- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-15
- Bylos Nr.
- e2S-890-614/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15297-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Pareiškėjas
- A. R.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) A. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą dėl antstolės S. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė S. V., (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas, skolininkas) skundu dėl antstolės S. V. (toliau – ir antstolė) 2024 m. spalio 4 d. patvarkymo dėl skundo nepriėmimo prašo panaikinti antstolės 2024 m. spalio 4 d. patvarkymą, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl 2024 m. rugsėjo 5 d. akto dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo (toliau – ir Aktas) panaikinimo ir įpareigoti antstolę priimti nagrinėti pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 26 d. skundą. Pareiškėjas skunde nurodo:
1.1. Antstolė skundžiamu patvarkymu nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 26 d. skundą dėl Akto panaikinimo, nes pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 26 d. skunde pateikė detalius argumentus, kad antstolės aktas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 ir 512 straipsniuose nustatyta tvarka.
1.2. Antstolės patvarkyme nurodyti teiginiai, kad sprendimų vykdymo instrukcijoje nėra nurodyta akto apskundimo tvarka, nepaneigia CPK įtvirtintos teisės apskųsti bet kokius antstolio procesinius veiksmus ar atsisakymus procesinius veiksmus atlikti. Pareiškėjas vertindamas, kad antstolė aktu pažeidė jo teises, turi teisę paduoti skundą dėl akto panaikinimo, nes vykdomąjį dokumentą yra įvykdęs, o antstolė nepagrįstai priėmė neįvykdymo aktą vykdomojoje byloje.
1.3. Skundžiamu patvarkymu atsisakydama nagrinėti 2024 m. rugsėjo 26 d. skundą, antstolė pažeidė pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, Konstitucijos 30 straipsnį, CPK 5, 510 straipsnius, taip pat nukrypo nuo skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-695/2015, 2019 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-155- 687/2019 22 punktas).
2. Suinteresuotas asmuo antstolė S. V. 2024 m. lapkričio 4 d. patvarkymu netenkino skolininko skundo dėl antstolės 2024 m. spalio 4 d. patvarkymo, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo skolininko 2024 m. rugsėjo 26 d. skundą dėl antstolės 2024 m. rugsėjo 5 d. surašyto Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto ir antstolės įpareigojimo užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0114/23/02067 CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir/arba 3 punkto pagrindu (CPK 513 straipsnio 1 dalis) ir perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Antstolė minėtu patvarkymu prašo netenkinti skolininko skundo, nurodo, kad:
2.1. Antstolės S. V. 2024 m. rugsėjo 5 d. surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas vykdomojoje byloje negali būti atskiros, savarankiškos civilinės bylos skundo, paduoto CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka, objektu, todėl skundas, kuriuo skundžiamas antstolės 2024 m. rugsėjo 5 d. surašytas Aktas nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tuo atveju, jeigu būtų pradėtas toks skundas nagrinėti civilinio proceso tvarka, byla turėtų būti nutraukta.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Kauno apylinkės teismas civilinėse bylose Nr. e2YT-7945-475/2024, Nr. e2YT-5979-947/2024 ir kitose jau yra pasisakęs, jog pareiškėjas skolininkas iki šiol nėra įvykdęs Arbitražo sprendime numatyto įpareigojimo atsistatydinti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigų ir vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas, todėl vykdomoji byla negali būti nei užbaigta, nei nutraukta.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepime prašo pareiškėjo 2024 m. spalio 28 d. skundą dėl antstolės S. V. 2024 m. spalio 7 d. patvarkymo panaikinimo palikti nenagrinėtu arba atmesti. Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad:
3.1. Antstolė negalėjo A. R. skundo nagrinėti, nes kasacinis teismas yra konstatavęs, kad aktas negali būti skundo objektu, ir Sprendimų vykdymo instrukcija nebenumato, kad dėl akto galėtų būti teikiamas skundas remiantis CPK 510 straipsniu. Net jei aktas galėtų būti skundo objektu, 2024 m. rugsėjo 26 d. skundu pareiškėjas neleistinai siekia ginčyti aplinkybę, nustatytą jau bent trimis įsiteisėjusiais prejudicinę galią turinčiais teismų sprendimais. Akivaizdžiai nepagrįstas skundas, kuriuo ginčijamos teismų jau nustatytos aplinkybės, yra pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis ir negali būti nagrinėjamas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2025 m. sausio 10 d. nutartimi pareiškėjo A. R. skundą dėl antstolės S. V. 2024 m. spalio 4 d. patvarkymo dėl atsisakymo priimti 2024 m. rugsėjo 26 d. skundą atmetė. Nutartyje nurodė šiuos argumentus:
4.1. Nėra pagrindo vadovautis pareiškėjo pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-695/2015, kadangi aplinkybės nėra tapačios, skiriasi bylų nagrinėjimo dalykai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-695/2015 nagrinėjimo dalykas buvo teismo sprendimo, kuriuo atsakovas įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ir lėšų perdavimu (atsakovui uždrausta naudoti tam tikrą žodinį žymenį ir jis įpareigotas pakeisti juridinio asmens pavadinimą), įvykdymo klausimas. Tuo tarpu šioje bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolės patvarkymas, kuriuo ji atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl akto dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo panaikinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 15 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-684/2024 nagrinėtos aplinkybės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių, nes ginčas byloje Nr. e3K-3-33-684/2024 buvo kilęs iš šeimos teisinių santykių, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo minėtoje nutartyje formuojama praktika, kad procese, vykstančiame pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, vertinamas antstolio surašyto akto (antstolio veiksmų) pagrįstumas ir sprendžiama dėl skolininko atsakomybės už įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą, nėra susijusi išimtinai su šeimos bylų ypatumais, todėl aktuali ir šiai bylai, nes pripažįstant antstolės surašytą sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą skundo, paduoto CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka, objektu, susiklostytų situacija, neatitinkanti proceso operatyvumo principo. Teismo vertinimu, akto dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo pagrįstumo ir dėl skolininko atsakomybės už įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą klausimai turi būti sprendžiami viename procese, vykstančiame pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį.
4.2. Nuo 2024 m. gegužės 17 d. pakeitus Sprendimų vykdymo instrukcijos 23 priedą (akto dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo formą), nebeliko akto apskundimo tvarkos numatytos CPK 510 straipsnyje.
4.3. Pats savaime sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas skolininkui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Antstolis, surašydamas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, tik konstatuoja faktą, jog teismo sprendimas yra nevykdomas, ir šį aktą persiunčia teismui CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, o teismas įvertina tiek tai, ar akte nurodytos aplinkybės egzistuoja, tiek priežastis, dėl kurių neįvykdytas teismo sprendimas. Taip nėra neužkertamas kelias skolininko teisių gynybai, kadangi aplinkybės, sudarančios skolininko atsakomybės pagrindą ar galinčios skolininką atleisti nuo atsakomybės už teismo sprendimo neįvykdymą, yra vertinamos procese dėl baudos skyrimo pagal CPK 771 straipsnį.
4.4. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, taip pat įvertinęs, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis antstolė S. V., surašiusi 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, yra pasikreipusi į teismą dėl baudos skyrimo pareiškėjui CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2VP-1727-1191/2025, sprendė, jog antstolės 2024 m. spalio 4 d. patvarkymas, kuriuo ji atsisakė priimti pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 26 d. skundą dėl 2024 m. rugsėjo 5 d. akto dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, panaikinimo yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
5. Pareiškėjas A. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti antstolės S. V. 2024 m. spalio 4 d. patvarkymą bei įpareigoti antstolę priimti nagrinėti pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 26 d. skundą dėl antstolės 2024 m. rugsėjo 5 d. akto panaikinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Teismas skundžiama nutartimi įtvirtino teisei priešingą situaciją, kai skolininkas negali kvestionuoti jam teisinius padarinius sukeliančio antstolio veiksmo, t. y. konstatavimą, jog jis neįvykdė teismo (arbitražo) sprendimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-1120/2024 nurodyta, kad antstolio surašytas sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas yra vienas iš įrodymų, kurių pagrindu teismas sprendžia baudos už teismo sprendimo nevykdymą klausimą. Pareiškėjui turi būti sudaryta galimybė kvestionuoti jam teisinius padarinius sukeliantį antstolės veiksmą – Akto priėmimą, kuriame konstatuota, jog pareiškėjas tariamai neįvykdė Arbitražo sprendimo. Pareiškėjas ne kartą nurodė, kad nesutinka su Akte nurodytais antstolės teiginiais, nes pareiškėjas Arbitražo sprendimą visiškai įvykdė, antstolės Aktas yra nemotyvuotas bei jame nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl Aktas turi būti panaikintas.
5.2. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nesivadovavo pareiškėjo skunde pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią teismai nagrinėjo skundą dėl antstolio surašyto akto dėl sprendimo nevykdymo pagrįstumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-5-695/20152 faktinės aplinkybės atitinka vykdomojoje byloje susidariusią situaciją, t. y. pareiškėjas ginčija antstolio veiksmus (priimtą neįvykdymo aktą), įrodinėdamas, kad įsiteisėjusį teismo sprendimą įvykdė. Šioje byloje taip pat yra nagrinėjami antstolės veiksmai priimant Aktą, o pareiškėjas įrodinėja, kad Arbitražo sprendimą jau yra įvykdęs, todėl antstolė nepagrįstai priėmė Aktą. Aukščiau nurodyti argumentai paneigia teismo skundžiamoje nutartyje nurodytus motyvus dėl bylų nagrinėjimo dalykų skirtumo ir nėra pagrindas nesiremti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Pareiškėjas nesutinka su teismo skundžiamoje nutartyje pateiktais motyvais dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-684/2024 taikymo šiai bylai, kadangi, kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-684/2024 išaiškino, kad tik išimtiniais atvejais, kai nagrinėjamos šeimos bylos, siekiant užtikrinti vaiko interesus, negalima skųsti antstolio priimto akto dėl sprendimo nevykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad Aktas nėra susijęs su šeimos teisiniais santykiai ir (arba) vaiko interesų užtikrinimu, akivaizdu, kad jis gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka. Tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti teismo skundžiamą nutartį ir įpareigoti antstolę priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Akto panaikinimo.
5.3. Skundžiamoje nutartyje nurodyti motyvai, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 23 priede įtvirtintoje neįvykdymo akto formoje nėra nurodyta akto apskundimo tvarka, dėl to skolininkas neva negali skųsti antstolio veiksmų, yra visiškai nepagrįsti. Sprendimų vykdymo instrukcijos 23 priede įtvirtintas neįvykdymo akto šablonas (forma) nesukuria teisinių padarinių, t. y. nepaneigia CPK įtvirtintos teisės apskųsti bet kokius antstolio procesinius veiksmus ar atsisakymus procesinius veiksmus atlikti. Teismas skundžiamoje nutartyje šių pareiškėjo argumentų net nevertino. Antstolio veiksmų apskundimo galimybę reglamentuoja ne Sprendimų vykdymo instrukcija, o CPK. Vien tai, kad Sprendimų vykdymo instrukcijoje esančiame neįvykdymo akto šablone (formoje) nebėra išaiškinta tokio akto apskundimo tvarka nei patvirtina, nei paneigia šio akto apskundimo galimybes. Informacijos apie apskundimo tvarką buvimas ar nebuvimas pačiame akte neturi jokios teisinės reikšmės šio akto apskundimui. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 510 straipsnio taikymo, yra nurodęs, kad, siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą, suinteresuotam asmeniui, manančiam, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-687/2019, 22 punktas).
5.4. Sprendimo vykdymo instrukcijoje esantis neįvykdymo akto šablonas nesukuria teisinių padarinių ir pareiškėjas turi teisę skųsti Antstolės veiksmus (priimtą Aktą), nes vykdomąjį dokumentą yra įvykdęs, o antstolė nepagrįstai ir neteisėtai priėmė neįvykdymo Aktą. Tai patvirtina, kad antstolės Aktas gali būti ir yra apskundimo objektu.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, nesutikimo motyvus išdėstė šiais argumentais:
6.1. Pareiškėjas turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka kvestionuoti antstolės priimto Akto teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau šią teisę privalo įgyvendinti tinkamai, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka, kas šiuo atveju reiškia, kad pareiškėjas nesutikimo su Aktu motyvai turi būti teikiami ne šioje byloje, kurioje Aktas negali būti ginčo objektu, o byloje dėl baudos pagal Aktą skyrimo. Šią teisę pareiškėjas faktiškai realizuoja inicijuotoje byloje dėl baudos pagal Aktą skyrimo, t. y. būtent toje byloje, kurioje Aktas pareiškėjui gali sukurti teisinius padarinius. Visi pareiškėjo argumentai dėl Akto tariamo nepagrįstumo bus išnagrinėti byloje dėl baudos skyrimo.
6.2. Nuosekliai suformuotoje naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra vienareikšmiškai nurodyta, kad neįvykdymo aktas, surašytas remiantis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, negali būti skundo objektu. Skundžiama nutartis šią praktiką visiškai atitinka.
6.3. Sprendimų vykdymo instrukcija bei jos 23 priedas, kuris yra teisės akto sudedamoji dalis, atspindi galiojantį teisinį reguliavimą, nenumatantį galimybės Akto teisėtumo ir pagrįstumo kvestionuoti atskiroje byloje.
6.4. Antstolė teisingai ir pagrįstai Aktu konstatavo, kad pareiškėjas nėra įvykdęs įpareigojimo atsistatydinti. Ši aplinkybė jau yra patvirtina eile įsiteisėjusių prejudicinę galią turinčių nutarčių bylose: Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1053-921/2024; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2302-794/2024; Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje e2S-1489-480/2024. Pareiškėjo Skundas (ir atskirasis skundas) dėl Akto, kuris negali būti skundo objektu, kai teisme jau yra nagrinėjama byla dėl baudos skyrimo remiantis Aktu, ir aplinkybių, jau nustatytų trimis įsiteisėjusiais teismų sprendimais ginčijimas, yra akivaizdus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pavyzdys, todėl atskirasis skundas turi būti paliktas nenagrinėtu (arba atmestas).
7. Antstolė S. V. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Pateikia šiuos pagrindinius argumentus:
7.1. Antstolė vykdo Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 31 d. vykdomąjį raštą išduotą civilinėje byloje Nr. e2T-4-798/2023, kuriuo pripažįstamas ir leidžiamas vykdyti Lietuvos Respublikoje Švedijos Karalystės Stokholmo prekybos rūmų arbitražo instituto 2022 m. liepos 29 d. sprendimas byloje Nr. V 2020/146. Šiuo 2022 m. liepos 29 d. sprendimu, nustatyta, kad A. R. terminas eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas pasibaigė 2022 m. kovo 31 d., A. R. įpareigotas, gavus Arbitražo sprendimą, atsistatydinti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo (prezidento) pareigų. Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėjant civilinę bylą, pareiškėjas skolininkas A. R. ir suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip vieną iš nesutikimo, kad būtų pripažintas ir leistas vykdyti Arbitražo sprendimas nurodė, jog esą nėra pagrindo pripažinti Arbitražo sprendimą, kadangi tiek, kiek jį buvo įmanoma įvykdyti, Arbitražo sprendimas yra įvykdytas: A. R. pateikė prašymą dėl jo atšaukimo iš einamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo (prezidento) pareigų ir naujo vadovo paskyrimo.“ Šį argumentą Lietuvos apeliacinis teismas pripažino nepagrįstu ir leido vykdyti Arbitražo sprendimą, tuo konstatuodamas, kad Arbitražo sprendimas nėra įvykdytas.
7.2. Aplinkybė, jog Arbitražo sprendimas nėra įvykdytas konstatuota tiek antstolės S. V. 2024 m. rugsėjo 5 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu, tiek ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Visi iki šiol skundus dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0114/23/02067 nagrinėję teismai pripažino, kad skolininkas Arbitražo 2022 m. liepos 29 d. sprendimo neįvykdęs.
7.3. Skolininkas 2024 m. rugsėjo 26 d. skundu ginčydamas Aktą, siekė nuginčyti įrodymą, kuris yra vertintinas kitoje civilinėje byloje (Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2VP-1727-1191/2025), todėl šiam reikalavimui turi būti taikomos civilinio proceso normos, reglamentuojančios įrodymų rinkimą, jų tyrimą bei vertinimą, o ne antstolio veiksmų apskundimo institutas. Antstolio surašytas 2024 m. rugsėjo 5 d. aktas negali būti ginčo dalyku atskiroje byloje. Pats savaime Aktas skolininkui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Antstolis, surašydamas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, tik konstatuoja faktą, jog teismo sprendimas yra nevykdomas, ir šį aktą persiunčia teismui CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu.
7.4. 2024 m. gegužės 17 d. pakeitus Sprendimų vykdymo instrukcijos 23 priedą (akto dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo formą), nebeliko akto apskundimo tvarkos numatytos CPK 510 straipsnyje, todėl laikytina, kad nuo 2024 m. gegužės 17 d., atsižvelgiant į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-684/2024) atitinkamai buvo pakeistas teisinis reglamentavimas, todėl tai suteikia dar vieną pagrindą konstatuoti, kad Aktas nėra ir negali būti skundo, paduoto CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka, objektu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
10. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 10 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolės S. V. 2024 m. spalio 4 d. patvarkymo dėl atsisakymo priimti 2024 m. rugsėjo 26 d. skundą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Faktinės bylos aplinkybės
11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0114/23/02067 vykdomas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 31 d. vykdomasis raštas išduotas civilinėje byloje Nr. e2T-4-798/2023, kuriuo pripažįstamas ir leidžiamas vykdyti Lietuvos Respublikoje Švedijos Karalystės Stokholmo prekybos rūmų arbitražo instituto 2022 m. liepos 29 d. sprendimas byloje Nr. V 2020/146. Šiuo 2022 m. liepos 29 d. sprendimu, nustatyta, kad A. R. terminas eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas pasibaigė 2022 m. kovo 31 d., A. R. įpareigotas, gavus Arbitražo sprendimą, atsistatydinti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo (prezidento) pareigų. Antstolė teigia, kad pareiškėjas iki šiol neįvykdė Švedijos Karalystės Stokholmo prekybos rūmų arbitražo instituto 2022 m. liepos 29 d. sprendimo byloje Nr. V 2020/146, nes Juridinio asmenų registre iki šiol nurodomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu (prezidentu). Antstolė vykdomojoje byloje surašė 2024 m. rugsėjo 5 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Dėl Akto pareiškėjas pateikė 2024 m. rugsėjo 26 d. skundą, kurį antstolė 2024 m. spalio 4 d. patvarkymu atsisakė priimti. Pareiškėjas pateikė 2024 m. spalio 28 d. skundą, kuriuo prašo panaikinti antstolės 2024 m. spalio 4 d. patvarkymą ir priimti nagrinėti A. R. 2024 m. rugsėjo 26 d. skundą. Nesutikdama su pateiktu pareiškėjo skundu, antstolė 2024 m. lapkričio 4 d. patvarkymu skundo nagrinėjimą perdavė teismui.
Dėl ginčo esmės
12. CPK 510 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 510 straipsnio taikymo, yra nurodęs, kad, siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą, suinteresuotajam asmeniui, manančiam, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus (CPK 510 straipsnis). Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimą reglamentuoja CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXXI skyriaus „Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų“ normos. Šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotajam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-687/2019, 22 punktas).
13. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti antstolės S. V. 2024 m. spalio 4 d. patvarkymą bei įpareigoti antstolę S. V. priimti nagrinėti pareiškėjo A. R. 2024 m. rugsėjo 26 d. skundą dėl antstolės S. V. 2024 m. rugsėjo 5 d. akto panaikinimo. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas įtvirtino priešingą teisei situaciją, kuomet skolininkas negali skųsti jam teisinius padarinius sukeliančio antstolio veiksmo; teismas nepagrįstai nesivadovavo pareiškėjo nurodoma teismų praktika bei skundžiama nutartimi nepagrįstai nevertino, jog Sprendimų vykdymo instrukcijos 23 priede įtvirtinta akto dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo forma nesukuria teisinių padarinių.
14. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui.
15. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolė S. V. 2024 m. rugsėjo 5 d. priėmė aktą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo nustačiusi, jog Arbitražo sprendimas iki šiol neįvykdytas – skolininkas neatsistatydino iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo (prezidento) pareigų. Byloje pateiktas Juridinio asmens registro išrašas, kuriame A. R. nurodomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. A. R. 2024 m. spalio 28 d. antstolei pateiktu skundu prašė panaikinti antstolės S. V. 2024 m. spalio 4 d. patvarkymą ir priimti nagrinėti skolininko skundą. Nesutikdama su pareiškėjo skundu, antstolė 2024 m. lapkričio 4 d. patvarkymu perdavė skundą nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
16. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suvaržė pareiškėjo teisę skųsti antstolio veiksmus, todėl pažeidė jo teises į teisminę gynybą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo apelianto teiginiu, kadangi kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2014). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog akto dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo pagrįstumo ir dėl skolininko atsakomybės už įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą klausimai turi būti sprendžiami viename procese, vykstančiame pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį. Antstoliui besikreipus į teismą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, teismas turi pareigą išklausyti abi šalis, įvertinti pateiktus duomenis ir nustatyti priežastis, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 49 punktas). Būtent byloje dėl baudos skyrimo pagal antstolio surašytą aktą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, skolininkas turi teisę pateikti paaiškinimus bei ginti savo teises. Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, surašydamas aktą dėl sprendimo nevykdymo, antstolis tik fiksuoja tam tikras faktines aplinkybes. Akto surašymas, tiesiogiai neįpareigoja skolininko, o yra pagrindas pradėti teisminį procesą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Nustatyta, jog Kauno apylinkės teisme pradėtas civilinis procesas (civilinė byla Nr. e2VP-1727-1191/2025) dėl baudos skyrimo pareiškėjui. Taigi, akto surašymas yra tik procedūrinis veiksmas, kuris yra pagrindas teisminiam procesui, tačiau tiesioginių pasekmių skolininkui nesukelia ir negali būti savarankišku ginčo dalyku.
18. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodoma aplinkybe, jog nuo 2024 m. gegužės 17 d. pakeitus Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 23 priedą (akto dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo formą), nebeliko akto apskundimo tvarkos numatytos CPK 510 straipsnyje. Kadangi CPK 771 straipsnis įpareigoja antstolį surašius sprendimo neįvykdymo aktą perduoti jį antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, kur ir bus sprendžiamas tiek baudos skyrimo, tiek akto dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, todėl siekiant proceso operatyvumo ir veiksmingumo, šio akto apskundimo tvarka nebėra numatyta. Nustačius, kad aktas surašytas nepagrįstai, jis yra naikinamas. Nustačius, kad dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo nėra skolininko kaltės, aktas nėra naikinamas, tačiau skolininkui atsakomybė už sprendimo neįvykdymą nėra taikoma. Nustačius tiek sprendimų neįvykdymo akto pagrįstumą, tiek skolininko kaltę, skolininkui skiriama iki 300 Eur bauda išieškoma išieškotojos naudai. Atsižvelgiant į išdėstyta, pareiškėjo argumentai, jog Sprendimo vykdymo instrukcijoje esantis neįvykdymo akto šablonas nesukuria teisinių padarinių ir pareiškėjas turi teisę skųsti antstolės veiksmus (konkrečiai priimtą Aktą) atmestini kaip nepagrįsti.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-695/2015 priimta vadovaujantis tuo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, kuris šiuo metu yra pasikeitęs. Be to, bylos aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai bylai, todėl esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas nurodyta praktika nepagrįstai nesivadovavo.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Teismo vertinimu, kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės šioje proceso stadijoje vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Netenkinti pareiškėjo A. R. atskirojo skundo.
Palikti Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 10 d. nutartį nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.