- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-26
- Bylos Nr.
- 1S-656-485/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-98-1-00101-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- Š. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Š. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Š. S. Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 12 metų laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012 m. vasario 21 d., bausmės pabaiga – 2024 m. vasario 7 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Komisija) 2021 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 95-389 nutarta netaikyti nuteistajam Š. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisija atsižvelgė į nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, įvertino jo elgesį viso bausmės atlikimo metu ir padarė išvadą, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, kad pataisos procesas jau yra užtikrintas ir, kad galimos probacijos metu nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atmetė nuteistojo Š. S. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo. Teismas, sutikdamas su Komisijos nutarime padarytomis išvadomis, pažymėjo, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pagrindo spręsti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nutartyje konstatuota, kad nėra pagrindo pripažinti, jog Komisija netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis Š. S. skunde prašo panaikinti teismo nutartį kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą.
4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas netinkamai įvertino jo pastangas pasitaisyti, nes jis per bausmės atlikimo laiką 17 kartų skatintas, už gerą elgesį yra perkeltas į atvirąją koloniją, dirba, pataisos įstaigoje mokėsi ir įgijo ne vieną specialybę. Nuteistojo vertinimu, jo padaryti vidaus tvarkos pažeidimai, lyginant su atlikta 10 metų laisvės atėmimo bausme, neįrodo, kad jis linkęs pažeidinėti nustatytą tvarką ir ateityje ją pažeidinės. Pažymi, kad laisvėje jis turi kur gyventi, su artimaisiais palaiko socialinius ryšius. Taip pat, nuteistojo įsitikinimu, Komisijos nutarime ir teismo nutartyje nurodytai argumentai, kad jo elgesys pradėjo taisytis tik nuo 2020 m. vasario, kai buvo panaikinta paskutinė galiojantis nuobauda, kad jis ar gali mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kuris išlikęs tik vienas – gyvenimo stilius ir draugai, negali būti pagrindu išvadai, jog jis šiuo metu nededa tiek pastangų, kad gali būti taikomas lygtinis paleidimas.
4.2.Taip pat nuteistasis Š. S. nesutinka su jo padaryto nusikaltimo vertinimu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, ir mano, kad ši aplinkybė yra perteklinė ir iškraipo lygtinį paleidimą reguliuojančių įstatymo nuostatų taikymą. Jis sutinka, kad padarė labai sunkų nusikaltimą, tačiau už jį atlieka griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl tai, kad jis pažeidė vidaus tvarkos taisykles, ir šie pažeidimai nebuvo šiurkštūs, negali būti lemiamu veiksniu jo elgesį vertinti neigiamai, nes jis turi 17 paskatinimų, dalyvauja įvairiuose renginiuose, gavęs apdovanojimų, kad pagrindžia, jog jis stengiasi elgtis padoriai ir tinkamai. Š. S. nuomone, jo lygtinio paleidimo klausimas tiek pataisos namų Komisijos, tiek ir teismo, buvo išnagrinėtas paviršutiniškai ir šabloniškai. Teismas neatsižvelgė į jo skundo argumentus, o tik formaliai pakartojo Komisijos nutarimo turinį.
4.3. Skunde nuteistais teigia, kad teismo išvadų nelogiškumą rodo ir tai, kad nutartyje nurodyta, jog jis gali mažinti nustatytus statinius kriminogeninius veiksnius. Taip pat visiškai nesuprantama, kaip dar galima mažinti jau nustatytą žemą nusikalstamo elgesio riziką, kai BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatose teisiškai apibrėžta, kad lygtinai paleisti gali būti turintys žemą riziką nuteistieji.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo Š. S. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir tolesnis pataisos procesas jau gali būti tęsiamas asmens neizoliavus nuo visuomenės pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, priimdama nutarimą netaikyti Š. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tiek ir apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimus pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurios nebūtų vertintos, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė.
8. Š. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kurią atlikus gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dirba, yra skatintas, palaiko socialinius ryšius, laisvėje turėtų kur gyventi. Šios aplinkybės vertintinos kaip teigiamai charakterizuojančios nuteistąjį, tačiau vien tik jų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą turi būti vertinama duomenų, susijusių su nuteistojo pataisos procesu visą bausmės atlikimo laiką, visuma, o ne vien tik teigimai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės.
9. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis Š. S. neįžvelgia narkotinių medžiagų vartojimo problemos, tačiau pats yra nurodęs, kad iki nuteisimo, laisvėje yra ne kartą bandęs narkotines medžiagas, pataisos namuose jis du kartus baustas drausmine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą. Po pirmojo pažeidimo, 2016-08-29 jis buvo įtrauktas į psichiką veikiančių medžiagų vartojimo programą, 2017-07-07 iš jos išbrauktas, tačiau 2017-07-22 Š. S. vėl baustas už narkotinių medžiagų vartojimą, šio pažeidimo padarymo jis nepripažino. Š. S. teigia suvokiantis alkoholio poveikio galimą žalą tiek vartojančiam asmeniui, tiek ir aplinkiniams, tačiau pats dėl alkoholio vartojimo neigiamų socialinių įpročių bei priklausomybės teigia nepatyręs. Nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bendrininkų grupėje, neneigia, kad būdamas laisvėje ir bendraudamas su draugais periodiškai pavartodavo alkoholio. 2020 m. rugsėjo 28 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje įpareigojimu kreipėsi į psichologą ir buvo konsultuotas dėl alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistojo suvokimas dėl priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo įtakos jo elgesiui, nėra pakankamas, kas tiek Komisijai, tiek ir teismui pagrįstai leido abejoti pakankamu akivaizdžios nuteistojo pažangos pataisos procesu.
10. Manymą, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra pakankamas ir turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, siekiant įtvirtinti pozityvius nuteistojo elgesio pokyčius, sustiprina ir nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu vertinimas. Nuteistojo Š. S. svarstymo metu galiojančių nuobaudų jis neturėjo, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką septynis kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką jam buvo taikytos drausminės nuobaudos. Vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus Š. S. darė ne tik bausmės atlikimo pradžioje, kuomet dar galimi adaptacijos sunkumai, tačiau net keleto metų bėgyje, paskutinė nuobauda jam skirta 2019 m., kuri panaikinta 2020-02-04 prieš terminą. Toks nuteistojo elgesys rodo nesugebėjimą paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų, nenorą taisytis, net ir esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei. Ir nors be nuobaudų, nuteistasis bausmės atlikimo metu yra 17 kartų skatintas už gerą elgesį, tačiau po paskatinimų ir vėl sekė nevienkartiniai vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai, kad rodo, jog nuteistojo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
11. Pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties nepagrįstumą nuteistasis grindžia tuo, kad joje nelogiškai nurodyta, jog jis gali mažinti statinius kriminogeninius balus, be to, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ir todėl jis jau nebegali jos labiau sumažinti. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad Š. S. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, egzistuoja statiniai kriminogeniniai veiksniai, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje nėra konkrečiai nurodyta nuteistajam Š. S. nustatytos žemos nusikalstamo elgesio rizikos išraiška balais, nėra konkretizuota statinių ir kintamų balų santykis, todėl teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo šių aplinkybių įvertinti ir padaryti išvadą dėl skundžiamoje nutartyje nurodytų aplinkybių pagrįstumo. Taip pat pažymėtina, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.
12. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama ne tik pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, bet ir asmenybės ypatumus, požiūrį į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą ir pan. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog šiuo metu laisvės atėmimo bausmę Š. S. atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kuris sukėlė negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį). Nors šios aplinkybės paprastai yra vertinamos skiriant bausmę, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, vertinant nuteistojo elgesio pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą, jos taip pat neturi būti sumenkinamos ir į jas turi būti atsižvelgta. Šiame kontekste pažymima, kad pirmosios instancijos teismas apie Š. S. padarytą nusikalstamą veiką pasisakė ir ją vertino visų kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumoje, nesuteikdamas ypatingos ar prioritetinės – lemiamos reikšmės, taigi, jokių įstatymų nuostatų nepažeidė.
13. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią Š. S. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų. Vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo Š. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.