Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 75.4.3; 75.8; 77.2; 77.4.2; 78.2.1; 125.2

2015 m. balandžio 23 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. J. ieškinį atsakovui V. J., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei bei kitų, susijusių su santuokos nutraukimu, reikalavimų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

šalių santuoka 1993-07-10 įregistruota Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbiami) (b.l.12). Santuoje šalys susilaukė dviejų dukrų, iš kurių A. J., gimusi 2004-01-24, yra nepilnametė (b.l. 13). Nuo 2010 metų sutuoktiniai gyvena skyrium, bendrai ūkio netvarko, santuokinių ryšių nepalaiko. Vykstant šalių santuokos nutraukimo procesui, 2015-03-27 V. J. asmeninės nuosavybės teise jam priklausantį vertingą nekilnojamąjį turtą, - butą (duomenys neskelbiami) Vilniaus m. sav. ir administracines patalpas (duomenys neskelbiami)Vilniaus m. sav., padovanojo savo motinai T. J., tuo pačiu pablogino savo turtinę padėtį.

A. V. J. patvirtino, kad daugiau kaip penkerius metus nebendrauja su sutuoktine ir visiškai jokių ryšių su ja nepalaiko, todėl santuoką nutraukti sutinka. Atsakovas paaiškino, kad ieškovė nuolat reiškė nepasitenkinimą ir konfliktuodavo dėl pinigų, jos norai viršydavo atsakovo finansines galimybes. Atsakovas visada prisidėjo ir dabar prisideda prie šeimos išlaikymo, sumoka ½ dalį mokesčių už butą, perka maistą sau ir dukroms, leidžia su jomis laisvalaikį. Atsakovas mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Jis sutinka, kad nepilnametės dukros A. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina A. J., sutinka skirti dukrai 150 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas mano, kad transporto priemonė AUDI 6 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turėtų būti priteista jam, o butas (duomenys neskelbiami) Vilniaus m. sav. padalintas sutuoktiniams natūra lygiomis dalimis, t.y. kiekvienam iš sutuoktinių po ½ dalį. Buvę sutuoktiniai gyventų viename bute, ieškotų brangiai mokančio buto pirkėjo, parduotų butą ir tokiu būdu gautų daugiau gal net keliais tūkstančiais eurų kiekvienas už savo buto dalį (b.l. 91, 135).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad šalių nepilnametė dukra A. mokosi Vilniaus S. K. vidurinės mokyklos 5-je klasėje. A.teigimu, jai mokslai sekasi gerai, mergaitė turi mokykloje daug draugių. P. A., ji vienodai myli tėtį ir mamą, tačiau gyventi norėtų su mama. Mergaitė pasakojo, kad daiktus jai perka abu tėvai, tėtis nupirko telefoną, mama suruošė gimtadienio šventę. Skyriaus nuomone, nepilnametės A. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina, o iš tėvo turi būti priteistas tokio dydžio išlaikymas, kuris užtikrintų nepilnametės poreikius (CK 3.178 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies šiais motyvais.

Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (CK 3.27str.). Šių dvasinių vertybių nebeliko V. ir A. J. šeimoje.

Teismas, išklausęs šalių paaiškinimus ir susipažinęs su pateiktais įrodymais, sprendžia, kad byloje nėra patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog būtent atsakovas V. J. išimtinai yra kaltas dėl santuokos iširimo. Ieškovė sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo grindė tuo, kad atsakovas nesirūpino šeima, neišlaikė vaikų, neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, o gyveno tik savo savanaudiškais interesais. Tačiau, kaip nustatyta nagrinėjant bylą, atsakovas moka ½ dalį mokesčių už butą, perka maistą sau ir dukroms, nepilnametė A. sakė, kad abu tėvai perka jai reikalingus daiktus, dėl išlaikymo dukroms priteisimo ieškovė nesikreipė. Ankstesniuose posėdžiuose ieškovė patvirtino, kad atsakovas myli dukras ir skiria joms dėmesio. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas V. J. slėpė gaunamas pajamas, ir investavo jas savanaudiškiems tikslams, fiktyviai įgydamas motinos vardu nekilnojamąjį turtą, t.y. butą (duomenys neskelbiami)Vilniaus m. sav. ir administracines patalpas (duomenys neskelbiami) Vilniaus m. sav., kuriuos vėliau dovanojimo sutarčių pagrindu perrašė savo asmeninėn nuosavybėn. Iš byloje esančių registro duomenų banko išrašų matyti, kad minimas nekilnojamasis turtas 2013-07-09 dovanotas atsakovui (b.l. 20-23), dovanojimo sutartys nenuginčytos, todėl teismas negali jų laikyti fiktyviomis sutartimis.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas mano, kad sutuoktinių santykiai pašlijo, o vėliau ir visiškai nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes tiek ieškovė, tiek atsakovas nesugebėjo surasti abiems priimtino nesutarimų išsprendimo būdo, abu nesiekė šeimoje darnos, nevykdė pareigos remti vienas kitą moraliai, o kiekvienas pasuko savais keliais. Nuo 2010 metų juos tenkino esama situacija, nei vienas iš sutuoktinių pastangų išsaugoti šeimą nedėjo. Dėl nurodytų priežasčių egzistuoja pagrindas pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.49 str. 2 d., 3.61 str. 2 d.).

Po santuokos nutraukimo ieškovės pageidavimu jai paliekama turima santuokinė pavardė J. (CK 3.69 str.1 d.).

Dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos, bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, išlaikymo iš tėvo priteisimo

Priimdamas sprendimą santuoką nutraukti, teismas privalo išspręsti vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo tarp tėvų, su kuriuo po santuokos nutraukimo turėtų gyventi dukra. Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio vyriausiajai inspektorei pokalbio metu A. teigė, kad vienodai myli ir tėtį, ir mamą, bet norėtų gyventi su mama (t.1 b.l. 95). Vaiko noras neprieštarauja jo interesams, nes motina tinkamai vykdo savo pareigas. Teismas nepilnametės A. J. gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo nustato su motina (CK 3.169 str. 1 d., 3.177 str., 3.178 str.).

Ginčo dėl tėvo bendravimo su dukra tvarkos ir dalyvavimo ją auklėjant tarp šalių nėra. Ieškovė paaiškino, kad tėvas gali be jokių apribojimų bendrauti su dukra, todėl teismo sprendimu tvirtinti bendravimo tvarką nereikalinga (CK 3.175 str.).

Pagrindiniai priteistino vaikų išlaikymo dydį lemiantys kriterijai įtvirtinti CK, yra vaikų poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 str. 1 d., 2 d.). Aiškinant ir taikant nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis teismas laikosi vieningos praktikos, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (CK 6.461 str. 2 d., Lietuvos A. T. senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ Lietuvos A. T. 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje V.S.v.M.S. Nr.3K-3-259/2004; 2006-03-22 nutartis civilinėje byloje D.G. ir V.G.v. K.G. Nr.3K-3-216/2006). Visais atvejais vieno MMA, t.y. dabartiniu metu 300 EUR, dydžio išlaikymo poreikis yra preziumuojamas. Ieškovė ieškinyje pateikė išlaidų paskaičiavimo lentelę (b.l. 112) ir posėdžio metu nurodė, kad per mėnesį A.būtina skirti 380 Eur, t.y. po 190 E. A. turi skirti kiekvienas iš tėvų.

Atsakovas nagrinėjant bylą nei išlaidų aprašymo, nei nurodytų dydžių neginčijo, tačiau įrodinėjo neturintis finansinių galimybių mokėti reikalaujamą sumą. Išreikalavus duomenis iš SODROS matyti, kad nuo 2015 metų abu . tėvai gauna minimalų atlyginimą. Pažymėtina ir turi būti įvertinta tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas padovanojo jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą (duomenys neskelbiami) Vilniaus m. sav. ir administracines patalpas (duomenys neskelbiami) Vilniaus m. sav., kuriuos galėjo nuomoti, įkeisti, parduoti ar kitaip racionaliai panaudoti ir gauti pajamų dukrai išlaikyti, savo motinai. Be to jis paaiškino nutraukęs veiklą, - taisyti kompiuterius, iš kurios gaudavo papildomų pajamų. Tokiu būdu atsakovas savo veiksmais ne tik nesiėmė priemonių užtikrinti, kad dukra A. gautų didesnį išlaikymą, bet, priešingai, perleido savo motinai turimą vertingą nekilnojamąjį turtą ir tuo pačiu ženkliai pablogino savo turtinę padėtį. Kasacinis teismas vienareikšmiškai yra išaiškinęs, kad savo subjektyviais veiksmais prisidėjęs prie turtinės padėties pablogėjimo, atsakovas negali tikėtis išvengti prisidėti tinkamai prie savo vaiko gerovės. To reikalauja įstatyme įtvirtinti teisingumo bei sąžiningumo principai. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas gauna minimalias pajamas, teismas iš tėvo nepilnametei dukrai A. priteisia 150 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai ((duomenys neskelbtini) str. 2 d. 1 p.). Taikytos laikinos apsaugos priemonės panaikinamos ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Balanso sudarymas prasideda nuo bendro ir asmeninio sutuoktinių turto nustatymo ir

atskyrimo (CK 3.118 str. 1 d.). Sprendimo priėmimo metu sutuoktiniai asmeninio turto nebeturi, nes atsakovas V. J. 2015-03-27 padovanojo butą (duomenys neskelbiami) Vilniaus m. sav. ir administracines patalpas (duomenys neskelbiami) Vilniaus m. sav. savo motinai T. J. (b.l. 148-150).

Santuokoje įgytą transporto priemonę sutuoktiniai pasidalijo bendru susitarimu, pasiektu

teismo posėdyje (CK 3.116 str. 1 d.). A. V. J. natūra priteisiama transporto priemonė AUDI 6 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 26). Kompensacijos priteisti už šį turtą ieškovė neprašo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad butas/patalpa-butas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)) (duomenys neskelbiami)Vilniaus m. sav. įgytas santuokos metu, šalys pripažįsta, kad tai yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (b.l. 24-25). Atlikus nekilnojamojo turto vertinimą nustatyta, kad buto vertė 66612,60 Eur (230000 Lt), su kuria abi šalys sutiko.

Įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, pagal kurią bendras turtas sutuoktiniams padalijamas lygiomis dalimis po ½ dalį turto (CK 3.117 str. 1 d.). Tam tikrais atvejais galima nukrypti nuo šio lygių dalių principo (CK 3.123 str. 1 d.). Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (LAT 2007-06-29 nutartis bylos Nr. 3K-3-301/2007; 2009-11-03 nutartis bylos Nr. 3K-3-479/2009).

Vienas iš teisinių pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo nagrinėjamoje byloje, yra nepilnamečio vaiko interesai. Priteisęs iš atsakovo, pabloginusio turtinę padėtį, minimalų 150 Eur išlaikymą dukrai A., teismas turi teisėtą pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, nes tik tokiu būdu esamoje situacijoje motina didesne dalimi galės pasirūpinti ir užtikrinti vaiko interesus.

Kitas iš teisinių pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo, yra ieškovės A. J. turtinė padėtis. Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbiami)“ ir gauna minimalų darbo užmokestį, asmeninės nuosavybės teise jokio turto neturi. Ieškovė materialiai remia Vilniaus universiteto dieniniame skyriuje studijuojančią kartu gyvenančią pilnametę dukrą A. J. (b.l. 16). Gaudama iš atsakovo minimalų išlaikymą nepilnametei dukrai A., ieškovė privalės didesne dalimi prisidėti prie didėjančių A. poreikių patenkinimo.

Dar viena svarbi aplinkybė, leidžianti nukrypti nuo lygių dalių principo, yra ta, kad atsakovas V. J. elgėsi nesąžiningai. Prisiekęs garbingai ir sąžiningai sakyti tiesą byloje (b.l. 106), V. J. 2015-03-24 posėdžio metu aiškino, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas (duomenys neskelbiami)Vilniaus m. sav. faktiškai yra negyvenamas sandėlis, jame gyventi negalima. Teismas buvo priverstas išreikalauti šio objekto dokumentus iš VĮ Registrų centro, kuriuos gavus paaiškėjo, kad buvusi patalpų paskirtis – administracinė pakeista į gyvenamosios paskirties patalpas, bute yra du kambariai, visi patogumai (b.l. 148-150, 152, 154, 157-158, 162-163). Atsakovas, slėpdamas faktą, kad valdo asmeninės nuosavybės teise kitas gyvenamąsias patalpas, 2015-03-27 dovanojo jas savo motinai T. J..

Visos išvardintos aplinkybės egzistuoja dalijant turtą, todėl teismas, remdamasis jomis, pripažįsta A. J. teisę į 2/3 dalis, o V. J. – į 1/3 dalį buto/patalpos-buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami) Vilniaus m. sav. (CK 3. 123 str. 1 d.).

Į aukščiau nurodytus kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 3. 123 str. 1 d.). Papildomai teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas neplanuoja pats gyventi ginčo bute, o nori jį parduoti už kiek įmanoma didesnę kainą, gautas lėšas pasidalinti su ieškove. Teismas mano, kad nėra reikalo ieškoti trečiojo asmens pirkėjo, kai A. J. sutinka įsiteisėjus teismo sprendimui išmokėti kompensaciją, atitinkančią atsakovui priteistą turto dalį, t.y. 22204,20 Eur. Į bylą pateiktas susitarimas dėl paskolos suteikimo A. J. ir paskolos davėjų sąskaitų išrašai patvirtina, kad tokia galimybė realiai egzistuoja (b.l. 187-191).

Sutuoktiniai kreditorių neturi (CK 3.126 str.).

Sutuoktiniai vienas iš kito sau išlaikymo nereikalauja (CK 3.72str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė A. J. paduodama ieškinį sumokėjo 144,81 Eur žyminį mokestį, o 1075,07 Eur (3712 Lt) žyminis mokestis buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo (b.l. 74, 89). Už nekilnojamojo turto įvertinimą ieškovė sumokėjo 63,72 Eur (b.l. 132-133). Patenkinus ieškovės turtinius reikalavimus, iš atsakovo ieškovei priteisiamas sumokėtas 144,81 EUR žyminis mokestis bei 63,72 Eur vertinimo išlaidos (CPK 93 str. 1 d.) ir 1075,07 Eur atidėtas žyminis mokestis į valstybės biudžetą (CPK 84 str., 96 str.). Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, advokatų darbo ir laiko sąnaudas, kiekvienai iš šalių priteisiamos 500 EUR išlaidos advokatų pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1 d.).

Priteisus nepilnamečiui vaikui išlaikymą, iš atsakovo V. J. priteisiamas 54 Eur (150 Eur x 12 mėn. = 1800 Eur x 3 procentai) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo paduodant ieškinį ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 6 p., 96 str. 1 d.).

Nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, iš kiekvienos šalies priteisiamos 3,18 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 1993-07-10 Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr. 1708) tarp V. J. a.k(duomenys neskelbtini) ir A. J. a.k(duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė M.), nutraukti.

Pripažinti kaltais dėl santuokos iširimo V. J. a.k(duomenys neskelbtini) ir A. J. a.k(duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę J..

Nustatyti nepilnametės dukros A. J. a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. J. a.k(duomenys neskelbtini).

Priteisti iš tėvo V. J. a.k(duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai A. J. a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2014-12-01, kol dukra sulauks pilnametystės, išskaičiavus jau sumokėtas V. J. a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymo sumas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-13 nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo, pavedant dukros piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti jos įstatyminei atstovei, - motinai A. J. a.k(duomenys neskelbtini), priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

P. V. J. a.k(duomenys neskelbtini) natūra transporto priemonę AUDI 6 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti A. J. a.k(duomenys neskelbtini) teisę į 2/3 dalis, o V. J. a.k(duomenys neskelbtini) teisę į 1/3 dalį buto/patalpos-buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)) (duomenys neskelbiami)Vilniaus m. sav.

Priteisti A. J. a.k(duomenys neskelbtini) natūra butą/patalpą-butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)Vilniaus m. sav.

Priteisti iš A. J. a.k(duomenys neskelbtini) už jai tenkančią didesnę turto dalį 22204,20 Eur (dvidešimt dviejų tūkstančių dviejų šimtų keturių eurų 20 euro centų) kompensaciją V. J. a.k(duomenys neskelbtini).

Priteisti iš V. J. a.k(duomenys neskelbtini) sumokėtą 144,81 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų 81 euro cento) žyminį mokestį, 63,72 Eur (šešiasdešimt trijų eurų 72 euro centų) turto vertinimo išlaidas ir turėtas 500 Eur (penkių šimtų eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti A. J. a.k(duomenys neskelbtini).

Priteisti iš A. J. a.k(duomenys neskelbtini) turėtas 500 Eur (penkių šimtų eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti V. J. a.k(duomenys neskelbtini).

Priteisti iš V. J. a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 1075,07 Eur (vieno tūkstančio septyniasdešimt penkių eurų 07 euro centų) atidėtą žyminį mokestį, 54 Eur (penkiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, ir 3,18 Eur (trijų eurų 18 euro centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant šias sumas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš A. J. a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 3,18 Eur (trijų eurų 18 euro centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant šias sumas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-13 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinti.

Sprendimą išlaikymo priteisimo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, kad šis įregistruotų nekilnojamojo daikto teisinę padėtį.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vedybinių sutarčių registrui Centrinėje hipotekos įstaigoje, kad būtų įregistruotas sprendimu nustatytas turto padalijimo faktas.