- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-29
- Bylos Nr.
- A-2725-1047/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00539-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Iveta Pelienė, Beata Martišienė (pran.)
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (pranešėja), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. M. E. A. ir jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. M. E. A. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. M. E. A. sulaikymo termino pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatantį asmenį A. M. E. A. (toliau – ir Užsienietis) Centre iki 2026 m. sausio 15 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.
2. Centras teikime nurodė, kad Užsienietis 2023 m. neteisėtai atvyko į Europos Sąjungą, prioritetą teikė asmeniniams interesams, o ne migracinių įstatymų laikymuisi, slėpėsi nuo kompetentingų institucijų. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, neturi lėšų pragyventi bei socialinių, ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, jo asmens tapatybė nėra nustatyta, asmuo siekė neteisėtai bei tranzitu patekti į kitas šalis, tai sudaro pagrindą taikyti Užsieniečiui sulaikymą. Nors Užsienietis pripažintas pažeidžiamu asmeniu dėl turimos priklausomybės narkotinėms ir psichotropinėms priemonėms, būnant sulaikytam jo sveikata pagerėjo.
3. Užsienietis su teikimu nesutiko ir prašė skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje taikant arba netaikant judėjimo laisvės apribojimą. Užsienietis paaiškino esantis prieglobsčio prašytojas, turintis pažeidžiamo asmens statusą.
II.
4. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. spalio 9 d. sprendimu tenkino Centro teikimą, pratęsė Užsieniečiui sulaikymą Centre trims mėnesiams, t. y. iki 2026 m. sausio 15 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje ar išnyks sulaikymo pagrindai.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
5.1. 2025 m. balandžio 15 d. 4.55 val. Vilniaus pasienio rinktinės Lavoriškių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, per vaizdo stebėjimo kameras, ant patrulio tako buvo pastebėti du asmenys, kurie iš miško gilumos buvo priėję prie fizinio barjero ties valstybės siena ir po kelių minučių grįžo atgal į miško gilumą. Pasienio pareigūnai sulaikė du asmenis, kurie prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) piliečiai ir į Lietuvos Respubliką pateko nelegaliai. Asmenys su savimi neturėjo jokių dokumentų, nelegaliai kirto valstybės sieną kartu su 10 asmenų, iš kurių vienas buvo vedlys. Abu asmenys negalėjo paaiškinti tikslios vietos, kur nelegaliai kirto valstybės sieną, taip pat negalėjo patikslinti kitų asmenų duomenų, nurodė, kad po to kai 2025 m. balandžio 14 d. 6.00 val. perlipo per fizinį barjerą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką kopėčių pagalba visi asmenys išsiskirstė (10 vyrų).
5.2. VSAT 2025 m. balandžio 15 d. sprendimu 13.00 val. Užsienietis sulaikytas iki 48 val. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. balandžio 16 d. sprendimu Užsieniečiui skirtas sulaikymas Centre iki 2025 m. liepos 15 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
5.3. Užsienietis, būdamas Centre, 2025 m. balandžio 23 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. balandžio 24 d. priėmė sprendimą Nr. 25S99459 nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, nes prašyme suteikti prieglobstį pateikta tik tokia informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar asmeniui gali būti suteiktas prieglobstis. Migracijos departamentas 2025 m. balandžio 30 d. ir 2025 m. birželio 18 d. pateikė nuomones dėl Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimo Lietuvos Respublikos teritorijoje prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiu tikslingumo.
5.4. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gegužės 22 d. sprendimu paliktas galioti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. balandžio 16 d. sprendimu Užsieniečiui skirtas sulaikymas Centre iki 2025 m. liepos 15 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2254-1188/2025 paliktas galioti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gegužės 22 d. sprendimas dėl Užsieniečio sulaikymo.
5.5. Užsienietis 2025 m. birželio 4 d. įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą.
5.6. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. birželio 27 d. sprendimu Užsieniečiui skirtas sulaikymas Centre pratęstas iki 2025 m. spalio 15 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2375-575/2025 paliktas galioti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. birželio 27 d. sprendimas dėl Užsieniečio sulaikymo.
5.7. Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 12 d. priėmė sprendimą Nr. 25S200264 nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, uždrausti Užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu Užsienietis išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos; įtraukti į SIS [Šengeno informacinę sistemą] perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu Užsienietis išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos (toliau – ir 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimas). Užsienietis apskundė Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Regionų administraciniam teismui. Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartimi taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – uždrausta VSAT vykdyti Užsieniečio išsiuntimą į kilmės valstybę iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas nagrinėjamoje administracinėje byloje.
5.8. Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 24 d. priėmė sprendimą Nr. 25S208469 įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką. Migracijos departamentas 2025 m. spalio 8 d. pateikė nuomonę Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimo Lietuvos Respublikos teritorijoje prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiu tikslingumo.
5.9. Migracijos departamento elektroninės informacinės sistemos (toliau – ir Migris) duomenimis Užsienietis nėra įtrauktas į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinį sąrašą, nėra Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre duomenų apie Lietuvos Respublikoje pradėtą ikiteisminį tyrimą ar kaltinimą privataus kaltinimo byloje ir teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį. Valstybinės darbo inspekcijos sistemoje nėra įrašų, kad Užsienietis dirba. Užsienietis neturi deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, taip pat lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Administracinių nusižengimų registre nėra išrašų.
6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1, 6–11 punktais, 115 straipsniu, atsižvelgė į tai, kad nėra priimtas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje. Teismas nustatė, kad Užsieniečio tapatybė nepatvirtinta (jis neturi tapatybę patvirtinančių dokumentų (būdamas (duomenys neskelbtini), pasą su pažįstamu asmeniu išsiuntė į (duomenys neskelbtini)), prisistatė kaip A. M., vėliau – kaip M. E. A. A., taip pat kaip A. M. E. A.), jis neteisėtai atvyko į Lietuvą ar neteisėtai joje yra, neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, lėšų pragyventi bei socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika, todėl sprendė vis dar egzistuojant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2, 3 punktuose numatytus prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindus.
7. Teismas dėl Užsieniečio pažeidžiamumo vadovavosi Įstatymo 2 straipsnio 18² dalimi, 114 straipsnio 4 dalimi, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – ir Priėmimo sąlygų direktyva), 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Grąžinimo direktyva), Užsieniečių pažeidžiamumo nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A1-947, nuostatomis, nustatė, kad Užsienietis 2025 m. birželio 4 d. įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą dėl turimo psichikos ir elgesio sutrikimo (nustatyta priklausomybė psichotropinėms medžiagoms), jam teikiama psichologinė pagalba, ji yra veiksminga. Kadangi Užsienietis beveik 2 metus neteisėtai buvo Europos Sąjungoje ir jo tapatybė nėra nustatyta, teismas nusprendė, jog nepasikeitė faktinės bylos aplinkybės, nustatytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2375-575/2025, kuria buvo paliktas galioti Užsieniečio sulaikymas.
8. Byloje nesant duomenų, pagrindžiančių, jog Užsieniečiui, apgyvendintam laikino apgyvendinimo vietoje nėra teikiama ir (arba) organizuojama būtinoji medicinos pagalba ir būtinos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teismas pažymėjo, kad situacija, įvertinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartyje Nr. A-2254-1188/2025, nepakito, nenustatyta naujų aplinkybių.
9. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes (Užsieniečio asmens tapatybė nepatvirtinta, jis sistemingai pažeidinėjo Europos Sąjungos valstybių narių įstatymus, tokiu būdu sutrukdydamas priimti ir įgyvendinti sprendimus dėl jo teisinės padėties), priėjo prie išvados, jog Užsieniečio elgesys (nebendradarbiavimas su institucijomis, sprendžiančiomis Užsieniečio teisinės padėties klausimus) sudaro pagrindą manyti, kad Užsienietis, turėdamas laisvą judėjimą gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes ar pasislėpti, vengdamas grąžinimo / išsiuntimo į kilmės šalį, o tai yra pagrindas Užsienietį sulaikyti (Įstatymo 113 str. 1 d. 2 p., 4 p., 2 d., 4 d. 1–3 p. ir 5 d. 1–4 p., 114 str.). Nustatęs Užsieniečio sulaikymo pagrindus, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes (Užsieniečio tapatybė nepatvirtinta, galutinis sprendimas dėl Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį dar nepriimtas), į Migracijos departamento nuomones, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką ir sprendimus, priimtus dėl Užsieniečio sulaikymo pagrįstumo, teismas nusprendė pratęsti Užsieniečio sulaikymo Centre terminą iki 2026 m. sausio 15 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 114 straipsnio nuostatos ir juose įtvirtinti sulaikymo terminai nebus pažeisti.
III.
10. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų ar kitą jo laisvės neribojančią priemonę.
Šalies argumentai
11. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, jog:
11.1. Teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes, susijusias su jo pažeidžiamumu. Teismo posėdžio metu Užsienietis nurodė, jog turi rimtų sveikatos sutrikimų ir jam nuolat reikia vartoti vaistus, astmos priepuoliai užeina netikėtai, o apgyvendintas sulaikymo sąlygomis jis neturi galimybės esant reikalui skubiai išeiti į gryną orą. Psichologinė įtampa lėmė pareiškėjo ilgalaikį badavimą, dėl ko jis buvo paguldytas į ligoninę. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, nes ne Užsienietis, o institucija turėjo įrodyti ir pagrįsti, jog byloje egzistuoja ypatingos aplinkybės, leidžiančios pažeidžiamam asmeniui taikyti jo laisvę ribojančią priemonę.
11.2. Aptarus Priėmimo sąlygų direktyvos, Grąžinimo direktyvos nuostatas, pažymėta, kad Įstatymas nenumato, jog tinkamų sąlygų sudarymas apgyvendinimo vietoje suteikia teisę tuo pagrindu nesant ypatingų aplinkybių riboti pažeidžiamo asmens laisvę. Teismas nesvarstė, ar švelnesnėmis alternatyviomis sulaikymui priemonėmis negali būti pasiekti Įstatymo deklaruojami tikslai. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką, susijusią su prieglobsčio prašytojų sulaikymu, grėsmė nacionaliniam saugumui arba viešajai tvarkai gali pateisinti prašytojo sulaikymą arba jo pratęsimą tik su sąlyga, kad dėl jo asmeninio elgesio kyla realus, tuo metu esantis ir pakankamai didelis pavojus pagrindiniam visuomenės interesui arba atitinkamos valstybės narės vidaus ar išorės saugumui (žr., 2016 m. vasario 15 d. sprendimo N., C 601/15 PPU, EU:C:2016:84, 67 p.). Tik esant objektyvių įrodymų apie tai, kad asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, svarstytinas klausimas dėl asmens itin ilgo laisvės ribojimo. Kadangi byloje nėra tokių duomenų, teismas nepagrįstai Užsieniečiui taikė griežčiausią jo laisvę ribojančią priemonę. Teismas neįvertino ir naujausios Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos (2022 m. lapkričio 8 d. prejudicinis sprendimas).
11.3. Teismas nevertino reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su sulaikymo termino pratęsimu. Užsieniečio prieglobsčio prašymas nagrinėjamas skubos tvarka, taigi, sprendimas turėjo būti priimtas per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo. Užsieniečio sulaikymas motyvuojamas ta aplinkybe, jog nėra išaiškinti prieglobsčio motyvai, tačiau Migracijos departamentas Įstatymo nustatyta tvarka neatlieka savo pareigų tinkamai, todėl neigiamos pasekmės neturėtų būti taikomos Užsieniečiui. Sulaikymas yra griežtai apribotas laiko požiūriu ir susijęs su tam tikrais procesiniais veiksmais, kuriuos turi atlikti Migracijos departamentas (ESTT sujungtos bylos C 704/20 ir C 39/21).
11.4. Aptarus Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalį, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131, 25 punktą, 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) nuostatas, daroma išvada, kad Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas išnyksta po Apraše numatytos procedūros, kuri užbaigiama sprendimo registruoti prieglobsčio prašytojo prašymą, įvykdymo. Taigi, atlikus pirminę Užsieniečio apklausą (2025 m. liepos 4 d.) dėl prieglobsčio motyvų išsiaiškinimo, nebeliko jokio realaus pagrindo jį sulaikyti. Nagrinėjant Užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio suteikimo skubos tvarka, sprendimas iš esmės turėjo būti priimtas ne vėliau kaip 2025 m. liepos 4 d., taigi Migracijos departamentas nepakankamai kruopščiai ir rūpestingai atlieka savo pareigas, o tai pagal ESTT praktiką lemia pareiškėjo laisvės ribojimo nutraukimą nedelsiant. Ginčo atveju sulaikymo terminas siejant jį su prieglobsčio motyvų nustatymu baigėsi suėjus 10 darbo dienų terminui po prieglobsčio prašymo pateikimo, o tolimesnis pareiškėjo sulaikymas yra neteisėtas.
Atsiliepimas
12. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, palikti Utenos apylinkės Ignalinos rūmų 2025 m spalio 9 d. sprendimą nepakeistą.
13. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad:
13.1. Bylos faktinės aplinkybės ir Užsieniečio elgesį charakterizuojančios aplinkybės (Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendime konstatuota, jog Užsienietis teikė melagingą informaciją (sulaikymo metu prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu), būdamas saugioje trečiojoje valstybėje ((duomenys neskelbtini)) neprašė prieglobsčio, prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje pateikė būdamas sulaikytas (tai patvirtina jo siekį išvengti grąžinimo į kilmės valstybę proceso, tai pats paminėjo apklausos metu) patvirtina, jog teismas Užsieniečiui skyrė tikslingą, proporcingą ir būtiną priemonę. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir taikyti Užsieniečiui švelnesnę priemonę, nes jo elgesys nepaneigia rizikos, jog Užsienietis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti Migracijos departamentui priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje.
13.2. Aplinkybė, susijusi su Užsieniečio pažeidžiamumu buvo įvertinta. Užsienietis, teigdamas, kad yra pažeidžiamas asmuo, privalo pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Visais atvejais Užsieniečiui buvo užtikrinta galimybė gauti reikiamą medicininę pagalbą, įskaitant gydytojų apžiūrą, vaistų vartojimą bei, esant poreikiui, gydymą ligoninėje. Užsienietis iki atvykimo į Lietuvą vartojo raminamąsias bei migdomąsias medžiagas, atvykęs nustojo vartoti. Nors Užsienietis priskiriamas prie pažeidžiamų asmenų grupės, jis nėra su negalia, neserga sunkia, nepagydoma liga, jam nustatytas adaptacijos sutrikimas, taikomas medikamentinis gydymas. Astmos diagnozė nepasitvirtino. Užsieniečio sprendimas badauti buvo jo paties valingas pasirinkimas, o ne institucijos veiksmų pasekmė. Nagrinėjamu atveju Užsieniečio sveikatos būklė ar kitos aplinkybės nėra tokios, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, jog sulaikymas yra neproporcingas ir nesuderinamas su jo padėtimi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas bei pratęstas Užsieniečiui taikomas sulaikymas Centre iki 2026 m. sausio 15 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties ar išnyks sulaikymo pagrindai, teisėtumas ir pagrįstumas.
15. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Centras teikime prašė pratęsti Užsieniečio sulaikymo Centre terminą, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalimi ir 5 dalies 2, 3, 4 ir 12 punktais, 114 straipsniu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė Užsieniečio statusą (kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas), teismo sprendimo motyvuose nurodė egzistuojant Užsieniečio sulaikymo pagrindus, įtvirtintus Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1–3 punktuose, tačiau taip pat skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje ir rezoliucinėse dalyje taikė Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus, 2 dalį. Nors pirmosios instancijos teismas netinkamai teisiškai kvalifikavo byloje nustatytas faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas Užsieniečio sulaikymas (prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais), t. y. taikė ne tas Įstatymo nuostatas, tačiau tai nėra pagrindas naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1343-442/2025).
16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai reikšmingas aplinkybes (Užsieniečio tapatybė nenustatyta, jis yra prieglobsčio prašytojas, dėl kurio nėra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, nėra išsiaiškinti prieglobsčio prašymo pateikimo motyvai, Užsienietis pripažintas pažeidžiamu asmeniu, neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, nepateikė duomenų, jog turi lėšų pragyventi bei socialinių, ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje), priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju nepakito situacija, kuri buvo įvertinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis dėl Užsieniečio sulaikymo pagrįstumo, nenustatyta naujų aplinkybių, Įstatyme nustatyti Užsieniečio sulaikymo terminai nebus pažeisti, todėl pratęsė Užsieniečiui taikomą sulaikymą Centre.
17. Užsienietis apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog sulaikymas yra neproporcinga ir nebūtina priemonė Įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti, ypač atsižvelgiant į jo pažeidžiamumą ir sulaikymo trukmę.
18. Vertindama Užsieniečio apeliacinio skundo argumentus dėl sulaikymo taikymo, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-1062/2022; 2022 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3163-815/2022).
19. Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Prieglobsčio prašytojas, be kita ko, gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (Įstatymo 113 str. 4 d. 1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 113 str. 4 d. 2 p.), kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (Įstatymo 113 str. 4 d. 3 p.). Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Viena iš jų – užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (Įstatymo 113 str. 5 d. 1 p.).
20. Pirmosios instancijos teismas nusprendė byloje egzistuojant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2, 3 punktuose numatytus prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindus. Tačiau tiek byloje esantys duomenys (2025 m. liepos 8 d. (duomenys neskelbtini) notos (duomenys neskelbtini) kopija, kuria atsakoma į VSAT 2025 m. balandžio 23 d. raštą Nr. 21-7K-554 (dėl kelionės dokumento išdavimo A. M. E. A.), tiek Centro atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, jog Užsieniečio tapatybė nustatyta. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 5 punkte nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgusi į tai, kad Užsieniečio tapatybė nustatyta, Užsienietis, būdamas sulaikytas, pateikė prieglobsčio prašymą, kurį Migracijos departamentas 2025 m. balandžio 24 d. priėmė nagrinėti skubos tvarka, nes prašyme suteikti prieglobstį pateikta tik tokia informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar asmeniui gali būti suteiktas prieglobstis, prieglobsčio prašymo motyvai dar nėra galutinai išaiškinti, vyksta Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimo procedūra teisme, sprendžia byloje egzistuojant Užsieniečio sulaikymo pagrindus, įtvirtintus Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2–3 punktuose.
21. Tačiau sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui visada turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme. Teismas, turėtų atsižvelgti į bylos aplinkybių visumą ir skirti asmeniui, kiek įmanoma švelnesnę teisės aktų nustatytą priemonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1251-968/2024). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1415-1047/2025; ir kt.).
22. Nagrinėjamu atveju nei Centro teikime, nei pirmosios instancijos teismo posėdyje įtikinamai neįrodyta, kad Užsieniečio individualius poreikius ir jo situaciją geriausiai atlieptų sulaikymas, ypač atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis yra pažeidžiamas asmuo, kurio buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu (nuo 2025 m. balandžio 15 d.) nuolat buvo apribotos galimybės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
23. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo: ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).
24. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį (2024 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XIV-2673 redakcija) alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.). Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 str. 5 d.). Įstatymo 115 straipsnio 6 dalyje (2024 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XIV-2673 redakcija) nurodyta, kad jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.
25. Šiuo individualiu atveju, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą: Užsieniečio tapatybė nustatyta, jis yra neteisėtai Europos Sąjungoje nuo 2023 m., į Lietuvą neteisėtai atvyko 2025 m. balandžio 15 d., Užsienietis yra pažeidžiamas asmuo, kurio buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu (nuo 2025 m. balandžio 15 d.) nuolat buvo apribotos galimybės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jis yra prieglobsčio prašytojas, dėl kurio prieglobsčio prašymo dar nėra priimtas galutinis sprendimas (Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimas neįsiteisėjęs), nėra jokių kitų ypatingų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą dėl realios ir akivaizdžios Užsieniečio grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarka ar žmonių sveikatai, ir kurios galėtų sudaryti pagrindą taikyti Užsieniečiui tokį griežtą judėjimo laisvės apribojimą kaip sulaikymas – teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyta savo pobūdžiu labiausiai judėjimo laisvę varžanti priemonė šiuo metu nebėra proporcinga ir būtina priemonė.
26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir ginčo šalių argumentus, konstatuoja, kad Įstatymo nustatyti tikslai (motyvų, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, nustatymas) gali būti pasiekti ir taikant mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
27. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra faktinis ir teisinis pagrindai tenkinti Užsieniečio apeliacinį skundą iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, nurodant, kad Užsieniečiui skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte iki 2026 m. sausio 15 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečio A. M. E. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 9 d. sprendimą pakeisti.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.
(duomenys neskelbtini) piliečiui A. M. E. A. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pilietį A. M. E. A. laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės ribojimų iki 2026 m. sausio 15 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
Nutartis neskundžiama.