Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-325-154/2014

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-05-26
Bylos Nr.: 2A-325-154/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-07-3-07377-2012-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknavičienė, Vytautas Kursevičius
Ieškovas: „AMLIN Corporate Insurance N.V.“
Atsakovas: UAB „Vigidas transport“
Trečiasis asmuo: UAB „G. C.“

Civilinė byla Nr. 2A-325-154/2014Teisminio proceso Nr. 2-07-3-07377-2012-1 Procesinio sprendimo kategorija

(S)60.; 73.2.5.4.;121.21.ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 26 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Vytauto Kursevičiaus, Danutės Matiukienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „AMLIN Corporate Insurance N.V.“ ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UAB „G. C.“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-133-901/2013, iškeltoje pagal ieškovo „AMLIN Corporate Insurance N.V.“ ieškinį atsakovui UAB „Vigidas transport“ dėl žalos atlyginimo bei trečiojo asmens UAB „G. C.“ savarankišką reikalavimą atsakovui UAB „Vigidas transport“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje UADBB „A. B.“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje E. L. Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per E. I. SE Lietuvos filialą, bei atsakovo darbuotojui I. V..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas „AMLIN Corporate Insurance N.V.“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Vigidas transport“ 144 097,05 Lt žalos atlyginimą, 6 proc. procesinių metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad „AMLIN Corporate Insurance N.V.“ ir UAB „G. C.“ sudarė logistinės veiklos apsaugos draudimo sutartį, pagal kurią ieškovas „AMLIN Corporate Insurance N.V.“ apdraudė UAB „G. C.“ atsakomybę. 2011-08-03 UAB „G. C.“ ir atsakovas UAB „Vigidas transport“ sudarė krovinio pervežimo sutartį ZL37713, pagal kurią 2011-08-12 Kaune buvo surašytas CMR važtaraštis VT0010303. Pagal minėtą sutartį ir CMR važtaraštį atsakovas UAB „Vigidas transport“ turėjo pristatyti pateiktą vežti krovinį (automobilių dalis) krovinio gavėjui JSC L. S. į krovinio gavėjo sandėlį A. U., S., M. srityje. 2011-08-16 Pskovo srityje Rusijoje buvo baigtas krovinio muitinės procedūrų įforminimas ir vežėjo UAB „Vigidas transport“ vairuotojas V. I. I. tęsė kelionę į krovinio gavėjo sandėlį. 2011-08-16, apie 22 val., važiuodamas Maskvos kryptimi, M 9 trasa, 211 kilometre, vairuotojui paaiškėjo apie gaisrą automobilio priekaboje. Ieškovas teigia, kad dėl atsakovo (vežėjo) UAB „Vigidas transport“ didelio neatsargumo gabenant krovinį į Maskvą, nes vairuotojas pradėjo važiuoti neįsitikinęs ar krovinys saugus ir kad jis jau dega, krovinys 2011-08-16 gaisro metu buvo iš dalies sunaikintas.

Ieškovas „AMLIN Corporate Insurance N.V.“ pagal logistinės veiklos apsaugos draudimo sutartį su UAB „G. C.“ 2011-12-13 sprendimo pagrindu 2012-02-08 kompensavo patirtą žalą. Teigia, kad ieškovui „AMLIN Corporate Insurance N.V.“ išmokėjus draudimo išmoką, jam perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, t. y. iš atsakovo UAB „Vigidas transport“. Mano, kad atsakovas UAB „Vigidas transport“ neįrodė aplinkybių, kurioms esant galėtų būti atleistas nuo atsakomybės. Teigia, kad gabentos automobilių atsarginės dalys savaime užsidegti negalėjo, ugnies šaltinis galėjo patekti į priekabos vidų krovinio transportavimo ar transporto priemonės stovėjimo metu, o vežėjo (atsakovo) kaltė yra preziumuojama. Nors ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Vigidas transport“ darbuotojo V. I. I. veiksmų nebuvo pradėtas, tačiau vairuotojas pradėjo važiuoti neįsitikinęs, ar krovinys yra saugus, laiku nepastebėjo, kad jo vežamas krovinys dega, mano, kad žala atsirado dėl didelio atsakovo neatsargumo, kuris pagal teisminę praktiką yra laikomas tyčia.

Šalies argumentai

Ieškovo teigimu žalos dydis ekspertų paskaičiuotas teisingai, remiantis pagal 1956 m. gegužės 19 d. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau tekste – CMR konvencija) 23 str. 1 dalį ir 4 dalį, nes paskaičiuota tik sudegusio ir drėgmės sugadinto krovinio, kuris buvo sukrautas priekaboje, vertė, taip pat muito mokesčiai ir krovinio gabenimo išlaidos.

Ieškovas „AMLIN Corporate Insurance N.V. nesutinka, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, kadangi šiuo atveju turi būti taikomas prailgintas 3 metų senaties terminas, nes žala padaryta dėl atsakovo tyčios (CMR konvencijos 32 str. 1 punktas).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Vigidas transport“ pateikė atsiliepimą, kad su ieškiniu nesutinka.

Nurodė, kad atsakovas nėra atsakingas už atsiradusią žalą, taip pat prašė taikyti sutrumpintą 1 metų ieškinio senaties terminą.

Atsakovas teigia, kad jam negali būti taikoma atsakomybė už krovinio sugadinimą, nes krovinys užsidegė ne dėl atsakovo kaltės ar didelio neatsargumo, todėl atsakovas, remiantis CMR 17 str. 2 punktu, turi būti atleistas nuo atsakomybės. Vežamo krovinio savaiminio užsidegimo faktą dėl vežamo krovinio fizikinių bei cheminių savybių nustatė Rusijos nepriklausomi ekspertai OOO „Islab“ Ekspertizės aktu Nr. 1101232. Tiriant kilusio gaisro priežastis yra nustatyta, kad gaisro židinys yra vežtame krovinyje priekabos viršutinėje priekinėje dalyje (krovinio viduje); priekabos apatinė dalis nebuvo sudegusi. Gaisro priežastimi nebuvo nei automobilio elektros sistemos, nei kuro sistemos gedimas, nei neatsargūs veiksmai su ugnimi, nei tyčinis padegimas. Atsakovo transporto priemonės buvo techniškai tvarkingos, vairuotojas nepažeidė jokių saugaus eismo bei priešgaisrinės saugos reikalavimų, gaisras kilo praėjus ilgam laikui nuo prekių pakrovimo ir krovinio užplombavimo muitinėje. Gabenant krovinį su TIR knygele pats krovinys yra puspriekabėje plombuotas ir niekas prie jo fiziškai prieiti negali. Vežėjas (atsakovas) gaisro pasekmėms jokiu būdu negalėjo užkirsti kelio, nes vairuotojas vienas negalėjo užgesinti gaisro, kuris pastebėtas važiuojant vilkiku; gaisrą užgesino tik atvykusi gaisrininkų komanda, kai išdegė praktiškai visas krovinys. Ieškovo išmokėta draudimo išmoka nepagrįstai didelė, gerokai viršijanti realiai gaisro padarytos žalos dydį, nepagrįstai įskaičiuotos vežimo išlaidos, kurios atsakovui nebuvo sumokėtos, muitų mokesčiai, kurie šiuo atveju nebuvo sumokėti, nes, sudegus prekėms, prekių savininkas nuo muitų ir mokesčių yra atleidžiamas.

Atsakovas UAB „Vigidas transport“ prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti dar ir šiuo pagrindu, kadangi ieškovas reikalavimo teisių neįgyvendino per CMR konvencijoje numatytą 1 metų ieškinio senaties terminą. Nors ieškinio senaties terminas buvo sustabdytas laikotarpiu nuo 2011-10-07 iki 2011-11-02, kai UAB „G. C.“ kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovo draudikui UADB „Ergo Lietuva“ pagrįstai atsisakius atlyginti nuostolius, ieškinio senaties terminas toliau buvo skaičiuojamas ir baigėsi 2012-09-12, o ieškinys pareikštas tik 2012-12-10. Teigia, kad nėra jokių argumentų, kodėl praleistas ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujintas. Mano, kad prailgintas 3 metų ieškinio senaties terminas šiuo atveju negali būti taikomas, nes nebuvo jokių tyčinių vežėjo veiksmų/neveikimo arba didelio neatsargumo.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo UAB „G. C.“ su ieškiniu sutinka, byloje atsakovui pareiškė savarankišką reikalavimą, prašydamas iš atsakovo priteisti 5 179,20 Lt nuostolių atlyginimą už franšizę, 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

UAB „G. C.“ teigia, kad nėra pagrindo atleisti atsakovą UAB „Vigidas transport“ nuo atsakomybės, nes automobilių atsarginės dalys savaime užsidegti negali, o vežėjo kaltė yra preziumuojama. Ugnies šaltinis galėjo patekti į priekabos vidų krovinio transportavimo arba transporto priemonės stovėjimo metu, vežėjas buvo nepakankamai apdairus ir rūpestingas, kad žalos kroviniui būtų išvengta. Trečiasis asmuo iš atsakovo prašo priteisti jo draudiko (ieškovo) taikytą 1500 EUR (5179,20 Lt) besąlyginę išskaitą (franšizę) iš draudimo išmokos, kuri liko neatlyginta krovinio siuntėjui Demange LLC ir kurią turėjo padengi UAB „G. C.“. Šią nuostolių sumą OOO „RTK-YUG“ krovinio siuntėjui Demange LLC atlygino pagal 2012-04-20 sutartį dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo, savo ruožtu pagal 2012-04-20 tarpusavio reikalavimų įskaitymo aktą tokią pat sumą OOO „RTK-YUG“ atlygino UAB „G. C.“.

Trečiasis asmuo minėtą sumą prašo regreso tvarka priteisti iš atsakovo UAB „Vigidas transport“, kaip tiesiogiai už žalos atsiradimą kalto asmens (CMR 37 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Vigidas transport“ nesutiko su trečiojo asmens UAB „G. C.“ savarankiškais reikalavimais ir prašė juos atmesti.

Nurodė, kad teismas nepagrįstai UAB „Grens cargo“ procesinę padėtį pakeitė į trečiąjį asmenį su savarankiškais reikalavimais, kadangi, vadovaujantis CPK 46 str., į bylą su savarankiškais reikalavimais gali įstoti asmenys, reiškiantys savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, t. y. dėl to dalyko, dėl kurio ieškovas su atsakovu jau bylinėjasi, tačiau tarp ieškovo ir atsakovo nėra sprendžiamas ginčas dėl 5 179,20 Lt nuostolio, kuris atsirado dėl ieškovo (draudimo kompanijos) neatlygintos besąlyginės išskaitos. Pažymėjo, kad yra CMR konvencijoje numatytas pagrindas, dėl ko atsakovui negali būti taikoma atsakomybė už krovinio sugadinimą, sprendimą atlyginti žalą trečiasis asmuo priėmė nederinęs nei su atsakovu, nei su jo draudiku. UAB „Grens cargo“ žalą įrodinėja netiesioginiais įrodymais (2012-04-20 įskaitymo susitarimais), kurie nėra pakankami spręsti apie žalos buvimą, kadangi į bylą nėra pateikti įrodymai apie tai (pirminiai dokumentai), jog šių sandorių šalių prievolės jų įskaitymo momentu viena kitai egzistavo. CMR konvencijoje vežėjo atsakomybė už krovinio sugadinimą yra ribojama tiesioginiais nuostoliais, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad žalos dydis buvo didesnis už sugadinto krovinio vertę (44 421,16 USD), kuri nustatyta tiek „RTK – YUG“, tiek Rusijos nepriklausomų ekspertų bendrovės OOO „Islab“ ekspertizės aktu. Teigia, kad ieškovo išmokėta draudimo išmoka gerokai viršija realiai gaisro padarytos žalos dydį. Trečiasis asmuo reikalavimą atsakovui dėl nuostolių atlyginimo pareiškė taip pat praleidęs sutrumpintą 1 m. ieškinio senaties terminą, todėl jo reikalavimus atsakovas prašė atmesti.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo atsakovo pusėje „E. I. SE“, Lietuvoje veikianti per E. I. SE Lietuvos filialą, su ieškiniu ir trečiojo asmens savarankiškais reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti, taip pat prašė reikalavimams taikyti sutrumpintą 1 m. ieškinio senaties terminą.

Nurodė, kad vežėjo civilinės atsakomybės atveju kompensacija apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Pagal prie ieškinio pridėtus dokumentus ir pagal žalos padarymo dienos JAV dolerio kursą tiesioginė žala dėl krovinio praradimo galėjo būti 108 011,16 Lt arba 106 699,62 Lt. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas pagal draudimo sutarties sąlygas kompensavo Demange LLC šio sumokėtus muitus ir krovinio vežimo mokestį. Vežėjas UAB „Vigidas transport“ turi būti atleistas nuo atsakomybės pagal CMR 17 str. 2 punktą, kadangi vežėjas negalėjo išvengti gaisro ir šių aplinkybių pasekmėms negalėjo užkirsti kelio, nes gaisras kilo krovinį gabenusios tentuotos priekabos viduje; gaisro židinys buvo viršutinės priekabos dalies centre; priekaba buvo geros būklės (nepažeista), todėl negalėjo būti gaisro priežastimi ar židiniu; įsiliepsnojus gaisrui, vienas vairuotojas objektyviai negalėjo gaisro pasekmėms užkirsti kelio. Teigia, kad vežėjo UAB „Vigidas transport“ veiksmai nelaikytini ne tik tyčiniais, bet ir nėra vertintini kaip didelis neatsargumas.

Mano, kad ieškovas „AMLIN Corporate Insurance N.V.“ yra praleidęs 1 metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo krovinio pristatymo (CMR 32 str. 1 punktas), t. y. 2011-08-18; ieškinio senatis buvo sustabdyta 77 dienoms UAB „G. C.“ pareiškus pretenzijas, kurios 2011-12-21 buvo atmestos; ieškinio senatis suėjo 2012-11-05, o subrogacijos faktas neįtakoja ieškinio senaties eigos; ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs, todėl ieškinys turi būti atmestas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškovo „AMLIN Corporate Insurance N.V.“ ieškinį ir trečiojo asmens UAB „Grens cargo“ savarankiškus reikalavimus atmetė.

Priteisė atsakovui UAB „Vigidas transport“ iš ieškovo „AMLIN Corporate Insurance N.V.“ ir trečiojo asmens UAB „Grens cargo“ lygiomis dalimis po 1000 Lt atstovavimo išlaidas.

Priteisė trečiajam asmeniui E. I. SE, Lietuvoje veikiančiam per E. I. SE Lietuvos filialą, iš ieškovo „AMLIN Corporate Insurance N.V.“ ir trečiojo asmens UAB „Grens cargo“ lygiomis dalimis po 3000 Lt atstovavimo išlaidas.

Panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisė iš ieškovo „AMLIN Corporate Insurance N.V.“ ir trečiojo asmens UAB „Grens cargo“ lygiomis dalimis po 17,25 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.

Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu, t. y. praėjus dviems metams po minėto įvykio atlikti ekspertizę dėl objektyvių priežasčių neįmanoma ir nėra tikslinga, 2013-07-08 teismo nutartimi atmestas atsakovo UAB „Vigidas transport“ prašymas dėl tokios ekspertizės paskyrimo. Kitų dokumentų, iš kurių galima būtų spręsti dėl ko konkrečiai kilo gaisras, nėra, o pagal esamus dokumentus ir šalių paaiškinimus padaryti kategorišką išvadą dėl gaisro kilimo priežasties neįmanoma, tačiau iš byloje esančių dokumentų akivaizdu, kad gaisras kilo ne dėl atsakovo vilkiko ar jo priekabos defektų, ar krovinį vežusio vairuotojo kaltės, nes krovinys buvo užplombuotas, gaisras kilo transporto priemonei važiuojant. Pasisakydamas dėl žalos atlyginimo ieškovui, teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė savo teiginių, jog ugnies šaltinis galėjo patekti į priekabos vidų krovinio transportavimo ar transporto priemonės stovėjimo metu (LR CPK 178 str.), kadangi iš byloje esančių įrodymų matyti, kad gaisras kilo transporto priemonei važiuojant, po krovinio užplombavimo praėjus nemažam laiko tarpui. Pažymėjo, kad vairuotojas, pastebėjęs, kad krovinys dega, nedelsiant ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad šį krovinį išsaugoti – nedelsiant sustabdė krovinį gabenusią transporto priemonę, nusukdamas į saugią vietą; iš karto pradėjo krovinį gesinti, o pamatęs, kad pats užgesinti negalės, nedelsiant iškvietė priešgaisrinę tarnybą, per tą laiką nuo priekabos numesdamas porą palečių su atsarginėmis automobilių dalimis. Nenustatyta, kad atsakovas nebūtų įvykdęs kitų pareigų, kurias turėjo atlikti praradus dalį krovinio dėl gaisro – kad nustatytu laiku nebūtų pranešęs savo draudikui, taip pat UAB „G. C.“ apie įvykį ir pan. Visa tai įvertinęs teismas pripažino, kad nėra vežėjo veiksmuose didelio neatsargumo ir kaltės ir tai yra CMR konvencijos 17 str. 2 dalyje nustatyta vežėjo atsakomybę dėl krovinio praradimo šalinanti aplinkybė, - krovinys sugadintas dėl aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Konstatavo, kad vežėjas UAB „Vigidas transport“ įrodė, kad yra priežastinis ryšys tarp jau minėtų nuo vežėjo nepriklausančių aplinkybių (savaiminis vežamo krovinio užsidegimas) bei atsiradusios kroviniui žalos, padariniai buvo neišvengiami, jiems užkirsti kelio vežėjas negalėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 29 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-227/201;, 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2013, kt.).

Teismas nurodė, kad, vadovaujantis CMR 23 str. 1 punktu, vežėjo civilinės atsakomybės atveju kompensacija apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti, o žala krovinio sugadinimo atveju yra lygi krovinio nuvertėjimo sumai (CMR konvencijos 25 str. 1 punktas). Pažymėjo, kad iš prie ieškinio pridėtų dokumentų matyti, kad yra paminėtos konkrečios gaisro metu prarastos prekės ir nurodyta jų vertė (atimta išsaugotų prekių vertė); bendras nuostolis dėl prarastų prekių yra: 44 967,18 JAV dolerių pagal DPS patikrinimo ataskaitą o/ref RSP/28911/RG/pv (užsakovas A. R. Services) ir 44 421,16 JAV dolerių pagal eksperto apžiūros aktą Nr. 1101232 (užsakovas UADB „Ergo Lietuva“) bei pagal Rusijos Federacijos centrinės valdybos priešgaisrinės apsaugos valdybos 2011-09-09 nutarimą (1 t. 19-47, 53-55, 135-150 b. l.). Pagal žalos padarymo dienos kursą 1 JAV doleris kainavo 2,4020 Lt (2 t. 19 b. l.), o tai reiškia, kad tiesioginė žala dėl krovinio praradimo buvo 108 011,16 Lt, jei remtis ieškovo ir jo draudiko paskaičiavimais, arba 106 699,62 Lt, jei remtis atsakovo ir jo draudiko paskaičiavimais. Teismas nurodė, kad ieškovas remiasi patikrinimo ataskaita o/ref RSP/28911/RG/pv, kurioje nurodyta, kad muito mokesčiai 10 811 USD, o krovinio gabenimo išlaidos 6300 USD, kuriuos sudėjus su 44 421,16 USD suma gaunasi 62 078,18 USD suma. Krovinio siuntėjas pretenzija pareikalavo iš UAB „G. C.“ 44 496,58 USD + 10 811 USD muito mokesčių + 6300 USD krovinio gabenimo išlaidų, kuriuos sudėjus gaunasi 61 607,58 USD, nurodydamas kur sumos turi būti pervestos (1 t. 48-50, 56-58 b. l.). Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių kiek muito mokesčių gabenant ieškinyje nurodytą krovinį buvo sumokėta, taip pat nėra jokių rašytinių paaiškinimų ar paskaičiavimų dėl šių mokesčių; taip pat byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad nurodyta krovinio gabenimo išlaidų suma buvo pervesta vežėjui. Atsakovas UAB „Vigidas transport“ neigia gavęs už krovinio pervežimą nurodytą sumą, o pirminis krovinio vežėjas UAB „G. C.“, su kuriuo krovinio siuntėjas RTK-YUG susitarė dėl krovinio gabenimo, nepatvirtino, kad jam už krovinio gabenimą krovinio siuntėjas būtų sumokėjo nurodytą sumą (1 t. 48-50, 102-103 b. l.). Teismas konstatavo, kad nuostolių dydis turi būti pagrįstas faktiškai patirtomis išlaidomis, o ne paskaičiavimais, kiek yra mokėtini muitų mokesčiai ir koks numatytas užmokestis už krovinio gabenimą. „AMLIN Corporate Insurance N.V.“ ieškinyje nurodytu paskaičiavimu 62 078,18 USD sumos ekvivalentas litais 150 800,31 Lt (kursu 1 JAV doleris lygus 2,4292 Lt) (I t. 5 b. l.), tačiau ieškovas nekonkretizuoja, kuo remiantis ir kuriai datai tokiu kursu skaičiuoja ekvivalentą. Ieškovas 2012-02-08 išmokėjo 41 733,39 EUR (144 097,05 Lt) draudimo išmoką, kodėl ši suma mažesnė už paskaičiuotą doleriais, ieškovas taip pat nekonkretizuoja.

Teismas dėl trečiojo asmens UAB „G. C.“ savarankiškų reikalavimų nurodė, kad UAB „G. C.“ savarankiškus reikalavimus teismas priėmė ir šios bendrovės procesinę padėtį į trečiąjį asmenį, pareiškiantį savarankiškus reikalavimus, 2013-02-22 nutartimi pakeitė pagrįstai, kadangi šis trečiasis asmuo savo tariamai patirtus nuostolius kildina sąryšyje su žala, atsiradusia 2011-08-16 gaisro metu atsakovo gabentam kroviniui, už kurią (UAB „G. C.“ teigimu) atsakingas atsakovas UAB „Vigidas transport“, kurią draudikui kompensavus pagal UAB „G. C.“ sutartį su draudiku, taikyta franšizė. Būtent šią sumą trečiasis asmuo ir nori susigrąžinti. Pažymėjo, kad šioje byloje konstatuota vežėjo (atsakovo) atsakomybę dėl krovinio praradimo šalinanti aplinkybė, dėl to ieškovo ieškinys atmestas. Nenustačius vežėjo kaltės ar didelio neatsargumo, atsakovas nėra atsakingas už atsiradusią žalą ir visus papildomus nuostolius, kadangi nėra visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas pažymėjo, kad pagal draudiko „AMLIN Corporate Insurance N.V.“ susitarimą su UAB „G. C.“ 1500 EUR franšizė (kuri daroma paprastai atsižvelgiant į atitinkamai mažesnius mokesčius už draudimo apsaugą) tam ir numatyta, kad įvykus draudiminiam įvykiui, ši suma yra išskaičiuojama iš draudimo išmokos (LR CK 6.156 str.). Be to, net ir esant vežėjo kaltei atlygintina tik krovinio nuvertėjimo suma bei kiti tiesioginiai ir įrodyti nuostoliai, atsiradę dėl vežėjo kaltės, o trečiojo asmens prašomų nuostolių (draudimo išskaitos) prie tokių negalima priskirti, be to, nėra pridėta rašytinių įrodymų (pirminių dokumentų), jog trečiojo asmens nurodytų sandorių šalių prievolės jų įskaitymo momentu viena kitai egzistavo.

Dėl ieškovo ieškinio ir trečiojo asmens savarankiškų reikalavimų senaties terminų teismas nurodė, kad CMR konvencijos 32 str. 1 punkte nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas pagal šią Konvenciją yra vieneri metai, o tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju – treji metai. Pažymėjo, kad šioje byloje nebuvo konstatuota jokių tyčinių atsakovo UAB „Vigidas transport“ veiksmų. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog subrogaciniam reikalavimui pagal LR CK 6.1015 str. taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą. Konstatavo, kad šiuo atveju taikytinas CMR konvencijos 32 str. numatytas 1 metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-14/2009).

Teismas nustatė, kad ieškinio senatis buvo sustabdyta 77 dienoms UAB „G. C.“ 2011-10-07 ir 2011-10-10 pareiškus atsakovui pretenzijas dėl žalos atlyginimo už prarastą krovinį, kurios 2011-11-02 atsakovo ir jo draudiko UADB „Ergo Lietuva“ buvo atmestos (1 t. 132-134, 151-152 b. l., 2 t. 15, 18, 20-21, 24-25 b. l.). Teismas nustatė, kad ieškinio senatis suėjo 2012-11-05, o subrogacijos faktas neįtakoja ieškinio senaties eigos. Ieškinys pareikštas 2012-12-10, t. y. jau praleidus senaties terminą. Pažymėjo, kad nenustatyta jokių svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas ieškinio senaties terminas turi būti atnaujintas ieškovui, kuris yra savo srities profesionalas, draudžiantis užsienio bendroves, yra sudaręs susitarimą dėl žalų Lietuvos klientams administravimo su UADBB „A. B.“, yra atstovaujamas advokatų, be to, ieškovas „AMLIN Corporate Insurance N.V.“ praleisto senaties termino atnaujinti neprašo. Nurodė, kad 3 metų ieškinio senaties terminas negali būti taikomas, nes nebuvo jokių tyčinių vežėjo UAB „Vigidas transport“ veiksmų ar neveikimo arba didelio neatsargumo.

Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo UAB „G. C.“ pradžioje reiškė pretenzijas atsakovui UAB „Vigidas transport“ dėl žalos atlyginimo už prarastą krovinį, kurios 2011-11-02 atsakovo ir jo draudiko UADB „Ergo Lietuva“ buvo atmestos, o 2012-02-08 atsakovui pateikta 5179,20 Lt (1500 Lt) pretenzinė sąskaita-faktūra, kurioje numatytas mokėjimo terminas iki 2012-04-30; savarankišką reikalavimą dėl šios sumos iš atsakovo priteisimo teisme pareiškė tik 2013-02-21 (1 t. 100-105, 115 b. l.). Teismo vertinimu, trečiasis asmuo UAB „G. C.“ taip pat praleido savarankiško reikalavimo atsakovui teikimo terminą dėl pavėluoto tokio reikalavimo teikimo teismui, be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą reikšti pagrindinį reikalavimą atsakovui dėl žalos atlyginimo dėl krovinio praradimo, todėl šiuo atveju trečiojo asmens reikalavimams taikytini tie paties reikalavimų atsakovui pareiškimo senaties terminai kaip ir ieškovui, taip pat taikytinos tos pačios taisyklės dėl senaties termino sustabdymo.

Teismas konstatavo, kad ieškinio ir savarankiškų reikalavimų senaties termino pabaiga iki ieškinio ar savarankiškų reikalavimų pareiškimo yra pagrindas ieškinį ir savarankiškus reikalavimus atmesti (LR CK 1.131 str. 1 d.).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas „AMLIN Corporate Insurance N.V.“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti. Priteisti iš atsakovo UAB „Vigidas transport“ bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė kategorišką išvadą, kad gabentas krovinys (automobilių atsarginės dalys - tepalo, kuro ir oro filtrai, stabdžių kaladėlės, stabdžių diskai, uždegimo žvakės, stiklo valytuvai) savaime užsidegti negalėjo, kadangi tokia išvadą turėtų būti pagrįsta specialistų. Tačiau teismas nusprendė, kad skirti ekspertizę nėra tikslinga ir priėjo išvados, kad krovinys užsidegė savaime, o ieškovas neįrodė, jog ugnies šaltinis galėjo patekti į priekabos vidų. Pažymi, kad ieškovas be ekspertizės neturėjo galimybės įrodyti šios aplinkybės, o teismas nusprendė, kad pagal šalių paaiškinimus padaryti kategorišką išvadą dėl gaisro priežasties neįmanoma. Mano, kad vien faktas, kad gaisras kilo priekabos viduje, negali būti laikomas pakankamu pagrindu spręsti, kad tokioje situacijoje negali būti vežėjo kaltės ar didelio neatsargumo, kadangi CMR konvencijoje yra įtvirtinta vežėjo kaltumo prezumpcija, o atsakomybę šalinančių aplinkybių nėra.

2. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vairuotojas pats nepastebėjo gaisro, o tik galinio vaizdo veidrodėlyje pamatė, kad jam žibintais mirksi lengvasis automobilis, tuomet suprato, kad atsitiko kažkas negero ir, pamatęs stovėjimo aikštelę, sustojo. Tuomet pamatė, kad iš po priekabos tento, kur buvo krovinys, eina dūmai. Mano, kad tai reiškia nepakankamą vairuotojo atidumą bei rūpestingumą vežamu kroviniu, todėl vairuotojo veiksmuose yra neatsargi kaltė. Didelis vežėjo neatsargumas pagal bylos aplinkybes gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams.

3. Teismas taip pat remiasi Rusijos centrinės valdybos priešgaisrinės saugos valdybos 2011-09-09 nutarimu atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą, nenustačius nusikaltimo požymių, kadangi neįžvelgta nei tyčinio padegimo, nei neatsargaus elgesio su ugnimi požymių. Pažymi, kad tai, jog buvo atsisakyta iškelti baudžiamąją bylą, nereiškia, kad vežėjui negali kilti civilinė atsakomybė.

4. Taikant CMR konvencijos 17 str. 1 dalį civilinės atsakomybės prievolei atsirasti pakanka dviejų reikšmingų aplinkybių - byloje turi būti nustatytas žalos faktas ir nuostolių dydis. 2011-09-09 Rusijos Federacijos civilinės apsaugos, ypatingų situacijų bei stichinių nelaimių padarinių likvidavimo reikalų ministerijos Zubcovo miesto ir Zubcovo rajono centrinės valdybos, Rusijos Federacijos centrinės valdybos priešgaisrinės apsaugos valdybos valstybinis priešgaisrinės apsaugos skyrius konstatavo, kad 2011 m. rugpjūčio 16 d. priekaboje KRONE, registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kuri buvo tempiama vilkiko VOLVO FH 12, registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kilo gaisras, kurio metu buvo visiškai sugadintas priekaboje gabentas krovinys, o 2011-08-18 buvo atliktas krovinio patikrinimas, kurio metu ekspertas patikrino krovinio kiekį, kokybę bei nustatė nuostolių dydį. Taigi, šios išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad yra nustatytas pats žalos faktas, yra nustatytas žalos dydis, o taip pat tai, kad žala atsirado dėl atsakovo (vežėjo) kaltės. Mano, kad esant šioms visoms išdėstytoms aplinkybėms, atsakovas privalo atlyginti ieškovo patirtą žalą.

5. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad ieškovas neįrodė patirtų nuostolių dydžio, todėl ieškinys yra nepagrįstas. Su tokiu sprendimu apeliantas nesutinka. Teigia, kad CMR konvencijos 23 str. 1 dalyje numatyta, kad: „Kai, remiantis šios Konvencijos nuostatomis, vežėjas, praradus dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti.“ Kaip matyti iš byloje esančios ekspertų ataskaitos, patirtas žalos dydis krovinio praradimo dieną buvo 62 078,18 USD, tai ekvivalentą litais sudaro 150 800,31 Lt. Ieškovas „AMLIN Corporate Insurance N.V.“ atlygino UAB „G. C.“ patirtus nuostolius dėl krovinio praradimo ir 2012-02-08 pavedimu išmokėjo 41 733,39 EUR (144 097,05 Lt) sumą, kurios išmokėjimą patvirtinantis dokumentas pridėtas prie ieškinio. Patikrinimo ataskaitoje detaliai aprašytas sugadintas krovinys, nurodytos sugadintos detalės, jų kiekis, kaina. Nepagrįsti teismo argumentai, kad ieškovas neįrodė patirtų nuostolių fakto. Ekspertų ataskaita visiškai pagrindžia ieškovo patirtų nuostolių dydį, o mokėjimo pavedimo kopija įrodo šių išlaidų patyrimo faktą, todėl šie įrodymai privalo būti laikomi apelianto nuostolius įrodančiais dokumentais. Ieškovas yra įrodęs ir priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų bei kilusių nuostolių, kadangi patikrinimo ataskaitoje o/refRSP/28911/RG-pv nurodyta, kad žala buvo padaryta dėl gaisro ir drėgmės. Pagal LR CK 6.1015 str. 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingų už padarytą žalą asmenų, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita.

6. Teismas neteisingai nustatė, kad atsakovo veiksmuose nėra tyčiai prilyginamų veiksmų, todėl nepagrįstai taikė vienerių metų ieškinio senaties terminą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, UAB „G. C.“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą, dalyje dėl trečiojo asmens savarankiškų reikalavimų, ir priimti naują sprendimą, kuriuo trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus patenkinti. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas visiškai nepagrįstai pripažino įrodytu faktą, kad gaisro priežastis yra savaiminis krovinio užsidegimas. Gaisro priežasčių nenustatė nei privatūs ekspertai, nei Rusijos Federacijos valstybinės institucijos. Rusijos Federacijos Centrinės valdybos priešgaisrinės apsaugos valdybos valstybinio priešgaisrinės apsaugos skyriaus nutarime atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą buvo padaryta išvada, kad nustatyti gaisro kilimo priežasties neįmanoma, nes nėra ją galinčių patvirtinti įrodymų. Tuo tarpu ieškovo pateiktos DP Survey group N.V. patikrinimo ataskaitos Nr.o/refRSP/28911/RG/pv, taip pat atsakovo pateikto OOO „AISLEB“ eksperto apžiūros akto Nr. 1101232 tikslas buvo nustatyti ne žalos atsiradimo priežastį, o jos dydį. Sugadinto krovinio apžiūrą atlikę ekspertai neturėjo kompetencijos nustatyti dėl gaisro kilimo priežasčių. Todėl, nepaisant to, kad gaisras kilo puspriekabės viduje, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad atsakovo gabentas krovinys užsidegė savaime.

2. Atsakovas UAB „Vigidas transport“ neįrodė, kad jo vežtas krovinys užsidegė savaime, t. y. nepriklausė nuo atsakovo valios ir galėtų būti pripažintas aplinkybėmis, kurių vežėjas negalėjo išvengti, todėl jam negali būti taikomos vežėjo atsakomybę ribojančios Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) nuostatos. Atsakovas yra atsakingas dėl visos prarasto krovinio dalies vertės pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 29 straipsnį.

3. Ieškovui išmokėjus draudimo išmoką tiesiogiai krovinio siuntėjui Demange LLC, bet išskaičiavus draudimo išskaitą, UAB „G. C.“ liko atsakinga tiesioginiam pervežimo užsakovui OOO „RTK-YUg“ už tą nuostolių dalį, kurios nekompensavo ieškovo išmokėta draudimo išmoka. Šią nuostolių dalį ir sudarė 1500,00 eurų draudimo išskaita pagal Lietuvos Banko skelbiamą oficialų lito ir euro kursą, sudaranti 5179,20 Lt. Ši suma priskiriama prie tų nuostolių, kuriuos vežėjas privalo atlyginti pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 17 ir 18 straipsnius. Be to, atsakovo atsakomybė už nuostolius, atsiradusius dėl krovinio sugadinimo pagal CMR konvencijos 29 straipsnį yra neribota, todėl minėtoji suma turėjo būti priteista UAB „G. C.“ naudai.

4. Faktą, kad patyrė 1500,00 eurų (5179,20 Lt) nuostolius, trečiasis asmuo UAB „G. C.“ įrodinėjo 2012-04-20 tarpusavio reikalavimų įskaitymo aktu, sudarytu tarp UAB „G. C.“ ir tiesioginio užsakovo OOO „RTK-YUg“, pagal kurį nurodyta 1500,00 eurų nuostolių suma buvo iškaityta į užmokestį už vežimą, kurį UAB „G. C.“ turėjo gauti iš OOO „RTK-YUg“, bei 2012-04-20 sutartimi dėl priešpriešinių reikalavimu įskaitymo, sudaryta tarp OOO „RTK-YUg“ ir krovinio savininko Demange LLC, pagal kuriuos nurodyta 1500,00 eurų nuostolių buvo įskaityta į užmokestį už vežimą, kurį OOO „RTK-YUg“ turėjo gauti iš Demange LLC.

5. Kaip matyti iš 2012-04-20 tarpusavio reikalavimų įskaitymo akto ir 2012-04-20 sutarties dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, trečiasis asmuo UAB „G. C.“ 1500 eurų nuostolius OOO „RTK-YUg“ priešpriešinių piniginių reikalavimų įskaitymo būdu atlygino 2012-04-20, todėl būtent nuo šio momento skaičiuotinas CMR konvencijos 32 str. 1 dalyje nustatytas 1 metų ieškinio senaties terminas UAB „G. C.“ reikalavimui dėl nuostolių priteisimo iš atsakovo. Trečiasis asmuo UAB „G. C.“ savo reikalavimą dėl 5179,20 Lt priteisimo teismui pareiškė 2013-02-21, todėl CMR 32 str. 1 dalyje nustatyto 1 metų ieškinio senaties termino nepraleido. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atsakomybė už nuostolius, atsiradusius dėl krovinio sugadinimo, pagal CMR 29 str. yra neribota, tiek ieškovo, tiek UAB „G. C.“ reikalavimams turėtų būti taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas, kuris reikalavimų pareiškimo metu nebuvo suėjęs.

6. LR CPK 93 str. 4 dalis suteikia teisę teismui nukrypti nuo LR CPK 93 str. 1 dalyje nurodytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, priklausomai nuo šalių procesinio elgesio ir priežasčių, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad ne trečiasis asmuo UAB „G. C.“ buvo nagrinėjamos bylos iniciatorius; dėl trečiojo asmens pateikto pareiškimo nagrinėjamojoje byloje nebuvo ruošiami dublikai ir triplikai; ieškovo ir trečiojo asmens UAB „G. C.“ reikalaujamos priteisti sumos skyrėsi beveik 28 kartus; iš UAB „G. C.“ priteista bylinėjimosi išlaidų suma prilygsta beveik viso pareikšto reikalavimo sumai, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp ieškovo ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais po lygiai, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Todėl tuo atveju, jei apeliacinis skundas būtų atmestas, prašo pakeisti skundžiamu sprendimu atliktą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir iš UAB „G. C.“ priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti.

Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, UAB „G. C.“ pateikė pareiškimą, kuriuo prisidėjo prie ieškovo „AMLIN Corporate Insurance N.V.“ apeliacinio skundo ir prašė jį patenkinti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB „Vigidas transport“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi byloje esančiu didesnę įrodomąją galią turinčiu oficialiu rašytiniu įrodymu (LR CPK 197 str. 2 d.) - Rusijos Federacijos Civilinės apsaugos, ypatingų situacijų bei stichinių nelaimių padarinių likvidavimo reikalų ministerijos Zubcovo miesto ir Zubcovo rajono generalinės valdybos Rusijos Federacijos centrinės valdybos priešgaisrinės apsaugos valdybos valstybinio priešgaisrinio apsaugos skyriaus 2011-09-09 Nutarimu, kuriuo yra nustatyta, kad gaisro židinio vieta yra ne iš puspriekabės išorės, o puspriekabės viduje. Šiuo didesnę įrodomąją galią turinčiu oficialiu rašytiniu įrodymu yra nustatyta, kad vežėjo (atsakovo) veiksmuose nėra jokios kaltės - nei tyčios, nei neatsargumo, kadangi juo yra nuspręsta, kad neegzistuoja nusikalstamos veikos, numatytos Rusijos Federacijos Baudžiamojo kodekso 168 straipsnyje, kuris numato baudžiamąją atsakomybę už neatsargų didelės vertės (viršijančios 250 000 Rusijos rublių (apie 23000 Lt)) turto sugadinimo dėl gaisro, požymiai.

2. Ieškovas „AMLIN Corporate Insurance N.V.“ apeliaciniame skunde kelia visiškai naują, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nenurodytą galimą gaisro kilimo priežastį - krovinio netinkamą pakrovimą. Šis apeliacinio skundo argumentas nepatvirtina jokių galimų tyčinių ar neatsargių atsakovo veiksmų, sukėlusių gaisrą. CMR konvencijoje nereglamentuojama krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūra, todėl sutarties šalys gali dėl to susitarti, o nesant tokio susitarimo, krovinio pakrovimas yra siuntėjo reikalas. CMR konvencijos 17 str. 4 punkto „C“ papunktyje nustatyta, kad vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas, jei krovinį pakrovė, perkrovė ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu. Nagrinėjamos bylos atveju, faktiškai krovinį pakrovė ne vežėjas, o siuntėjas ar kitas asmuo, tai patvirtina 2011-08-03 Krovinio pervežimo sutarties Nr. ZL37713 1.3 punktas, numatantis vežėjui pareigą ne krauti krovinį, o tik stebėti krovinio pakrovimą. Todėl, net nustačius, kad gaisras puspriekabėje kilo dėl netinkamo krovinio pakrovimo, vežėjui (atsakovui) atsakomybė dėl to negali būti taikoma.

3. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas UAB „Vigidas transport“ ir jo darbuotojas trečiasis asmuo V. I. I. nebuvo pakankamai rūpestingi ir atidūs duotoje situacijoje, tačiau taip ir nenurodo, kokių veiksmų jie galėjo ir privalėjo imtis, kad išvengtų gaisro kilimo aplinkybių bei jo pasekmių. Taigi, apeliacinis skundas grindžiamas ne argumentuotais, o deklaratyviais teiginiais.

4. Mano, kad Patikrinimo ataskaita be pirminių nuostolių dydį patvirtinančių įrodymų negali būti pakankamu įrodymu dėl nuostolių dydžio. Patikrinimo ataskaitoje apskaičiuojant nuostolių dydį, į jų sumą yra įtraukti muito mokesčiai bei krovinio gabenimo išlaidos, tačiau nėra jokių duomenų apie realų šių išlaidų patyrimą. Ieškovas, priėmęs nepagrįstą sprendimą išmokėti per didelę draudimo išmoką, šio savo nepagrįsto sprendimo naštos neturėtų perkelti atsakovui.

Žemesnės instancijos teismas

5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas (ieškovas) yra savo srities profesionalas, draudžiantis užsienio bendroves, yra atstovaujamas advokatų, todėl ieškinio pateikimas praleidus ieškinio senaties terminą negali būti pateisinamas. Be to, apeliantas (ieškovas) neprašė teismo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio klausimo nesprendė. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią (2011-08-18), jos sustabdymo laikotarpį (77 dienas), ir ieškinio senaties termino pabaigą (2012-11-05).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „G. C.“ apeliacinį skundą atsakovas UAB „Vigidas transport“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Mano, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai pripažino įrodyta aplinkybę, kad gaisro kilimo priežastis buvo ne bet kokie neatsargūs ar tyčiniai atsakovo veiksmai, o aplinkybės, kurių atsakovas (vežėjas) negalėjo išvengti. Gaisro tyrimo dokumentuose yra nustatyta, kad gaisro židinys yra vežto krovinio viduje, gaisras kilo ne iškarto pradėjus važiuoti transporto priemonei, o praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui. Reikšmingas šioje byloje yra Rusijos Federacijos Civilinės apsaugos, ypatingų situacijų bei stichinių nelaimių padarinių likvidavimo reikalų ministerijos Zubcovo miesto ir Zubcovo rajono generalinės valdybos Rusijos Federacijos centrinės valdybos priešgaisrinės apsaugos valdybos valstybinio priešgaisrinio apsaugos skyriaus 2011-09-09 Nutarimas, kuriuo yra nustatyta, kad gaisro židinio vieta yra ne iš puspriekabės išorės, o puspriekabės viduje. Šiuo didesnę įrodomąją galią turinčiu oficialiu rašytiniu įrodymu be kita ko yra nustatyta, kad vežėjo (atsakovo) veiksmuose nėra jokios kaltės - nei tyčios, nei neatsargumo, kadangi juo yra nuspręsta, kad neegzistuoja nusikalstamos veikos, numatytos Rusijos Federacijos Baudžiamojo kodekso 168 straipsnyje, kuris numato baudžiamąją atsakomybę už neatsargų didelės vertės (viršijančios 250 000 Rusijos rublių (apie 23000 Lt) turto sugadinimo dėl gaisro, požymiai.

2. Mano, kad šioje byloje nei ieškovas „AMLIN Corporate Insurance N.V.“, nei trečiasis asmuo UAB „G. C.“ neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Nuostoliai įrodinėjami kartu su ieškiniu pateikta DP S. G. N. V. Patikrinimo ataskaita Nr. o/refRSP/28911/RG/pv, kurioje nurodytas 62 078,18 USD nuostolių dydis (44 967,18 USD krovinio vertė, 10 811,00 USD muito mokesčiai ir 6 300 USD krovinio gabenimo išlaidos), tačiau ši ataskaita nėra pagrįsta pirminiais dokumentais: nėra pateikiami įrodymai, patvirtinantys faktinį muito mokesčio bei krovinio gabenimo išlaidų sumokėjimą. Bylos nagrinėjimo metu šių mokesčių mokėjimo aplinkybių negalėjo nurodyti ir ieškovo atstovas. Taigi, pagal pateiktus į bylą dokumentus, ieškovas, į paskaičiuotą draudimo išmoką įtraukęs muito mokesčius bei krovinio gabenimo išlaidas, kurių bendra suma keliskart viršija 1 500 EUR dydžio besąlyginę išskaitą, yra kompensavęs OOO „RTK-Yug“ daugiau nuostolių, nei jis faktiškai patyrė. Todėl trečiasis asmuo UAB „G. C.“ be teisinio pagrindo sudarė 2012-04-20 dienos tarpusavio reikalavimų įskaitymo aktą ir 2012-04-20 dienos Sutartį dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, kadangi OOO „RTK-Yug“, gavusi iš ieškovo draudimo išmoką, viršijančią jos patirtos žalos dydį, nebeturėjo jokios galiojančios reikalavimo teisės trečiajam asmeniui UAB „G. C.“, todėl įskaitymas nebuvo galimas. Teigia, kad UAB „G. C.“ savarankiškai prisiėmė 2012-04-20 dienos tarpusavio reikalavimų įskaitymo akto ir 2012-04-20 dienos Sutarties dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo pasekmes ir jų šioje byloje negali perkelti atsakovui UAB „Vigidas transport“.

Šalies argumentai

3. Apeliantas UAB „G. C.“ nurodo, kad ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2012-04-20, t. y. nuo Sutarties dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo įvykdymo. Toks apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas, kadangi asmenų pasikeitimas prievolėje nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos (LR CK 1.128 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškinio senaties termino pradžią (2011-08-18), jo sustabdymo laikotarpį (77 dienas), ir ieškinio senaties termino suėjimą (2012-11-05).

4. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl taikytino 3-ejų metų ieškinio senaties termino, kadangi bylos faktinių aplinkybių kontekste nėra nustatyta jokių tyčinių atsakovo veiksmų ar neveikimo, ar didelio neatsargumo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „G. C.“ apeliacinį skundą ieškovas „AMLIN Corporate Insurance N.V.“ prašo apeliacinį skundą patenkinti, dalyje dėl trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais pareikšto reikalavimo ir priimti naują sprendimą – UAB „G. C.“ reikalavimą patenkinti. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas pakartojo savo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, papildomai nurodydamas:

1. Sutinka, jog nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog draudimo išskaitos (franšizės) negalima priskirti prie nuostolių, kurie gali būti priteisiami iš vežėjo, nes tai nėra krovinio nuvertėjimo ir/ar kiti tiesioginiai ir įrodyti nuostoliai, atsiradę dėl vežėjo kaltės. Tai, kad 5179,2 Lt išskaita turi būti atlyginta vežėjo, patvirtina ir teismų praktika. Išskaita (franšizė) - tai nuostolių dalis, kurią kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju atlygina pats klientas (draudėjas). Draudimo bendrovė atlygina nuostolių dalį, viršijančią išskaitos (franšizės) sumą. Tai reiškia, kad šalims susitarus dėl franšizės, ši suma negali būti solidariosios vežėjo ir draudimo kompanijų atsakomybės naudos gavėjui objektas, o yra mokėtina vežėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-730).

Žemesnės instancijos teismas

2. Sutinka su UAB „G. C.“ teiginiais dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo subrogaciniam reikalavimui. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad ieškovas „AMLIN Corporate Insurance N.V.“ šioje byloje reikalavimus reiškia subrogacijos pagrindu, t. y. įgyvendindamas jam, kaip draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, perėjusią teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnis). Subrogaciniam reikalavimui taikomos normos, siejančios nukentėjusį ir žalą padariusį asmenį, todėl terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2012 m. balandžio 20 dienos.

Šalies argumentai

3. Ieškovas mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl jos neturi būti perskirstomos. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo LR CPK 93 str. 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo „AMLIN Corporate Insurance N. V.“ apeliacinį skundą trečiasis asmuo atsakovo pusėje E. L. Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per E. I. SE Lietuvos filialą, prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantas „AMLIN Corporate Insurance N. V.“ neįrodė, kad dalis krovinio buvo apgadinta dėl vežėjo UAB „Vigidas transport“ veiksmų, kurie gali būti kvalifikuojami tyčiniais arba kaip didelis neatsargumas.

2. Vežėjas buvo maksimaliai atidus ir rūpestingas. Vežėjas neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų nepaisoma įprastų atidumo ir dėmesingumo reikalavimų, galėjusių lemti krovinio apgadinimą. Akivaizdu, kad vežėjo veiksmuose nebuvo jokios tyčios ir/ar didelio neatsargumo. Apeliantas „AMLIN Corporate Insurance N. V.“ į bylą neteikė jokių įrodymų ir neįrodė, kad dalis krovinio buvo apgadinta dėl vežėjo veiksmų, kurie gali būti kvalifikuojami tyčiniais arba kaip didelis neatsargumas. Todėl, šiuo atveju negali būti taikomas trijų metų ieškinio senaties terminas. Šiaulių apylinkės teismas pagrįstai nustatė ir sprendime nurodė, kad „AMLIN Corporate Insurance N. V.“ reikalavimai buvo pareikšti praleidus ieškinio senaties terminą, atsakovui ir trečiajam asmeniui ERGO Life Insurance SE prašant taikyti ieškinio senatį, teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį ir šiuo pagrindu „AMLIN Corporate Insurance N. V.“ reikalavimus atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

3. CMR konvencijos 17 str. 2 dalis numato „Vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kuriu pasekmių vežėjas negalėjo išvengti“. Krovinio vežimo procese krovinį pakrauna krovinio siuntėjas, krovinį iškrauna krovinio gavėjas. Vežėjas krovinio nekrauna. Šiuo atveju, krovinys buvo pakrautas tinkamai. Priešingai, nei teigia apeliantas, net ir netinkamai pakrovus krovinį, šis krovinys savaime negali užsidegti dėl netinkamo pakrovimo. Byloje yra įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovo su TIR knygele gabentas krovinys, esantis priekaboje, buvo užplombuotas. Užplombavus priekabą, niekas negalėjo prieiti prie krovinio. Tarp krovinio plombavimo ir įvykusio gaisro praėjo labai ilgas laiko tarpas. Vežėjas negalėjo išvengti gaisro priekabos viduje, kuri buvo užplombuota ir į kurią vežėjas negalėjo patekti, bei užkirsti kelio gaisro pasekmėms.

4. Apeliantas „AMLIN Corporate Insurance N. V.“ į bylą nepateikė jokių įrodymų ir byloje nėra jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad krovinio siuntėjas Demange LLC būtų sumokėjęs muito mokesčius ar sumokėjęs už krovinio pervežimą, t. y. faktiškai būtų patyręs su krovinio vežimu susijusias išlaidas. Faktiškai nepatyrus šių išlaidų, net negali būti diskutuojama apie šių išlaidų atlyginimą. Todėl, krovinio siuntėjas Demange LLC patyrė nuostolius, kurių suma lygi dalies sugadinto krovinio (autodalių) vertei, t. y. 44 421,16 USD (106 699,67 Lt) arba 44 967,18 USD (108 011,17 Lt), kaip tai nustatė nepriklausomi siurvejeriai. Tačiau, ne 62 078,18 USD (150 800,31 Lt), kaip tai nurodo apeliantas „AMLIN Corporate Insurance N. V.“. Apeliantas „AMLIN Corporate Insurance N. V.“, išmokėdamas Demange LLC didesnę sumą nei buvo patirti nuostoliai, veikė savo rizika ir dėl to neįgijo reikalavimo teisės į didesnių nuostolių atlyginimą, nei nuostolių dydis, kurį faktiškai patyrė Demange LLC.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „G. C.“ apeliacinį skundą trečiasis asmuo atsakovo pusėje E. L. Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per E. I. SE Lietuvos filialą, prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o trečiojo asmens UAB „G. C.“ apeliacinį skundą atmesti. Priteisti iš trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „G. C.“ bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. UAB „G. C.“ šiuo atveju nėra laikomas paeiliui vežusiu vežėju. Todėl net ir tuo atveju, jei UAB „G. C.“ atlygintų nuostolius dėl krovinio sugadinimo reikalavimo teisę turinčiam asmeniui, ieškinio senaties terminas būtų skaičiuojamas, vadovaujantis CMR konvencijos 32 str. 1 d., kuris numato, kad teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Senaties terminas prasideda: a) krovinio dalinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo atvejais - nuo krovinio pristatymo dienos, o ne vadovaujantis CMR konvencijos 39 str. Šiuo atveju asmens pasikeitimas prievoliniame teisiniame santykyje neturėtų jokios įtakos ieškinio senaties eigai. Vienų metų ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo krovinio pristatymo dienos – 2011-08-18. Dėl pateiktos pretenzijos ieškinio senaties terminas buvo sustabdytas 77 dienoms (2011-10-07; 2011-10-10 pateiktos pretenzijos, kurios buvo 2011-11-02 atmestos). Ieškinio senaties terminas pasibaigė 2012-11-05. UAB „Grens cargo“ reikalavimus teisme pareiškė 2013-02-01. Todėl akivaizdu, kad šiuo atveju buvo praleistas ieškinio senaties terminas.

2. CMR konvencijos 17 str. 2 dalis numato „Vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kuriu pasekmių vežėjas negalėjo išvengti“. Krovinio vežimo procese krovinį pakrauna krovinio siuntėjas, krovinį iškrauna krovinio gavėjas. Vežėjas krovinio nekrauna. Šiuo atveju, krovinys buvo pakrautas tinkamai. Priešingai, nei teigia apeliantas, net ir netinkamai pakrovus krovinį, šis krovinys savaime negali užsidegti dėl netinkamo pakrovimo. Byloje yra įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovo su TIR knygele gabentas krovinys, esantis priekaboje, buvo užplombuotas. Užplombavus priekabą, niekas negalėjo prieiti prie krovinio. Tarp krovinio plombavimo ir įvykusio gaisro praėjo labai ilgas laiko tarpas. Vežėjas negalėjo išvengti gaisro priekabos viduje, kuri buvo užplombuota ir į kurią vežėjas negalėjo patekti, bei užkirsti kelio gaisro pasekmėms.

3. Byloje nėra jokių įrodymų, kad dalis krovinio buvo apgadinta dėl vežėjo veiksmų, kurie gali būti kvalifikuojami tyčiniais arba kaip didelis neatsargumas.

4. 2011-08-28 įvykus gaisrui, krovinio siuntėjas Demange LLC patyrė nuostolius, kurių suma lygi sugadintų prekių vertei, t. y. 44 421,16 USD (106 699,67 Lt) arba 44 967,18 USD (108011,17 Lt), kaip tai nustatė nepriklausomi siurvejeriai. 2012-02-08 ieškovui „AMLIN Corporate Insurance N. V.“ išmokėjus krovinio siuntėjui 41 733,39 eurų (144 097,05 Lt) draudimo išmoką, visa reikalavimo teisė į nuostolių atlyginimą dėl 2011-08-18 įvykusio gaisro perėjo „AMLIN Corporate Insurance N. V.“. Todėl, 2012-04-20 krovinio gavėjas Demange LLC net neturėjo reikalavimo teisės į nuostolių atlyginimą ir šios reikalavimo teisės negalėjo perleisti OOO „RTK-YUG“, o pastaroji negalėjo šios reikalavimo teisės perleisti UAB „Grens cargo“. Iš UAB „G. C.“ teismui į bylą pateiktų įskaitymo tarp OOO „RTK-YUG“ ir UAB „G. C.“ dokumentų net negalima nustatyti, kokiu pagrindu buvo atliktas įskaitymas. Taigi, UAB „G. C.“ neįrodė, kad turi reikalavimo teisę į nuostolių atlyginimą dėl 2011-08-18 įvykusio įvykio, todėl šis UAB „Grens cargo“ pareikštas reikalavimas net negalėjo būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, apeliacinių skundų ir atsikirtimų į apeliacinius skundus argumentus, sprendžia, kad byla išnagrinėta išsamiai įvertinus visus byloje surinktus įrodymus; pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir teisingas, nes sprendimo išvados atitinka byloje surinktus įrodymus ir priimtas nepažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normų reikalavimų; sprendimo motyvai išsamūs ir aiškūs, todėl teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendimo motyvais bei išvadomis ir neturi pagrindo šioje nutartyje jų kartoti iš naujo.

Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams detaliai nepasisakydamas dėl kiekvieno apeliacinio skundo argumento.

Todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl esminių ieškovo „AMLIN Corporate Insurance N. V.“ ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, UAB „G. C.“ apeliacinių skundų argumentų.

Dėl atsakovo (vežėjo) UAB „Vigidas transport“ kaltės.

Ieškovas „AMLIN Corporate Insurance N. V.“ ir trečiasis asmuo su savarankišku reikalavimu UAB „G. C.“ pareiškė ieškinius atsakovui UAB „Vigidas transport“ dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, kuriuos iš esmės grindė tuo, kad krovinį gabenusiam atsakovui UAB „Vigidas transport“ priklausančioje priekaboje kilus gaisrui, kurio metu sudegė dalis krovinio, ieškovo ir trečiojo asmens teigimu, žala atsirado dėl vežėjo UAB „Vigidas transport“ kaltės, t.y. dėl jo didelio neatsargumo, nes nebuvo imtasis visų priemonių užkirsti kelią žalai atsirasti. Atsakovas UAB „Vigidas transport“ su ieškovo ir trečiojo asmens UAB „G. C.“ reikalavimais nesutiko, teigdamas, kad žala atsirado ne dėl atsakovo kaltės ar neatsargumo.

Šioje nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CMR konvencijos nuostatas, nes buvo vežama kelių transporto priemone, sausumos keliais, už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės (CMR konvencijos 1 str.).

Esminis ginčas byloje yra kilęs dėl to, ar vežėjas (atsakovas UAB „Vigidas transport“) yra kaltas dėl žalos (nuostolių) atsiradimo, o taip pat ar ieškovas ir trečiasis asmuo yra praleidę ieškinio senaties terminą, kurį atsakovas prašo taikyti.

CMR konvencijoje nustatyta griežta vežėjo atsakomybę, tame tarpe jo kaltės dėl krovinio praradimo ar sugadinimo prezumpciją (CMR konvencijos 17 str., 18 str.). CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta vežėjo kaltė suprantama kaip: 1) žalos padarymas tyčia; 2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylą nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus prilyginami tyčiniams. Pagal teisminę praktiką tyčinei kaltės formai gali būti prilyginamas didelis neatsargumas. Teisminėje praktikoje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas, neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti. Kad nustatyti didelį vežėjo neatsargumą turi būti nustatytas subjektyvusis požymis, t. y. kad faktinis vežėjas (jo vairuotojas) turėjo numatyti galimas tokio nerūpestingo elgesio pasekmes (numatė žalos atsiradimo tikimybę), ir kad faktinis vežėjas nesistengė tokių pasekmių išvengti, ignoruodamas apsaugos ir atsargumo priemones, kurios kiekvienam būtų buvusios aiškios. Jeigu nustatoma vežėjo kaltė, atitinkanti CMR konvencijos 29 str. 1 dalies sąlygas, tai šiam vežėjui netaikytinos šios konvencijos nuostatos, atleidžiančios nuo civilinės atsakomybės arba ją ribojančios. Pagal teisminę praktiką, vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti (CMR konvencijos 17 str. 2 dalis). Būtent šiuo vežėjo atsakomybę šalinančiu pagrindu remiasi atsakovas UAB „Vigidas transport“ ir jo draudikas „E. L. Insurance SE“, Lietuvoje veikiantis per E. I. SE Lietuvos filialą. Vežėjui tenka pareiga įrodyti minėtas jo atsakomybę šalinančias aplinkybes (CMR konvencijos 18 str. 1 d., CK 6.212 str. 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006).

Pirmosios instancijos teismas šioje nagrinėjamoje byloje nenustatė jokių tyčinių atsakovo UAB „Vigidas transport“ ir jo darbuotojo – vairuotojo V. I. I. veiksmų ar neveikimo dėl krovinio dalinio praradimo, taip pat nenustatė, kad krovinį gabenusioje priekaboje gaisras buvo tyčinis. Teisėjų kolegija sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančių įrodymų visuma (CPK 185 str.), pripažino, kad vežėjas (jo vairuotojas) gabenant krovinį neatliko jokių veiksmų (neveikimo), lėmusių krovinio sugadinimą, ar dėl kurių galėjo padidėti krovinio sugadinimo tikimybė. Nebuvo nustatyta, kad krovinys užsidegė nuo krovinį gabenusios transporto priemonės ar dėl kitų kaltų bei neatsargių vežėjo vairuotojo veiksmų. Teismas nenustatė, kad krovinį gabenusi transporto priemonė ir puspriekabė būtų techniškai netvarkingos, kad vairuotojas būtų nesilaikęs kelių eismo taisyklių, priešgaisrinės saugos reikalavimų, padaręs kitų pažeidimų gabendamas krovinį, ar kad krovinys būtų užsidegęs dėl eismo įvykio ir pan. Surinktų įrodymų pagrindu buvo konstatuota, kad gaisro židinys buvo užplombuotos puspriekabės, prie kurios prieiti atsakovo (vežėjo) UAB „Vigidas transport“ vairuotojas negalėjo, viduje (t. 1, b. l. 44, 53-54, 153-160).

Apeliantų argumentai, kad teismas, neatlikęs ekspertizės, pagal šalių paaiškinimus negalėjo padaryti kategorišką išvadą dėl gaisro priežasties, o ieškovas neturėjo galimybės įrodyti, kad ugnies šaltinis galėjo patekti į priekabos vidų krovinio transportavimo ar transporto priemonės stovėjimo metu, yra nepagrįsti, nes pirma, pagal CPK 185 str. 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis, tačiau ekspertizė nėra šiuo atveju tokia išimtis; antra, skirti teismo ekspertizę gaisro kilimo priežasčiai nustatyti savo triplike prašė ne ieškovas, o atsakovas UAB „Vigidas transport“ (t. 3, b. l. 11-12), trečia, teismui 2013-05-08 nutartimi įpareigojus proceso dalyvius per 3 savaites raštu pareikšti savo nuomonę dėl atsakovo prašymo skirti ekspertizę, 2013-07-08 nutartimi atsakovo UAB „Vigidas transport“ prašymas dėl ekspertizės skyrimo buvo atmestas (t. 3, b. l. 29-30), nes atsakovas prašymo teismo nustatytu laiku nepatikslino; trečiasis asmuo UAB „G. C.“ ekspertizės prašė neskirti, nes nei sudegęs krovinys, nei puspriekabė nėra išlikę bei siūlė teismui remtis tais dokumentais ir tomis išvadomis, kurios buvo surašytos sudegusio krovinio ir puspriekabės apžiūros metu; kiti bylos dalyviai dėl atsakovo prašymo apskritai nepasisakė, o bylą nagrinėjant iš esmės teisme, ekspertizės skyrimo klausimo proceso dalyviai apskritai nekėlė (t. 3, b. l. 54-58). Todėl pirmosios instancijos teismas vertino įrodymų, kurie buvo pateikti byloje, visumą, nesuteikdamas nė vienam jų kokią nors išskirtinę reikšmę. Tai Rusijos Federacijos centrinės valdybos priešgaisrinės apsaugos valdybos 2011-09-09 nutarimas atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą, (t.1. b. l. 53-54), kuriame nustatyta, kad gaisro židinys buvo viršutinės priekabos dalies centre, arčiau priekinės sienelės ir truputį pasislinkęs į dešinę pusę automobilinės priekabos judėjimo kryptimi; kad atsižvelgiant į gaisro židinio vietą, atmetama elektros sisteminio avarinio darbo režimo bei automobilio kuro sistemos gedimo galimybė, neįžvelgta nei tyčinio padegimo nei neatsargaus elgesio su ugnimi požymių. Tai Rusijos Federacijos nepriklausomų ekspertų OOO "Aisleb" Ekspertizės aktas Nr. 1101232 (užsakovas UADB „Ergo Lietuva“), kuriame pripažinta, kad įvyko savaiminis užsidegimas, bei nustatyta, kad priekabos grindys, nuleidžiami aliumininiai bortai, durys, ratai ir elektros dalis yra be pažeidimų ( t. 1, b. l. 135-150). Tai UAB „Vigidas transport" vairuotojo V. I. I. Rusijos nepriklausomiems ekspertams pateiktas rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad: „2011-08-16 22.00 val. normaliai važiuojant Maskvos kryptimi, M 9 trasa, 211 km. staiga galinio vaizdo veidrodėlyje jis pamatė, kad jam žibintais mirksi lengvasis automobilis, tuomet suprato, kad atsitiko kažkas negero ir iškart, pamatęs už 50 metrų stovėjimo aikštelę, sustojo. Pamatė, kad iš po tento, kur buvo krovinys, eina dūmai. Tuomet paėmęs nupjovė plombas ir atidarė dešinįjį bortą. Ten apatiniai padėklai buvo sveiki, o dėžių viduryje degė, tuomet pradėjo gesinti su gesintuvu, tačiau pats nesusidorojo, ir iš karto paskambino 112. Už 15 minučių atvyko gaisrinė tarnyba ir pradėjo gesinti. Nuo priekabos spėjo numesti porą palečių su atsarginėmis automobilių dalimis" (t.1, b. l. 16-17). Būtent byloje pateiktų įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, kad gaisras kilo ne dėl atsakovo vilkiko ar jo priekabos defektų ar krovinį vežusio vairuotojo kaltės, taip pat padarė labiausiai tikėtiną išvadą dėl savaiminio krovinio užsidegimo, nes krovinys degė sukrautų dėžių viduryje. Teismas motyvuotai atmetė kitas užsidegimo galimybes, galinčias turėti įtakos atsakovo atsakomybei, t.y. akivaizdžius krovinio įpakavimo pažeidimus, galimybę užsidegti nuo kitų pašalinių objektų, nes apie tai, teismo manymu, būtų pažymėję Rusijos gaisrinės saugos specialistai, taip pat nepriklausomi ekspertai, tyrę įvykį ir nustatinėję gaisro priežastis, tačiau tokių atžymų nėra.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, kad tai, jog atsakovo (vežėjo) vairuotojas gaisrą priekaboje pastebėjo tik kitam vairuotojui kelyje mirksint žibintais ir tai, neva reiškia nepakankamą vairuotojo atidumą bei nesirūpinimą vežamu kroviniu, o tuo pačiu didelį vežėjo neatsargumą prilyginamą tyčiniams veiksmams.

Byloje yra įrodyta, kad atsakovo su TIR knygele gabentas krovinys, esantis priekaboje, buvo užplombuotas. Užplombavus priekabą, vežėjo vairuotojas negalėjo prieiti prie krovinio ir apžiūrėti jo iš vidaus. Tarp krovinio plombavimo ir įvykusio gaisro praėjo ilgas laiko tarpas. Gaisro požymiai (dūmai iš po priekabos tento) atsirado transporto priemonei važiuojant nustatytu maršrutu, nes vežėjo uždavinys buvo laiku nuvežti krovinį jo gavėjui, todėl transporto priemonės vairuotojas negalėjo nuolat stebėti krovinio tik tam, kad pats pamatytų, ar krovinys neužsidegė iš vidaus, nes pagal Kelių eismo taisykles, turėjo pareigą stebėti kelią, pasirinkti saugų atstumą kitų transporto priemonių atžvilgiu ir pan. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vairuotojas, gavęs signalą ir pastebėjęs, jog krovinys dega, iš karto ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad šį krovinį išsaugoti, t.y. nedelsiant sustabdė krovinį gabenusią transporto priemonę, nusukdamas į saugią vietą, iš karto pradėjo krovinį gesinti, o pamatęs, kad pats užgesinti negalės, nedelsiant iškvietė gaisrinę tarnybą, per tą laiką nuo priekabos numesdamas porą palečių su atsarginėmis automobilių dalimis ir taip jas išsaugodamas. Todėl visa tai įvertinęs teismas pripažino, kad nėra vežėjo veiksmuose didelio neatsargumo ir kaltės, kas reiškia, kad yra CMR konvencijos 17 str. 2 d. vežėjo atsakomybę dėl krovinio praradimo šalinanti aplinkybė, - krovinys sugadintas dėl aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Teismas konstatavo, kad vežėjas įrodė, kad yra priežastinis ryšys tarp jau minėtų nuo vežėjo nepriklausančių aplinkybių (savaiminis vežamo krovinio užsidegimas) bei atsiradusios kroviniui žalos, kad padariniai buvo neišvengiami ir jiems užkirsti kelio vežėjas negalėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2012; 2013-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2013, kt.).

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo UAB „Vigidas transport“ atsiliepimo argumentais, kad gaisro kilimo priežastis buvo ne bet kokie neatsargūs ar tyčiniai atsakovo veiksmai, o aplinkybės, kurių atsakovas (vežėjas) negalėjo išvengti.

Kadangi atsakovas UAB „Vigidas transport" įrodė, kad yra vežėjo atsakomybę dėl krovinio praradimo šalinanti aplinkybė, todėl ieškovo ir trečiojo asmens ieškiniai buvo atmesti pagrįstai.

Dėl senaties termino taikymo.

Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad atsakovo veiksmuose nėra tyčiai prilyginamų veiksmų, todėl nepagrįstai taikė vienerių metų ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegija su šiais apeliantų argumentais nesutinka.

CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas pagal CMR konvenciją yra vieneri metai, o tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju – treji metai. Kaip jau buvo pažymėta, šioje byloje nebuvo konstatuota jokių tyčinių atsakovo (vežėjo) UAB „Vigidas transport" veiksmų.

Ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo krovinio pristatymo (CMR 32 str. 1 p.). Šiuo nagrinėjamu atveju 2011-08-18. Ieškovas „AMLIN Corporate Insurance N. V.“ neginčijo krovinio pristatymo datos ir momento, nuo kada turėtų būti pradėtas skaičiuoti ieškinio senaties terminas. Teismas konstatavo, kad ieškinio senatis buvo pristabdyta 77 dienoms UAB „G. C.“ 2011-10-07 ir 2011-10-10 pareiškus atsakovui pretenzijas dėl žalos atlyginimo už prarastą krovinį, kurios 2011-11-02 atsakovo ir jo draudiko UADB „Ergo Lietuva“ buvo atmestos (t.1, b.l. 132-134, 151-152; t. 2, b. l. 15, 18, 20-21, 24-25). Ieškinio senatis suėjo 2012-11-05, ieškinys pareikštas 2012-12-10, t.y. jau praleidus terminą. Ieškovas praleisto senaties termino atnaujinti neprašė, o pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių priežasčių, dėl kurių praleistas ieškinio senaties terminas turi būti atnaujintas.

Teismas konstatavo, kad ir trečiasis asmuo UAB „G. C.“ praleido ieškinio senaties terminą, nes savarankišką reikalavimą teisme pareiškė tik 2013-02-21 (t. 1, b. l. 100-105, 115), nes trečiojo asmens reikalavimams taikė tuos pačius reikalavimus kaip ir ieškovui bei tas pačias taisyklės dėl senaties termino sustabdymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškinio ir savarankiškų reikalavimų senaties termino pabaiga iki ieškinio ar savarankiškų reikalavimų pareiškimo yra pagrindas ieškinį ir savarankiškus reikalavimus atmesti (CK 1.131 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija sutinka su trečiojo asmens atsakovo pusėje „E. L. Insurance SE“, Lietuvoje veikiančio per E. I. SE Lietuvos filialą, atsiliepimo į apeliacinį UAB „G. C.“ skundą argumentais, kad UAB „G. C.“ šiuo atveju nėra laikomas paeiliui vežusiu vežėju, todėl net ir tuo atveju, jei UAB „G. C.“ atlygintų nuostolius dėl krovinio sugadinimo reikalavimo teisę turinčiam asmeniui, ieškinio senaties terminas būtų skaičiuojamas, vadovaujantis CMR konvencijos 32 str. 1 dalimi, kuris numato, kad teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Senaties terminas prasideda: a) krovinio dalinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo atvejais - nuo krovinio pristatymo dienos, o ne vadovaujantis CMR konvencijos 39 straipsniu, nes asmens pasikeitimas prievoliniame teisiniame santykyje neturėtų jokios įtakos ieškinio senaties eigai.

Kaip ir ieškovui, vienerių metų ieškinio senaties terminas trečiajam asmeniui UAB „Grens cargo“ prasidėjo nuo krovinio pristatymo dienos, t.y. 2011-08-18. Dėl pateiktos pretenzijos ieškinio senaties terminas buvo sustabdytas 77 dienas, todėl ieškinio senaties terminas pasibaigė 2012-11-05. UAB „Grens cargo“ reikalavimus teisme pareiškė 2013-02-01, t.y. praleidęs senaties terminą.

Apelianto UAB „G. C.“ argumentai, kad ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2012-04-20, t. y. nuo Sutarties dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo įvykdymo, yra nepagrįsti, nes asmenų pasikeitimas prievolėje nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos (LR CK 1.128 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme.

Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, UAB „G. C.“ apeliaciniame skunde prašė, tuo atveju, jei apeliacinis skundas būtų atmestas, pakeisti skundžiamu sprendimu atliktą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir iš UAB „G. C.“ priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti, nurodydamas, kad LR CPK 93 str. 4 dalis suteikia teisę teismui nukrypti nuo LR CPK 93 str. 1 dalyje nurodytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, priklausomai nuo šalių procesinio elgesio ir priežasčių, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad ne trečiasis asmuo UAB „G. C.“ buvo nagrinėjamos bylos iniciatorius; dėl trečiojo asmens pateikto pareiškimo nagrinėjamojoje byloje nebuvo ruošiami dublikai ir triplikai; ieškovo ir trečiojo asmens UAB „G. C.“ reikalaujamos priteisti sumos skyrėsi beveik 28 kartus; iš UAB „G. C.“ priteista bylinėjimosi išlaidų suma prilygsta beveik viso pareikšto reikalavimo sumai, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp ieškovo ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais po lygiai, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams.

Ieškovas „AMLIN Corporate Insurance N. V.“ dėl šio UAB „G. C.“ prašymo mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl jos neturi būti perskirstomos, nes nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo LR CPK 93 str. 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

Kadangi trečiasis asmuo UAB „G. C.“ 2014-01-20 pareiškime nurodė, kad jis prisideda prie ieškovo „AMLIN Corporate Insurance N. V.“ apeliacinio skundo (t. 3, b. l. 115-116), palaiko ieškovo skunde išdėstytus argumentus ir suformuluotus reikalavimus, tai kitaip spręsti išlaidų paskirstymo nėra pagrindo. Be to, LR CPK 93 str. 4 dalyje teismui suteikia teisę, bet ne pareiga, nukrypti nuo LR CPK 93 str. 1 dalyje nurodytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

Kaip jau buvo minėta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais bei išvadomis, todėl dėl kitų apeliacinių skundų argumentų nebepasisako. Be to, apeliacinių skundų argumentai, pvz., dėl žalos dydžio neturi esminės reikšmės, nes ieškinys ir savarankiškas reikalavimas netenkinti kitais pagrindais, t.y. dėl vežėjo kaltės nebuvimo ir ieškinio senaties termino.

Vadovaudamasi išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą naikinti arba pakeisti nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1dalies 1punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Atmetus ieškovo „AMLIN Corporate Insurance N. V.“ ir trečiojo asmens UAB „G. C.“ apeliacinius skundus, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos iš kitos ginčo šalies nepriteisiamos (CPK 93 str. 1 ir 3 d.).

Byloje nustatyta, kad atsakovui UAB „Vigidas transport“ apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatė K. P., kuriai atsakovas už atsiliepimo į UAB „G. C.“ apeliacinį skundą surašymą sumokėjo 700 Lt (t. 3, b. l. 164,165) ir už atsiliepimo į ieškovo „AMLIN Corporate Insurance N. V.“ apeliacinį skundą surašymą sumokėjo 700 Lt (t. 3, b. l. 164,165).

Trečiajam asmeniui atsakovo pusėje „E. L. Insurance SE“, Lietuvoje veikiančiam per E. I. SE Lietuvos filialą, apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatas E. S., kuriam trečiasis asmuo už atsiliepimo į UAB „G. C.“ apeliacinį skundą surašymą sumokėjo 2500 Lt (t. 3, b. l. 126,127), už atsiliepimo į ieškovo „AMLIN Corporate Insurance N. V.“ apeliacinį skundą surašymą sumokėjo 1500 Lt (t. 3, b. l. 157,158).

Kadangi apeliaciniai skundai netenkinami, atsakovui UAB „Vigidas transport“ bei trečiajam asmeniui atsakovo pusėje „E. L. Insurance SE“, Lietuvoje veikiančiam per E. I. SE Lietuvos filialą, iš ieškovo „AMLIN Corporate Insurance N. V.“ ir trečiojo asmens UAB „G. C.“ priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1, 3 d., 98 str.).

Tačiau „E. L. Insurance SE“, Lietuvoje veikiančio per E. I. SE Lietuvos filialą, bylinėjimosi išlaidų suma, patirta už atsiliepimo į UAB „G. C.“ apeliacinį skundą surašymą viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą 8.11punkte numatytą maksimalų dydį (1,5 MMA), todėl mažintina nuo 2500 Lt iki 1500 Lt.

Dokumentų siuntimo išlaidų valstybei byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui UAB „Vigidas transport“ (į. k. 301150283) iš ieškovo „AMLIN Corporate Insurance N.V.“ (į. k. 33055009) ir trečiojo asmens UAB „Grens cargo" (į. k. 300660237) iš kiekvieno po 700 Lt (septynis šimtus litų) bylinėjimosi (advokato atstovavimo) išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Priteisti trečiajam asmeniui atsakovo pusėje „E. I. SE“, Lietuvoje veikiančiam per E. I. SE Lietuvos filialą, (į. k. 302912288), iš ieškovo „AMLIN Corporate Insurance N.V.“ (į. k. 33055009) ir trečiojo asmens UAB „Grens cargo" (į. k. 300660237) iš kiekvieno po 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi (advokato atstovavimo) išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Teisėjai Laisvė AleknavičienėVytautas KursevičiusDanutė Matiukienė