Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2016 m. sausio 21 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013 m. liepos 13 d., redakcija) (teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius BK 64¹ straipsnį – laisvės apribojimu šešiems mėnesiams; 2) 2016 m. liepos 22 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 d. (teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius BK 64 straipsnio 3 d., 64¹ straipsnį – laisvės apribojimu devyniems mėnesiams; 3) 2017 m. balandžio 14 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64 straipsnio 3 dalį, 64¹ straipsnį, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto papunkčio „ b “ nuostatas – 1 m. 6 mėn. ir 15 d. laisvės atėmimo bausme, BK 75 straipsnio 1-4 dalių pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant dviejų metų ir šešių mėnesių laikotarpiui; 4) 2020 m. sausio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, BK 64¹ straipsnio pagrindu paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir skirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. BK 64 straipsnio 3 dalies pagrindu bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie 2017 m. balandžio 14 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos didesnės galutinės subendrintos bausmės pridėta šiuo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirta bausmės dalis – trys mėnesiai laisvės atėmimo, paskirta galutinė bausmė – vieneri metai devyni mėnesiai ir penkiolika dienų laisvės atėmimo; 2020 m. gegužės 28 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. sausio 17 d. nuosprendis pakeistas ir vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi paskirtos 1 metų 9 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 3, 5, 8, 9, 10 punktais, skirti įpareigojimai: 1) gydytis priklausomybės alkoholiui ligą, kai nuteistasis sutinka; 2) pradėti dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti joje užsiregistravusiam; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4) nesilankyti klubuose, baruose, kavinėse, restoranuose ir kitose pasilinksminimo vietose bei renginiuose, kuriuose viešai pardavinėjamas alkoholis; 5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius išklausant visą šių programų kursą, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. Š., 2022 m. spalio 27 d., apie 22:00 val. namų, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, ties buto durimis Nr. (duomenys neskelbtini), konflikto su savo sugyventine L. A. metu, tyčia viena ranka suėmė L. A. kaklą ir jį spaudė, tokiu būdu ją prirėmė prie sienos, po ko jis (t. y. A. Š.) paleidęs L. A., viena ranka pastūmė ją į jų nuomojamo buto duris, dėl ko L. A. galva atsitrenkė į duris, po ko jis (t. y. A. Š.) vieną kartą delnu sudavė L. A. į galvos dešinę pusę virš ausies, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai L. A. sukėlė fizinį skausmą.

2. Šiais savo veiksmais A. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

3. Be to, A. Š., 2022 m. spalio 28 d., apie 08:00 val. parduotuvės (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, parduotuvėje dirbančiai savo sugyventinei L. A. kraunant prekes į lentynas, būdamas agresyviai nusiteikęs, tyčia vieną kartą dešine ranka sudavė L. A. į dešinį šoną, dėl ko L. A. pargriuvo ant žemės ir, dėl kraujosruvos krūtinės ląstos nugarinio paviršiaus apatiniame trečdalyje, nukentėjusiajai L. A. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

4. Šiais savo veiksmais A. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

16. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad A. Š. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – konflikto su savo sugyventine L. A. metu, tyčia viena ranka suėmė L. A. kaklą ir jį spaudė, tokiu būdu ją prirėmė prie sienos, po ko jis (t. y. A. Š.) paleidęs L. A., viena ranka pastūmė ją į jų nuomojamo buto duris, dėl ko L. A. galva atsitrenkė į duris, po ko jis (t. y. A. Š.) vieną kartą delnu sudavė L. A. į galvos dešinę pusę virš ausies, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai L. A. sukėlė fizinį skausmą, kaip tai nurodyta šio nuosprendžio 1 punkte. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. A. Š. teismo posėdyje nurodė prisipažįstantis ir gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios parodymai, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama A. Š. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes A. Š. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

17. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad A. Š. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, parduotuvėje dirbančiai savo sugyventinei L. A. kraunant prekes į lentynas, būdamas agresyviai nusiteikęs, tyčia vieną kartą dešine ranka sudavė L. A. į dešinį šoną, dėl ko L. A. pargriuvo ant žemės ir, dėl kraujosruvos krūtinės ląstos nugarinio paviršiaus apatiniame trečdalyje, nukentėjusiajai L. A. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kaip tai nurodyta šio nuosprendžio 3 punkte. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. A. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nurodė prisipažįstantis ir gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojų parodymai, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama A. Š. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes A. Š. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 284 straipsnį.

Dėl bausmės skyrimo

19. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. BK 284 straipsnyje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas, skirdamas bausmę A. Š., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją ir nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. A. Š. padarė du nesunkius užbaigtus nusikaltimus. Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, A. Š. veikė tiesiogine tyčia, kadangi suvokė, jog panaudodamas prieš nukentėjusiąja smurtinius veiksmus (kaklo spaudimas, prirėmimas prie sienos, smūgio delnu į galvos sritį sudavimas) neišvengiamai galėjo nukentėjusiajai sukelti skausmą, ir darė smurtinius veiksmus, kurie sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, teismas vertina, kad kaltinamasis veikė taip pat tiesiogine tyčia, kadangi į kaltinamosios darbovietę atėjo neblaivus, liudytoja nurodė, kad „atėjęs į parduotuvę tas L. draugas jos paklausė ,,kur ta gražuolė?“ <...>. Tas L. draugas jai pasirodė toks pyktelėjęs.“ (nuosprendžio 11 punktas). Kaltinamasis pats nurodė, kad „ <...> visa naktis buvo tokios įtampos, streso, vartojo alkoholį per naktį. Ant tokio impulsyvumo nuvyko iš ryto pas ją (nukentėjusiąją) darbą, norėjo paklausti kas čia įvyko. Norėjo įeiti į parduotuvę <...>“. Pažymėtina, kad įvykio vietoje buvę liudytojai patvirtino, kad po to, kai kaltinamasis sudavė smūgį nukentėjusiajai, kaltinamasis toliau elgėsi agresyviai, vaizdo kamerų įrašai patvirtina, kad kaltinamasis į nukentėjusiosios darbovietę atėjo nusiteisęs agresyviai: „<...> staigiu žingsniu prieina prie L. A., už jos nugaros ir užsimojęs dešine ranka suduoda L. A. į dešinę kūno pusę <...>; <...> žiūrėdamas grindų pusės link kažką sako, iš jo veido grimasų matyti, kad jis yra piktas, nepatenkintas.“ (nuosprendžio 11-12, 15.1. punktai), kitaip tariant, matydamas, kad parduotuvėje yra žmonių, vis tiek pavartojo smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, suprasdamas, kad tokie jo veiksmai sutrikdys visuomenės tvarką, rimtį. Taip pat, kaltinamasis nusikalstamų veikų metu buvo neblaivus – nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje metu, kaltinamajam nustatytas 1,42 promilės neblaivumas, nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje metu, nenustatytas girtumo laipsnis, tačiau ir pats kaltinamasis pripažino, kad tuo metu buvo neblaivus, tą patvirtino ir nukentėjusioji. Iš duomenų apie asmenį, gautų iš Sodros duomenų bazės išrašo nustatyta, kad kaltinamasis dirba – užsiima individualia veikla (1 t., b. l. 193). Kaltinamasis teistas 4 kartus (1 t., b. l. 142-149), iš kurių 3 kartus už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje. Baustas administracine tvarka 1 kartą per 5 metų laikotarpį – 2020 m. kovo 13 d. pagal Administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnio 1 dalį, 481 straipsnio 1 dalį, paskirta bauda sumokėta (1 t., b. l. 190-191). Duomenų apie psichiatrinį gydymą byloje nėra. Byloje nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, nustatytos ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo smurtinio pobūdžio elgesys nėra atsitiktinumas, o sisteminis elgesys. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Aukščiau nurodyta kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga patvirtina, kad su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir realios laisvės atėmimo bausmės neatlikimas taikant BK 75 straipsnį kaltinamojo smurtinio elgesio kitų asmenų atžvilgiu nepakeitė, nebuvo efektyvūs. Parinkdamas bausmės dydį, teismas visgi atsižvelgia į tai, kad sunkios ir didelės žalos nukentėjusiosios sveikatai kaltinamojo veiksmai nesukėlė, todėl bausmių dydis parenkamas mažiau už vidurkį. Atsižvelgdamas į tai ir įvertinęs šio nuosprendžio 18-19 punktuose nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pagrįsta ir teisinga bausmė kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje įvykdymą bus 7 mėnesiai laisvės atėmimo. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje įvykdymą bus 8 mėnesiai laisvės atėmimo.

20. BK 63 straipsnyje nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuosprendžio 19 punkte nurodytas aplinkybes, į kaltinamojo charakteristiką, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, bendrina visiško sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 3 dalys) ir skiria kaltinamajam subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Visišką sudėjimo būdą teismas parenka atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamojo smurtinis elgesys yra sistemiškas (teistas pagal BK 140 straipsnį 3 kartus, iš viso teistas 4 kartus, nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu).

21. Kaltinamasis A. Š. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu ir skirtina 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis, be kita ko, buvo teistas 2020 m. sausio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužė 28 d. nuosprendžiu ir kaltinamajam A. Š. paskirtos 1 metų 9 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymas BK 75 straipsnio 2 dalies 3, 5, 8, 9, 10 punktais buvo atidėtas trejiems metams (1 t., b. l. 180-186). 2022 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nutartimi, A. Š. priežiūros vykdymas buvo nutrauktas prieš terminą. BK 64 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad A. Š. nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 284 straipsnyje įvykdė nepasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, atsižvelgiant į kaltinamojo charakteristiką, jo polinkį daryti smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, todėl skiriant galutinę bausmę A. Š., šiuo nuosprendžiu skirtina 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. sausio 17 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas 2020 m. gegužės 28 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu (bausmės vykdymas atidėtas nekeičiant paskirtos bausmės dydžio ir rūšies), paskirtos 1 metų 9 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir skirtina galutinę subendrintą 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismas taiko dalinį bausmių sudėjimą ir prideda tokią šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės dalį atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamojo smurtinis elgesys yra sistemiškas (teistas pagal BK 140 straipsnį 3 kartus, iš viso teistas 4 kartus), nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau jau šio termino pabaigoje (todėl teismas bausmes sudeda ne visiškai, o iš dalies).

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

23. Teisiamojo posėdžio metu buvo siūloma kaltinamajam atidėti bausmė vykdymą. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (LAT 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306-697/2019 ir kt.). Taip pat, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (LAT 2014 m. vasario 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-56/2014). Nagrinėjamu atveju A. Š. kaltinamas padaręs du nesunkius nusikaltimus. Iš byloje esančių įrodymų ir kaltinamojo duotų parodymų teismo metu galima daryti išvadą, kad kaltinamasis nors ir pripažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau ikiteisminio tyrimo metu teigė iš dalies prisipažįstantis, aiškino, kad jo veiksmai prieš nukentėjusiąją pirmojo epizodo (nuosprendžio 1 punktas) metu, negalėjo nukentėjusiajai sukelti skausmo. Dar daugiau, iš baudžiamojoje byloje esančios medžiagos matyti, kad kaltinamajam laisvės atėmimo bausmė jau buvo skirta 2 kartus ir abiem atvejais jos vykdymas buvo atidėtas: 2017 m. balandžio 14 d. Ukmergės rajono apylinės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-50-517/2017 (taikant BK 75 straipsnį bausmės vykdymas buvo atidėtas), taip pat 2020 m. sausio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-179-517/2020 (kuris dalyje buvo pakeistas 2020 m. gegužės 28 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-241-988/2020, pritaikant kaltinamajam BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidedant trijų metų laikotarpiui). Iš nurodyto matyti, kad kaltinamasis neįvertino jam ankstesniais nuosprendžiais suteiktų galimybių, toliau daro nusikalstamas veikas net ir nepasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, dauguma nusikalstamų veikų, susijusios su smurtavimu prieš šeimos narį. Atsižvelgdamas į tai, taip į šio nuosprendžio 18 ir 19 punktuose nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo kaltinamajam taikyti BK 75 straipsnyje nurodytą bausmės vykdymo atidėjimą, kadangi nėra pagrindo tikėtis, kad netaikant realaus bausmės vykdymo bus pasiekti bausmės tikslai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

24. Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, padarytų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 284 straipsnyje pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieš šeimos narį asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Dėl civilinių ieškinių ir išlaidų advokato pagalbai

25. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 69,68 Eur turtinės žalos ir 5 proc. metinių palūkanų atlyginimo (1 t., b. l. 44-45), kadangi tokio dydžio žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondas patyrė dėl nukentėjusiosios L. A. gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis atlygino civiliniam ieškovui patirtą turtinę žalą (pateiktas 2023 m. gegužės 23 d. Swedbank AB mokėjimo nurodymas), iš kurio matyti, kad kaltinamasis padengė 69,68 Eur žalą civiliam ieškovui (2 t., b. l. 48), Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestinas.

26. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas L. A. pateikė 700 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir 500 Eur ieškinį už išlaidas advokato pagalbai.

27. Pažymėtina, kad reikalavimas atlyginti žalą yra reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

28. Civilinei atsakomybei kilti būtina šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

29. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis (civilinis atsakovas) A. Š. atliko neteisėtus veiksmus – įvykdė nusikalstamą veiką, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 284 straipsnyje, dėl kurios nukentėjo nukentėjusioji (civilinis ieškovas) L. A..

30. Nukentėjusioji L. A. ieškinyje prašo priteisti jai 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje nurodo, kad dėl nusikalstamų veikų nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą – fizinį skausmą, nepatogumą, dvasinį išgyvenimą ir dvasinį sukrėtimą, kurį tyčiniais ir nusikalstamais veiksmais sukėlė jos buvęs artimas žmogus (sugyventinis) – kaltinamasis. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis atliko BK 140 ir BK 284 straipsniuose aprašytas nusikalstamas veikas, kuriomis tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai padarė (sukėlė) neturtinę žalą. Mano, kad iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai turėtų būti priteistas didesnis už minimalų, tačiau artimas vidurkiui neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į tai, kad nors ir nukentėjusiajai buvo sukurti tik trumpalaikio pobūdžio nepatogumai ir sveikatai žymios žalos nebuvo padaryta, tačiau kaltinamasis dviem epizodais, paros laike, prieš nukentėjusiąją smurtavo ir ji šių įvykių buvo psichologiškai sukrėsta. Be to, tokie kaltinamojo veiksmai paliudija, kad tai nebuvo spontaniški, bet gerai apgalvoti veiksmai, kuriais kaltinamasis siekė sukelti ir sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiajai iš kaltinamojo prašo priteisti 700 Eur neturtinės žalos.

31. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

32. LAT formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltus padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnyje) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, tačiau jų taikymas priklauso nuo to, kokiai įstatymu ginamai vertybei padaryta žala. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą. Svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010, 3K-3-236/2010, 3K-7-255/2005, 3K-3-490/2010, 3K-7-328-248/2015).

33. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad po patirto fizinio smurto nuo kaltinamojo šio nuosprendžio 1 ir 3 punktuose nurodytų nusikalstamų veikų padarymo metu, nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusioji nurodė, kad iki šiol jaučia pasekmes – mažai miega, naktimis sapnuoja košmarus, šlubavo, negali normaliai bendrauti su žmonėmis, negali ilgai išlaikyti pokalbio, kai kažkas iš nugaros prieina, išsigąsta, kurį laiką ją į darbą lydėjo artimieji (šią aplinkybę patvirtina ir liudytojos D. V. parodymai). Teismas neabejoja, kad nukentėjusioji dėl įvykių metu patirtų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, taip pat dvasinius išgyvenimus, baimę ir nerimą. Kartu teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų apie liekamuosius reiškinius dėl patirto fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo.

34. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tada, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Teisingo žalos atlyginimo principas, inter alia, reiškia, kad turi būti užtikrinta tokia žalą patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalą atlyginti turinčiam asmeniui (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiškai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008).

35. Kaip jau buvo minėta, nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Bylose, kuriose asmenimis sukeliamas fizinis skausmas teismų praktikoje priteisiama nuo 145 Eur iki 1 500 Eur (žr., pvz., LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-648/2015, ir kt.).

36. Atsižvelgiant į šio nuosprendžio 33-35 punktuose išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala. Neturtinė žala nukentėjusiajai buvo padaryta dėl kaltinamojo padarytų dviejų nusikalstamų veikų, aprašytų šiame nuosprendyje. Parinkdamas konkretų priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nėra jokių duomenų, kad dėl nukentėjusiajai sukelto fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis, nenustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas. Visgi teismas sutinka, kad nukentėjusioji dėl pasikartojančio smurto, jai sukelto skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo patyrė baimę, nerimą, turėjo prašyti kitų žmonių ją lydėti į darbą ir pasitikti iš jo. Atsižvelgiant į nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos mastą, taip pat į suformuotą teismų praktiką, darytina išvada, kad pagrįstas ir teisingas yra 700 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

37. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kreditoriaus patiriamiems nuostoliams kompensuoti priskiriamos palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje reglamentuoja, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytą, iš kaltinamojo priteistinos ir 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos (700 Eur) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo nukentėjusiosios L. A. naudai.

38. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu sutiko, kad priteistą neturtinė žala jai būtų sumokėta per metus laiko. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad realiai sumokėti už civilinį ieškinį galėtų gal per metus. Nors kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau teismas pažymi, kad bausmės atlikimas neatleidžia kaltinamojo nuo jo padarytos žalos atlyginimo, be to laisvės atėmimo bausmės atlikimo institucijose yra galimybė dirbti ir gauti pajamas. Atsižvelgdamas į tai, teismas priteistos žalos atlyginimą išdėsto 12 mėnesių laikotarpiui.

Dėl išlaidų advokato pagalbai

39. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad be kita ko, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Į bylą pateikta 2023 m. birželio 26 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 170, kuri patvirtina, kad L. A. už civilinio ieškinio parengimą sumokėjo advokatui 500 Eur. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (žr. pavyzdžiui LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019).

40. Atsižvelgiant į tai, kad A. Š. pripažintinas kaltu dėl nusikalstamų veikų, nurodytų šio nuosprendžio 1 ir 3 dalyse, padarymo nukentėjusiosios L. A. atžvilgiu, į tai, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti advokato pagalbai suma – 500 Eur, kurią sudaro civilinio ieškinio parengimas, susipažinimas su byla, yra pagrįsta ir proporcinga, todėl teismas daro išvadą, kad turi būti priteistina iš kaltinamojo A. Š..

41. Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai A. Š. buvo sulaikytas nuo 2022 m. spalio 28 d. 08:30 val. iki 2022 m. spalio 29 d. 11:33 val. (1 t., b. l. 99-100) vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnio 2 dalis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

42. Ikiteisminio tyrimo metu, 2022 m. spalio 29 d., skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant A. Š. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su L. A., paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

43. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – 1 vokas su vaizdo įrašo kompaktiniu disku, esantis baudžiamosios bylos 2 tome, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103, 105, 112 straipsnio 3 dalimi, 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skirti subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu sumažinti A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. sausio 17 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas 2020 m. gegužės 28 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta 1 metų 9 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausme, ir paskirti A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai A. Š. buvo sulaikytas nuo 2022 m. spalio 28 d. 08:30 val. iki 2022 m. spalio 29 d. 11:33 val., vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

Paskirti A. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 10 (dešimt) mėnesių nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos išklausant visą šių programų kursą (BK 72² straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – voką su vaizdo įrašo kompaktiniu disku, esantį baudžiamosios bylos 2 tome, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Ikiteisminio tyrimo metu, 2022 m. spalio 29 d., skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo L. A. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (700 Eur) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo nukentėjusiosios L. A. naudai.

Nukentėjusiajai priteistos 700 Eur sumos sumokėjimą išdėstyti 1 (vienerių) metų laikotarpiui.

Priteisti iš A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkis šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai nukentėjusiosios L. A. naudai.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.