Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-10-26 · Administracinė byla Nr. eI2-5415-423/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-26
Bylos Nr.
eI2-5415-423/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00772-2021-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Asta Urbonienė (pirm.)
Pareiškėjas
V. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Advokatai
Egidijus Storpirštis
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-5415-423/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00772-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.2.3.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 26 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Rasai Ganienei,dalyvaujant pareiškėjo V. J. atstovui advokatui Egidijui Storpirščiui,

atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei B. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK, atsakovės atstovas), 500 Eur neturtinės žalos ir 960 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Skunde bei teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, kad 2020-12-22 nutarimu Kauno apygardos teismas, apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą Nr. AN-580-813/2020, panaikino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020-11-03 nutartį bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K. 2020-07-15 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną prieš V. J. nutraukė. Administracinio nusižengimo teiseną dėl V. J. inicijavo Kauno AVPK policijos pareigūnai R. Š. ir T. V., o tyrimą atliko ir sprendimą priėmė Kauno AVPK policijos pareigūnė K. K.. Administracinėn atsakomybėn pareiškėjas buvo patrauktas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę naudojosi mobiliojo ryšio telefonu rankomis. Kauno AVPK 2020-07-15 nutarimu Nr. 20-ANR-N-13998-2020 jis buvo nubaustas 75 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas minėtame 2020-12-22 nutarime konstatavo, kad policijos pareigūnai nesiėmė jokių papildomų priemonių įvykio vietoje surinkti reikšmingus bylai duomenis, galinčius patvirtinti jų nurodomas aplinkybes, nors pažeidimo faktą vairuotojas neigė. Negana to, jie, net ir žinodami, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutinka su jam surašytu administracinio nusižengimo protokolu, nei tą pačią, nei kitą dieną nesurašė tarnybinių pranešimų, kuriuose būtų detaliai užfiksavę visas bylai reikšmingas aplinkybes. Tarnybiniai pranešimai surašyti praėjus 19 dienų po užfiksuoto administracinio nusižengimo. Juose nėra itin detaliai atskleistos galimo nusižengimo padarymo aplinkybės. Be to, administracinio nusižengimo bylą tyrusiai pareigūnei nebuvo pateikti nei tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus, nei pareigūno R. Š. „bodycam“ prietaiso Nr. BOFI EC57E848 vaizdo įrašai, nors šie duomenys būtų buvę labai svarus įrodymas, galėjęs išsklaidyti abejones. Galimam pažeidėjui neigiant nusižengimą, policijos pareigūnai turėtų nedelsdami surinkti kitus pirminius duomenis (pvz., bent jau apžiūrėti jo mobiliojo ryšio telefoną (telefonus), nustatyti naudojamus numerius, išsiaiškinti, ar mobiliajame telefone, kuriuo naudojantis galimai buvo padarytas nusižengimas, galimas vienos ar dviejų SIM kortelių naudojimas, reikiamais atvejais net gauti skambučių išklotines ir pan.). Šioje byloje to nebuvo daroma. Dėl to Kauno apygardos teismas pripažino, kad šiuo atveju policijos pareigūnai pasyviai rinko duomenis dėl išsamaus administracinio nusižengimo atskleidimo, o bauda pareiškėjui buvo paskirta vien pasikliaujant policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, surašytuose nuo automobilio sustabdymo momento praėjus net 19 dienų, o vėliau, praėjus keliems mėnesiams, dar patikslintuose, nurodytomis įvykio aplinkybėmis.

Policijos pareigūnams R. Š., T. V., K. K. netinkamai atliekant pavestas pareigas renkant medžiagą dėl administracinio nusižengimo, atliekant tyrimą ir priimant neteisėtą sprendimą, pareiškėjas turėjo ištverti ilgą procesą bylą nagrinėjant policijoje, kurios 2020-07-15 priimtas nutarimas 2020-12-22 Kauno apygardos teismo nutarimu buvo panaikintas ir administracinio nusižengimo byla dėl pareiškėjo nutraukta, jo veikoje nenustačius administracinio nusižengimo požymių. Jei nuo pat pradžių policijos pareigūnai R. Š., T. V., K. K. būtų tinkamai atlikę tarnybines funkcijas, nebūtų pradėta administracinio nusižengimo teisena, pareiškėjui nebūtų reikėję gintis dėl nepadaryto nusižengimo, patirti turtinės žalos ir išlaidų, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą neteismine tvarka.

Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą neteisminėje institucijoje (policijoje), pareiškėjas patyrė išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti – 960 Eur. Šią sumą sudarė užmokestis pareiškėjo atstovui – advokatui už teiktas teisines konsultacijas, susipažinimą su bylos medžiaga, įrodymų rinkimą, užklausų, paaiškinimų ir prašymų teikimą, atstovavimą žodinio proceso tvarka.

Nepagrįstai apkaltas administracinio nusižengimo padarymu pareiškėjas buvo pažemintas, patyrė dvasinių išgyvenimų, ėmė nepasitikėti valstybės institucijomis ir pareigūnais, sugaišo daug asmeninio laiko. Šiuos veiksnius vertina kaip jam padarytą neturtinę žalą, kuriai atlyginti prašo priteisti 500 Eur. Prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Kauno AVPK atsiliepime bei atstovė teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko. Atkreipė dėmesį į tai, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėję teismai, vertindami analogiškus faktinius duomenis, priėmė skirtingus sprendimus. Kauno apylinkės teismas 2020-11-03 nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-412-1108/2020 nurodė, kad neturi pagrindo abejoti dėl pareiškėjo kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgdamas į tai teismas nusprendė, kad nėra pagrindo naikinti Kauno AVPK 2020-07-15 priimto nutarimo Nr. 20-ANR_N-13998-2020. Tačiau Kauno apygardos teismas 2020-12-22 nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-580-813/2020 nusprendė, kad byloje nebuvo pašalinti prieštaravimai, todėl vadovaudamasis nekaltumo prezumpcija bei in dubio pro reo principu, pagal kurį visos nepašalintos abejonės yra aiškinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, skundžiamą Kauno apylinkės teismo nutartį ir Kauno AVPK nutarimą dėl administracinės atsakomybės taikymo pareiškėjui panaikino.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinio nusižengimo bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu pagal įstatymą. Šiuo atveju tiek nutarimą priėmęs policijos pareigūnas, tiek pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu surinktus duomenis vertino kaip pakankamus pareiškėjo kaltei pagrįsti. Vien aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas nusprendė, jog minėtų duomenų nepakanka asmenį nubausti administracine tvarka, nesuteikia pagrindo preziumuoti, kad pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus.

Taip pat pabrėžtina, kad policijos pareigūno užfiksuotas pažeidimas yra pakankamas pagrindas asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą. Papildomai surinkti/nesurinkti duomenys yra fakultatyvūs ir negali nulemti administracinio nusižengimo tyrimo baigties. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas nuo pat pradžių laikėsi nuoseklios pozicijos, teigė nepadaręs jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, tačiau tokia pareiškėjo pozicija turėjo būti vertinama kritiškai, kaip gynybinė versija, ir negali būti pagrindu konstatuoti neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus.

Pagal kasacinio teismo praktiką ieškovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobūdžio žalą, tenka pareiga įrodyti pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas neįrodė neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų ir patirtos žalos dydžio, todėl atsakovės atsakomybė negalima. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės atstovo pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Kauno AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų, nepagrįstai pradėjus prieš pareiškėją administracinio nusižengimo teiseną, priėmus nepagrįstą nutarimą skirti jam administracinę nuobaudą.

LVAT praktikoje pažymima, kad žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. Administracinių nusižengimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu, tačiau galimybė atlyginti administracinių nusižengimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsniu, yra pripažįstama teismų praktikoje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Galimybė atlyginti administracinių nusižengimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, vadovaujantis CK 6.271 straipsniu, yra pripažįstama LVAT praktikoje (pvz., 2007-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2007-12-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, 2013-01-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-357/2013).

Kaip jau buvo minėta, vienas iš atsakomybės elementų – veiksmų neteisėtumas. Norint veiksmus pripažinti neteisėtais, būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr. LVAT 2007-05-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų“ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008). Taigi, pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų (žr. LVAT 2013-08-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013).

Byloje esantys duomenys (taip pat prijungtos Kauno apylinkės teismo administracinio nusižengimo bylos Nr. II-412-1108/2020 dokumentai) patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad Kauno AVPK Kelių policijos 2020-07-15 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-13998-2020 (ROIK: 20111389548) pareiškėjas buvo nubaustas 75 Eur bauda pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad vairuodamas transporto priemonę naudojosi mobiliuoju telefonu rankomis.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu nutarimu, pateikė skundą Kauno apylinkės teismui ir prašė nutarimą panaikinti bei administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Kauno apylinkės teismas 2020-11-03 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui, kuris 2020-12-22 nutarimu panaikino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020-11-03 nutartį bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020-07-15 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną prieš pareiškėją nutraukė, nenustatęs pareiškėjo veikoje administracinio nusižengimo požymių.

Sprendžiant pareiškėjo pareikštų reikalavimų teisėtumo klausimą, nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptas dėmesys, jog tokios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik administracinio nusižengimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos administracinio nusižengimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., 2019-10-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2135-520/2019, 2021-02-17 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-800-1062/2021). Taigi, tais atvejais, kai administracinio nusižengimo byla nutraukiama dėl įrodymų stokos, dar nereiškia, kad institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą (pareiškusi atitinkamą kaltinimą), veikė neteisėtai ar nesilaikydama bendrųjų aptartų reikalavimų. Bendrosios kompetencijos teismai, spręsdami deliktinės atsakomybės klausimus dėl CK 6.272 straipsnio taikymo, savo praktikoje taip pat yra pažymėję, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas; baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumo patikrinimas šių teisės šakų normų nustatyta tvarka yra viena iš aplinkybių, kurias, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo taisyklių, turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, konstatavęs esmines reikšmingas aplinkybes civilinėje byloje teismas gali padaryti priešingą išvadą negu padarytoji baudžiamojo ar administracinio proceso kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006). Taigi, administracinių nusižengimų bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (LVAT 2014-06-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014).

Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinio nusižengimo bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (pvz., LVAT 2014-04-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014).

Žemesnės instancijos teismas

Kaip matyti iš 2020-12-22 Kauno apygardos teismo nutarimo turinio, administracinė teisena prieš pareiškėją buvo nutraukta tik dėl to, jog teismas, vertindamas bylos įrodymus, nenustatė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų konstatuoti pareiškėją padarius pažeidimą, ir konstatavo, jog nusižengimo faktą patvirtinančių neginčijamų įrodymų surinkta nepakankamai. Dėl to Kauno apygardos teismas, pažymėdamas, jog vien policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais remtis konstatuojant teisės pažeidimo buvimo faktą nepakanka, vadovaudamasis nekaltumo prezumpcija bei in dubio pro reo principu, visas teismui kilusias abejones ir neaiškumus, nesant jas pašalinančių objektyvių duomenų, aiškino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, pripažįstant, kad nėra administracinio nusižengimo sudėties.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog bendrosios kompetencijos pirmosios instancijos teismas Kauno AVPK pareigūnų surinktus įrodymus įvertino kaip pakankamus, pagrindžiančius pareiškėjo kaltę padarius administracinį nusižengimą. Kauno apylinkės teismas 2020-11-03 nutartyje pažymėjo, kad pareiškėjo kaltę patvirtino automobilio fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad telefonas automobilyje laikomas vairuotojui lengvai ranka pasiekiamoje vietoje, o pareiškėjo pateiktą mobiliojo ryšio paslaugų operatoriaus „Bitė“ naudojamo telefono abonento Nr. +370 698 33315 paslaugų detaliąją ataskaitą vertino kritiškai, pažymėdamas, kad telefonu galima naudotis ir neeikvojant mobiliųjų duomenų bei neskambinant ar nesiunčiant SMS pranešimų. Aplinkybę, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusiai ir skundžiamą nutarimą priėmusiai pareigūnei K. K. nepavyko gauti nei vaizdo įrašo iš tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus, nei pareigūno R. Š. „bodycam“ prietaiso Nr. BOF1EC57E848 įrašo, Kauno apylinkės teismas vertino kaip neturinčią esminės reikšmės sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį klausimą, kadangi nusižengimo faktas gali būti nustatomas įvairiais įrodinėjimo šaltiniais, šiuo atveju – liudytojų parodymais.

Visas minėtas aplinkybes Kauno apygardos teismas 2020-12-22 nutarime vertino priešingai. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nėra itin detaliai atskleistos galimo nusižengimo padarymo aplinkybės. Aplinkybę, kad administracinio nusižengimo bylą tyrusiai pareigūnei nebuvo pateikti nei tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus, nei pareigūno R. Š. „bodycam“ prietaiso Nr. BOFI EC57E848 vaizdo įrašai, vertino kaip esminę, kadangi šie duomenys būtų buvę labai svarus įrodymas, galėjęs išsklaidyti abejones. Kritiškai buvo įvertinti ir pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų (policijos pareigūnų) parodymai, kadangi jie negalėjo prisiminti, jog rašė papildomus tarnybinius pranešimus, dėl kokių aplinkybių tai darė, ką juose fiksavo ir kt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galimam pažeidėjui neigiant nusižengimą, policijos pareigūnai turėtų nedelsdami surinkti kitus pirminius duomenis (pvz., bent jau apžiūrėti jo mobiliojo ryšio telefoną (telefonus), nustatyti naudojamus numerius, išsiaiškinti, ar mobiliajame telefone, kuriuo naudojantis galimai buvo padarytas nusižengimas, galimas vienos ar dviejų SIM kortelių naudojimas ir kt.).

Pareiškėjas skunde iš esmės vadovaujasi būtent minėtu Kauno apygardos teismo nutarimu, teigdamas, jog jame prieita prie vienareikšmiškos išvados, kad Kauno AVPK pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus prieš pareiškėją. Teismas su šiuo pareiškėjo argumentu nesutinka, kadangi, kaip minėta, administracinio nusižengimo bylos nutraukimą lėmė skirtingas tų pačių įrodymų vertinimas: Kauno AVPK pareigūnai, priimdami ginčo nutarimą, ir Kauno apylinkės teismas administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus vertino kaip pakankamus, o Kauno apygardos teismas – kaip nepatvirtinančius pareiškėjo kaltės. Jokių kitų naujų argumentų, pagrindžiančių, kad Kauno AVPK pareigūnai prieš pareiškėją atliko neteisėtus veiksmus, pareiškėjas nenurodo. Teismo vertinimu, šios administracinės bylos duomenys nepatvirtina, kad Kauno AVPK pareigūnams, pradėjusiems administracinio nusižengimo teiseną ir skyrusiems pareiškėjui nuobaudą, galėjo kilti pagrįstų abejonių dėl jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių. Nėra pagrindo išvadai, kad pareigūnai šioje situacijoje elgėsi neteisėtai, t. y. nevykdė įstatymuose jiems nustatytų pareigų arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba nors ir vykdė šias funkcijas pagal jiems suteiktą kompetenciją, tačiau veikė šališkai, nepateisinamai aplaidžiai. Kaip jau minėta, Kauno apygardos teismas, nutraukdamas administracinio nusižengimo bylą, konstatavo, kad pareigūnai nesurinko pakankamai reikšmingų įrodymų, tačiau atsakovės atstovo įsitikinimu, jų pakako (vadovautasi pareigūnų T. V. ir R. Š. tarnybiniais pranešimais).

Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylos duomenys ir joje nustatytos aplinkybės nulėmė bylą nagrinėjusios pareigūnės K. K. vidinį įsitikinimą, kad pareiškėjas administracinį nusižengimą padarė. Kauno apygardos teismas nustatė, kad toks įsitikinimas buvo klaidingas, tačiau tai buvo siejama ne su atitinkamais neteisėtais pareigūnų veiksmais, bet kitaip vertinant tuos pačius pareigūnų T. V. ir R. Š. parodymus, tarnybinius pranešimus, pareiškėjo paaiškinimus ir jo teiktus įrodymus, suteikiant pastariesiems prioritetinę reikšmę prieš liudytojų (pareigūnų) parodymus. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos bendrosios kompetencijos teismuose, nei nagrinėjamoje administracinėje byloje nebuvo nustatyta pareigūnų šališkumo ar kitokio suinteresuotumo bylos baigtimi, tendencingumo, nustatytų faktų ar kitų reikšmingų aplinkybių nuslėpimo, piktnaudžiavimo įgaliojimais, kitų esminių administracinio proceso pažeidimų pareiškėją traukiant administracinėn atsakomybėn, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir skiriant nuobaudą

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Kauno AVPK neteisėtų veiksmų CK 6.271 straipsnio prasme nagrinėjamu atveju neatliko. Dėl šios priežasties, nustačius, jog nėra vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei kilti (dėl kitų atsakomybės sąlygų, nustačius, jog bent vienos jų nėra, pasisakyti netikslinga), konstatuota, kad nagrinėjamu atveju Kauno AVPK nekyla civilinė atsakomybė atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Papildomai pažymėtina, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Net ir nustačius valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, turėtų būti vertinama, ar minėti veiksmai buvo pakankamai intensyvūs, o pareiškėjas tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teiginiai, jog dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo jis patyrė emocinių išgyvenimų, nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ir laikytini subjektyviu paties pareiškėjo situacijos vertinimu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas priteisti iš Kauno AVPK veiksmų kildinamos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą atmestinas kaip nepagrįstas (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A-786-525/2015, Nr. A-1446-624/2015, Nr. A-2135-520/2019, Nr. EA-870-492/2019).

Pareiškėjas prašė priteisti 640 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už advokato teiktas teisines paslaugas byloje. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju atmetus pareišėjo skundą, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 40 – 41 straipsniais,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Netenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Urbonienė