Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-23 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-4110-127/2015 pagal ieškovės A. J. patikslintą ieškinį atsakovui V. J. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei bei kitų, susijusių su santuokos nutraukimu reikalavimų, dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad šalių nepilnametė dukra A. mokosi Vilniaus S. K. vidurinės mokyklos 5-je klasėje. A. teigimu, jai mokslai sekasi gerai, mergaitė turi mokykloje daug draugių. Pasak A., ji vienodai myli tėtį ir mamą, tačiau gyventi norėtų su mama. Mergaitė pasakojo, kad daiktus jai perka abu tėvai, tėtis nupirko telefoną, mama suruošė gimtadienio šventę. Skyriaus nuomone, nepilnametės A. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina, o iš tėvo turi būti priteistas tokio dydžio išlaikymas, kuris užtikrintų nepilnametės poreikius (CK 3.178 str.).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo. Apeliantas nurodo, kad jo ir ieškovės gaunamos pajamos yra beveik vienodos, todėl jie turi proporcingai išlaikyti dukrą;Apeliantas pateikdamas teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą prašo teismo laikinai, kol neras papildomo darbo, sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymo dydį;Pirmosios instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo bylomis Nr. 3K-3-216/2006 ir 3K-3-259/2004, kurių faktinės aplinkybės nėra panašios, todėl neaišku, kodėl teismas vadovavosi šiomis bylomis kaip precedentais; Teismo sprendimas nėra teisėtas, nes jis grindžiamas nagrinėjamoje civilinėje byloje nesurinktais ir neištirtais įrodymais: vyresniosios dukters poreikių vertinimu;Teismas vertino apelianto veiksmus kaip nesąžiningus, tačiau nekreipė dėmesio į apelianto paaiškinimus, kad tėvai apeliantui padeda išlaikyti vaikus, padovanojo nekilnojamąjį turtą. Teismo posėdyje paaiškino apeliantas, kad tėvams sugrąžino padovanotąjį turtą, nes tokia buvo tėvų sąlyga, padedant išlaikyti vaikus. Teismas niekaip nevertino apelianto paaiškinimų, tačiau turto sugrąžinimą dovanotojui palaikė savo turto pabloginimu.

Teismas teisingai įvertino ir nustatė visus tris CK 3.123 str. 1 d. numatytus pagrindus, į kuriuos atsižvelgus, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį: nepilnamečio vaiko interesai; vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinė padėtis; kitos svarbios aplinkybės. Sprendimas atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, maksimaliai užtikrina nepilnametės A. J. interesus, yra visiškai teisėtas ir pagrįstas. Teismas visiškai pagrįstai, pirmenybę teikęs nepilnamečio vaiko interesų apsaugai, nukrypo nuo lygių dalių principo, tam, kad ieškovė galėtų sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas nepilnametei dukrai, užtikrinti visus jos poreikius ir didesne dalimi prisidėti prie nepilnametės dukters gerovės. Ieškovė sutinka sumokėti atsakovui 22 204,20 EUR kompensaciją už jam priteistą turto dalį;Atsakovo argumentai, kad jo ir ieškovės gaunamos pajamos yra beveik vienodos yra nepagrįsti, kadangi atsakovas slėpė savo gaunamas pajamas nuo šeimos, sudarinėjo fiktyvius sandorius, tokiais būdais blogindamas savo turtinę padėtį. Teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė privalės didesne dalimi prisidėti prie didėjančių A. J. poreikių, o tai ji galės padaryti tik nukrypus nuo lygių dalių principo;Pilnametės dukters išlaikymas nėra pagrindinis argumentas, kuriuo remiantis teismas nukrypo nuo lygių dalių principo, todėl argumentai, jog teismas nukrypdamas nuo lygių dalių principo rėmėsi nepilnametės dukters poreikiais, kurie teisme nebuvo vertinami, yra nepagrįsti;Teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovas elgėsi nesąžiningai, bylos nagrinėjimo metu jam nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), padovanodamas savo motinai, o taip pat melagingai klaidindamas teismą, nurodė neteisingą buto paskirtį;Ieškovė nesutinka su atsakovo prašymu, kad laikinai, kol atsakovas neras papildomo darbo, būtų sumažintas teismo priteistas vaiko išlaikymo dydis. Tokiam laikinam sumažinimui nėra jokio teisinio pagrindo. Teismo posėdžio metu pats atsakovas patvirtino, kad su tokia išmokų suma sutinka ir sumažinti neprašė, todėl jo nekonkretūs ir abstraktūs prašymai šioje byloje yra visiškai nepagrįsti nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės normomis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-179/2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė normas reglamentuojančias nukrypimą nuo santuokoje įgyto turto padalijimo lygiomis dalimis principo.

Dėl nukrypimo nuo santuokoje įgyto turto padalijimo lygiomis dalimis principo.

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo vien tik dėl priežasties, jog šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Pasak apelianto, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalį, neužtenka konstatuoti esant tam tikroms aplinkybėms dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus.

Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo šios prezumpcijos galima nukrypti tik CK nurodytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį; į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

Teisės normų, reglamentuojančių turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimą, aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota bei išplėtota daugelyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutarčių; ši praktika, viena vertus, tinkamai atskleidžiama kasaciniame skunde – kad, nustatant sutuoktinių nelygias dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, reikia išsiaiškinti, kiek toks nukrypimas yra būtinas ir apsaugantis sutuoktinio ir vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. R. Š., bylos Nr. 3K-3-1180/2002; 2003 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. L. V., bylos Nr. 3K-3-355/2003; 2004 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-165/2004). Kita vertus, teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal kasacinio teismo praktiką kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; kt.). Tai reiškia, kad būtent konkrečią bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas ir įvertindamas kiekvienos nagrinėjamos civilinės bylos konkrečias aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į atitinkamas įstatyme įtvirtintas bei teismų praktikoje nurodomas aplinkybes, turi diskrecijos teisę spręsti dėl nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių masto ir turto padalijimo būdo.

Byloje nustatyta, kad ieškovės darbo užmokestis yra 246,32 EUR (850,50 Lt) atskaičiavus mokesčius (b.l.18), ieškovės vardu nėra registruota jokių transporto priemonių ar kito nekilnojamojo turto, išskyrus ginčo butą, adresu (duomenys neskelbtini). Skundžiamu teismo sprendimu šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Byloje taip pat nustatyta, kad kartu su ieškove gyvena šalių pilnametė dukra, kuri studijuoja Vilniaus universitete bakalauro nuolatinėse studijose. Iš į bylą pateiktos pažymos apie atsakovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad atsakovo darbo užmokestis dirbant puse etato sudaro 130,47 EUR) (450,50 Lt). Atsakovo vardu yra registruota viena transporto priemonė AUDI A6 (1997 m.). Taip pat atsakovo vardu, laikotarpiu nuo 2013-07-16 iki 2015-04-02, VĮ Registrų centre buvo įregistruota nuosavybės teisė į nekilnojamus turtus adresais: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), taip pat iki šiol nuosavybės teisė įregistruota į nekilnojamąjį turtą adresu, (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas nukrypimą nuo lygių dalių principo grindė ieškovės turtine padėtimi, nepilnamečio vaiko interesais, kuris lieka gyventi su ieškove, atsakovo nesąžiningumu.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. J. v. S. J., bylos Nr. 3K-3-291/2011, 2013 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V.. v. V. V., Nr. 3K-3-7/2013). Teisėjų kolegija, įvertinusi teismų praktiką ir byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nėra būtinumo nukrypti nuo lygių dalių principo. Pažymėtina, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo (dirbant pilnu etatu) darbo užmokesčiai yra panašūs. Taip pat iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė išleidžia daugiau nei uždirba ir nors teismo posėdžio metu nurodė, kad jai padeda tėvai, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių tokias aplinkybes, nepateikė. Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat pripažino, kad kartais už papildomus darbus gauna pinigų. Todėl darytina išvada, kad nei ieškovė, nei atsakovas nenurodė tikslių gaunamų mėnesinių pajamų, todėl teismas neturi objektyvių galimybių spręsti dėl šalių turtinės padėties. Pažymėtina, kad vien tik faktas, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su vienu iš sutuoktinių, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsakovas neginčija savo pareigos teikti išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui, skundžiamu sprendimu iš atsakovo šalių nepilnamečiui vaikui priteistas išlaikymas, kurio šalys apeliaciniu skundu neginčija. Be to, teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad rūpinasi šalių vaikais, ieškovė atsakovui neprieštaravo. Teismas viena iš svarbių aplinkybių nukrypti nuo lygių dalių principo laikė atsakovo nesąžiningumą nuslepiant faktą, jog administracinėse patalpose adresu (duomenys neskelbtini), galima gyventi (įrengti du kambariai, visi patogumai). Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė, nėra susijusi su šalių santuokos metu įgytu turtu, kadangi turtas buvo atsakovo tėvų padovanotas atsakovui asmeninėn nuosavybėn 2013 metais, t.y. praėjus maždaug 3 metams nuo šalių sprendimo nevesti bendro ūkio, todėl negali turėti įtakos sprendžiant klausimui dėl nukrypimo nuo santuokoje įgyto turto padalijimo lygiomis dalimis principo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija vertina, kad teismo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pateisinti nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nukrypo nuo šio principo, dalindamas šalių turtą.

Apeliantas apeliaciniame skunde teikia prašymą laikinai sumažinti šalių nepilnametei dukrai priteistą išlaikymą skundžiamu sprendimu. CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliantas tokio reikalavimo nekėlė pirmosios instancijos teisme, priešingai teismo posėdžio metu nurodė, kad tokio dydžio išlaikymą mokėti gali, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi procesinio pagrindo tokio apelianto prašymo nagrinėti.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai šalių santuokoje įgytą turtą padalijo nelygiomis dalimis, todėl šioje dalyje sprendimas keičiamas.

Pakeitus teismo sprendimą dalyje dėl nekilnojamojo turto padalijimo, ieškovei iš atsakovo priteisiama 72,40 EUR sumokėto žyminio mokesčio dalis ir 31,86 EUR turto vertinimo išlaidų dalis.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes apie ieškovės turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko ir pilnamečio vaiko išlaikymo pareigas bei ieškovės procesinį elgesį, teismas sprendžia, kad yra pagrindas taikyti CPK 96 straipsnio 5 dalį ir atleisti ieškovę nuo likusio žyminio mokesčio dalies.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį sekančiai:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 1993-07-10 Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr. 1708) tarp V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė Malyševa), nutraukti.

Pripažinti kaltais dėl santuokos iširimo V. J. ir A. J..

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę J..

Nustatyti nepilnametės dukros A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. J..

Priteisti iš tėvo V. J. nepilnametei dukrai A. J. išlaikymą po 150 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2014-12-01, kol dukra sulauks pilnametystės, išskaičiavus jau sumokėtas V. J. išlaikymo sumas, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-13 nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo, pavedant dukros piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti jos įstatyminei atstovei - motinai A. J., priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti V. J. natūra transporto priemonę AUDI 6 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Padalinti butą/patalpas-butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis A. J. ir V. J..

Priteisti A. J. iš V. J. 72,40 EUR (septyniasdešimt du eurus, 40 ct) sumokėto žyminio mokesčio dalį, 31,86 EUR (trisdešimt vieno euro, 86 ct) turto vertinimo išlaidų dalį ir 500 EUR (penkių šimtų eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti V. J. iš A. J. 500 EUR (penkių šimtų eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš V. J. į valstybės biudžetą 54,00 EUR (penkiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį ir 3,18 EUR (trijų eurų 18 ct.) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant šias sumas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš A. J. valstybės naudai 3,18 EUR (trijų eurų 18 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant šias sumas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Nuo likusios dalies žyminio mokesčio A. J. atleisti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-13 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, kad šis įregistruotų nekilnojamojo daikto teisinę padėtį.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vedybinių sutarčių registrui Centrinėje hipotekos įstaigoje, kad būtų įregistruotas sprendimu nustatytas turto padalijimo faktas.