Kauno apygardos teismo nutartis

2022-08-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-418-485/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-08-11
Bylos Nr.
1S-418-485/2022
Teisminio proceso Nr.
1-98-1-00101-2011-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Algirdas Remeika, Audrius Meilutis
Nuteistasis
Š. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-418-485/2022Teisminio proceso Nr. 1-98-1-00101-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Audriaus Meilučio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

nerengiant teismo posėdžio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Š. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 30 d. nutarties, kuria nuteistojo Š. S. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2022 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam Š. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Š. S. Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą 12 metų laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia – 2012 m. vasario 21 d., bausmės pabaiga – 2024 m. vasario 7 d.

3. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti nuteistajam Š. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. birželio 30 d. nutartimi nuteistojo Š. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2022 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam Š. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetė.

Šalies argumentai

5. Nuteistasis Š. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartį, tenkinti jo skundą ir taikyti nuteistajam Š. S. lygtinį paleidimą. Skunde nurodo, kad teismas nesigilino į nuteistojo asmens individualizavimą per visą bausmės atlikimo laikotarpį, pokyčius – pakartotino nusikalstamumo rizikos mažėjimą, kitas aplinkybes, kurios svarbios ir pakankamos jo lygtiniam paleidimui. Atsainiai peržiūrėjo Š. S. asmeninę resocializaciją, kurios lygmuo yra pakankamas. Nepasisakė dėl kito, kartu su Š. S. nuteisto, nuteistojo M. Ž. lygtinio paleidimo, dėl ko sunkiai suvokiama jo, Š. S., lygtinio paleidimo satisfakcija. Nebuvo užtikrintas objektyvus ir teisingas nuteistojo skundo išnagrinėjimas. Skunde akcentuojamas Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, žmogaus teisės ir laisvės, jų ribojimo būtinumas tik tikslų pasiekimui, bet ne daugiau, kritikuojamas Komisijos nutarimas bei Komisijos narių kompetencija.

Atsiliepimas

6. Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus atsiliepime į nuteistojo skundą prašoma nuteistojo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartį, kaip teisėtą ir pagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinį paleidimą. Tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Komisija ir Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis Š. S. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis nėra formali, bet pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, nuteistojo skundas dėl Komisijos priimto nutarimo išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatytos tvarkos, objektyviai įvertinus visus reikšmingus duomenis nagrinėjimo klausimo kontekste, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra jokio pagrindo.

9. Komisija, įvertinusi lygtinio paleidimo klausimui pateiktą medžiagą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu, 2022 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 95-332 nutarė netaikyti nuteistajam Š. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nes nenustatyta akivaizdi bei įtikinanti nuteistojo pažanga, jog bausmės tikslai yra pasiekti, o nuteistasis, būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, savo tikslų sieks teisėtais būdais ir priemonėmis. Nurodytina, kad Komisijos sudarymo tvarką, funkcijas ir teises, darbo organizavimo tvarką nustato Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatai, patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 „Dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų patvirtinimo“. Komisija yra sudaroma iš Kalėjimų departamento, pataisos įstaigų darbuotojų, probuotojų, asociacijų, religinių bendruomenių ar religinių bendrijų atstovų ir (ar) savanorių, kitų fizinių ir juridinių asmenų. Komisijos nariu gali būti asmuo, vyresnis kaip 25 metų ir atitinkantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatytų nepriekaištingos reputacijos kriterijus. Visa tai nesuponuoja pagrindo abejoti Komisijos kompetencija nagrinėjant klausimus, susijusius su lygtinio paleidimo instituto taikymu.

10. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo nuteistajam, analizuojamos ir vertinamos tik konkretaus nuteistojo bylos aplinkybės, reikšmingos šio klausimo išsprendimui. Atvejai dėl lygtinio paleidimo taikymo kitiems nuteistiesiems neturi reikšmės šioje byloje, kadangi reikšmingos aplinkybės sietinos su nuteistojo asmenybe ir jo elgesio kaita. Skundo argumentai dėl nuteistojo M. Ž. lygtinio paleidimo neturi reikšmės sprendžiamam klausimui ir todėl atmestini, kaip nepagrįsti.

11. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad Š. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra pakankamos išvadai, kad jis gali būti paleistas lygtinai. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, teisėjų kolegijai nekyla. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei komisijos rekomendacijas, dalyvauja pozityvaus užimtumo renginiuose, galiojančių nuobaudų neturi, 19 kartų skatintas, įgijęs siuvinių gamintojo ir kompiuterių operatoriaus specialybes, dirbantis, bausmę atliekantis atvirojoje kolonijoje. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais ir giminaičiais, jam nebūtų problemų dėl gyvenamosios vietos, nes grįžtų gyventi pas motiną, taip pat ir dėl įsidarbinimo. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.

12. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Iš skundžiamos teismo nutarties turinio bei Komisijos nutarimo turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys. Taip pat teismas pagrįstai vertino ir nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie nuteistojo elgesiui daro įtaką. Todėl teigiamų elgesio korekcijos požymių bei skunde akcentuotinų argumentų dėl jo asmenybės bei elgesio pokyčių, nuteistojo lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje dar nepakako.

13. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolimesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistajam atliekančiam laisvės atėmimo bausmę nustatyti kriminogeniniai rizikos veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai, taip pat mąstymas ir elgesys. Šie kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik Š. S. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus.

14. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti kriminogeniniai veiksniai nėra statiniai ir išlieka aktualūs šio vertinimo metu. Pritariant skundžiamos teismo nutarties motyvams, nuteistasis nuteistas pirmą kartą, tačiau už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Nusikalstamumui įtakos turėjo dalinai asocialus laisvalaikio leidimo būdas, vartojamas alkoholis. Š. S. įvykdytame nusikaltime stebimos itin žiaurios agresijos pasekmės. Nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje, alkoholio įtakoje ir sukėlus negrįžtamas pasekmes – nukentėjusiojo mirtį. Padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, įrodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, dėl ko teismui buvo vienas iš pagrįstų priežasčių suabejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Nesant teisės aktuose nustatyto baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, visapusiškai įvertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įvertino Š. S. elgesį per visą pataisos proceso laikotarpį, įvertintino ne tik asmenį charakterizuojančias aplinkybes, buvusias iki jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, bet ir aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo elgesį jam atliekant paskirtą bausmę bei padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad jo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, jog jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti.

15. Tai, kad nuteistasis iki šiol nepasimoko iš turimo ankstesniojo patyrimo ir jo elgesio korekcija nėra išimtinai teigiama, patvirtina aplinkybė, jog atlikdamas bausmę buvo baustas drausmine tvarka 7 kartus. Pora kartų iš jų yra baustas už apsvaigimą nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą. Buvo įtrauktas į psichiką veikiančių medžiagų vartojimo programą. Jis pats šios problemos neįžvelgia, nors ir pripažįsta alkoholio paveikto elgesio galimą žalą geriančiam asmeniui ir jo aplinkai. Padarytas nusikaltimas buvo įtakotas būtent dėl alkoholio vartojimo. Nors nuobaudos nuteistajam nėra galiojančios, tačiau tiek jo pataisos įstaigoje nustatytų taisyklių nesilaikymo pakartotinumas, tiek ir pažeidimų pobūdis nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistasis jau šiuo metu yra pasirengęs bausmės atlikimą tęsti jam pritaikius probaciją. Aptartos aplinkybės suponuoja, kad nuteistasis iki šiol ne visada sugeba tinkamai laikytis jam pataisos proceso metu nustatytų reikalavimų. Taigi darytina išvada, kad jo iki šiol lankytos socialinės reabilitacijos priemonės, aktyvus dalyvavimas reabilitacijos programose nepakankamai užtikrino nuteistojo teisėtą elgesį net ir jam būnant struktūruotoje aplinkoje.

16. Socialinio tyrimo išvadoje nustatytų kriminogeninių veiksnių buvimą patvirtina ir socialinio tyrimo metu analizuotas nuteistojo mąstymas bei elgesys, pasižymintis Š. S. veiksmuose vyravusiu impulsyvumu, taip pat savo elgesio pasekmių nepagalvojimu, tų pačių klaidų kartojimu ir iš jų nepasimokymu. Aukščiau nurodant, kad nusikaltimui įtakos turėjo alkoholis bei aplinka, bausmės atlikimo metu analizuojant nuteistojo elgesio ir mąstymo pokyčius išlieka nepakankamas alkoholio ir narkotinių (psichotropinių) medžiagų vartojimo problemos suvokimas. Visa tai suponuoja teisėjų kolegijai išvadą, jog nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas dėl nustatytų kriminogeninių veiksnių eliminavimo, kadangi šioje bausmės atlikimo stadijoje jos nėra pakankamos dėl nuteistojo padėties švelninimo.

17. Vien tai, kad nuteistasis yra atlikęs jau didesnę bausmės dalį nei numatyta BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kada jis įgijęs teisę į lygtinį paleidimą, ir tai, kad pagal jį teisingumas yra įvykdytas, nėra pagrindas besąlygiškai jam taikyti lygtinį paleidimą nevertinant nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumos. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Skundo teiginiai dėl Konstitucijoje nurodomo teisingumo ir žmogaus teisių bei laisvių užtikrinimo ir pan. neįpareigoja teismo, eliminuojant aukščiau išanalizuotą nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą, nepatvirtinančios akivaizdžios ir įtikinančios išvados, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, besąlygiškai lengvinti nuteistojo procesinę padėtį ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo priimtą sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Pagrįstai sprendė, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

18. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią Š. S. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad nuteistojo elgesio ir mąstymo pokytis nepakankamai akivaizdus ir įtikinantis, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Probacija gali būti taikoma tik kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios neatliktos bausmės dalies atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo Š. S. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 30 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Daiva JankauskienėAudrius MeilutisAlgirdas Remeika