- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-08
- Bylos Nr.
- A-1343-442/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00469-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius, Dainius Raižys, Egidijus Šileikis
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančiam H. K. ir jo atstovei advokatei S. J.,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančio H. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančiam H. K.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu (toliau – ir Teikimas), prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatantį H. K. (toliau – ir Užsienietis) 3 (trims) mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
II.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimu tenkino Centro Teikimą ir skyrė Užsieniečiui sulaikymą 3 (trims) mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
3. Teismas nustatė, kad 2024 m. spalio 19 d. Kalvarijų sav., Žiogaičio km. ribose, netoli kelio Žiogaičiai – Rutka Tartak (Lenkijos Respublika) pareigūnams patikrinus Ukrainos Respublikoje registruotą automobilį Toyota RAV 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad juo vyko (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris pripažino vežęs penkis asmenis iš Latvijos Respublikos į Varšuvą, tačiau juos paleido Lietuvos Respublikoje, nes vyko apsižiūrėti kelio. Netrukus jam paskambino paleisti asmenys, atsiuntė savo koordinates, todėl už 200 m. buvo surasti ir sulaikyti penki tamsaus gymio asmenys, tarp kurių buvo asmuo, prisistatęs (duomenys neskelbtini) piliečiu H. K., tačiau teismo posėdžio metu patikslino, kad yra iš (duomenys neskelbtini). Užsienietis negalėjo pateikti dokumentų, patvirtinančių jo asmens tapatybę, pilietybę bei suteikiančių jam teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, todėl buvo perduotas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnams. VSAT pareigūno 2024 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. MD-2646 Užsienietis apgyvendintas VSAT nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2024 m. gruodžio 18 d.
4. Įvertinęs teismo posėdyje pareikštą Užsieniečio prašymą suteikti jam prieglobstį bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, suformuotą 2020 m. birželio 25 d. sprendime byloje Nr. C‑36/20, pagal kurią trečiosios šalies pilietis įgyja tarptautinės apsaugos prašytojo, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2013/32 2 straipsnio c punktą, statusą nuo to momento, kai tokios apsaugos „paprašo“, trečiosios šalies piliečio teismo posėdyje išreikšto noro prašyti tarptautinės apsaugos pakanka, kad jam būtų suteiktas tarptautinės apsaugos prašytojo statusas, teismas sprendė, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl Užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 20 punkto prasme.
5. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja sulaikymo taikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose, 2 dalyje, 5 dalies 2, 3, 4, 12 punktuose, nes Užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, neturi dokumentų, todėl būtina nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę, taip pat nėra išsiaiškinti jo prieglobsčio prašymo motyvai, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, lėšų, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, be to, Užsienietis per Lietuvos Respubliką vyko tranzitu (automobilio vairuotojas teigė, kad pakeleivius vežė į Varšuvą). Atsižvelgiant į tai, kad Užsieniečio tapatybė nėra nustatyta, nesant Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų visumos, alternatyvi sulaikymui priemonė negali būti taikoma. Teismo vertinimu, Įstatymo tikslų negalima pasiekti mažiau Užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis, šios priemonės taikymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti ir įvykdyti sprendimą prieglobsčio byloje, netaikant šios priemonės Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
III.
6. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir paskirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.
7. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
7.1 Nagrinėjamu atveju duomenų apie Užsieniečio grąžinimą, išsiuntimą, perdavimą ar pan. pirmosios instancijos teismo sprendime nenurodyta, todėl remtis Įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi grindžiant asmens sulaikymą nėra pagrindo.
7.2 Užsienietis institucijoms pateikė savo asmens tapatybės kortelės kopiją, siekdamas padėti nustatyti jo tapatybę. Byloje nėra duomenų, rodančių, kad institucijos ėmėsi kokių konkrečių veiksmų jo tapatybei nustatyti ar patikrinti, todėl sulaikymas nepagrįstai grindžiamas Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
7.3 Teismo sprendime nurodomi Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2–4, 12 punktai nėra taikomi prieglobsčio prašytojams, todėl jais remtis, motyvuojant asmens judėjimo laisvės ribojimo būtinumą, nebuvo pagrindo.
Šalies argumentai
7.4 Užsienietis yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau sprendimas dėl jo prašymo dar nėra priimtas, nenustatyta, kad Užsienietis nebendradarbiautų su valstybės institucijomis, byloje nėra duomenų, jog prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu Užsienietis bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, nėra jokių kitų ypatingų aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą taikyti Užsieniečiui tokį griežtą judėjimo laisvės apribojimą kaip sulaikymas. Pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyta savo pobūdžiu labiausiai judėjimo laisvę varžanti priemonė nėra proporcinga ir būtina, todėl, įvertinus nurodytas individualias Užsieniečio situacijos aplinkybes, yra pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nenustatant judėjimo laisvės apribojimų.
Atsiliepimas
8. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
9. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad:
9.1 Užsienietis pateikė apie save klaidinančią kompetentingas institucijas informaciją, teigė kad gimė (duomenys neskelbtini), atsiuntė elektroninį laišką, kuriame teigė, kad pridėtas dokumentas liudija, kad jis iš (duomenys neskelbtini) ir yra nepilnametis. Nedelsiant jis buvo įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Jam buvo taikomos priėmimo sąlygų garantijos kaip pažeidžiamam asmeniui. Atlikus biologinio amžiaus nustatymo tyrimą nustatyta, kad jo biologinis amžius yra 22+/-3 metai. Atsižvelgus į tai Užsienietis buvo išbrauktas iš pažeidžiamų asmenų sąrašo. Užsienietis teikdamas melagingą informaciją apie save nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, sprendžiančiomis jo teisinės padėties klausimus Lietuvos Respublikoje, be kita ko, jis nesąžiningais savo veiksmais buvo įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą ir naudojosi pažeidžiamiems asmenims taikomomis garantijomis.
9.2 Užsieniečio veiksmai akivaizdžiai parodo, kad jis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje procedūra ir prieglobsčio prašytojams taikomomis garantijomis, prieglobsčio prašymas buvo pateiktas tik po sulaikymo, teismo posėdžio metu. Yra didelė tikimybė, kad neribojant jo judėjimo laisvės, Užsienietis pasislėps, todėl akivaizdu, jog teismo sprendimo priėmimo metu egzistavo Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnyje 2 dalyje.
9.3 Netinkamai įvertinus bylos aplinkybes ir Užsieniečiui pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų rizika, jog jis imsis aktyvių veiksmų savavališkai pasišalinti iš apgyvendinimo vietos (įgyvendins savo tikslą vykti į Lenkijos Respubliką ar kitas Europos Sąjungos valstybes nares) ir tokiais savo veiksmais sukels ne tik neteisėtos migracijos grėsmę Europos Sąjungos šalyse, bet Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms nebus sudarytos prielaidos išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus bei priimti sprendimą prieglobsčio byloje ir jį vykdyti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas ir Užsieniečiui skirtas sulaikymas 3 (trims) mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, teisėtumas ir pagrįstumas.
11. Užsienietis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paprašė prieglobsčio, todėl jis laikytinas prieglobsčio prašytoju (Įstatymo 2 str. 20 p.). Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė Užsieniečio statusą (kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas), tačiau netinkamai taikė Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 2, 3, 4, 12 punktus, nes prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais.
12. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
13. Byloje nustatyta, kad Užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, sulaikytas prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu, nors vėliau patikslino, kad yra iš (duomenys neskelbtini), jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo nėra išnagrinėtas. Nors Užsienietis yra pateikęs dokumento, kuris, jo teigimu, patvirtina asmens tapatybę, tačiau šio dokumento autentiškumas nėra nustatytas, todėl būtina papildomai patikrinti užsieniečio asmens tapatybę ir pilietybę.
14. Kadangi Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, kurio autentiškumas yra neginčijamai patvirtintas, teikė klaidinančią informaciją apie savo kilmės valstybę, prašymas dėl prieglobsčio suteikimo nėra galutinai išnagrinėtas, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į šios nutarties 12 punkte nurodytą teisinį reguliavimą, priėjo prie pagrįstos išvados, jog Užsieniečio sulaikymas yra reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant priimti ir įvykdyti sprendimą prieglobsčio byloje, nes, netaikant šios priemonės, Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
15. Nors pirmosios instancijos teismas netinkamai teisiškai kvalifikavo byloje nustatytas faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas užsieniečio sulaikymas, t. y. taikė ne tas Įstatymo nuostatas, tačiau tai nėra pagrindas naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
16. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(Duomenys neskelbtini) prisistatančio H. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.