- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-16
- Bylos Nr.
- 2S-396-467/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-41734-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- V. J.
- Ieškovas
- A. J.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
2015 m. sausio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimtas ieškovės A. J. ieškinys atsakovui V. J. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir turto padalijimo. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad santuoką su atsakovu įregistravo 1993 m. liepos 10 d. Santuokoje šalys susilaukė dviejų dukterų, iš kurių tik viena šiuo metu yra nepilnametė. Jau kuris laikas sutuoktinių interesai skiriasi, atsakovas slepia nuo šeimos savo gaunamas pajamas ir visiškai neprisideda prie šeimos gerovės, materialiai neaprūpina netgi savo nepilnametės dukters. Dėl šios priežasties ieškovė ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš tėvo (atsakovo) nepilnametei dukrai A. J. laikiną išlaikymą po 188,25 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo dienos bei nustatyti dukros A. J. laikiną gyvenamąją vietą su motina (ieškove) iki sprendimo byloje priėmimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 13 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: nustatė šalių nepilnametės dukros A. J. laikiną gyvenamąją vietą su motina ir priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai A. J. laikiną išlaikymą po 150 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos 2015-01-13 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti ieškovei. Teismas nurodė, jog, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Teismas nustatė, kad pagal ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes atsakovas nesirūpina šeima, neskiria lėšų dukros išlaikymui, nedalyvauja dukros ugdyme ir auklėjime. Šalių nepilnamete dukra Aleksandra rūpinasi motina, kuri užtikrina jos tinkamą vystymąsi bei visapusę gerovę. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnametės dukros A. J. gyvenamąją vietą su motina iki sprendimo byloje priėmimo dienos. Spręsdamas klausimą dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo dydžio teismas atsižvelgė į būtinus vaiko poreikius bei vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad minimalus nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, t.y. 300 EUR (2014 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl minimaliojo darbo užmokesčio Nr. 972).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas V. J. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti. Nurodo, jog visa šeima kartu gyvena bendrame bute, kurį lygiomis dalimis išlaiko abu sutuoktiniai. Nepilnamečio vaiko poreikius taip pat tenkina abu sutuoktiniai, todėl visiškai nepagrįsta teismo pozicija išskiriant vieną iš tėvų.
Ieškovė A. J. su atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, jog atsakovo prisidėjimas prie buto, kuriame jis pats gyvena, išlaikymo, negali būti laikomas nepilnamečio vaiko išlaikymu. Be to atsakovas nepateikia jokių įrodymų, jog realiai materialiai prisideda prie vaiko išlaikymo, o jų, priešingai nei teigia atsakovas, nėra ir nagrinėjamoje byloje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš esmės nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. paaiškės tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai ir ar bent dalį tokių poreikių atsakovas tenkina savanoriškai. Pažymėtina, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Atsakovas atskirajame skunde, nors ir teigia, kad nebuvo pagrindo išskirti vieną iš tėvų (konkrečiai – atsakovą) kaip neteikiantį išlaikymo savo nepilnametei dukrai, tačiau apelianto nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos jokiais įrodymais. Faktas, jog atsakovas gyvena tame pačiame bute, kaip ir ieškovė bei jų nepilnametė dukra, negali būti prilyginamas realiam išlaikymo teikimui, o teismo priteistas išlaikymo dydis neviršija praktikoje priteisiamos sumos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nustatytas priteisto laikino išlaikymo dydis nėra akivaizdžiai neproporcingas ar suvaržantis vieno iš tėvų, iš kurio toks išlaikymas priteistas, teises ir/ar teisėtus interesus.
Nors ieškovas formaliai atskiruoju skundu skundžia visą pirmosios instancijos teismo nutartį, tačiau iš skundo turinio matyti, kad jis nekelia klausimo ir nepateikia jokių argumentų, siekdamas paneigti dar vieną pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – šalių nepilnametės dukters laikinos gyvenamosios vietos nustatymą su ieškove. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje apskųstąją teismo nutartį laiko teisėta ir pagrįsta.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.