- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-26
- Bylos Nr.
- I1-9391-423/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02117-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- K. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. M. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 30 000 Eur neturtinę žalą, patirtą dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atliekant bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime (toliau – ir Alytaus kalėjimas) laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 7 d. iki skundo padavimo teismui dienos (skundas išsiųstas 2023 m. liepos 31 d.).
Pareiškėjas skunde, procesiniame dokumente „Atsiliepimas“ (b. l. 1-4, 124-125) nurodė, kad nuo 2020 m. birželio 7 d. bausmę atlikinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime (iki reorganizacijos Alytaus kalėjimas, Alytaus pataisos namai), 7-ame lokaliniame sektoriuje, 8-ame būryje, 2-ame miegamajame teisės aktų reikalavimų netinkančiomis kalinimo sąlygomis. Vienam asmeniui teko 3,2 kv. m. ploto, tačiau įvertinus baldų plotą, vienam asmeniui teko 1,6 kv. m. Prašė taikyti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatytą gyvenamojo ploto normą, t. y. 4,2 kv. m., atskaičius gyvenamojoje patalpoje esančius baldus. Sanitariniame mazge buvo įrengtą 6 klozetai, 1 pisuaras, po rekonstrukcijos 6 klozetai ir 3 pisuarai, prausykloje buvo 7 praustuvai. Minėtais įrenginiais naudojosi visas 7-as lokalinis sektorius, t. y. nuo 150 iki 200 žmonių, todėl susidarydavo eilės. Iki rekonstrukcijos praustuvų skarda buvo pavojingai sutrūkusi, surūdijusi, apaugusi pelėsiais, tai kenkė sveikatai, buvo galima susižaloti. Vykstant sanitarinio mazgo rekonstrukcijai, nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio pabaigos iki lapkričio mėnesio vidurio, prausykla naudojosi lauke sukaltoje pavėsinėje, aptraukta plėvele, be durų, todėl sirgo peršalimu. Iki 2021 m. gruodžio mėnesio, dušu ir šiltu vandeniu buvo galima naudotis tik kartą per savaitę, penktadieniais nuo 15 val. iki 18 val., visiems nuo 150 iki 200 žmonių, dėl mažo vandens slėgio iš esamų purkštukų veikė apie 15, kartais mažiau. Nebuvo poilsio kambario, tik virtuvės patalpoje pakabintas televizorius. Procesiniame dokumente „Atsiliepimas“ pripažino, kad poilsio kambaryje stovi bilijardo stalas, tačiau nėra stalo su kėdėmis stalo žaidimams žaisti, laiškams rašyti. Gyvenamosios patalpos buvo antrame aukšte, virš Metalo apdirbimo dirbtuvių cecho, kuriame buvo presuojamas metalas, po langais buvo dirbama su metalo suvirinimo/pjovimo įrenginiu (autogenu), propano dujomis, deguonies balionais, buvo pavojingų atliekų, asbesto. Vasarą nuo gamybos pastato, kuris padengtas bitumu, ir nuo stogo pro atvirus langus į miegamąjį patekdavo karštis. Kameroje nebuvo ventiliacijos. Gyvenamųjų patalpų pastatas yra avarinės būklės: suskilinėjusios sienos, pamatai, tinkas nukritęs, nepritvirtinti vandens latakai. Gyvenamosiose patalpose yra tarakonų, spintelėse neįmanoma laikyti maisto. Jam nebuvo skirtos higienos priemonės: dantų pasta, dantų šepetėlis, skutimosi peiliukai, tualetinis popierius, skalbimo milteliai, dezodorantas ir muilas. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Alytaus kalėjimo administraciją nesikreipė, nes bijojo susidorojimo, todėl padavė skundą teismui. Gyvenimo sąlygos Alytaus kalėjime buvo nežmoniškos, kankinančios, žeminančios orumą, kenksmingos sveikatai ir pavojingos gyvybei. Tai sukėlė didelius dvasinius skausmus, išgyvenimus, depresiją, pažeminimą, žalojo sveikatą, pasireiškė dusulys, sirgo peršalimu. Prašė teismo įpareigoti Alytaus kalėjimo administraciją atlikti 7-ojo lokalinio sektoriaus 8-o būrio foto nuotraukas ir vaizdo įrašus, atsiųsti atstovą į Alytaus kalėjimą įsitikinimui, kad atsakovo atsiliepimas nepagrįstas. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas – Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – ir atsakovas) su skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 8-14) nurodė, gyvenamąsias patalpas, kuriose pareiškėjas buvo apgyvendintas, jų plotus ir įrengtų miegamųjų vietų kiekius, darė išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta teisės aktais reglamentuota minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma. Sanitariniai įrenginiai ir kiti įrenginiai buvo tvarkingi, atsakingi darbuotojai juos prižiūrėdavo, esant gedimams, kuo skubiau remontuodavo. Alytaus kalėjime esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą atitinkančią higienos normas. 7-o lokalinio sektoriaus pastatas nebuvo avarinės būklės. Nuo 2019 metų balandžio 1 dienos 7-o lokalinio sektoriaus sanitariniame mazge buvo įrengta 11 prausimosi vietų (praustuvai), 6 unitazai ir 3 pisuarai. Sanitarinio mazgo remonto darbai buvo vykdomi nuo 2021 m. rugsėjo 24 d. iki 2021 m. spalio 29 d., tuo metu nuteistiesiems buvo įrengta laikina prausyklos patalpa bei pastatyti biotualetai. Po remonto sanitariniame mazge buvo įrengta 11 prausimosi vietų (praustuvai), 6 unitazai ir 4 pisuarai. Ginčo laikotarpiu 7-ame lokaliniame sektoriuje buvo apgyvendinti 156 nuteistieji, nes tiek buvo miegamųjų vietų. Bendruoju dušu, kuriame įrengta 20 dušo ragelių ir nuolatos būna geras vandens spaudimas, nuteistiesiems nuo 2023 m. sausio 1 d. buvo sudaryta galimybė naudotis du kartus per savaitę, iki tol vieną kartą per savaitę, pagal galiojusius teisės aktus. Poilsio kambarys yra įrengtas pastato 1-ame aukšte, jame yra biliardo stalas, plotas 24 kv. m. valstybės įmonės „Mūsų amatai“ gamybinė veikla buvo sustabdyta 2022 m. kovo 31 d. Gyvenamųjų patalpų virš darbo cechų nėra įrengta. Dirbtuvės, kuriose buvo vykdomi suvirinimo ir kiti metalo apdirbimo darbai, buvo įrengtos ne po gyvenamosiomis patalpomis, o toliau, virš jų nuteistieji negyvena. Alytaus kalėjimas buvo sudaręs sutartį su UAB „Alytaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, taip pat su UAB „Dezinfekcijos paslaugos“, kurios pastoviai ir pagal poreikį atliko ir atlieka dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos darbus. Higienos reikmenys nuteistiesiems išduodami pirmą kartą atvykus į bausmės atlikimo vietą, taip pat nemokiems nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuolat gaudavo pinigines perlaidas į asmeninę sąskaitą, todėl jis turėjo realią galimybę nuteistųjų parduotuvėje nusipirkit būtiniausių higienos priemonių, tokių kaip dantų šepetėlis, dantų pasta, skustuvai. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į dėl skunde nurodytų aplinkybių susijusių su netinkamomis kalinimo sąlygomis ar dėl perkėlimo į kitus būrius į psichologus ir Alytaus kalėjimo administraciją nesikreipė. Medicininės paslaugos jam buvo suteiktos. Išreiškė nuomonę, kad pareiškėjas tariamai patirtą neturtinę žalą apibūdina bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindžia priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių bei prašomos priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos sumos, nepateikia duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant kalinimo sąlygų neigiamą poveikį, jo mastą ir intensyvumą. Prašė reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), laikant jį Alytaus kalėjime teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 7 d. iki skundo padavimo teismui dienos (skundas išsiųstas paštu 2023 m. liepos 31 d.).
Dėl ieškinio senaties termino.
Atsakovas pareiškėjo reikalavimui prašo taikyti ieškinio senaties terminą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d.). Klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013). Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.
Pareiškėjas siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas, kurią jis patyrė atlikdamas bausmę Alytaus kalėjime nuo 2020 m. birželio 7 d. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų jautė jo nurodytus išgyvenimus, diskomfortą, akivaizdu, jog jis turėjo suvokti apie galimą teisių pažeidimą, nuo pat tokio pažeidimo pradžios, tačiau skundą teismui parengė ir išsiuntė tik 2023 m. liepos 31. (b. l. 5). Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, todėl, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą taikytinas ieškinio senaties terminas. Atitinkamai pareiškėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2023 m. liepos 30 d. atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).
Pritaikius trejų metų ieškinio senaties terminą, laikytina, jog nagrinėjamoje byloje reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 31 d. iki 2023 m. liepos 31 d. (skundo padavimo teismui dienos).
Dėl privalomų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Dėl vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto normos.
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš gyvenamojo ploto trūkumo.
Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisves atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (galiojo iki 2021 m. spalio 1 d.) 2.1 punkte, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisves atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (galiojo nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2023 m. sausio 5 d.) 2.1 punkte ir šiuo metu galiojančio Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisves atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (galioja nuo 2023 m. liepos 12 d.) 1.2.1 punkte atitinkamai numatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose, taip pat asmenims, atliekantiems bausmę pusiau atviro arba atviro tipo sąlygomis, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m.
Atsakovas atsiliepime nurodė ir į bylą pateikė duomenis (b. l. 19, 20), kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo apgyvendintas 8-ame būryje:
3-ioje gyvenamojoje patalpoje (nuo 2020 m. liepos 31 d. iki 2020 m. rugsėjo 24 d.), kurios plotas 52,79 kv. m. ploto, įrengta 17 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,105 kv. m. ploto;
1-oje gyvenamojoje patalpoje (nuo 2020 m. rugsėjo 24 d. iki 2021 m. rugsėjo 7 d.), kurios plotas 35,1 kv. m., įrengta 11 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,19 kv. m. ploto;
2-oje gyvenamojoje patalpoje (nuo 2021 m. rugsėjo 7 d. iki 2023 m. liepos 31 d.), kurios plotas 62,12 kv. m., įrengta 20 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,106 kv. m. ploto.
Pareiškėjas, gavęs atsiliepimą atsakovo nurodytų aplinkybių (vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto) neginčijo, prašė taikyti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nustatytą gyvenamojo ploto normą, t. y. 4,2 kv. m., atskaičius gyvenamojoje patalpoje esančius baldus.
Pastebėtina, kad galiojantys nacionaliniai teisės aktai nenumato, jog nustatant vienam asmeniui tekusią ploto normą turi būti skaičiuojamas tik laisvas (baldais neužimtas) plotas.
Tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, Konvencija, bausmės atlikimo vietos įstaigoje vienam asmeniui turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos nereglamentuoja. EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013; 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1834-502/2018).
Pagal bylos duomenis ir nurodytą teismų praktiką pareiškėjui turėjusi tekti 3,1 kv. m. ploto norma nebuvo pažeista, todėl nėra pagrindo atsižvelgti į baldais užimtą gyvenamosios patalpos plotą. Pareiškėjo argumentai apie EŽTT praktikoje taikytą 4,2 kv. m. ploto normą, atskaičius gyvenamojoje patalpoje esančius baldus, nėra pagrįsti teisės normomis ar konkrečiais EŽTT sprendimais, todėl atmestini. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjui turėjusi tekti gyvenamojo ploto norma (3,1 kv. m.) ginčui aktualiu laikotarpiu pažeista nebuvo.
Dėl sanitarinių patalpų, prausyklos inventoriaus.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš per mažo kiekio įrengimų sanitarinėse patalpose ir susidarančių eilių, norint jais pasinaudoti.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Normos), nurodoma, kad klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) 1 vnt. turi būti įrengiami ne daugiau kaip 15 asmenų (7.6 p.); praustuvė 1 vnt. – ne daugiau kaip 15 asmenų (7.4 p.).
Pareiškėjas nurodė, kad sanitariniame mazge buvo įrengta 6 klozetai, 1 pisuaras, po rekonstrukcijos 6 klozetai ir 3 pisuarai, prausykloje buvo 7 praustuvai. Minėtais įrenginiais naudojosi visas 7-as lokalinis sektorius, t. y. nuo 150 iki 200 žmonių
Atsakovas pateikė duomenis, kad nuo 2020 m. birželio mėnesio 7-o lokalinio sektoriaus sanitariniame mazge įrengti 6 klozetai, 3 pisuarai ir 11 praustuvų (b. l. 48), nuo 2021 m. spalio 29 d. yra įrengti 6 klozetai, 4 pisuarai, 11 prausimosi vietų (b. l. 49).
7-ajame lokaliniame sektoriuje apgyvendintų nuteistųjų skaičių pareiškėjas nurodė apytiksliai nuo 150 iki 200 žmonių, atsakovo teigimu sektoriuje yra 156 miegamos vietos. Pareiškėjas gavęs atsakovo atsiliepimą, jame nurodyto 7-ajame lokaliniame sektoriuje apgyvendintų nuteistųjų skaičiaus neginčijo, todėl teismas vertina, kad jame buvo apgyvendinti 156 nuteistieji. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo Turto valdymo skyriaus specialisto pasirašytais tarnybiniais pranešimais (b. l. 48, 49), laiko juos patikimais, tačiau tokiu atveju, 7-ajame lokaliniame sektoriuje apgyvendintiems 156 nuteistiesiems turėjo būti įrengta ne mažiau kaip 11 klozetų arba pisuarų ir ne mažiau kaip 11 praustuvų (prausimosi vietų). Ginčui aktualiu laikotarpiu, esant įrengtiems 6 klozetams ir 3 pisuarams arba 6 klozetams ir 4 pisuarams, buvo nepakankamas jų kiekis, todėl konstatuotinas Normų pažeidimas.
Dėl patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimams.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buvo tarakonų, nebuvo ventiliacijos, ant praustuvų buvo pelėsis.
Reikalavimus gyvenamųjų patalpų temperatūrai, drėgmei, vėdinimui, apšvietimui reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma). Laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka (Higienos normos 20 p.). Pagal Higienos normos 17 punktą laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos 39 p.).
Iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad gyvenamąsias patalpas buvo galima vėdinti per langus, toks patalpų vėdinimas nepažeidė Higienos normos 17 punkto reikalavimų.
Atsakovo į bylą pateiktos uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (b. l. 57-102) ir UAB „Dezinfekcijos paslaugos“ (b. l. 52-56) Darbų atlikimo (registravimo) aktai patvirtina Alytaus kalėjime vykdytus dezinsekcijos darbus, tačiau tarakonai (jų pėdsakai) buvo nuolat randami. Teismas vertina, kad atsakovo pateikti duomenys nepaneigia pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog gyvenamosiose patalpose buvo tarakonų, ir daro išvadą, kad atsakovo veiksmai, vykdant kenkėjų (tarakonų) monitoringą bei naikinimą buvo nepakankami (ABTĮ 56 str.), todėl yra pagrindas konstatuoti Higienos normos 20 punkto reikalavimų pažeidimą.
Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog ant praustuvų buvo pelėsių. Atsižvelgiant į tai, kad tinkamos aplinkos, gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios, pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl ant praustuvės buvusio pelėsio laikytina abstrakčia, deklaratyvia ir negali būti pripažinta atsakovo neteisėtais veiksmais.
Dėl poilsio kambario.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo poilsio kambario, tik virtuvės patalpoje pakabintas televizorius.
Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (galiojo iki 2020 m. gruodžio 22 d.) 5.8 punktą ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (galioja nuo 2022 m. liepos 22 d.) 6.8 punktą pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose turi būti įrengiamas laisvalaikio (užsiėmimų) kambarys (kiekvienam būriui).
Atsakovas pateikė foto nuotraukas, iš kurių matyti įrengtas laisvalaikio kambarys, jame pastatytas biliardo stalas. Procesiniame dokumente „Atsiliepimas“ pareiškėjas pripažino, kad poilsio kambaryje yra bilijardo stalas, tačiau nėra stalo su kėdėmis stalo žaidimams žaisti, laiškams rašyti.
Užimtumo kambario įrengimą reglamentuoja Normų 3 punktas, kuriame nurodoma, kad stalas, suolas arba kėdė, arba taburetė užimtumo kambaryje gali būti pagal poreikį. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas atsakovui buvo reiškęs pageidavimą poilsio kambaryje pastatyti stalą ar kėdes, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas įrengdamas laisvalaikio (poilsio) kambarį galėjo atlikti neteisėtus veiksmus.
Dėl aprūpinimo higienos priemonėmis
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš jam neskirtų higienos priemonių: dantų pastos, dantų šepetėlio, skutimosi peiliukų, tualetinio popieriaus, skalbimo miltelių, dezodoranto ir muilo.
Vadovaujantis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr.1R-139 (redakcija galiojusi iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 4-5 punktų, ir Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 (redakcija galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.), 303-304 punktų nuostatomis, higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius, tualetinis muilas, dantų pasta, dantų šepetėlis, dezodorantas arba antiperspirantas), arba tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis neturi išduodamos pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam nuteistajam. Vėliau higienos reikmenys išduodami nemokiems nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui.
Iš atsakovo į bylą pateiktų Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščių matyti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d. (b. l. 103-106) pareiškėjas gavo 4 826,53 Eur pajamų, piniginių lėšų likutis laikotarpio pabaigoje buvo 4 056,27 Eur, laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. (b. l. 107-117) pareiškėjas gavo 9 314,59 Eur pajamų, piniginių lėšų likutis laikotarpio pabaigoje buvo 3 294,56 Eur. Nustačius, kad pareiškėjas buvo mokus asmuo, prašymo ginčui aktualiu laikotarpiu dėl higienos reikmenų išdavimo Alytaus kalėjimo administracijai nebuvo pateikęs, todėl vertintina, kad trūkstamus higienos reikmenis galėjo įsigyti įstaigoje esančioje parduotuvėje. Atsižvelgus į bylos duomenis ir nurodytą teisinį reglamentavimą, pareiškėjo argumentai dėl neaprūpinimo dantų pasta, dantų šepetėliu, skutimosi peiliukais, tualetiniu popieriumi, skalbimo milteliais, dezodorantu ir muilu laikomi nepagrįstais. Tokią išvadą dėl neprivalomo aprūpinimo higienos priemonėmis, kai nuteistasis yra mokus, yra suformavęs ir LVAT 2023 m. spalio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-616-1188/2023.
Dėl kitų skunde nurodytų aplinkybių.
Pareiškėjo teigimu, praustuvų skarda buvo pavojingai sutrūkusi, surūdijusi, apaugusi pelėsiais, buvo galima susižaloti, nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio pabaigos iki lapkričio mėnesio vidurio, prausykla naudojosi lauke sukaltoje pavėsinėje, aptraukta plėvele, penktadieniais nuo 15 val. iki 18 val. dušuose dėl mažo vandens slėgio veikė per mažai purkštukų, kad gyveno virš Metalo apdirbimo dirbtuvių cecho, kuriame buvo dirbama, buvo pavojingų atliekų, o vasarą pro atvirus langus į miegamąjį patekdavo karštis, kad gyvenamųjų patalpų pastato sienos ir pamatai buvo suskilinėjusios, nukritęs tinkas, nepritvirtinti vandens latakai.
Atsakovui atsiliepime nurodžius, kad virš darbo cechų gyvenamųjų patalpų nėra įrengta, o VĮ „Mūsų amatai“ darbinė veikla buvo sustabdyta 2022 m. kovo 31 d., pareiškėjas procesiniame dokumente „Atsiliepimas“ nurodytų aplinkybių iš esmės neginčijo.
Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių duomenų, kad dėl skunde nurodytų kitų kalinimo sąlygų (sutrūkusių ir pelėsiu pasidengusių praustuvų pavojingumo, nepatogumų naudojantis prausykla lauko pavėsinėje, dėl mažo vandens slėgio ir mažo kiekio veikiančių purkštukų duše, Metalo apdirbimo dirbtuvių cecho sukeltų nepatogumų, pavojingų atliekų kieme, vasarą pro langus patenkančio karščio, suskilinėjusių pastato sienų, pamatų, nukritusio tinko, nepritvirtintų vandens latakų) jis kreipėsi į atsakovą tada, kai minėti nepatogumai pasireiškė. Pareiškėjo teiginys, kad nesikreipė į atsakovą bijodamas susidorojimo, vertintinas kritiškai, nes nebijodamas susidorojimo jis ne kartą kreipėsi į teismą (administracinės bylos Nr. I-6870-428/2019, Nr. I1-6172-402/2023), duomenų apie atsakovo siekį su juo susidoroti byloje nėra. Kreipimosi į Alytaus kalėjimo administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar bausmės atlikimo vietos įstaiga, žinodama apie nuteistiesiems sukeliamus nepatogumus, ėmėsi veiksmų, kad tokie nepatogumai būtų pašalinti. Teismas vertina, kad Alytaus kalėjime visą parą budint ir dirbant apsaugos pareigūnams, medicinos personalui pareiškėjui nebuvo problemos išsikviesti pagalbą kilus pavojui. Byloje nesant duomenų apie konkrečius atvejus, kai pareiškėjui realiai atsirado (jo nurodomos galėjusios atsirasti) pasekmės, nėra pagrindo išvadai, jog ginčui aktualiu laikotarpiu realus pavojus pareiškėjo sveikatai ir saugumui buvo kilęs ar galėjo kilti ir, kad dėl to pareiškėjas galėjo patirti neturtinės žalos pasireiškimą. Dėl nurodytų argumentų kitas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes teismas laiko abstrakčiomis, jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstomis, todėl nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos pasireiškimo fakto konstatavimui.
Pareiškėjas prašė teismo įpareigoti Alytaus kalėjimo administraciją atlikti 7-ojo lokalinio sektoriaus 8-o būrio foto nuotraukas ir vaizdo įrašus, atsiųsti atstovą į Alytaus kalėjimą įsitikinimui, kad atsakovo atsiliepimas nepagrįstas.
Teismas pažymi, kad ginčo administracinėje bylos ribas apsprendžia pareiškėjo suformuluotas reikalavimas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalis nustato, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Nė vienos proceso šalies pozicija dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privaloma. Taigi, įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas konkrečias aplinkybes. Prašymas dėl papildomų įrodymų išreikalavimo turi būti pagrįstas ir užtikrinti racionalų procesą. Nagrinėjamu atveju dėl Alytaus kalėjimo 7-ojo lokalinio sektoriaus 8-o būrio 2-o miegamojo, kurį pareiškėjas skunde nurodo dėl jam tekusio per mažo gyvenamojo ploto, yra pasisakyta kituose teismų sprendimuose. Pavyzdžiui LVAT 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje (administracinė byla Nr. TA-261-502/2022) yra pripažinęs, kad minėtoje patalpoje, esant įrengtoms 20 miegamųjų vietų, ploto norma pažeidžiama nebuvo. Teismas vertina, kad pareiškėjo pareikšti prašymai dėl papildomų įrodymų išreikalavimų nėra pagrįsti, neužtikrintų racionalaus proceso, todėl nėra jokio pagrindo tokį pareiškėjo prašymą tenkinti.
Dėl neturtinės žalos.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė didelius dvasinius skausmus, išgyvenimus, depresiją, pažeminimą, sveikatos žalojimą, pasireiškė dusulys, dėl naudojimosi prausykla lauke sukaltoje pavėsinėje 2021 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais sirgo peršalimu, tačiau duomenų, patvirtinančių žalos pasireiškimo faktą, į bylą nepateikė. Iš atsakovo į bylą pateiktos Asmens sveikatos istorijos (b. l. 23-47) matyti, kad pareiškėjas dėl peršalimo 2021 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais į sveikatos priežiūros specialistus nesikreipė. Resocializacijos skyriaus pažyma (b. l. 21) patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu dėl psichologinės pagalbos į psichologus pareiškėjas taip pat nesikreipė. Pagal bylos duomenis nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo sveikata ar emocinė būklė būtų itin pablogėjusi dėl byloje nustatytų Normų, reglamentuojančių būtiną įrangos kiekį sanitarinėse patalpose, ir Higienos normos, nepakankamai naikinant nariuotakojus (tarakonus), pažeidimo (ABTĮ 56 str. 7 d.).
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 30 000 Eur neturtinės žalos priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). Pagal CK 1.138 straipsnio 8 punktą asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Iš to seka, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. (žr., pvz., LVAT 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-594-1188/2023).
Byloje nenustačius, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (nepakankamo kiekio įrangos sanitarinėse patalpose ir nepakankamo nariuotakojų (tarakonų) naikinimo) pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, nenustačius, kad teisės aktų pažeidimų sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovui neveikiant taip kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimus atitinkančioje aplinkoje pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Todėl, pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas
nusprendžia:
Skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo K. M. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.