Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programose; neatlygintinai išdirbti iki 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos ir nebendrauti, neieškoti ryšių su E. V., nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Bausmės pradžią J. B. nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiojo E. V. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista iš J. B. 600 (šeši šimtai) eurų neturtinės žalos ir 200 (du šimtai) eurų turtinės žalos nukentėjusiojo naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. B. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. lapkričio 10 d., apie 11.00 val., gyvenamojo namo kieme, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą E. V. atžvilgiu – metaliniu grėbliu bei mediniu perlaužtu grėblio kotu sudavė ne mažiau kaip septynis smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam E. V. žaizdą viršutinės lūpos dešinėje, kraujosruvą dešinės akies vokų išoriniame kampe, kraujosruvą krūtinės kairėje, kraujosruvą su nubrozdinimais dešiniame dilbyje, nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, kraujosruvą kairiame dilbyje, kraujosruvas su nubrozdinimais nugaros kairėje, kraujosruvą kairio klubo srityje, kraujosruvas su nubrozdinimais kairio sėdmens srityje, taip nukentėjusiajam E. V. nežymiai sutrikdydamas sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXV skyriaus normos ir, visų pirma, BPK 320 straipsnyje numatytos bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos neviršijant apeliacinio skundo ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Taigi, remiantis minėta norma, teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo, tikslumo, t. y. pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis, ar tik jo dalis, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką, ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės griežtumas (švelnumas) ir pan.

5. Nagrinėjamu atveju nuteistojo J. B. pateiktas apeliacinis skundas yra pakankamai lakoniškas ir formalus, vis dėlto, jame aiškiai įvardijama, jog kaltės įrodytumo ir bausmės rūšies parinkimo klausimai nėra keliami, apeliantas nesutinka tik su bausmės dydžiu bei parinktų įpareigojimų tikslingumu, taip pat prašo sumažinti priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžius. Nors visi šie prašymai nėra išsamiai argumentuoti, tačiau teisėjų kolegija skundžiamą nuosprendį atidžiai peržiūri bausmės individualizavimo ir civilinio ieškinio išsprendimo aspektais, atsižvelgdama į nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus teiginius.

Dėl bausmės individualizavimo

6. J. B. pirmosios instancijos teismo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas), padarymo. Įstatymų leidėjas už šios veikos padarymą numato alternatyvias viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. Apylinkės teismas, įvertinęs tai, jog padarytas nusikaltimas yra nesunkus (BK 11 straipsnio 3 dalis), J. B. savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, be to, jis anksčiau neteistas, gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų dėl J. B. netinkamo elgesio nėra gavusi, padarė išvadą, jog bausmės tikslams pasiekti šiuo atveju pakanka skirti vieną švelniausių bausmių – laisvės apribojimą, kurio terminą nustatė šešiems mėnesiams.

7. BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. Be to, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas gali paskirti kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 48 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju laisvės apribojimo bausmė buvo paskirta be intensyvios priežiūros, jos terminas (6 mėnesiai) nustatytas gerokai mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis (1 metai 7 mėnesiai 15 dienų), todėl dar labiau trumpinti ir taip neilgą terminą pagrindo nėra. Juo labiau, kad J. B. yra paskirti tam tikri įpareigojimai, kurių įgyvendinimas reikalauja laiko sąnaudų. Nors nuteistasis teigia, kad dėl darbo pobūdžio jam dažnai tenka vykti į komandiruotes užsienio valstybėse, tačiau tai pagrindžiančių duomenų nepateikta.

8. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad probuotojas, atsižvelgdamas į probuojamojo kriminogeninius veiksnius ir riziką, nustato individualias socialinės pagalbos kryptis ir įgyvendina probacijos tarnybos direktoriaus ir (ar) Kalėjimų departamento direktoriaus aprobuotas elgesio pataisos programas. Taigi, konkrečias elgesio pataisos programas, jų lankymo trukmę, laiką ir pan. parinks probacijos tarnybos darbuotojai, su kuriais turės bendradarbiauti J. B.. Atkreiptinas dėmesys, jog elgesio pataisos programos ir tiesioginio darbo derinimas yra objektyviai įmanomas, nes parenkant vieną ar kitą tikslinę priemonę visada atsižvelgiama į asmens darbinį ar visuomeninį užimtumą, socialinę brandą ir pan. Be abejo, nuteistasis privalės kruopščiau planuoti savo darbų grafikus, tačiau tam tikri nepatogumai bei ribojimai yra natūrali skiriamos bausmės už padarytą nusikalstamą veiką pasekmė. Taigi, įpareigojimas laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programose yra nustatytas teisėtai ir pagrįstai, jo naikinimui pagrindo nėra.

9. Kitas apylinkės teismo paskirtas įpareigojimas – tam tikrą valandų skaičių išdirbti sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat yra racionalus, vis dėlto, nustatant šį įpareigojimą, buvo padaryta baudžiamojo įstatymo taikymo klaida, dėl ko paskirto įpareigojimo apimtis nėra aiški. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad J. B. per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi išdirbti iki 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Toks apibrėžimas (iki 40 valandų), jį aiškinant lingvistiškai, reiškia, kad nuteistasis savo nuožiūra gali išdirbti ir 4 valandas, ir 10 valandų, bet ne daugiau kaip 40 valandų. Tuo tarpu BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta, kad aptariamas įpareigojimas gali būti paskirtas iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką. Tai reiškia, kad teismas turi diskreciją nustatyti išdirbamų valandų skaičių, tačiau šis skaičius negali viršyti 200 valandų. Visais atvejais turi būti nustatytas tikslus išdirbamų valandų skaičius, todėl apytikslį skaičių nurodantys žodžiai („iki“, „apie“, „maždaug“ ir kt.) negali būti vartojami.

10. Šiuo atveju ištaisius apylinkės teismo netinkamai nustatytą nuteistojo turimų išdirbti valandų skaičių, t. y. pripažįstant, kad jis per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi išdirbti 40 valandų nemokamų darbų, būtų pasunkinta J. B. teisinė padėtis, tuo tarpu nesant prokuroro apeliacinio skundo, teisėjų kolegija to padaryti negali. Kita vertus, palikus galioti analizuojamą įpareigojimą tokia apimtimi, kokia jis suformuluotas skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje, jis netektų savo prasmės, nes teoriškai nuteistajam užtektų bent vienai valandai nuvykti į sveikatos priežiūros ar socialinių paslaugų įstaigą ir jis jau būtų įgyvendinęs jam skirtą įpareigojimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio įpareigojimo vykdymas taptų beprasmiu ir nepadėtų pasiekti bausmės tikslų, todėl atsižvelgiant į J. B. apeliaciniame skunde išreikštą prašymą pakeisti šį įpareigojimą kita poveikio priemone, apeliantui sutinkant sumokėti tam tikro dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL dydžio, t. y. 250 Eur įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, o įpareigojimas bausmės atlikimo laikotarpiu išdirbti iki 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, naikinamas.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo

11. Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis E. V. prašė priteisti jam 2000 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 36). Apylinkės teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė nukentėjusiajam 200 Eur turtinės žalos atlyginimo (dėl suplėšytų alpinisto kelnių) ir 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo (dėl patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo). Apelianto vertinimu, padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) įvertinta netinkamai, tačiau teisėjų kolegija su šiuo teiginiu sutinka tik iš dalies.

12. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y. a) neturtinės žalos pasekmes; b) žalą padariusio asmens kaltę; c) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; d) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; e) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

13. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose, analogiško pobūdžio, bylose, taip pat yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis, tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečioje byloje negali būti laikomi teisine taisykle.

14. Specialisto išvada Nr. G 2216/2021 (02) nustatyta, kad E. V. įvykio metu buvo padaryti šie sužalojimai: žaizda viršutinės lūpos dešinėje, kraujosruva dešinės akies vokų išoriniame kampe, kraujosruva krūtinės kairėje, kraujosruva su nubrozdinimais dešiniame dilbyje, nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, kraujosruva kairiame dilbyje, kraujosruvos su nubrozdinimais nugaros kairėje, kraujosruva kairio klubo srityje, kraujosruva su nubrozdinimais kairio sėdmens srityje. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 54–55). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis J. B. buvo mušamas ne tik rankomis, tačiau ir grėbliu (mediniu kotu, metaliniu antgaliu), kas galėjo lemti ir kur kas sunkesnių sužalojimų padarymą, tačiau to buvo išvengta atsitiktinumo dėka. E. V. kraujosruvos buvo padarytos įvairiose kūno vietose – nugaroje, krūtinėje, plaštakoje, veido, klubo, sėdmens srityse, taip pat žaizda lūpoje, taigi, dėl šių sužalojimų nukentėjusysis neabejotinai jautė fizinį skausmą, jų gijimas truko ne vieną dieną. Be to, sužalojimai buvo padaryti ir visiems geriausiai matomoje kūno dalyje – veido srityje, kurio nėra galimybės pridengti drabužiais ar kitais aksesuarais, dėl ko E. V. neabejotinai jautė psichologinį diskomfortą. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis yra garbaus amžiaus, gim. 1955 m., asmuo, todėl po patirto fizinio smurto jo kūnui reikėjo daugiau laiko atsigauti. Teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu E. V. pažymėjo, kad po incidento paūmėjo jo dar iki įvykio turėtos sveikatos problemos, t. y. pablogėjo kairės kojos sąnario būklė, dėl ko nukentėjusiajam taip pat teko kreiptis į medikus.

15. Remiantis išdėstytu, daroma išvada, jog apylinkės teismo nustatytas neturtinės žalos dydis – 600 Eur yra realiai pamatuotas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimus, nuostatomis. Teismas išlaikė skirtingų nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, kartu nenukrypo ir nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo analogiško pobūdžio bylose (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-497/2013 – priteista 579 Eur, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-28-185/2018 – priteista 500 Eur, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-221-810/2018 – priteista 500 Eur ir kt.). Paprastai padarius nukentėjusiam asmeniui nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį viena ar keliomis kraujosruvomis arba nubrozdinimais, priteisiama neturtinės žalos atlyginimo suma iki 500 Eur, tačiau jei sužalojimų yra daugiau nei keli, jų lokalizacija yra išsidėsčiusi po visą kūną, tuomet priteisiama suma viršija 500 Eur. Šiuo atveju, jau minėta, E. V. įvairūs sumušimai buvo konstatuoti tiek veido srityje, tiek krūtinėje, nugaroje, sėdmenyse ir kitose kūno vietose, nukentėjusysis buvo pultas su grėbliu, t. y. buvo naudota ne tik fizinė jėga, bet ir žmogų stipriai sužaloti galintis daiktas. Todėl mažinti nukentėjusiajam šioje byloje priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį ir dėl to keisti skundžiamą nuosprendį pagrindo nėra.

16. Vertinant pirmosios instancijos teismo nustatytą turtinės žalos atlyginimo dydį, pažymėtina, kad turtinė žala yra padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Žalos dydis yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 168-211/2018).

17. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nukentėjusiojo E. V. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, t. y. pripažino, jog incidento metu buvo sugadintos jo dėvėtos alpinisto kelnės, kurias įvertino 200 Eur suma, kitą ieškinio dalį (dėl sulaužyto protezo ir planuojamo viršutinio žandikaulio protezavimo (gydymo), sugadinto mobilaus ryšio telefono) atmetė. Nuteistasis J. B. prašo priteistą turtinės žalos dydį mažinti, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis ir pats apgadino savo kelnes, iškirpdamas iš jų dalį medžiagos, be to, šis buvo ir konflikto iniciatorius. Teisėjų kolegija nepritaria apelianto teiginiui, kad E. V. pirmasis pradėjo smurtu pasibaigusį konfliktą, kadangi bylos medžiaga liudija, jog susikaupusias neigiamas emocijas baudžiamojo įstatymo kontekste neleistinu būdu (ne mažiau septyniais smūgiais) išreiškė būtent nuteistasis. Šiuo atveju žodinio konflikto priežastys (galimai netinkamoje vietoje padėtas konteineris, bendro naudojimo žemės sklype užsodinti sodinukai ir kt.) nėra reikšmingos, nes suaugę, brandūs asmenys privalo gebėti tarpusavyje kylančius nesutarimus išspręsti su baudžiamuoju įstatymu neprasilenkiančiomis priemonėmis, tačiau J. B. to padaryti nepavyko.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog nukentėjusiojo kelnės buvo sugadintos būtent 2021 m. lapkričio 10 d., apie 11.00 val., kilusio konflikto metu ir jas sugadino nuteistasis J. B.. Nors E. V. tyrėjas neprašė iškirpti dalies kelnių medžiagos, nukentėjusysis tai padarė savo iniciatyva, tačiau šis veiksmas buvo atliktas iš nepatyrimo, E. V. sąžiningai norint padėti tyrimą atliekantiems pareigūnams. Nukentėjusysis paaiškino, jog iškirpo tą kelnių dalį (kairio klubo sėdmens srities), kuri buvo užkabinta ir suplėšyta metaliniu grėbliu (1 t., b. l. 29). Apžiūrėjus pateiktą medžiaginę skiautę, nustatyta, kad ant jos yra rudos spalvos dėmės, panašios į kraujo, taip pat matyti penkios skylutės, kurios tolygiai (vienodu atstumu – kas 5 cm) nutolusios viena nuo kitos (1 t., b. l. 42–46). Taigi, objekto apžiūros protokolas patvirtina nukentėjusiojo aiškinimą, kad jo dėvėtos kelnės buvo sugadintos jas pradūrus (praplėšus) metaliniu grėblio antgaliu. Specialisto išvada Nr. G 2216/2021 (02) E. V., be kita ko, buvo nustatyti sužalojimai ir kairio klubo bei kairio sėdmens srityse, taigi, kelnių suplėšymo vieta atitinka sužalotą kūno vietą. Aplinkybė, kad E. V. iškirpo pradurtos kelnių medžiagos dalį, nekeičia fakto, jog šios kelnės jau buvo sugadintos nuteistojo J. B. neteisėtais veiksmais, todėl apeliantas ir privalo atlyginti šių kelnių vertę.

19. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu paaiškino, kad kelnės buvo specialios, t. y. skirtos alpinistui. Anksčiau jis užsiėmė alpinizmu, todėl turėjo specialų alpinisto kostiumą, šios kelnės buvo minėto kostiumo dalis. Visą aprangą vertina 600 Eur. Kelnės jam buvo morališkai brangios, nes tarsi suvenyras priminė kadaise turėtą pomėgį kopti į kalnus. Jau minėta, kad apylinkės teismas sugadintas kelnes įvertino 200 Eur suma, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši suma prasilenkia su teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais. Atkreiptinas dėmesys, kad E. V. nesugebėjo įvardyti prieš kiek metų pirko alpinisto kostiumą, kas netiesiogiai patvirtina, jog tai buvo išties seniai. Akivaizdu, jog šios kelnės buvo gerokai nusidėvėjusios, juo labiau, kad jų nukentėjusysis nesaugojo kaip prisiminimo apie kalnus, o dėvėjo kaip kasdienį drabužį. Pažymėtina ir tai, kad specializuotose parduotuvėse naujas (nedėvėtas) alpinizmui skirtas kelnes galima įsigyti ir iki 100 Eur, todėl teisėjų kolegija mažina priteistą turtinės žalos dydį iki minėtos sumos, t. y. 100 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo J. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. spalio 20 d. nuosprendį pakeisti.

J. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 (penkių) MGL dydžio, t. y. 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (įmoka turi būti sumokėta į minėto fondo sąskaitą, esančią Luminor Bank AS Nr. (duomenys neskelbtini)), o įpareigojimą neatlygintinai išdirbti iki 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, panaikinti.

Nukentėjusiajam E. V. priteistos turtinės žalos dydį sumažinti iki 100 Eur (vieno šimto eurų).

Kitą 2022 m. spalio 20 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.