- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-02-21
- Bylos Nr.
- N1-94-290/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-98-1-00101-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Algerdas Urbšys
- Kaltinamasis
- M. Ž., Š. S.
- Nukentėjusysis
- M. R., R. A.
- Advokatai
- Marytė Viet
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Elenai Skruodenienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Jakučiui, kaltinamiesiems M. Ž. ir Š. S., jų gynėjams advokatams Marytei Vietaitei, Ričardui Girdziušui, nepilnamečio kaltinamojo atstovui V. Ž., nukentėjusiajam M. R., nukentėjusiosios R. A. atstovui V. A., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
M. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , Jurbarko rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, išsilavinimas – 11 klasių, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Jurbarko rajone, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Jurbarko rajone, teistas 2011-06-01 Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. – laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant būti namuose 6 mėnesius nuo 22 val. iki 06 val. ir
Š. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Jurbarko rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), Jurbarko rajone, kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamieji M. Ž. ir Šarūnas S. J. rajone, Raudonės seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) , M. M. sodyboje, 2011 m. vasario 22 d. apie 23.00 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių priežasčių – pykdami ant R. R. dėl jo neatlikto darbo, veikdami bendrininkų grupėje, M. Ž. tyčia suduodant smūgius R. R. kumščiais ir kojomis į galvą, krūtinę, šonus, kojas, užšokant kojomis ant krūtinės ir pilvo, tuo pačiu metu Š. S. spardant R. R. į šonus, rankas, kojas bei suduodat kumščiu į galvą, ir tokiais bendrais veiksmais, suduodami R. R. ne mažiau kaip 46 smūgius, suvokdami, kad tokiu veikimo būdu – dideliu smūgių skaičiumi bei daugybės sužalojimų padarymu, sukėlė nukentėjusiajam didelį skausmą, šiais bendrais veiksmais R. R. padarė poodines kraujosruvas nosyje, viršutinėje lūpoje, akių vokuose-antakiuose-kaktoje-kairiame skruoste, smilkiniuose, ausyse, dešiniame žande - pažandyje, kairiame skruoste, odos nubrozdijimą kaktoje, antakiuose, kairės akies voke, dešiniame skruoste, smilkinyje, nubrozdijimą apatinėje lūpoje; kraujosruvas pilvo, kaktos, smilkinių, pakaušio, viršugalvio, kairio skruosto minkštuose audiniuose, raumenyse; poodines kraujosruvas žąstuose, pečių sąnariuose, alkūnių sąnariuose, kairiame dilbyje, plaštakose, dešinėje šlaunyje, kelių sąnariuose, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdijimą blauzdose, kairėje plaštakoje, kraujosruvas krūtinės raumenyse, pasieninėje krūtinplėvėje, dešiniame plautyje, krūtinkaulio, kairėje vidurinėje raktikaulio linijoje 2-3-4-5-6-7 (dvigubus), priekinėje pažastinėje linijoje 4-5-6-7-8-9-10, mentės linijoje- 5-6-7-8-9-10-11-12, užpakalinėje pažastinėje linijoje 11-12, dešinėje mentės linijoje 4, 9-10-11-12, užpakalinėje pažastinėje linijoje 9, vidurinėje pažastinėje linijoje 3-4-5-6-7-8 (dvigubus), priekinėje pažastinėje linijoje 7, vidurinėje raktikaulio linijoje 2-3-4-5-6-7-8 šonkaulių lūžimus, dėl ko nuo krūtinės sumušimo, lydimo poodinių kraujosruvų, kraujosruvų krūtinės raumenyse, pasieninėje krūtinplėvėje, dešiniame plautyje ir aukščiau išvardintų visų šonkaulių lūžimų, kas komplikavosi poodine emfizema krūtinės dešinėje pusėje, vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę, kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, plaučių ir galvos smegenų pabrinkimu, R. R. 2011 m. vasario 23 d. tarp 00.00 val. ir 07.00 val. mirė, tai yra, jį tyčia itin žiauriai nužudė. Tokiais savo veiksmais jie padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p.
Kaltinamasis M. Ž. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2011 m. vasario 22 d. vakare su Š. S. nusipirko tris butelius po 2 litrus alaus ir kartu namuose gėrė. Gerdami pradėjo kalbėti, kad reika pamokyti R. R., nes jis neatliko darbo, neišvalė lauko tualeto, nors už tai jam jau buvo sumokėta. Mintis eiti sumušti R. R. buvo jo, o Š. S. tam pritarė. Abu nuėjo prie M. M. namo, kur R. R. gyveno. Pasibeldus R. R. pats atidarė jiems duris. Suėmęs už rankų, jis jį ištempė į lauką. Pradėjo mušti, pasakė, muša už neišvalytą tualetą. R. R. nesipriešino, neprašė nemušti. Mušė ir kojom, ir rankom. Po smūgio į veidą R. R. nukrito. Tada spardė į šonkaulius, kojas, užšoko ant krūtinės ir pilvo. R. R. mušamas šaukėsi pagalbos, sakė, kad jam šalta rankoms. Tada jis liepė Š. S. atnešti kirvį, norėjo pagąsdinti, kad nukirs rankas, bet Š. S. kirvio nerado ir neatnešė. Š. S. pradėjo mušti R. R. jau gulintį. Kur jis smūgiavo, smulkiai nepamena, bet matė, kad ir spyrė, ir kumščiais sudavė. Smūgiai buvo į galvą, šonus, kojas. R. R. abu mušė taip stipriai ir tiek daug, nes buvo pergėrę alkoholio. Dabar mano, kad būdami blaivūs, jie būtų taip nepasielgę. Mušė maždaug pusę valandos, gal valandą. Kai jie jį spardė, R. R. nuo jų suduotų stiprių smūgių apsiversdavo tai ant pilvo, tai ant nugaros. Mušti baigė, kai pagalvojo, kad bus gana. Jie abu įvilko nukentėjusįjį į virtuvę ir paliko ant grindų. Name dar buvo M. M., kuri bandė išeiti į lauką gelbėti R. R.. Tam, kad ji neišeitų, Š. S. ranka užrėmęs laikė lauko duris. Įvykio dieną, prieš jiems išeinant pas R. R., buvo atėjęs Š. S. brolis S. S., kuris galėjo girdėti jo pokalbį su Šarūnu, kad jie ruošiasi mušti R. R.. Jie tikėjosi, kad jų primuštas R. R. nepaeis dieną ar dvi, bet, kad jis nuo jų smūgių numirs, jie negalvojo ir to nenorėjo. Dėl to ką padarė labai gailisi ir prisipažįsta.
Kaltinamasis Š. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad įvykio dienos vakare nuėjo iki M. Ž.. Tada abu nuėjo į parduotuvę ir nusipirko alaus. Grįžę pas M. Ž. gėrė. B. M. jam pasakė, kad reikia pamokyti R. R., nes jis jam yra skolingas, dar sakė, kad jis yra įskundęs jo, tai yra Š. S., tėvus. Jis su tokiu pasiūlymu sutiko ir jie abu kartu nuėjo pas R. R.. Lauko duris jiems atidarė pats R. R.. M. jam sudavė, po to pradėjo spardyti, sakė, kad muša už neišvalytą tualetą. Kai M. atsitraukė – nukentėjusįjį spardė ir jis. Name dar buvo M. M., kuri norėjo išeiti į lauką, bet M. Ž. liepė jam palaikyti užrėmus duris ir jos neišleisti. Matė kaip M. Ž. užšoko ant R. R., kaip jį spardė. Paskui ir jis R. R. spardė. Sudavė gal kartą kumščiu į veidą, pataikė gal kartą į šoną, o spardė į kojas, nes jis buvo prie R. R. kojų, o M. Ž. buvo prie kūno viršaus. M. Ž. liepė jam atnešti kirvį, bet jis neatnešė, nes nerado. Kai baigė mušti, liepė R. R. eiti namo, bet jis atsikelti nepajėgė, bandė keltis, bet susmuko. Tada jie abu kartu jį įvilko į namą ir išėjo. Jam asmeniškai R. R. nieko blogo nebuvo padaręs. Pradėjo mušti tik todėl, kad buvo išgėrę. Jei būtų tą dieną neprisigėręs tiek alaus, tikrai būtų nėjęs mušti R. R.. Kiek jis pamena, spardė nukentėjusiajam daugiausia į kojas ir kelis kartus į šonus. Jam nesigaudavo įspirti į galvą, nes jis stovėjo jam prie kojų daugiau, o M. Ž. prie viršutinės dalies. Jie abu buvo vienoje nukentėjusiojo pusėje. Tvirtina, kad R. R. į galvą spardė M., o jis į veidą kumščiu sudavė gal tik porą kartų. Buvo apsiavęs žieminiais batais, bet tikrai ne kerzais. Su M. Ž. - jie kaimynai, bendrauja, nesipyksta. Jam atrodo, kad jis nukentėjusiajam sudavė daug mažiau smūgių nei M. Ž.. Jo brolis žinojo, kad jis su M. Ž. eis R. R. mušti, nes girdėjo jų pokalbį. Savo veiksmais jis nenorėjo tokių pasekmių, o norėjo tik kelis kartus jam suduoti ir tikėjosi, kad R. R. nuo jų smūgių tik paskaudės, kad jis atsikels ir viskas bus gerai. Jo manymu, mušimo metu nukentėjusysis R. R. sąmonės praradęs nebuvo, jis buvo gerokai išgėręs, bet ant kojų dar stovėjo. Dėl to, ką padarė labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų ir M. M..
Kaltinamasis M. Ž. kaltu prisipažino pilnai, o Š. S. tik iš dalies, tačiau jų abiejų kaltė, padarius šį nusikaltimą, yra pilnai įrodyta jų pačių parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, parodymų patikrinimo vietoje metu, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais bei kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.
Parodymų patikrinimo vietoje metu M. Ž. parodė nusikaltimo padarymo vietą, nusikaltimo padarymo būdą, detaliai ir smulkiai paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes, taip susiedamas savo parodymus su aplinkybėmis vietoje. Jo parodymai, duoti apklausų metu ir parodymai duoti parodymų patikrinimo vietoje metu, visiškai sutapo (I t., b.l. 111-113).
Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją Š. S. patvirtino savo duotus parodymus ir nurodė, kad R. R. į veidą sudavė 5 smūgius, spyrė į šonus daugiau nei 5 kartus (I t., b.l.140-142 ).
Parodymų patikrinimo vietoje metu Š. S. parodė nusikaltimo padarymo vietą, nusikaltimo padarymo būdą, smulkiai paaiškino konkrečias nusikaltimo padarymo aplinkybes, taip susiedamas savo duotus parodymus su aplinkybėmis vietoje (I t., b.l. 143-144).
Nukentėjusysis M. R. parodė, kad nužudytasis R. R. yra jo brolis. Su juo bendravo retai, paskutinį kartą jie matėsi maždaug prieš 5 metus. Apie tai, kad brolis buvo nužudytas, jis sužinojo iš savo sesers R. A.. Brolio nužudymo aplinkybių ir priežasčių jis nežino, jo nelaidojo, ieškinio nereiškia.
Nukentėjusiosios R. A. atstovas V. A. parodė, kad nužudytasis R. R. yra jo žmonos brolis. Jie bendravo retai, nuvažiuodavo pas žmonos brolį gal 3-4 kartus per metus. R. R. turėjo šeimą, tačiau paskutiniu metu jis su žmona kartu negyveno. R. R. jiems buvo sakęs, kad gyvena Stakių kaime, Raudonės seniūnijoje, Jurbarko rajone, pas M. M.. Iki R. R. nužudymo pas ją nei jis, nei R. A. nėra buvę. Žmonos brolio nužudymo aplinkybių ir priežasčių jis nežino, civilinio ieškinio nereiškia.
Liudytoja M. M. parodė, kad abu kaltinamuosius pažįsta, jie yra jos kaimynai, žino vardus ir pavardes. Abu kaltinamieji atėjo prieš dvyliktą valandą nakties. Ji ir R. R. dar nemiegojo. Jie pasibeldė į lauko duris, todėl R. R. pašoko ir, pasiėmęs prožektorių, išėjo pasižiūrėti kas ten. Ji išgirdo, kaip Rolandas šaukėsi pagalbos ir bandė išeiti į lauką, bet durys buvo kažkuo užremtos, jos neišleido. Prie durų buvo abu kaltinamieji, sakė jai:,,eik gult“, ji liko trobos viduje ir laukė kas bus toliau. Viskas truko apie valandą, gal ilgiau. Paskui kaltinamieji įmetė R. R. į trobą. Jis gulėjo virtuvėje ant grindų, paskui visom keturiom nuėjo į lovą. Dar jis prašė gerti, bet pats stiklainio su vandeniu jau nepakėlė, todėl ji jį pagirdė. Jis atsigėrė ir užsnūdo, o ryte rado jį jau negyvą. Vakare ji dar norėjko kviesti GMP, bet neturėjo telefono, todėl nutarė, kad paskambins iš ryto. Kai kaltinamieji mušė R. R., ji negirdėjo, ką jie tarpusavyje kalbėjosi, nes buvo troboje. Rolandas jai nepasakė, už ką jį sumušė. Ji nematė, kad tą vakarą R. R. būtų gėręs alkoholio, jai atrodė, kad jis nebuvo gėręs.
2011-02-23 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad Jaunimo g. 1, Stakių kaime, Raudonės seniūnijoje, Jurbarko rajone, M. M. sodybos gyvenamojo namo kambaryje, lovoje, rastas R. R. lavonas su išorinėmis smurto žymėmis. Kieme fiksuota, kad išgulėtas sniegas, aplink šią vietą matomi avalynės pėdsakai, taip pat rastas cigarečių pakelis „Armada“. Ant prie gyvenamojo namo verandos esančio laiptelio, taip pat virtuvėje, fiksuotos skysčio, panašaus į kraują, dėmės. Iš įvykio vietos paimtas cigarečių pakelis „Armada“ (I t., b.l. 5-18).
VTMT prie LR teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio specialisto išvada Nr. M 32/11(10) patvirtina, kad R. R. lavone rasti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos nosyje, viršutinėje lūpoje, akių vokuose-antakiuose-kaktoje-kairiame skruoste, smilkiniuose, ausyse, dešiniame žande - pažandyje, kairiame skruoste, odos nubrozdijimas kaktoje, antakiuose, kairės akies voke, dešiniame skruoste, smilkinyje, nubrozdijimas apatinėje lūpoje; kraujosruvos pilvo, kaktos, smilkinių, pakaušio, viršugalvio, kairio skruosto minkštuose audiniuose, raumenyse; poodinės kraujosruvos žąstuose, pečių sąnariuose, alkūnių sąnariuose, kairiame dilbyje, plaštakose, dešinėje šlaunyje, kelių sąnariuose, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdijimas blauzdose, kairėje plaštakoje, kraujosruvos krūtinės raumenyse, pasieninėje krūtinplėvėje, dešiniame plautyje, krūtinkaulio, kairėje vidurinėje raktikaulio linijoje 2-3-4-5-6-7 (dvigubas), priekinėje pažastinėje linijoje 4-5-6-7-8-9-10, mentės linijoje- 5-6-7-8-9-10-11-12, užpakalinėje pažastinėje linijoje 11-12, dešinėje mentės linijoje 4, 9-10-11-12, užpakalinėje pažastinėje linijoje 9, vidurinėje pažastinėje linijoje 3-4-5-6-7-8 (dvigubas), priekinėje pažastinėje linijoje 7, vidurinėje raktikaulio linijoje 2-3-4-5-6-7-8 šonkaulių lūžimai. R. R. mirtis įvyko nuo krūtinės sumušimo, lydimo poodinių kraujosruvų, kraujosruvų krūtinės raumenyse, pasieninėje krūtinplėvėje, dešiniame plautyje, krūtinkaulio, kairėje vidurinėje raktikaulio linijoje 2-3-4-5-6-7 (dvigubas), priekinėje pažastinėje linijoje 4-5-6-7-8-9-10, mentės linijoje- 5-6-7-8-9-10-11-12, užpakalinėje pažastinėje linijoje 11-12, dešinėje mentės linijoje 4, 9-10-11-12, užpakalinėje pažastinėje linijoje 9, vidurinėje pažastinėje linijoje 3-4-5-6-7-8 (dvigubas), priekinėje pažastinėje linijoje 7, vidurinėje raktikaulio linijoje 2-3-4-5-6-7-8 šonkaulių lūžimų, kas komplikavosi poodine emfizema krūtinės dešinėje pusėje, vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę (900 ml), kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, (skystas tamsus kraujas, taškinės kraujosruvos po plautine krūtinplėve) plaučių ir galvos smegenų pabrinkimu (I t., b.l. 23-28).
VTMT prie LR teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio papildoma specialisto išvada Nr. M P 7/11(10)-M 32/11(10) patvirtina, kad įvertinus R. R. sužalojimų masyvumą, pobūdį, mirties po sužalojimų padarymo laiką, galima teigti, kad nukentėjęs turėjo jausti tam tikro intensyvumo skausmą. Vartotas alkoholis (lavono kraujyje rasta 2,37 promilės etilo alkoholio) sumažino skausmo pojūtį (I t., b.l. 30).
VTMT prie LR teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio specialisto išvada Nr. G 90/11(10) patvirtina, kad Š. S. padaryti odos nubrozdijimai kairėje plaštakoje. Sužalojimas padarytas galimai ir suduodant smūgį ranka ar panašiu būdu, neatmetama, nurodomo įvykio metu (II t., b.l. 39).
2011-03-01 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas patvirtina, kad VTMT prie LR teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio ekspertas A. J. pateikė R. R. rūbus: 3 megztinius, marškinius, trikotažinius marškinėlius, sportines kelnes, kelnes, apatines kelnaites, 2 poras kojinių (I t., b.l. 31).
2011-03-17 apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėti R. R. rūbai ir saugomi kartu su baudžiamaja byla (I t., b.l. 32-37).
2011-02-23 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas patvirtina, kad įtariamasis M. Ž. pateikė juodos spalvos sportinius batus, kuriuos mūvėjo eidamas pas R. R. (I t., b.l. 50).
2011-02-23 apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrint M. Ž. sportinius batus, ant dešiniojo rastas kraujo pėdsakas, padaryta jo nuoplova (I t., b.l. 51-52).
2011-05-18 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(1265)-ISI-3011 patvirtina, kad ant tirti pateiktų M. Ž. dešinės kojos bato ir tampono su nuoplova nuo M. Ž. dešinės kojos bato rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su R. R. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, turintis identišką ištirtų R. R. fokusų genotipą, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra didesnė nei 0,0000000000001% (I t., b.1. 62-65).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų visetas nenuginčijamai patvirtina, kad tyčinį neteisėtą R. R. gyvybės atėmimą, tai yra nužudymą, padarė ne kas nors kitas, o būtent kaltinamieji M. Ž. ir Š. S., kad tai jų nusikalstamais veiksmais, jų bendrai kojomis ir rankomis suduotais smūgiais, nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas tapo jo mirties priežastimi.
Kaltinamasis M. Ž. nuo pat tyrimo pradžios savo kaltę pilnai pripažino ir davė nuoseklius, byloje esančius rašytinius įrodymus atitinkančius parodymus.
Kaltinamasis Š. S. savo parodymus keitė. Ikiteisminio tyrimo metu tiek apklaustas įtariamuoju, tiek apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu bei parodymų patikrinimo vietoje metu jis nuosekliai parodė, jog abu kartu su M. Ž. mušė ir spardė R. R. į įvairias kūno vietas. Šiuose parodymuose jis teigė, kad gulinčiam nukentėjusiajam spyrė ne tik į kojas ir sėdmenis, bet taip pat daugiau nei 5 kartus įspyrė į šonus, o kumščiu apie 5 kartus sudavė į veidą.
O bylą nagrinėjant teisme Š. S. parodymus pakeitė, nurodydamas, kad R. R. sudavė tik vieną kartą kumščiu į petį, kad gulintį R. R. spardė abu su M. Ž. į įvairias kūno vietas, tačiau akcentuoja, kad jis daugiausiai spyrė į sėdmenis ir kojas. Suduotus smūgius nukentėjusiajam į šonus bei galvą Š. S. jau neigia. Tokius savo parodymus Š. S. paaiškino tuo, kad jis stovėjo labiau prie nukentėjusiojo kojų ir negalėjo prieiti prie priekinės jo dalies, nes ten stovėjo M. Ž., todėl įspirti R. R. jis, t.y. Š. S., galėjo tik į apatinę kūno dalį. Duodamas parodymus teisme kaltinamasis teigė iš viso R. R. sudavęs gal tik apie 8 smūgius. Iš duotų teisme Š. S. parodymų akivaizdžiai matyti, kad jis, pakeisdamas savo versiją dėl suduotų smūgių lokalizacijos bei jų kiekio, mėgina švelninti savo atsakomybę, tačiau tokio savo parodymų pakeitimo kaltinamasis negalėjo logiškai ir argumentuotai paaiškinti, o jo paaiškinimas prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Š. S. teigia, jog tik teisme jis davė teisingus parodymus, o ikiteisminio tyrimo metu save apkalbėjo, nes ikiteisminį tyrimą vykdę pareigūnai jo atžvilgiu naudojo psichologį smurtą. Teisiamojo posėdžio metu, peržiūrėjus parodymų patikrinimo įvykio vietoje filmuotą medžiagą su užfiksuotais Š. S. parodymais, matyti, kad jis labai nuosekliai, sklandžiai ir detaliai paaiškino įvykio aplinkybes, konkrečius savo atliktus veiksmus. Taip pat smulkiai, nuosekliai ir aiškiai įvykio aplinkybes jis išdėstė ir apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Atliekant visus šiuos procesinius veiksmus dalyvavo įtariamojo gynėjas, kiti asmenys: posėdžių sekretorė, prokuroras, specialistas, todėl Š. S. teiginys, kad jis bijojo ikiteisminio tyrimo pareigūno ir todėl sakė tai, ką jis liepė, neįtikinamas. Byloje nėra jokių duomenų apie kaltinamojo procesinių teisių pažeidimą, apie jo skundus dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų. Akivaizdu, kad tokie kaltinamojo paaiškinimai dėl parodymų pakeitimo yra visiškai nelogiški, neįtikinami ir neatlaiko jokios kritikos.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija tokį kaltinamojo aiškinimą laiko jo gynybine versija, siekiu suklaidinti teismą ir nuslėpti tikrąsias bylos aplinkybes, bei sušvelninti savo atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką. Abiejų kaltinamųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš esmės yra tapatūs, juos jie visiškai patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, šiuos jų parodymus patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, todėl teismas, priimdamas nuosprendį, remiasi būtent ikiteisminio tyrimo metu duotais Š. S. parodymais, o teisme jo pateiktą versiją vertina kritiškai, nes laiko ją visiškai niekuo nepagrįsta, nelogiška ir nemotyvuota.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., kaip kito žmogaus nužudymas, padarytas itin žiauriai. Ši kvalifikacija pilnai pasitvirtino ir teisiamojo posėdžio metu.
Nužudymas pripažįstamas itin žiauriu, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Kiekvienas nužudymas yra žiaurus aktas, tačiau ne kiekvienas nužudymas gali būti pripažintas itin žiauriu. Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados neginčytinai patvirtina, kad nužudytajam padarytas didžiulis kiekis kūno sužalojimų: galvos srityje bei visame kūne. R. R. prieš mirtį buvo mušamas ir žalojamas abiejų kaltinamųjų vienu metu ne trumpiau kaip 30 minučių, daugiausia kojomis, spardomas gulintis. Patys kaltinamieji patvirtino, kad nukentėjusysis mušamas šaukėsi pagalbos, nuo stiprių smūgių net vartėsi ant sniego. Jis buvo mušamas lauke, žiemos metu, neapsirengęs viršutinių drabužių. Sumuštas buvo tiek, kad jis jau nebegalėjo atsikelti, todėl kaltinamieji jį įvilko į namą ir numetę paliko gulėti ant grindų. Prieš įvelkant į namą, sumuštam R. R. pasiskundus, kad jam šąla rankos, kad jis jų nebejaučia, kaltinamieji, M. Ž. pasiūlius, nutarė iš nukentėjusiojo pasityčioti, pagąsdindami ir suvaidindami, jog nukirs jam rankas kirviu. Abu kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jų mušamas R. R. sąmonės praradęs nebuvo, kad jis prašė jų liautis, šaukėsi pagalbos, kad net baigus mušti ir liepus jam eiti į vidų, jis dar bandė keltis, bet nepajėgė. Tiek M. Ž., tiek Š. S. pripažino, jog mušdami R. R. norėjo, kad jis kankintųsi, kad jam skaudėtų ir jis tą skausmą kentėtų. Kaltinamųjų suduotų smūgių pasekoje R. R. buvo sulaužyti beveik visi šonkauliai.
Įvertinęs visus šiuos bylos faktus, teismas daro išvadą, kad visi, tiek mirtį įtakoję, tiek ir tiesioginės įtakos mirčiai neturėję sužalojimai, padaryti nužudytajam R. R. iki mirties yra ne kurio nors vieno, o abiejų kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų rezultatas ir patvirtina ypatingą kaltinamųjų žiaurumą.
Įvertinus tai, kad kaltinamieji M. Ž. ir Š. S., suduodami daugybinius smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į gyvybiškai itin svarbius organus – galvą, krūtinę, pilvą, smurtą vartojo gana intensyviai ir pakankamai ilgą laiką, tai yra ne mažiau kaip 30 minučių, kad jį daužė ir spardė net gulintį, kaip patys parodė, jį mušė norėdami pamokyti ir tikėdamiesi, jog jam kelias dienas skaudės, daroma išvada, jog kaltinamieji suprato, kad savo veika kėsinasi į jo gyvybę, numatė, kad gali ją atimti, ir nors tokių pasekmių ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms kilti, todėl R. R. nužudymą teismas laiko padarytu netiesiogine tyčia.
Kaltinamojo M. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailis dėl padaryto. Nors kaltinamasis Š. S. teigia, kad taip pat gailisi dėl padaryto, tačiau savo kaltę pripažino tik iš dalies, pakeitė ankstesnius parodymus, todėl tokio jo prisipažinimo atskomybę lengvinančia aplinkybe teismas nelaiko. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad jie nusikaltimą padarė apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad jie nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupėje.
Skirdamas kaltinamiesiems bausmes, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nusikaltimas yra labai sunkus (Lietuvos Respublikos BK 11 str.), į jo pavojingumo visuomenei laipsnį, į nusikaltimu sukeltas nepataisomas pasekmes, į kaltinamųjų amžių, asmenybes.
Kaltinamasis M. Ž. nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, jis buvo šio nusikaltimo sumanytojas ir iniciatorius, vieną kartą jau teistas, paskirtos bausmės neatlikęs, administracine tvarka nebaustas, mokosi vidurinėje mokykloje, charakterizuojamas teigiamai, šiuo metu yra vedęs, jam, įvertinus Lietuvos Respublikos BK 91 str. numatytus bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus, skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, didesnė nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis, skiriamas nepilnamečiui.
Kaltinamasis Š. S. anksčiau nusikaltęs ir teistas nebuvo, administracine tvarka nebaustas, mokosi Kauno statybininkų rengimo centre, charakterizuojamas teigiamai, jis nebuvo šio nusikaltimo iniciatorius, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu mažesnė nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas Lietuvos Respublikos BK 94 straipsnio tvarka:
R. R. rūbai: 3 megztiniai, marškiniai, trikotažiniai marškinėliai, sportinės kelnės, kelnės, apatinės kelnaitės, 2 poros kojinių, M. Ž. sportiniai batai, kraujo pėdsako, rasto ant dešiniojo sportinio bato, nuoplova, įvykio vietoje rastas cigarečių pakelis „Armada“ su 17 cigarečių, lyginamieji pavyzdžiai - R. R. kraujo pavyzdys, M. Ž. ir Š. S. seilių pavyzdžiai - nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip beverčiai.
M. Ž. asmens dokumentai: pasas Nr. 22524480 ir asmens tapatybės kortelė Nr. 12316141, bei Š. S. asmens dokumentai: asmens pasas Nr. 22261212 ir asmens tapatybės kortelė Nr. 12016544 - nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini pagal nuteistųjų bausmės atlikimo vietą.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaitytinas suėmime išbūtas laikas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 , 299, 301, 302, 303, 308 str. teismas
nusprendė:
M. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. ir nubausti jį laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. , 5 d. 2 p. , 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. b) pap., šią bausmę subendrinti su 2011-06-01 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų laisvės apribojimo bausme apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams 6 mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.
Bausmę skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2012-02-21.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2011-02-23 iki 2011-03-04.
Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pakeisti į suėmimą, suimant M. Ž. teimo posėdžių salėje.
Š. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. ir nubausti jį laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų, ją atliekant pataisos namuose.
Bausmę skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2012-02-21.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2011-02-23 iki 2011-03-09.
Kardomąją priemonę, rašytinį psižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pakeisti į suėmimą, suimant Š. S. teismo posėdžių salėje.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:
R. R. rūbus: 3 megztinius, marškinius, trikotažinius marškinėlius, sportines kelnes, kelnes, apatines kelnaites, 2 poras kojinių, M. Ž. sportinius batus, kraujo pėdsako, rasto ant dešiniojo sportinio bato, nuoplovą, įvykio vietoje rastą cigarečių pakelį „Armada“ su 17 cigarečių, lyginamuosius pavyzdžius - R. R. kraujo pavyzdį, M. Ž. ir Š. S. seilių pavyzdžius - nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip beverčius.
Nuteistųjų asmens dokumentus: M. Ž. pasą Nr. 22524480 ir asmens tapatybės kortelę Nr. 12316141, bei Š. S. asmens pasą Nr. 22261212 ir asmens tapatybės kortelę Nr. 12016544 - nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti pagal jų bausmės atlikimo vietą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiems nuteistiesiems šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jiems dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.