2019-11-06. Tai reiškia, kad pateikti teismo įsakymą vykdymui kreditorius delsė apie pusę metų, todėl logiška, kad pareiškėja susidarė nuomonę, jog toks įsakymas neegzistuoja ir buvo naudojamas tik kaip spaudimo priemonė mažajai akcininkei. Pareiškėja nepraleido CPK 368 str. 1 d. nustatytų terminų.
7.2. Nepagrįstai teismas sprendė, kad akcininkė neįrodė, jog teismo įsakymas pažeidė jos teises, taip pat, kad įstatymas nenumato galimybės prieštaravimus reikšti ne skolininkui procese. Teismo sprendimas plačiąja prasme turi būti ne tik teisėtas (CPK 263 str.), bet ir teisingas. Nagrinėjamu atveju esant akivaizdžiai bendrai kreditoriaus ir skolininko vadovo veiklai patvirtinant visiškai ar iš dalies neegzistuojantį (ši aplinkybė nustatyta Telšių apylinkės teismo 2018-08-03 nutartimi) kreditoriaus reikalavimą negali būti laikomas teisingu sprendimu, todėl naikintinas vien dėl šios priežasties. Jokių pirminių mokėjimų ir apskaitos dokumentų dėl susidariusio A. A. kreditoriaus reikalavimo į bylą nėra pateikta, todėl įvairūs skolos suderinimo aktai ar susitarimai, kuriuos sudaro K. B. ir A. A., apskritai neįrodo jokių aplinkybių ir juo labiau skolos egzistavimo.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į A. Z.-M. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties kreditorius A. A. prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
8.1. Pareiškėjos įgaliotas asmuo P. Z. su teismo įsakymu, priimtu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų civilinėje byloje Nr. L2-7362-344/2018, buvo supažindintas dar 2019 m. balandžio 24 d. vykusio skolininko bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo metu. Teismo įsakymas buvo parodytas P. Z., ir jis jį perskaitė. Dėl to, pareiškėja jau 2019 m. balandžio 24 d. turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias ginčijamą proceso atnaujinimo pagrindą, ir jos prašymas atnaujinti procesą, pateiktas 2019 m. spalio 16 d., buvo paduotas jau praleidus CPK 368 str. 1 d. nustatytą terminą, todėl negalėjo būti tenkinamas. Dėl to, aplinkybė, kad kreditorius vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti po beveik pusės metų, šiuo atveju neturi turėti jokios įtakos ir negali pateisinti pareiškėjos subjektyvaus įsitikinimo, jog teismo įsakymas esą buvo apgaulingas ir iš tikro neegzistavo.
8.2. Skolininko skola kreditoriui buvo susidariusi ir negrąžinama dar nuo 2012 m. (išskyrus įsipareigojimą pagal paskolos sutartį). Be to, skolininkas ne kartą buvo patvirtinęs skolos egzistavimą bei galutinę skolos sumą, t. y. 180 129,08 Eur. Dėl to, akivaizdu, jog teismo įsakymas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų civilinėje byloje Nr. L2-7362-344/2018 buvo priimtas pagrįstai ir nėra jokio pagrindo jam naikinti.
9. Atsiliepimu į A. Z.-M. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties skolininkė UAB „Kustata“ prašo skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
9.1. UAB „Kustata" skola A. A. susidarė dėl 2009 m. ir 2011 m. sudarytų žemės pirkimo-pardavimo sandorių, pagal kuriuos nebuvo laiku atsiskaityta, taip pat dėl akcininko A. A. bendrovei paskolintų lėšų. Šios skolos ne tik buvo įtrauktos į bendrovės buhalterinę apskaitą, bet ir kasmet buvo atvaizduojamos bendrovės finansinėje atskaitomybėje. Su kreditoriumi buvo pasirašomi skolos suderinimo aktai, t. y. dėl skolos buvimo ir dydžio eilę metų nekilo jokių abejonių ar ginčų. Kreditorius A. A. ne kartą kreipėsi į bendrovę dėl skolos grąžinimo. Skola buvo pripažįstama, bet apmokėti ją galimybių nebuvo. Kai kreditorius kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, bendrovė nepareiškė prieštaravimų, nes jų ir negalėjo pareikšti, kadangi ne kartą buvo patvirtinusi egzistuojančią skolą, kuri sutapo su prašoma priteisti suma. Todėl teismo įsakymas buvo visiškai teisingas ir teisėtas.
9.2. Teismas padarė teisingas išvadas, kad pareiškėja praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, nes apie 2018-11-28 teismo įsakymą jos atstovas sužinojo 2019-04-24, o į teismą ji kreipėsi tik 2019-10-16. Taip pat pastebėtina, kad pareiškėjos įgaliotas asmuo P. Z. kituose teisminiuose procesuose yra patvirtinęs, kad apie UAB “Kustata" skolą A. A. jis žinojo jau nuo 2012 metų.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Byloje nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. lapkričio 28 d. priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-7362-344/2018, kuriuo priteista 180129,08 Eur skola kreditoriui A. A. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2018-12-28. Iš suinteresuoto asmens UAB „Kustata“ pateikto garso įrašo, Akcininkų registravimo sąrašo nustatyta, jog 2019 m. balandžio 24 d. vyko UAB „Kustata“ eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu dalyvavo A. Z.-M. įgaliotas asmuo P. Z.; susirinkimo metu buvo kalbama apie minėtą teismo įsakymą ir P. Z. susipažino su teismo įsakymu. Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo 2019-10-16.
13. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei tuos pagrindus taikant neformaliai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).
14. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.
15. Proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Šiuo institutu siekiama, kad visi teismų priimti sprendimai būtų teisėti, tačiau teismų sprendimai tikrinami tik konkrečiais įstatymo numatytais atvejais, t. y. pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos civilinio proceso įstatyme nustatytos šios išnagrinėtos civilinės bylos proceso atnaujinimo privalomos sąlygos: 1) civilinė byla turi būti užbaigta; 2) pareiškėjas turi būti dalyvaujantis byloje asmuo; 3) turi egzistuoti įstatyme įtvirtintas konkretus proceso atnaujinimo pagrindas; 4) pareiškėjas neturi būti praleidęs CPK 368 straipsnyje nustatyto termino kreiptis su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, teismas turi atsisakyti atnaujinti procesą.
16. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Taigi, šio straipsnio 1 dalis nustato prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino pradžios momentą. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).
17. Prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką reglamentuoja CPK 370 str. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų stadijų: 1) sprendžiamas prašymo priėmimo klausimas (CPK 370 str. 1 d.); 2) nagrinėjamas prašymas dėl proceso atnaujinimo (CPK 370 str. 2–3 d.); 3) atnaujinta byla nagrinėjama pakartotinai (CPK 370 str. 4 d.). Pažymėtina, kad sprendžiant prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą teismas CPK 370 str. 1 d. nustatyta tvarka atitinkamai tikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 str. nustatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus turinio ir formos aspektu, ar jis apmokėtas žyminiu mokesčiu. Tuo atveju, jei pateiktas prašymas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba už jį nesumokėtas žyminis mokestis, taikomas trūkumų šalinimo institutas; jeigu yra CPK 137 str. 1 d. 1, 2, 7 ir 8 punktuose išvardyti pagrindai, teismas prašymą atnaujinti procesą atsisako priimti (CPK 370 str. 1 d.). Iki prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo, šio prašymo pagrįstumas nevertinamas. Tik tada, kai prašymas atnaujinti procesą yra priimtas, teismas sprendžia dėl prašymo pagrįstumo, t. y. CPK 366 str. 1 d. išvardintų pagrindų buvimo, taip pat vertina, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 str. nustatyto termino (CPK 370 str. 2–3 d.).
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (geras šeimos tėvas), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2013 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).
19. Atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje nėra ginčo, jog apeliantė praleido įstatymo nustatytą terminą, per kurį ji turėjo kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, todėl sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, būtina išsiaiškinti, ar nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu, t. y. „jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų“. Pažymėtina, jog prašymu atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymui dėl proceso atnaujinimo apeliantė nurodė aplinkybes, jog apie 2018 m. lapkričio 28 d. Telšių apylinkės teismo priimtą teismo įsakymą sužinojo 2018 m. rugpjūčio mėnesį. Taip pat nurodė, jog 2018 m. lapkričio 28 d. teismo įsakymas įtakoja jos kaip UAB „Kustata“ akcininkės teises, nes priteista skola neegzistuoja arba egzistuoja tik iš dalies, tad priėmus nepagrįstą teismo įsakymą bendrovė tampa faktiškai nemoki, o jos akcijos nuvertėja. Teigė, jog A. A. buvo ilgametis UAB „Kustata“ vadovas ir vienintelis akcininkas. 2012 m. balandžio 25 d. dalis akcijų buvo perduota pareiškėjos tėvui P. Z., kuris akcijas perleido jai. Nors šiuo metu įmonei vadovauja K. B., faktinis vadovas yra A. A..
20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apie 2018 m. lapkričio 28 d. priimtą teismo įsakymą, buvo žinoma pareiškėjos atstovui P. Z. dar 2019-04-24 dieną. Iš suinteresuoto asmens UAB „Kustata“ pateikto garso įrašo, Akcininkų registravimo sąrašo nustatyta, jog 2019 m. balandžio 24 d. vyko UAB „Kustata“ eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu dalyvavo A. Z.-M. įgaliotas asmuo P. Z.; susirinkimo metu buvo kalbama apie minėtą teismo įsakymą ir P. Z. susipažino su teismo įsakymu. Pareiškėja prašyme pirmosios instancijos teismui nurodo aplinkybes, kad ji manė, jog teismo įsakymas neegzistuoja, nes pateikti teismo įsakymą vykdymui kreditorius delsė apie pusę metų, todėl logiška, kad pareiškėja susidarė nuomonę, jog toks įsakymas neegzistuoja ir buvo naudojamas tik kaip spaudimo priemonė mažajai akcininkei. Atskirajame skunde papildomai nurodo, kad iš 2019-04-24 UAB „Kustata“ visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės matyti, kad klausimas dėl skolos A. A. priteisimo ir šios aplinkybės aptarimo į susirinkimo darbotvarkę nėra įtrauktas. Šiuos apeliantės argumentus, apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai.
21. Nežiūrint į tai, kad klausimas dėl skolos A. A. priteisimo į 2019-04-24 UAB „Kustata“ visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę nėra įtrauktas, tačiau byloje nustatyta, jog 2019 m. balandžio 24 d. vyko UAB "Kustata" eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu dalyvavo A. Z.-M. įgaliotas asmuo P. Z.; susirinkimo metu buvo kalbama apie minėtą teismo įsakymą ir P. Z. susipažino su teismo įsakymu. To neneigia ir pati apeliantė, tik nurodo, kad neva supratusi, jog teismo įsakymas neegzistuoja, nes jis pusę metų nebuvo pateiktas antstoliui vykdyti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad apeliantės atstovui P. Z. ir pačiai apeliantei apie galimai pažeistas teises buvo žinoma dar 2019 m. balandžio 24 d., todėl ji suprato, arba turėjo suprasti, jog praleidusi įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti bei nesant svarbių priežasčių, ji praras teisę siekti galimai pažeistų teisių gynimo vadovaujantis proceso atnaujinimo institutu. Tačiau tiek prašyme atnaujinti procesą, tiek atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, nesudaro teisinio pagrindo teigti, jog įstatymu nustatytas 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra teisinio pagrindo.
22. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties motyvais, jog kai proceso šalis yra uždaroji akcinė bendrovė, jos akcininkai įprastai nėra traukiami į bylą trečiaisiais ar suinteresuotais asmenimis. Todėl ir 2018 m. lapkričio 28 d. teismo įsakymo išdavimo metu, pareiškėja nebuvo ir negalėjo būti įtraukta į bylą trečiuoju ar suinteresuotu asmeniu dėl ko apeliantė prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Nors pareiškėja nurodė, jog jos teisėms ir interesams minėtas teismo įsakymas pakenkė, nes įmonė tapo nemoki, sumažėjo turto, bet byloje esantys duomenys nepatvirtina šio fakto. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog įmonė dirba pelningai, ką patvirtina UAB „Kustata“ 2019-09-30 Pelno (nuostolių) ataskaita, o teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie tai, jog įmonei būtų inicijuota bankroto ar restruktūrizavimo procedūra. Tad vertinti pirmosios instancijos padarytų išvadų kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.
23. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus konstatuoja, kad šie argumentai teisinės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui reikšmės neturi, todėl atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jos keisti ar naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Palikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 12 d nutartį nepakeistą.