Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Audriaus Cinino ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š.apeliacinį skundądėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų2020 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuoA. Š.pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501 redakcija) ir jam paskirta 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi A. Š.skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi prie Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirtos didesnės galutinės subendrintos bausmės pridėta šiuo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. sausio 17 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis – trys mėnesiai laisvės atėmimo, ir galutinė bausmė paskirta 1 (vieneri) metai 9 (devyni) mėnesiai ir 15 (penkiolika) dienų laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2.2. A. Š.pastebėjo, kad tiek atliekant ikiteisminį tyrimą šioje byloje, tiek nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme A. Š. neturėjo gynėjo, todėl negalėjo pasinaudoti kvalifikuota advokato teisine pagalba. Dėl šios priežastiesA. Š.baudžiamojoje byloje nebuvo pateikęs jį charakterizuojančios medžiagos, taip pat kitų duomenų apie savo šeimą bei artimuosius, kurie yra svarbūs įvertinant A. Š. asmenį bei teismui paskiriant bausmę bei vertinant galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimo nuostatas, numatytas BK 75 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Teisėjų kolegija, įvertinusi proceso dalyvių išsakytus argumentus, byloje surinktus ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad A. Š.padarė nusikalstamą veiką, atitinkančią BK 140 straipsnio 2 dalyje aprašytus požymius. Šioje byloje apeliaciniu skundu ginčijamas tik A. Š. paskirtos bausmės dydis bei jos atidėjimo galimybė. Atsižvelgiant į tai, ir nenustačius byloje padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

5. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

6. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismas skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

8. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, šių reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam A. Š.paskyrė teisingą bausmę už šioje byloje nustatytą nusikalstamą veiką ir galutinę subendrintą bausmę, tačiau nuosprendyje iš esmės neaptarė galimybės taikyti BK 75 straipsnį, apsiribodamas išvada dėl būtinumo skirti realią laisvės atėmimo bausmę.

9. A. Š.padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Nuteistojo padarytas nusikaltimas vertinamas kaip pavojingas tiek pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tiek pagal konkrečias jo padarymo aplinkybes.

10. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas įvykdytas keliais smurtiniais veiksmais prieš savo sutuoktinę. A. Š.keliskart sudavė smūgius į gyvybiškai svarbias M. Š.kūno vietas (veido sritį). Dėl tokių smurtinių veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą.

11. Nusikalstamą veikąA. Š.padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą jos pobūdį, norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo.

12. A. Š.Lietuvos Respublikoje iki šio nusikaltimo padarymo buvo teistas tris kartus, tame tarpe ir už analogišką veiką.Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, iki šių veikų padarymo nuteistajam už kitų nusikalstamų veikų padarymą buvo skirtos įvairių rūšių bausmės. Tačiau nei laisvės atėmimo bausmės rūšis (ją atidedant), nei švelnesnės bausmės rūšys poveikio A. Š.elgesiui nepadarė, nes jis bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė naują nusikalstamą veiką.

16. Atsižvelgęs į aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta A. Š.paskyrus tik griežčiausios rūšies – laisvės atėmimo bausmę. Pažymima, kad skirti ne laisvės atėmimo bausmę šiuo atveju nėra pagrindo ir dėl to, jog nesusijusios su laisvės atėmimu bausmės paprastai skiriamos tik asmeniui, kuris teisiamas pirmą kartą už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą (BK 55 straipsnis), o šiuo atveju A. Š.teisiamas jau ketvirtąjį kartą.

17. Pažymima, jog A. Š.paskirta bausmė yra ženkliai mažesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytą su laisvės atėmimu susijusios bausmės vidurkį. Nustatytos A. Š.atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, todėl skiriant mažesnes nei vidurkis bausmes, buvo vertintos visos aplinkybės, charakterizuojančios tiek nuteistąjį, tiek jo padarytą veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, parenkant ženkliai mažesnę nei vidurkis bausmę, didesnė reikšmė buvo teikiama nuteistojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir teigiamai jį charakterizuojantiems duomenims. Todėl apylinkės teismo parinktas bausmės dydis buvo proporcingas ir teisingas.

18. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų skiriant bausmės rūšį ir parenkant jos dydį, kartu konstatuoja, jog apylinkės teismas nepagrįstai nuosprendyje neaptarė galimybės taikyti BK 75 straipsnį, taip suteikiant A. Š.dar vieną šansą pasitaisyti būnant laisvėje ir vykdant nustatytas pareigas.

19. Teismas, spręsdamas dėl galimybės dar kartą atidėti bausmės vykdymą, pažymi, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą kartą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą kartą – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi.

20. Taigi priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016).

21. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014). Priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-457-677/2015). Aplinkybė, kad asmeniui anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, negali būti suabsoliutinama. Ar yra pagrindas atidėti nuteistajam, kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, paskirtos bausmės vykdymą, sprendžia teismas ir šios teismo išvados turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

22. Šiuo atveju nuteistajam jau vieną kartą iki šiol buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, todėl teismas spręsdamas dėl pakartotinio bausmės vykdymo atidėjimo ypatingai kreipia dėmesį į visas aplinkybes, charakterizuojančias tiek A. Š., tiek jo padarytą nusikalstamą veiką. Šioje byloje teismas vertina tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kurį padarius kilo grėsmė kito asmens sveikatai, tačiau realūs fiziniai padariniai nebuvo padaryti (nustatyti). Kartu teismas vertina ir tai, kad,nors naują nusikalstamą veiką A. Š.padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, tačiau ji buvo padaryta besibaigiant bausmės atidėjimo terminui, o A. Š.per didžiąją dalį bausmės atidėjimo (daugiau nei du metus) kitų nusikalstamų veikų nepadarė, vykdė probacijos sąlygas.

23. A. Š.kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, dirba, trijų skirtinų (ir buvusių) darbdavių charakterizuojamas ypač teigiamai, turi mažametį vaiką, kuriuo rūpinasi ir išlaiko. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad didelę įtaką nusikalstamam A. Š.elgesiui turi alkoholio vartojimas, todėl teigiamai vertinama skunde nurodyta aplinkybė, kad A. Š.dėl priklausomybės alkoholiui gydymo kreipėsi į kvalifikuotus medikus dėl medicininio gydymo tikslu atsisakyti alkoholio vartojimo, o šiuo metu, nuteistojo teigimu, tęsia jam skirtą medikamentinį gydymą gydytojo psichiatro priežiūroje, konsultuojasi su psichologu–psichoterapeutu.

24. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad A. Š.su nukentėjusiąja M. Š. susitaikė, jos atsiprašė, ji jam atleido, pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų posėdžių metu M. Š. prašė neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, abu sutuoktiniai kreipėsi pagalbos į U., kur jiems buvo suteikta pagalbai šeimai ir vaikui, tokios pagalbos teikimo rezultatai buvo teigiami, pagalba nebereikalinga. Be to, A. Š. taip pat padeda savo tėvams N. Š. ir S. Š., kurie yra neįgalūs, turi sveikatos problemų; per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį vykdė probacijos sąlygas, nebuvo baustas administracine tvarka.

25. Visi šie ir kiti bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistasis A. Š.suprato savo elgesio netinkamumą ir mano, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga A. Š., vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtosios bausmės vykdymą dar kartą atidėti (šį kartą maksimaliam terminui), taip nuteistajam suteikiant paskutinę galimybę įrodyti, jog jis gali pasitaisyti neatlikdamas realios laisvės atėmimo bausmės, taip pat laikytis paskirtų įpareigojimų ir draudimų, nedaryti naujų teisės pažeidimų. Bausmės atidėjimo metu A. Š.skiriamianksčiau taikyti ir kitiįpareigojimai ir draudimai:gydytis priklausomybės alkoholiui ligą, kai nuteistasis sutinka; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; pradėti dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti joje užsiregistravusiam; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

26. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi kartu su bausme gali būti skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės. Jų paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Todėl, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, A. Š.skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius išklausant visą šių programų kursą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo A. Š.apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. sausio 17 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi A. Š.paskirtos 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių ir 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 3, 5, 8, 9, 10 punktais, jį įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

1) gydytis priklausomybės alkoholiui ligą, kai nuteistasis sutinka;

2) pradėti dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti joje užsiregistravusiam;

3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

4) nesilankyti klubuose, baruose, kavinėse, restoranuose ir kitose pasilinksminimo vietose bei renginiuose, kuriuose viešai pardavinėjamas alkoholis;

5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, A. Š.skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius išklausant visą šių programų kursą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. sausio 17 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.