- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-25
- Bylos Nr.
- 1S-409-319/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-98-1-00101-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- M. Ž.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. Ž. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-jame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. kovo 13 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. Ž..
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
1. M. Ž. Kauno apygardos teismo nuteistas 2012 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą 8 m. 6 mėn. laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė bausmė – 8 m. 6 mėn. laisvės atėmimas. Bausmės pradžia – 2012 m. vasario 21 d., pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 12 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2017 m. kovo 13 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas.
3. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu jau yra pakankamai žymi jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis M. Ž. skunde apygardos teismui prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir patvirtini Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Jis nesutinka su teismo išvada, nes komisijos nutarimas paremtas įvairių tarnybų ir specialistų išvadomis, kurie nuosekliai stebėjo jo elgesį bausmės atlikimo metu, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika tik 39 balai, t. y. žema, todėl šiais duomenimis turėjo būti remtasi. Nuteistasis skunde nurodo, kad nors jo padarytas nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau BVK nuostatose nenumatyta, kad į tai turi būti atsižvelgta, turi būti vertinamas elgesys bausmės atlikimo laiku, o į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkumą atsižvelgiama nuosprendžiu, skiriant bausmę. M. Ž. mano, kad jo elgesys ir nuostatos, bei asmenybės charakteristika leidžia taikyti jam lygtinį paleidimą, nes bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturi 13 kartų skatintas, dirba už pataisos namų ribų, dalyvavo įvairiuose organizuojamose programose. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, bus įdarbintas, jo socialiniai ryšiai su artimaisiais glaudūs, kas socialinio tyrimo išvadoje įvardinta kaip apsauginis veiksnys, dėl ko teismo nutartis nepagrįsta ir šališka.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo M. Ž. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
7.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis M. Ž. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 39. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
7.2. Kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis M. Ž. dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, galiojančių nuobaudų neturi, būdamas paleistas iš laisvės atėmimo vietos turės galimybę įsidarbinti (nuteistojo pateikti duomenys), tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, tokią galimybę parodo jo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką. Ta aplinkybė, jog nuteistasis svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Socialinio tyrimo išvados ir kiti pateikti duomenys patvirtina, kad per bausmės atlikimo laiką jis 3 kartus pažeidė vidaus tvarką, už ką 2 kartus baustas (dėl kito pažeidimo apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje), kas neleidžia nuteistojo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo ir daryti vienareikšmiškos išvados apie jo siekį atsiriboti nuo nusikalstamumą skatinančių veiksnių. Sutinkamai su Socialinio tyrimo išvados duomenimis, artimi kriminogeniniams veiksniams yra jo mąstymas ir elgesys (nusikaltimas įvykdytas impulsyviai), teisės pažeidimai (pirmas nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje, jam dar esant nepilnamečiui).
7.3. M. Ž. skunde nurodo, kad teismas turėjo remtis Komisijos nutarimu, kuris paremtas jį stebėjusių specialistų išvadomis. Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas reiškia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besąlyginį jo taikymą, nevertinant kitų, t. y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų.
7.4. Skunde nuteistasis teigia, kad teismas nepagrįstai vertino padarytą nusikalstamą veiką, kuri jau buvo įvertinta priimant nuosprendį. Kolegija pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. O sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti ne tik nuteistojo elgesį pataisos namuose, tačiau ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti jam lygtinį paleidimą, apie jo padarytą nusikaltimą pasisakė vertinant šio asmenybės ypatumus, galinčius lemti tolesnį jo elgesį, taigi, teismas jokių įstatymų nuostatų nepažeidė.
7.5. Negalima sutikti ir su skundo teiginiu, kad teismas neįvertino teigiamai M. Ž. apibūdinančių aplinkybių, dėl ko nutartis yra šališka. Kolegija laiko, kad apylinkės teismas M. Ž. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, nes nurodęs, jog Komisija nutarime nepilnai įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui svarbias aplinkybes, skundžiamoje nutartyje nurodė, ko būtent Komisija neįvertino. Kolegija laiko, kad skundžiamoje nutartyje buvo padaryta pagrįsta išvada, jog visų nustatytų ir šioje nutartyje aukščiau aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.
8. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytos išvados, priešingai nei tai suvokia pats nuteistasis, neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. Ž. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Konstatuojama, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.